Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. G. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2008 m. pavasarį R. mieste sutiko K. B.. K. B. žinojo, kad A. G. gamina malkas, perka urėdijoje, žinojo, kad turi arklį. K. B. klausė, ar A. G. negalėtų išpjauti ir ištraukti miško. A. G. dirbo K. girininkijoje. K. B. sakė, kad nupirko miško, automobiliu BMW nuvežė prie miško ir prašė, kad sutvarkytų pradžioje sausuolius. A. G. atvažiavo su arkliu prie miško ir išvežė sausuolius. Po kelių dienų K. B. prašė išpjauti ąžuolą ir uosį. Jie išpjovė. K. B. užgėrė ir nesirodė kelias dienas. Jam paskambino, kad susimokėtų, bet sakė, kad dar nepardavęs medienos. Pradėjus domėtis policijai, K. B. buvo atvykęs ir prašė neprisipažinti, sakė, kad jis viską sutvarkys. Bet A. G. pasakė, kaip buvo. Jis samdydavo 3-5 žmones malkų tvarkymui. A. G. vertėsi malkomis iš išpjautų miškų. Žalių medžių nėra pjovęs. K. B. prašė pjauti, sakė atsiskaitys. K. B. sakė, kad už 45 000 litų pardavė žemę, o už mišką sumokėjo 10 000 litų. Pirmiausia išvalė sausuolius, o paskui pjovė žalius. K. C. nė karto į tą vietą nebuvo atvykęs. Kažkokie žmonės buvo, valė krūmus, bet K. C. nebuvo. K. C. pažinojo. Su K. C. telefonu nėra taręsis dėl kirtimo. K. B. yra nurodęs ribas. A. G. krovinianem automobilyje, kuriuo vežė malkas – „ gazike“ įdėtas dyzelio variklis. K. B. miško kirtimo dokumentų nerodė, bet rašė miško gabenimo lapus. Tuo metu K. B. miške dirbo 4-5 A. G. pasamdyti žmonės. Jų pavardžių nepamena. Tarp jų buvo R. J.. Tai galėjo būti 2008 m. liepos birželio mėn. Vyrams sumokėjo jis po 50 Lt į dieną. K. B. leidimu pasiėmė 3 mašinas malkų, sau parsivežė 16 kubų, kiek nukirto iš viso, negali pasakyti. K. B. buvo girtas, jo telefonas buvo nusėdęs, prašė jo telefono, prašė, kad paskambintų ir pasiūlytų pirkti ąžuolų. Jis paskambino. Žmogus medieną tik apžiūrėjo, bet nepirko, su juo kalbėjo jis ir K. B.. Tvarkant mišką, naudojo savo „ gaziką” mėlynos spalvos, dirbo savo bėru arkliu. BMV automobilio neturi, turėjo K. B.. Tas automobilis buvo „kibirinės“ spalvos. Su K. B. buvo pažįstami nuo mokyklos laikų. K. B. uždarbiaudavo kaip pagalbinis darbininkas. Kada K. B. mirė, nepamena, gal prieš du metus rugsėjo – spalio mėnesį, į rudenį. K. B. paprašius neprisipažinti, jis jo ir neminėjo, bet kai jį suėmė, pasakė visą teisybę. Jis turi spec. vidurinį išsilavinimą, yra vairuotojas. Sau yra pirkęs miško. Kirto turėdamas tam leidimą. Kad reikalingas leidimas kirtimui, žinojo; K. B. leidimo nematė ir neprašė. Pripažįsta, kad medžius iškirto jo vadovaujami vyrai, bet tai padarė ne kartu veikdamas su K. C.. Su ieškiniu nesutinka. Jį samdė, jis dirbo ir dėl to ne jis turi atsakyti. Į žalos paskaičiavimą nesigilino. Tų žalių medžių mažai buvo pjovęs. Jis išsituokęs, turi pilnametę dukrą, kiek gali, tiek jai padeda. Paskutiniu metu augina kiaules, karves, turi žemės, gyvena G.kaime, R.rajone. Yra teistas 1985 metais už muštynes, baudą sumokėjo prieš du posėdžius. Muštynės buvo šokiuose 1985 ar 1987 metais, skyrė baudą, laisvas statybas. 260 litų baudą mokėjo gal prieš du metus. K. B. jam dokumentų nerodė, tik parodė sklypo teritoriją. K. B. už darbą jam pažadėjo tris „ gazikus“ malkų, už darbą žmonėms sumokėjo jis. Medžiai buvo supurkšti dažais. Žalius medžius tik ištraukė, bet neišvežė, jų nepardavinėjo. Iš parduotų malkų K. C. nėra mokėjęs. Su juo yra turėjęs piniginių reikalų, buvo prašęs paskolinti 150 Lt kurui, kuriuos grąžino. Tai galėjo būti gal 2007-2008 metais. Daugiau jokių pinigų K. C. nėra davęs.

