Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-11-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2177-1039/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-11-30
Bylos Nr.
1-2177-1039/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Miglė Suchankienė
Kaltinamasis
P. M.
Nukentėjusysis
S. K.
Advokatai
Benediktas Paulauskas
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Miglė Suchankienė,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant prokurorei Eglei Grigaitytei,kaltinamajam P. M., jo gynėjui advokatui Benediktui Paulauskui,nedalyvaujant nukentėjusiajai S. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lenkas, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, 8 klasių išsilavinimo, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)), teistas: 2015m. kovo 05d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 2 d. – 6 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – 4 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant jį visą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2015-03-30, įvykdytas 2016-04-28,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str. 2 d. (2 epizodai), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, 2015-04-04 apie 17.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu su savo sugyventine S. K., sudavė kumščiu ne mažiau kaip du smūgius pastarajai į dešinį šoną, sukeldamas jai fizinį skausmą.

P. M. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent 2015-08-13 apie 13.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su savo sugyventine S. K., sudavė jai du smūgius kumščiu į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą.

Kaltinamasis P. M. apklaustas teisme parodė, kad nukentėjusioji S. K. yra jo sugyventinė, su ja gyvena 8 metus. Ji visiškai akla. Išgėrusi kaimynė kažką parašė ir dėl to jį išvežė. Jų santykiai normalūs. Jis ją prižiūri, maitina, skalbia. Kitų artimų žmonių ji neturi. Jie gyvena tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini). Šis bendrabučio kambarys priklauso jo dukrai. S. K. visiškai akla, į tualetą dar nueina, vasarą kartais ją išveda į kiemą. Pati S. K. negali savęs aptarnauti. P. M. nežino, kodėl ji neatvyksta į teismą. Jis parą nebuvo namie ir jos nematė. Dėl šito kaltinimo viskas yra melas. Jis nežino ką parašė kaimynė. Dėl 2015-04-04 epizodo jis parodė, kad tai buvo prieš metus, nieko neprisimena. Jis buvo kaime apie savaitę. Tiksliai, nuo kada buvo kaime neprisimena, bet pavasarį. Tada S. K. pusantro mėnesio gulėjo ligoninėje Vilkpėdėje. Jis ir jo dukra ją lankė. S. K. paguldė dėl blogos sveikatos. Tada P. M. nebuvo. S. K. išėjo į koridorių. Kaimynė „Danuska“ iškvietė policiją. Iki šiol jis nesupranta kam kvietė. Datos neprisimena. Tada jį sulaikė koridoriuje, jis bute nebuvo ir išvežė į areštinę 48 valandoms. Jis buvo truputį išgėręs. Dėl antro epizodo nieko neprisimena, kaltės nepripažįsta. Jis nemušė S. K., tai melas. P. M. negalėjo atsakyti, kur tada buvo ir neprisimena, ar tada buvo policija. Jis dažnai išvažiuoja į kaimą. Gal tada buvo policija. Jis neatsimena, ką sakė policijos pareigūnams. Jis prisimena, kad tada paprašė parūkyti, policininkai liepė nebėgti, nes jie taip pat greitai bėgioja. Jis nepasitiko policininkų su peiliu, taip būti negali. Peilio jis neturi niekada. Jam uždėjo antrankius ir išvežė. Jis nesakė, kad smurtavo prieš S. K.. P. M. parodė, kad jis rūpinasi S. K., todėl nemano, kad jai būtų pagrindo jį apkalbėti. Visa tai parašė kaimynė. Jis nematė, kad S. K. tomis dienomis griuvinėtų.

Teismo posėdžio metu pagarsinti P. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 86)

Dėl 2015-04-04 nusikalstamos veikos

Nukentėjusiosios S. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti BPK 276 str.1d. 1p. tvarka teismui išnaudojus visas procesines priemones apklausti nukentėjusiąją S. K. teisme, o jos nedalyvavimą teisme pripažinus svarbia priežastimi dėl sveikatos būklės.

