Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-11-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-849-865/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-17
Bylos Nr.
II-849-865/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01157-2022-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti
Teisėjas
Irma Randakevičienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-849-865/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01157-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 1.5.3; 16.9.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. lapkričio 17 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,

sekretoriaujant Ritai Dainelienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui D. B., teismo posėdyje išnagrinėjusi D. B. (D. B.), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-11121-2022 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-11121-2022 patraukė D. B. (toliau – ir Pareiškėjas) administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalį ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 60,00 Eur dydžio baudą už tai, kad jis, Vilniuje, K. Kalinausko g. 4, 2022 m. birželio 16 d. 12.13 val. vairuodamas transporto priemonę „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo vietoje, skirtoje tik skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turinčioms transporto priemonėms, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 8 punkto, 1 priedo 528, 846 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, prašydamas nutraukti jo atžvilgiu priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-11121-2022, ROIK 22173385539, kadangi bylos nagrinėjimo metu nebuvo atsižvelgta į jo visų aplinkybių paaiškinimą, jam nebuvo pateikti įrodymai, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles. Pažymima, kad paaiškinime buvo prašyta administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančios institucijos pateikti Pareiškėjui įrodymus, bet įrodymai pateikti nebuvo. Jis nėra susipažinęs su administracinės bylos medžiaga, įrodymais. Nurodoma, kad, jeigu teismas gaus įrodymus (nuotraukas), kad jo automobilis stovi nuo kelio ženklų (KET 528, 846, 805) mažiau nei 10 metrų taip pažeisdamas KET, jis su pažeidimu sutiks ir prašo teismo skirti jam minimalią 30,00 Eur baudą, bet ne vidurkį.

Atsiliepimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundo netenkinti. Nurodė, jog Pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo Institucijai buvo pateikęs paaiškinimą dėl bylos aplinkybių. Jame be kita ko buvo prašoma pateikti nuotraukas, kuriose būtų užfiksuoti atlikti matavimai, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjo automobilis stovi mažiau nei 10 metrų nuo kelio ženklo „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele „Neįgalieji“. Atkreiptinas dėmesys, kad fiksuojant nusižengimą, tokie matavimai, kurių reikalauja Pareiškėjas, atlikti nebuvo. Savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierius užfiksavo Pareiškėjo automobilį K. Kalinausko g. 4, Vilniuje, stovintį tarp dviejų kelio ženklų „Stovėjimo vieta“ su papildomomis lentelėmis „Neįgalieji“, tarp kurių yra 10 metrų atstumas. Todėl jokie kiti matavimai nebuvo atlikti, nes jie nėra tikslingi. Dėl to Pareiškėjui ir negalėjo būti pateikti jokie jo prašomi matavimai. Iš byloje esančios Kelio ženklų pastatymo/keitimo schemos Nr. 576/13/18 matyti, kad kelio ženklai K. Kalinausko g. 4, Vilniuje buvo statomi/keičiami dar 2018 metais. Schema yra suderinta su atsakingais specialistais, tame tarpe ir Kelių policijos atstovais. Todėl pareiškėjo D. B. teiginys, kad 2022 m. birželio 16 d. vieno iš kelio ženklų „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele „Neįgalieji“ nebuvo – neatitinka tikrovės. Iš anksčiau minėtos Kelio ženklų pastatymo/keitimo schemos bei byloje pateikto Vilniaus miesto techninių eismo reguliavimo priemonių informacinė sistemos žemėlapio matyti, kad K. Kalinausko g. 4, Vilniuje tarp dviejų kelio ženklų „Stovėjimo vieta“ su papildomomis lentelėmis „Neįgalieji“ yra 10 metrų atstumas. Pareiškėjo automobilis nuotraukose yra užfiksuotas stovintis šitų dviejų kelio ženklų galiojimo zonoje. Kadangi D. B. transporto priemonė nebuvo pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, jis neturėjo teisės palikti stovėti automobilį vietoje, kuri skirta asmenims su negalia. Pareiškėjo teiginys, kad kelio ženklo nėra/nebuvo ar jo nebuvo galima pastebėti, yra vertintini kaip asmens gynybinė pozicija ir siekis išvengti atsakomybės.

Nurodoma, kad pareiškėjas taip pat prašo sumažinti jam paskirtą baudos dydį iki minimalios (t. y. 30 Eur), jei visgi teismas jį pripažintų kaltu padarius administracinį nusižengimą. Institucija nesutinka su tokiu pareiškėjo prašymu, nes administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, todėl baudos dydis neturėtų būti tik simbolinis arba nereikšmingas asmeniui, kuriam ji paskirta, kadangi priešingu atveju bauda prarastų savo prasmę. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė ir turi atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas. Institucijos vertinimu, šiuo atveju paskirtos baudos mažinimas, neatitiktų teisingumo principo įgyvendinimo. Pareiškėjas nesutinka su paskirtos baudos dydžiu, tačiau pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sutikimas su nuobauda nėra būtinas. Įstatymas iškelia aukščiau visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens padariusio administracinį nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su nusižengimo padarymu. Daroma išvada, kad jokių išskirtinių švelninančių atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta, tad nėra ir pagrindo skirti mažesnę baudą, nei yra paskirta skundžiamu nutarimu.