Kaltinamasis K. C. kaltu neprisipažino visiškai, prašė jį išteisinti ir parodė, kad 2008 metais dirbo T. urėdijoje D. girininkijoje eiguliu. A. G. pažįsta nuo vaikystės. Jis kažkada pirkęs jų girininkijoje malkų, kurias K. C. parodė. Miškas, kuriame buvo kirtimas, priskirtas rezerviniams miškams, kuriuose urėdija nevykdo jokios veiklos, ir jie ateityje bus privatizuojami. Turėjo miškininko uniformą, ji žalios spalvos, bet į medžioklę jos nesidėdavo. Pro nusikaltimo vietą yra pravažiavęs. Jis daug metų važiuodavo medžioti. Savo eiguvoje žinojo, kas kerta, bet šis miškas, manė, kad yra R. miškų urėdijos, todėl nebūtų gražu kištis į kolegų darbą. Tai regioninis parkas, bet seniau ten jo nebuvo. Labai daug miškų regioninių parkų, kur vykdomi kirtimai. Ten visur aplinkui regioninio parko miškai. Kodėl liudytojas R. J. duoda tokius parodymus nežino, jis dirbo kitoje vietoje. Nemano, kad jis pagal savo intelektą susigaudo, kur jį nuveža. Neigia, kad tai buvo jo aptarnavimo teritorija. Tik po kelių mėnesių nustatė, kam tai priklausė. Prašo išteisinti ir atmesti civilinius ieškinius prieš jį. Yra vedęs, turi vaikų. Dabar yra darbo biržos įskaitoje. Turi miškininkystės ekologijos specialybę. Gyvena R. mieste. Girininkijoje dirbo iki 2008 metų rudens, paskui jį atleido, kilus konfliktui su vadovais. Jį išleido atostogų, bet vadovas neparašė įsakymo, o grįžus atleido už pravaikštas. Jis nepamena konkrečiai, tik neatmeta galimybės kad galėjo pro tą vietą važiuoti. Ar galėjo būti išlipęs toje vietoje, ar buvo su uniforma, nežino. Liudytojo T. B. parodymai, jam atrodo, sufalsifikuoti pareigūnų. Mano, kad policija suinteresuota jį nubausti. Jis yra teistas už baudžiamąjį nusižengimą dėl dokumentų klastojimo, tai buvo 2010 m. Nuosprendis šiuo metu apskųstas. Dabar nedirba. Pragyvenu iš darbo biržos pašalpos, žmona uždirba. Su A. G. kirsti mišką nėra taręsis. Kitos girininkijos urėdijos nedomina, savo eiguvoje priimdavo visus darbus ir priduodavo tiesioginiam viršininkui. Jo medžiotojo rūbai vienspalviai, žalios rudos spalvos. BMV markės automobilio nėra turėjęs. Pinigų T. B. ir kitiems nėra mokėjęs. Prie R. J. su juo atsiskaityta nebuvo.