Nukentėjusioji S. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad P. M. yra jos sugyventinis. Ji kartu su P. M. gyvena apie šešis metus, paskutinius tris metus P. M. vartoja daug alkoholio o būdamas neblaivus tampa agresyvus, dažnai ją muša. 2015 m. balandžio pradžioje, tikslios datos neprisimena, jos sugyventinis P. M., būdamas neblaivus, pradėjo ją mušti kumščiais į šoną, suduodamas ne mažiau kaip du smūgius. Jai pradėjo skaudėti ir ji rėkė, todėl kažkas iš kaimynų iškvietė policiją. S. K. buvo išbėgusi į laiptinę, o P. M. užsidarė bute. Atvykus policijos pareigūnams S. K. buvo koridoriuje, o P. M. policijos pareigūnų neįleido į butą. Policijos pareigūnai ją apžiūrėjo ir iškvietė medikus, kurie ją išvežė į ligoninę. Ligoninėje jai nustatė senus šonkaulių lūžius, kuriuos ji galimai susilaužė anksčiau pati nukritusi. P. M. tą dieną, kai atvyko policija, jai daužė per šoną, todėl jai pradėjo skaudėti. (b.l.28,30)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015-06-08-2015-07-01 specialisto išvadoje Nr.G1751/15 konstatuota, kad S. K. diagnozuotas pilvo sumušimas sužalojimu nevertinamas nesant objektyvių medicinių duomenų. IX ir X šonkaulių lūžiai dešinėje krūtinės ląstos pusėje padaryti iki 3 savaičių iki 2015-04-04d.. VI ir VII šonkaulių lūžiai kairėje krūtinės ląstos pusėje galimai 1-6 mėn. laikotarpyje iki apžiūros ligoninėje 2015-04-04d.. Šie sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (b.l. 49-50)

Policijos registruojamų įvykių registro duomenyse užfiksuota, kad 2015-04-04d. 17.12 val. gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) pranešėja kviečia policiją aklos kaimynės sugyventiniui, kuris neįgalią moterį išvarė iš namų į laiptinę ir neįleidžia į vidų. Vyras iki pareigūnų atvykimo pasišalino. Moterį GMP brigada pristatė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. 2015-04-04 21.45 val. Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės slaugytoja Nedzveckienė pranešė, kad greitoji medicinos pagalba 2015-04-04 18.16 val. pristatė S. K., kuri paaaiškino, kad apie 17 val. namuose (duomenys neskelbtini) ją mušė sugyventinis. (b.l.23)

Apžiūros protokole apžiūrėtas 2015-04-04 garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, kuriame užfiksuotas policijos kvietimas dėl to, kad sugyventinis uždarė duris, neįleidžia į vidų aklos kaimynės, ji pati neturi telefono ir labai jo bijo. (b.l. 53-54).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antros kuopos Pirmo būrio vyresniosios patrulės Indrės Liudžiūtės 2015-04-04 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-04-04 apie 17.15 val. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu G.Garunkčiu iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sugyventinis smurtauja prieš savo neįgalią sugyventinę. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė S. K.. Įvykio vietoje nustatė, kad P. M. daug kartų rankomis sudavė S. K. į dešinį šoną. Atvykusiems policijos patreigūnams S. K. skundėsi dešinio šono pilvo skausmais, todėl iškviesta greitoji medicinos pagalba ją išvežė į Lazdynų ligoninę. P. M. buto durų neatidarė. (b.l. 1-2)

Dėl 2015-08-13 nusikalstamos veikos

Nukentėjusioji S. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena bute (duomenys neskelbtini) su sugyventiniu P. M. apie šešis metus. Kai P. M. būna neblaivus, jis agresyvus. dėl jo elgesio ne kartą buvo kviesta policija. 2015 metų vasaros pabaigoje, tikslios datos nepamena, P. M. būdamas neblaivus, jai sudavė du kartus kumščiu į veidą. S. K. skaudėjo, todėl ji pradėjo šauktis pagalbos. Kažkas išgirdo ir iškvietė policiją. Atvykus policijos pareigūnams P. M. apsiramino. Kadangi nuo P. M. suduotų smūgių jai skaudėjo veidą, policijos pareigūnai P. M. sulaikė, o jai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Medikai ją apžiūrėjo, bet rimtų sužalojimų P. M. nepadarė, todėl į ligoninę jos nevežė. (b.l.60)

Liudytojas Ramūnas Arlauskis apklaustas teismo posėdžio metu parodė, taip pat buvo pagarsintas liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p., kad jis dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės antroje kuopoje vyriausiojo patrulio pareigose. 2015-08-13 patruliavo su vyresniuoju patruliu Artiomu Švecovu. Apie 15.30 val. iš VPK OVS gavo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), kur sugyventinis smurtavo prieš savo sugyventinę. Atvykus nurodytu adresu duris atidarė P. M.. Jis buvo su peiliu rankoje. Policijos pareigūnams pareikalavus P. M. peilį padėjo. Ant lovos gulėjo S. K., kuri paaiškino, kad ją mušė jos sugyventinis P. M. kumščiu į veidą, sudavė porą kartų. S. K. buvo susijaudinusi, alkoholio kvapo nuo jos nesijautė. S. K. policijos pareigūnams paaiškino, kad ji akla. Ant S. K. veido, po akimi matėsi sužalojimai: mėlynė ir įdrėskimas (sužalojimų lokalizacija nurodyta jų tarnybiniame pranešime). P. M. buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, bet buvo ramus. P. M. neneigė, kad mušė savo sugyventinę, bet tiksliau kaip smurtavo nepaaiškino. Jie iškvietė greitąją pagalbą. Atvykę medikai apžiūrėjo nukentėjusiąją S. K., bet į ligoninę jos nevežė. Kadangi S. K. buvo akla, pareiškimo ji nesurašė. P. M. pristatė į Vilniaus miesto antrąjį policijos komisariatą, surašė tarnybinį pranešimą. (b.l. 63)

Liudytojui R.Arlauskiui teismo posėdžio metu parodytas 2016-08-13 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. R.Arlauskis patvirtino, kad matė ant nukentėjusiosios S. K. veido sužalojimus, kurių lokalizaciją nurodyta schemoje. (b.l. 3-4 )

Apklaustas liudytojas Artiomas Švecovas teismo posėdžio metu parodė, taip pat buvo pagarsintas liudytojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolas vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2 p. posėdžio metu davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir liudytojas Ramūnas Arlauskis, patvirtindamas, kad atvykus 2015-08-13 (duomenys neskelbtini) pagal VPK OVS pranešimą, kad pranešėjos atžvilgiu smurtauja sugyventinis, duris atidarė P. M., kuris rankose turėjo peilį. Policijos pareigūnams pareikaluvus peilį padėjo. Bute buvusi S. K. paaiškino, kad ją mušė jos sugyventinis per veidą porą kartų.Ant S. K. veido matsėis mėlynė ir įdrėskimas po akimi. S. K. buvo susijaudinusi, nuo jos nesijautė alkoholio kvapo. P. M. buvo akivaizdžiai neblaivus,nuo jo sklido alkoholio kvapas. P. M. neneigė, kad mušė savo sugyventinę. Policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kurie apžiųrėjo S. K., tačiau į ligoninę nevežė. S. K. buvo akla, todėl pareiškimo nerašė. P. M. buvo pristatytas į komisariatą.

Liudytojui A.Švecovui parodžius 2016-08-13 tarnybinį pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, A.Švecovas patvirtino, kad matė ant nukentėjusiosios S. K. veido sužalojimus, kurių lokalizaciją nurodė schemoje. (b.l. 3-4 )

Liudytoja L. O. apklausta teismo posėdžio metu parodė, kad 2015-08-13, po pietų, arčiau darbo pabaigos, pas ją į darbovietę (duomenys neskelbtini) atėjo moteris, kuri paprašė telefono paskambinti į policiją, nurodė, kad savo telefono neturi. Moteris paaiškino, kad jos kaimynę muša sugyventinis, jai daugiau nieko apie įvykį nepasakojo, nesakė ir adreso, bent jau nepamena. Moteris buvo apie 45-50 metų amžiaus, apie 165-170 cm ūgio, kalbėjo rusų kalba. Moteris neprisistatė, pasakė, kad ji yra moters, kurią muša sugyventinis, kaimynė. Apie pačias muštynes jai asmeniškai nieko nepasakojo. Ji moteriai davė savo tarnybinį mobilųjį telefoną. Minėta moteris pranešusi policijai apie įvykį, grąžino jai telefoną ir išėjo. (b.l. 67)