Institucijos teigimu, administracinio nusižengimo protokolas D. B. surašytas teisingai ir teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga. Įvertinus visas bylos aplinkybes manoma, kad D. B. nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos už padarytą nusižengimą ribose. Institucijos nutarimas – teisėtas ir pagrįstas.

Teismo posėdyje D. B. nurodė, jog buvo supažindintas ne su visa bylos medžiaga, susipažinęs su byloje esančiomis nuotraukomis kaltę pripažįsta, prašo sumažinti paskirtą nuobaudą iki miniamlios.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo D. B. skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, įrodymais. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais ir kitokiais dokumentais.

Administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolierius V. K., vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2021 m. sausio 6 d. sprendimo Nr. 1-828 patvirtintų „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų“ 38 punktu, pranešimu Nr. B742125 užfiksavo 2022 m. birželio 16 d., 12.13 val., K. Kalinausko g. 4, Vilniuje, automobilio „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo padarytą pažeidimą, nes minėtas automobilis buvo pastatytas neįgaliųjų stovėjimo zonoje. Pažeidimas taip pat buvo fiksuotas fotonuotraukomis (b. l. 8). Dėl minėto pažeidimo, 2022 m. liepos 7 d., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė E. M. R., surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, D. B. už tai, kad jis, 2022 m. birželio 16 d., K. Kalinausko g. 4, Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje: kelio ženklo „Transporto priemonių stovėjimo vieta“ su papildoma lentele neįgaliesiems, nurodant, kad minėtu nusižengimu pažeisti KET 8 punkto, 1 priedo 528, 846 punktų reikalavimai (b. l. 5). Administracinio nusižengimo protokolu Nr. SAVAD-13-ANR_P-50834-2022 su Administraciniu nurodymu D. B. už nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, buvo siūloma iki 2022 m. rugpjūčio 7 d. sumokėti 15,00 Eur baudą. Tuo atveju, jeigu iki administraciniame nurodyme nurodytos datos bauda nebus sumokėta, administracinio nusižengimo byla, 2022 m. rugsėjo 15 d., 10.00 val., bus nagrinėjama Vilniau miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriuje esančiame adresu Konstitucijos pr. 3, Vilniuje (b. l. 5-6).

Pastebėtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. B. rašytiniame pasiaiškinime nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, nes jokių draudžiamų kelio ženklų ar ženklinimo, ar kelio ženklo „Neįgalusis“ arba žymėjimo ant kelio „Neįgalusis“ nebuvo. Paaiškinime, be kita ko, buvo prašoma pateikti nuotraukas, kuriose būtų užfiksuoti atlikti matavimai, iš kurių būtų matyti, kad jo automobilis „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovi mažiau nei 10 metrų nuo kelio ženklo „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele „Neįgalieji“ (b. l. 4). Susipažinęs su nuotraukomis D. B. teismo posėdyje kaltę pripažino, gailisi.

2022 m. rugsėjo 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-11121-2022, rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant atsakomybėn traukiamam asmeniui D. B., už administracinį nusižengimą numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje buvo paskirta 60,00 Eur bauda.

Nagrinėjant skundą nustatyta, kad D. B. skirta nuobauda už sustojimą ir stovėjimą vietoje, kurioje pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų pažeidimą, t. y. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą. Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. joje įtvirtinto teisės pažeidimo sudėtis apima kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimą. KET 8 punkte įtvirtinta, kad Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu.

KET nustato, kad vietoje, pažymėtoje neįgaliojo su vežimėliu simboliu, gali stovėti tik transporto priemonės, pažymėtos skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę turinčios transporto priemonės (1 priedo 846 punktas).

Pažymėtina, kad asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, nustatymo ir dokumento, patvirtinančio teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“ išdavimo tvarka yra patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-670 (aktuali redakcija nuo 2020 m. balandžio 1 d.). Sutinkamai su Dokumento, patvirtinančio teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, išdavimo tvarkos aprašo 1 punktu – Teisę naudoti skiriamąjį ženklą ,,Neįgalusis“ metu turi: 1) fiziniai asmenys, kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius ir kuriems nustatytas 0-30 procentų darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis, arba turi neįgalių asmenų automobilių statymo kortelę; 2) fiziniai asmenys, vežantys asmenis, kuriems yra nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis ar didelių specialiųjų poreikių lygis, ar sunkus neįgalumo lygis; 3) Socialinės globos įstaigos, kai joms priklausančiomis priemonėmis (lengvaisiais automobiliais, mikroautobusais ir autobusais) vežami neįgalieji; 4) Techninės pagalbos neįgaliesiems centro prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jo teritorinių skyrių darbuotojai, kai šiam centrui priklausančiomis transporto priemonėmis yra teikiamos techninės pagalbos priemonių pristatymo paslaugos neįgaliesiems. Sutinkamai su minėto aprašo 2 punktu – „Dokumentas, suteikiantis teisę naudoti ženklą, yra neįgaliojo pažymėjimas arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė, jeigu ji pateikiama kartu su neįgaliojo pažymėjimu.“

Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė ir ženklas „Neįgalusis“ dažnai painiojami. Tačiau tiek jų įgijimo, tiek naudojimo sąlygos ir suteikiamos teisės skiriasi. Kam gali būti išduota neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė ir skiriamasis ženklas „Neįgalusis“ atitinkamai nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintas Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelės išdavimo tvarkos aprašas ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintas Asmenų, turinčių teisę naudoti skiriamąjį ženklą „Neįgalusis“, nustatymo ir dokumento, patvirtinančio teisę naudoti ženklą „Neįgalusis“, išdavimo tvarkos aprašas. Jų naudojimo tvarką reguliuoja Kelių eismo taisyklės.

Neįgalių asmenų automobilių statymo kortelė – kortelė, kuri suteikia teisę asmenims sustoti (stovėti) neįgaliesiems skirtose vietose arba vietose, kuriose jiems sustoti (stovėti) nedraudžia Kelių eismo taisyklės toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje jie tuo metu yra. Teisę gauti šią kortelę turi: 1) darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas darbingumo lygis nuo 0 iki 30 procentų ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius; 2) pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius; 3) darbingo amžiaus asmenys, kuriems nustatytas nuo 0 iki 25 procentų darbingumo lygis ir kurie patys nevairuoja lengvųjų automobilių, ar pensijos amžiaus sukakę asmenys, kuriems yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis ir kurie patys nevairuoja lengvųjų automobilių; 4) asmenys iki 18 metų, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis; 5) pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus buvo nustatytas 30procentų darbingumo lygis ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius; 6) darbingo amžiaus ar pensijos amžių sukakę asmenys, kuriems nustatyti specialieji poreikiai (specialusis nuolatinės slaugos poreikis; specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis; specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis; specialusis transporto išlaidų kompensacijos poreikis) ir kurie patys vairuoja lengvuosius automobilius. Neįgalių asmenų automobilių statymo korteles išduoda ir keičia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai.

Vertinant byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju D. B. neturėjo teisės statyti automobilį šiuo ženklu pažymėtoje zonoje. Su tuo teismo posėdyje sutiko ir D. B. Iš byloje esančios Kelių ženklų pastatymo/keitimo schemos Nr. 576/13/18 matyti, kad kelio ženklai K. Kalinausko g. 4, Vilniuje buvo statomi, keičiami dar 2018 metais Schema buvo suderinta su atsakingais specialistais bei Kelių policijos atstovais. Taip pat pastebėtina, kad iš minėtos Kelių ženklų pastatymo/keitimo schemos bei byloje pateikto Vilniaus miesto techninių eismo reguliavimo priemonių informacinės sistemos žemėlapio matyti, kad K. Kalinausko g. 4, Vilniuje tarp dviejų kelio ženklų „Stovėjimo vieta“ su papildomomis lentelėmis „Neįgalieji“ yra 10 metrų atstumas. Pareiškėjo automobilis nuotraukose yra užfiksuotas stovintis šių dviejų kelio ženklų galiojimo zonoje. Kadangi D. B. transporto priemonė nebuvo pažymėta skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele, pastarasis neturėjo teisės palikti stovėti automobilį vietoje, kuri skirta asmenims su negalia. Atsižvelgiant į visa tai bei įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog D. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Už ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta bauda nuo 30,00 Eur iki 90,00 Eur. Nagrinėjamu atveju D. B. skirta 60,00 Eur dydžio bauda, lygi normos sankcijoje numatytam vidurkiui. Pareiškėjas skunde prašė teismo vadovautis ANK 34 straipsnio 6 dalimi ir paskirti jam mažesnę nei sankcijoje numatytą baudos vidurkį, teismo posėdyje prašė baudą sumažinti ir skirti minimalią.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018).

Nagrinėjamu atveju išimtinių aplinkybių nenustatyta, tačiau pripažintina, kad D. B. atsakomybę lengvina jo prisipažinimas ir gailėjimasis. Pareiškėjas iš tiesų tik teismo posėdyje susipažino su bylos medžiaga, t.y. nuotraukomis, yra dirbantis, turi šeimą, du vaikus, nėra teistas, kažkokių sunkių administracinių nusižengimų praeityje nėra fiksuota. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas mano, kad D. B. tikslinga paskirti minimalią sankcijoje numatytą baudą, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, dėl to Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-11121-2022 keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

pareiškėjo D. B. (D. B.), gimusio (duomenys neskelbtini), skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 15 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-11121-2022 ir D. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirti 30 Eur baudą.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, - ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas);

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – II-849-865/2022 (ROIK 22173385539).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė