Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Gražinos Petrulytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje:

M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1dalimi, 2 dalies1punktu, 70 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 13 d. nutartimi M. Č. priežiūros vykdymas nutrauktas prieš terminą, 2016 m. kovo 29 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Panevėžio APT probacijos skyriuje;

2) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 50 MGL (2 500 Eur) bauda, įpareigojant ją sumokėti iki 2020 m. liepos 5 d., skiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimą. 2022 m. liepos 5 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Panevėžio APT probacijos skyriuje (dėl baudžiamojo poveikio priemonės);

3) Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2020 m. kovo 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams, paskirtą bausmę subendrinus su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir nesumokėta bauda, galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 mėnesiams ir 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, įpareigojant sumokėti ją sumokėti iki 2020 m. liepos 5d. 2022 m. liepos 7 d. Išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Panevėžio APT probacijos skyriuje (dėl laisvės apribojimo bausmės). Nesumokėta baudos dalis – 2263,69 Eur, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. M. Č. 2024 m. kovo 30 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir ties namu (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnams tikrinimo metu nustačius jam neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius, policijos pareigūnams pasiūlius atlikti neblaivumo tikrinimą, kas numatyta „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“, patvirtintų 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452, 4 punkte, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 17 punkto reikalavimą, pagal kurį, policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, ir taip vengė neblaivumo patikrinimo.

2. Kaltinamasis M. Č. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai. Parodė, kad 2024 m. kovo 30 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), neblaivus vairavo savo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai jį sustabdė (duomenys neskelbtini) kaime, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini). Jam liepė išlipti iš automobilio, įsodino į policijos tarnybinį automobilį. Iš pradžių įvykio vietoje buvo vienas policijos automobilis, kuriuo buvo atvykę du policijos pareigūnai, kurie jam kelis kartus siūlė alkotesteriu nusistatyti neblaivumą, bet jis jiems atsisakė. Po to į įvykio vietą atvyko antras policijos automobilis, kuriuo atvyko pareigūnė ir pareigūnas. Pareigūnė jam taip pat kelis kartus siūlė nusistatyti neblaivumą, be jis atsisakė. Dabar, būdamas blaivus, negali logiškai paaiškinti tokio savo poelgio, nuoširdžiai gailisi, jog taip elgėsi. Išgėręs būna konfliktiškas, tai ir tąkart jo toks nepaaiškinamas elgesys buvo išgerto alkoholio pasekmė. Buvo gėręs degtinės, kiek jos buvo išgėręs, jau nebesakys dabar, nes praėjo nemažai laiko. Nori patikslinti, kad jis tą pačią dieną, visai prieš pat jį sustabdant policijai, važinėjosi po (duomenys neskelbtini) kaimą. Kadangi šiame kaime yra tik viena pagrindinė gatvė be pavadinimo, tai ja ir važiavo. Kur važiavo, dabar jau neprisimena. Jį pareigūnai sustabdė jau daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, kuomet bandė apsisukti. Kažkaip netikėtai pamatė už savo automobilio policijos automobilį, prieš tai jo nematė, kiek pasimetė. Toliau viskas įvyko labai greitai, nes pribėgę pareigūnai jam liepė lipti iš automobilio. Jis dabar jau neprisimena, ar važiavo į priekį, ar atbulas, tik atsimena, kad jo automobilis buvo galu atsitrenkęs į policijos automobilio priekį. Jeigu pareigūnai sako, kad jis važiavo atbulas ir atsitrenkė į jų tarnybinį automobilį, tai matyt taip ir buvo. 2019 metais jo atžvilgiu taip pat buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, t. y. dėl to, kad neblaivus vairavo kelių transporto priemonę, jam buvo paskirta 2500 eurų dydžio bauda, kurios nėra sumokėjęs, kažkiek baudos yra išieškota, nes baudos mokėjimas perduotas vykdyti antstoliui, bet koks likutis yra, jis nežino, gali būti, kad 2 223,69 Eur. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka, kad būtų konfiskuojamas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis buvo įgijęs teisę vairuoti kelių transporto priemones, bet ją yra praradęs, vairuotojo pažymėjimo nebeturi.

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamojo M. Č. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

4.1. Liudytojos V. P. parodymais. Ji parodė, kad dirba Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariate Reagavimo skyriuje tyrėja. 2024 m.kovo 30 d. dirbo ekipaže kartu su to paties skyriaus vyriausiuoju patruliu R. Š.. Apie 15.40 val. jų ekipažas gavo iš budėtojo nurodymą vykti į (duomenys neskelbtini), kur kolegoms iš Panevėžio sureagavus į pranešimą apie girtą vairuotoją, tas girtas vairuotojas atbuline eiga važiuodamas, įsirėmė į kolegų tarnybinį automobilį. Į vietą atvyko maždaug per 30 minučių. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), ties daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) pastatu, automobilių stovėjimo aikštelėje, stovėjo apgadintas automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galu buvo atsirėmęs į tarnybinio policijos automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėto policijos skiriamaisiais ženklais, priekį. Šalia stovėjo abiejų automobilių stovėjo policijos pareigūnai L. B. ir J. B.. Kolegos jai su R. Š. paaiškino, kad M. Č., būdamas akivaizdžiai neblaivus, vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į policijos specialistų tarnybinio automobilio „Opel Insignia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekį ir jį apgadino. Taip pat kolegos specialistai paaiškino, kad dar iki jai su R. Š. atvykstant į vietą, jie siūlė kelis kartus pasitikrinti M. Č. neblaivumą alkotesteriu, tačiau šis atsisakė savo girtumą tikrintis alkotesteriu. Kolegos L. B. ir J. B. paaiškino, jog sulaikė M. Č., uždėjo spec. priemonę – antrankius ir įsodino jį į savo tarnybinį automobilį. Bendraujant su M. Č., matėsi, jog šis buvo akivaizdžiai neblaivus, iš jo burnos sklido intensyvus alkoholio kvapas, kalbėjo nerišliai, akys buvo paraudusios, judesiai nekoordinuoti. Jai paklausus, kas čia nutiko, M. Č. daug nieko neaiškino, tik sakė, kad vartojo alkoholį, nes jam gimė vaikas. Ji su kolega R. Š. dar kelis kartus pasiūlė M. Č. pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, tačiau šis atsisakė. Kadangi M. Č. atsisakė tikrintis neblaivumą alkotesteriu, tas prilyginama sunkiam girtumui, o dėl to kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 d., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) . M. Č. buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas, jame pažymėjo, kad iš šio burnos sklinda alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, šį aktą M. Č. atsisakė pasirašyti.

4.8. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos V. P. 2024 m. kovo 30 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, iš kuriuo matyti, kad 2024 m. kovo 30 d., apie 16.00 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Pasat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vengė neblaivumo patikrinimo, buvo su aiškiais neblaivumo požymiais, tokiais savo veiksmais M. Č.padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

4.14. Iš 2024 m. gegužės 27 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti specialisto J. B. ir to paties skyriaus specialisto L. B. kūno kamerų vaizdo įrašai, daryti 2024 m. kovo 30 d. (duomenys neskelbtini), kurie patalpinti prie 2024 m. balandžio 3 d. Tarnybinio pranešimo „Dėl policijos pareigūnų, sureagavusių į pranešimą apie girtą vairuotoją kūno kamerų vaizdo įrašų pridėjimo prie ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) “. Fiksuotos M. Č. atsisakymo tikrintis neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu aplinkybės, kurios nurodytos policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei apklausų metu.

4.17. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad automobilio „VW Passat“, 2006 metų gamybos vidutinė rinkos kaina 2024 metų kovo mėnesį yra 2120 Eur su PVM.

5. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

6. Pažymėtina, kad vengimas aiškintinas kaip bet koks veikimas (arba neveikimas, kai asmuo privalo atlikti tam tikrą veiksmą), kurio metu kaltininkas stengiasi išvengti neblaivumo patikrinimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad vengimas gali būti išreiškiamas tiek verbaliniu būdu (žodžiu ar raštu atsisakant pasitikrinti neblaivumą), tiek neverbaliniu būdu (atliekant tam tikrus veiksmus, kurie aiškiai rodo asmens nenorą tikrintis neblaivumą). Subjektyvusis minėto nusikaltimo sudėties požymis pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino ir supranta pareigą vykdyti pareigūnų teisėtus reikalavimus pasitikrinti neblaivumą, tačiau įvairiais veiksmais ar neveikimu sąmoningai stengiasi to išvengti (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 28 d. nutartis Nr. 1A-108-380/2020).

7. KET 17 punkte numatyta, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

8. Pirmiau išdėstyti ir teismo įvertinti byloje esantys įrodymai – kaltinamojo, liudytojų V. P., R. Š., J. B., L. B., E. Ž., S. Č., parodymai, neblaivumo nustatymo akte, apžiūros protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys ir kiti rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad M. Č. kaltinime nurodytu metu ir vietoje, vairavo kelių transporto priemonę „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pažeisdamas KET 17 punkto reikalavimą, pagal kurį policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis būti patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, atsisakė tikrintis pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu taip vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios, neprieštaringos, teismui abejonių nekelia. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis, žinodamas, jog policijos pareigūnų reikalavimu privalo leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, policijos pareigūnams įvykio metu kaltinamajam tą išaiškinus, taip pat paaiškinus jam galinčią kilti atsakomybę, nesutiko alkoholio kiekio matuokliu nusistatyti neblaivumo, t. y. tyčia vengė neblaivumo patikrinimo. Atsižvelgus į tai, daroma išvada, kad kaltinamojo M. Č. veiksmai kvalifikuotini ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, jo kaltė įrodyta

9. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina, kad nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu. Teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

11. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes ir kt. Kaltinamasis padarė nesunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą transporto eismo saugumui, veika tyčinė, baigta. Transporto priemonę vairavusiam kaltinamajam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, jis vengė neblaivumo patikrinimo. M. Č. administracine tvarka nebaustas. Kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės – Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu teistas už analogišką nusikaltimą, paskirtos baudos nėra sumokėjęs, jo teistumas neišnykęs. Kaltinamasis dirba, duomenų, kad būtų įrašytas į psichikos sveikatos ar priklausomybės ligų centro įskaitą, nėra. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – areštą, kurios dydis neženkliai didesnis nei įstatyme (BK 49 straipsnio 1-4 dalys) numatytas bausmės vidurkis – 60 parų, netaikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų (arešto bausmės vykdymo atidėjimo).

12. Įvertinus tai, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas M. Č. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. kovo 30 d. 16.03 val. iki 2024 m. kovo 31 d. 11.54 val.

13. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. birželio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu M. Č. paskirtos bausmės neatlikta dalimi – 2 223,69 Eur bauda (iš LITEKO išrašo – antstolių informacinės sistemos registro matyti, kad M. Č. nesumokėta baudos dalis 2 223,69 Eur), jas visiškai sudedant. Visiškas bausmių sudėjimo būdas taikytinas atsižvelgus į pirmiau išdėstytas nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes.

14. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011).

15. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

16. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

17. Atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise vairuoti transporto priemones, įvertinus pirmiau aptartus duomenis, susijusius su kaltinamojo asmenybe ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 metų laikotarpiui.

18. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, tai yra padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018).

19. Bylos medžiaga nustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, M. Č. įvykdė naudodamasis automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltinamojo asmenybę bei vadovaudamasis BK 72 straipsniu, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcinga priemone. Automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas kaltinamojo sutuoktinės S. Č. vardu, jis yra bendroji jungtinė kaltinamojo ir jo sutuoktinės nuosavybė, įsigyta iš bendrų šeimos lėšų. S. Č. sutinka, kad jos vardu registruotas automobilis būtų konfiskuojamas. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes automobilis „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalimi. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

20. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

M. Č. pripažintu kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. Č. paskirti areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. birželio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – baudos neatlikta 2 223,69 Eur dalimi, visiškai jas sudedant ir paskirti M. Č. galutinę subendrintą bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų ir 2 223,69 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į M. Č. paskirtą bausmę įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. kovo 30 d. 16.03 val. iki 2024 m. kovo 31 d. 11.54 val. – (vieną parą) ir laikyti, kad M. Č. atliko 1 parą arešto bausmės.

M. Č. paskirtą 2 223,69 baudos bausmę vykdyti pagal Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. birželio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytą tvarką.

Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime, jos pradžią skaičiuojant nuo M. Č. atvykimo į šią įstaigą dienos arba nuo jo faktinio sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.

M. Č. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 24 straipsnio 3 ir 4 dalimis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo atvykti darbo dienomis, įstaigos darbo metu, į pataisos įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą (adresu (duomenys neskelbtini) atlikti arešto bausmės, o jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negali atvykti nustatytu laiku į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio kodekso 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, M. Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 4 dalimis, M. Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

M. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti M. Č., jog nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, jis per 14 (keturiolika) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.