Apžiūros protokole apžiūrėtas 2015-08-13 garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, kuriame pranešėja prašo pagalbos, nes kaimynas Piotr savo invalidę sugyventinę skriaudžia ir jai labai baisu, nes muša per galvą, o ji nemato akimis. Jis geria ir muša kiekvieną dieną. Ji vaikšto apdaužyta su mėlynėmis. Ji šaukia visa gerkle, gatvėje girdisi, žmonės eina ir žiūri. Į kaimynų pasakymus nemušti nereaguoja. (b. l. 73-74).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Antros kuopos Pirmo būrio Vyresniojo patrulio Artiomo Švecovo tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2015-08-13 patruliavimo su vyr. patruliu R.Arlauskiu metu nurodyta, kad atvyko pagal Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sugyventinis muša sugyventinę. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė S. K. dėl to, kad 2015-08-13 P. M. jai trenkė porą kartų į veido srutį. S. K. buvo blaivi, susijaudinusi, ant jos matėsi sužalojimai veide, kuriuos nurodė tarnybiniame pranešime esančioje schemoje. P. M. buvo neblaivus ir agresyvus, policijos pareigūnus pasitiko su peiliu rankoje. S. K. paaiškino, kad ir anksčiau yra buvę smurto atveųę, tačiau dėl jų nesikreipė, nes yra akla. Smurtu įtariamas P. M. įvykio vietoje patvirtino, kad mušė S. K. ir ne primą kartą. (b.l. 3-4)

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas su sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje teisiamojo kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas. Įrodymais baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie vertinami remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –BPK) 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal BK 140 str. 2 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Kaltinamasis P. M. apklausiamas teisme nepripažino jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Dėl 2015-04-04d. nusikalstamos veikos kaltinamasis parodė, kad S. K. atžvilgiu nesmurtavo, nes buvo išvykęs į kaimą, tačiau negalėjo nurodyti konkretaus išvykimo į kaimą ir buvimo ten laiko nei iš karto apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Dėl 2015-08-13 nusikalstamos veikos parodė, kad S. K. atžvilgiu nesmurtavo, nors 2015-08-13 įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino, kad jis mušė S. K. ir tai ne pirmas kartas. Dėl jam inkriminuotų 2015-04-04 bei 2015-08-13 nusikalstamų veikų P. M. parodė, kad S. K. galimai pati nugriuvo ar pati kur nors atsitrenkė ir susižalojo, tačiau pats kaltinamasis parodė, kad nematė kaip S. K. nugriuvo ar kur nors atsitrenkė, apie griuvimo, atsitrenkimo aplinkybes jam nepasakojo nei pati nukentėjusioji, nei kiti asmenys. Taip pat P. M. parodė, kad nematė jokių sužalojimų ant S. K. kūno. Kaltinamojo P. M. kaltę įrodo ne tik teisme pagarsinti nukentėjusiosios S. K. parodymai, kurie nėra lemiami ir kuriuos teismas pripažįsta patikimais juos vertindamas, lygindamas tarpusavyje kartu su kitais įrodymais bendrame bylos kontekste, neteikdamas nei vienam iš jų pranašumo. Dėl nukentėjusiosios S. K. parodymų Areštinės ir konvojavimo skyriaus policijos pareigūnas Andrius Matulis tarnybiniame pranešime nurodė, kad buvo nuvykęs S. K. gyvenamosios vietos adresu ir S. K. prašė jos nekviesti į teismą dėl sveikatos būklės ir vadovautis jos byloje duotais parodymais. S. K. parodymus dėl 2015-04-04 nusikalstamos veikos padarymo patvirtina Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus iškvietimo garso įrašo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, policijos pareigūnės Indrės Liudžiūtės tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplikoje užfiksuoti duomenys, S. K. pristatymas į ligoninę, jos paaiškinimai ir apžiūra. S. K. parodymus dėl 2015-08-13 nusikalstamos veikos padarymo patvirtina policijos registruojamų įvykių registro duomeys, Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus iškvietimo garso įrašo apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, policijos pareigūnų R.Arlauskio, A.Švecovo tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuoti duomenys, nurodant schemoje ant S. K. veido pastebėtus kūno sužalojimus iš karto po įvykio, užfiksuotas P. M. prisipažinimas policijos pareigūnams dėl smurtavimo įvykio vietoje, liudytojais apklaustų R.Arlauskio, A.Švecovo neprieštaringi, nuoseklūs parodymai teisme,

Nukentėjusioji S. K. parodė, kad iki 2015 m. balandžio mėn. įvykio ji buvo sulaužiusi šonkaulius ir šiuos nukentėjusiosios parodymus, kaip ir aplinkybę, kad šonkaulių lūžiai buvo seni, patvirtino specialisto išvada, kas patvirtina, kad nukentėjusiosios parodymai patikimi. Teismas sprendžia, kad 2015-04-04 P. M. suduodant smūgius ranka S. K. į šoną, į anksčiau sulaužytų šonkaulių sritį bei 2015-08-13 P. M. suduodant smūgius ranka S. K. į veidą, nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. P. M. smurtaudamas nukentėjusiosios S. K. atžvilgiu, kuri yra jo sugyventinė, sukėlė nukentėjusiajai, kaip savo šeimos narei, fizinį skausmą, todėl P. M. padarytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 str. 2 d.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus faktinius duomenis bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos duomenis sprendžia, kad jie iš esmės sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais ir jų pagrindu konstatuoja kaip įrodytas šias faktines aplinkybes, o būtent, kad: P. M. 2015-04-04 apie 17.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu su savo sugyventine S. K., sudavė kumščiu ne mažiau kaip du smūgius pastarajai į dešinį šoną, sukeldamas jai fizinį skausmą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d. Taip pat 2015-08-13 apie 13.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su savo sugyventine S. K., sudavė jai du smūgius kumščiu į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad P. M. padarė du tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus (LR BK 11 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką 2015-08-13 padarė apsvaigęs nuo alkoholio ( nustatytas 2,51 promilės neblaivumas) ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl teismas pripažįsta tai atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamojo asmenybę: P. M. teisiamas antrą kartą, pirmą kartą buvo teistas už analogiškos nusikalstamos veikos S. K. atžvilgiu padarymą ir neatlikęs paskirtos bausmės padarė naują nusikalstamą veiką, kuri įvykdyta 2016-04-28d., P. M. baustas administracine tvarka (b.l.106-109). Jis VŠĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b. l.14, 115), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b. l. 113).

Atsvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad LR BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę- laisvės apribojimo bausmę su baudžiamojo poveikio priemone-dalyvavimu smurtinį elegesį keičiančiose programose.

Dėl 2015-04-04 nusikalstamos veikos įtariamasis P. M. BPK 140 str. tvarka sulaikytas nebuvo.

Dėl 2015-08-13 nusikalstamos veikos įtariamasis P. M. BPK 140 str. tvarka sulaikytas 2015-08-13 15:33 val., paleistas – 2015-08-14 11:35 val. (b.l. 95, 96)

2015-06-11 nutarimu įtariamajam P. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 87, 88).

Teismui yra pateiktas 2016 m. lapkričio 18 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas Nr. (2.16) NTP-7-12541, kuriame prašoma iš kaltinamojo P. M. valstybės naudai priteisti 110,01 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nagrinėjamu atveju, P. M. gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 3 p.. Teisė į gynybą negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Tokiu atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamosios galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į tai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas priteisti iš P. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 110,01 Eur dydžio išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl 2015-04-04 nusikalstamos veikos) ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.

P. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl 2015-08-13 nusikalstamos veikos) ir nuteisti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str, 1d., 3d., bausmes iš dalies sudedant nuteisti galutine subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme įpareigojant:

-be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

- būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val. (BK 48 str. 6 d. 1p.),

-laisvės apribojimo laikotarpiu uždrausti vartoti alkoholinius gėrimus ar kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 str.7d.)..

Kartu su bausme P. M. paskirti LR BK 67 str.2d. 9 p., 72 (2) str. numatytą baudžiamojo poveikio priemonę- dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per devynių mėnesių laikotarpį.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką šioje byloje 2015-08-13 15:33 val.iki 2015-08-14 11:35 val., t.y. vieną parą.

P. M. paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Garso įrašus iš Bendrojo pagalbos centro, įrašytus į CD diską, palikti saugoti prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymo priteisti iš P. M. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 110.01 Eur dydžio išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, netenkinti.

Bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo nuospremdžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinimas apie laisvės apribojimo bausmę: laisvės apribojimo bausnmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos: 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiesm atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistieiems apylinkės teismas bausnmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausnmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje-Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g.135 tel. 276 01 45); daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Miglė Suchankienė