Civilinio ieškovas V. G. paaiškino, kad kaltinamąjį K. C. pažįsta, jis buvęs bendradarbis. Su A. G. ir K. C. ryšių nepalaiko. 2008 m. rugpjūčio mėn. iš K. rajono aplinkos apsaugos agentūros gavo pranešimą, kad D. girininkijos G. miške 84 kvartale vyksta kirtimas. Nuvykęs patikrinti informacijos, nustatė, kad tai neprivatus, bet rezervuotas nuosavybės teisių atstatymui miškas ir kirtimus jame gali vykdyti tik urėdija. Nuvykęs pastebėjo šiek tiek ištrauktos medienos pamiškėje, miške aptiko kirtimo liekanas, šakas, kelmus įvairių medžių rūšių. Ant kai kurių medžių kamienų palikti ženklai sukėlė įtarimą, kad tai gali būti padaryta su urėdijos darbuotojų žinia. Medžiai buvo pažymėti specialiais urėdijoje naudojamais oranžiniais dažais, skirtais medžių žymėjimui, purškiamais balionėliais. Pavedė girininkijos darbuotojams sumatuoti nukirstų medžių kelmus, kitą medieną ir gautą medžiagą perdavė K. r. PK, kad nustatytų nusikaltimą padariusius asmenis. Galėjo būti iškirsta apie 122 kietmetrius medienos, rėmėsi faktu, viską išduoda kelmai. Formulių pagalba išmatuojami medžių skersmenys, vadovavosi tam tikra skaičiavimo metodika. Matėsi, kad kirtimų laikas panašus, matėsi šviežiai kirsta, kelmai nebuvo pajuodavę. Ten nematė nė vieno žmogaus. Buvo teorinė galimybė kirsti sausus medžius, prieš tai gavus leidimą iš gamtos apsaugos agentūros. Sausiems medžiams kirsti buvo reikalingas leidimas, o žaliems medžiams leidimai visai neišduodami, nes ten jokie kirtimai nenumatyti ir miško rodikliai neleidžia jų planuoti, nes miškas ten per jaunas, per retas. Kirtavietėje ir prie ištemptos medienos matėsi transporto priemonių pėdsakai, buvo matyti, kad dirbta su arkliu, traktoriumi, mašina išveždavo medieną, matėsi vėžių žymės. Oranžiniai dažai naudojami visoje Lietuvoje, bet tokių dažų gali nusipirkti ir eilinis vartotojas, tam leidimų nereikia. Urėdijai padaryta 9570,64 litų žala, ieškinį visiškai palaiko ir prašo tenkinti. Žalos dydis nepasikeitė, niekas neatlygino. Šis nedidelis miško plotas įsiterpęs tarp privačių miškų, ir gal būt ne kiekvienas mintinai žino, kad tas miškas neprivatus, bet tai galima pasitikrinti inventorizacijos knygoje. K. C., būdamas darbuotoju, prieidavo prie visos girininkijos inventorizacijos medžiagos. Ar būtent jis domėjosi to kvartalo priklausomybe, pasakyti negali. K. C. dirbo Ž. eiguvoje, iškirsta vieta buvo gretimoje V. eiguvoje, kur K. C. tuo metu ir buvo atsakingas už tos eiguvos miškų priežiūrą. Mano, kad apie tai, kam priklauso V. eiguva, K. C. galėjo ir nežinoti. Nėra duomenų, kad K. C. žinojo, apie iškirsto kvartalo priklausomybę. Įvykio vietoje buvo keletas paliktų medžių stiebų, juos pavertę, ant dviejų medžių aptiko apie du taškus jų naudojamų dažų. Šiandien jis nežino, ar tai kur nors buvo užfiksuota. Rado nukirstų gulinčių medžių - iki 10 kubų. Kur ta mediena yra, informacijos neturi. Apžiūrint medieną, su juo galėjo būti girininkas A. K.. Sauso ir žalio medžio kaina skiriasi, jie vadovaujasi žalos skaičiavimo metodika ir įvertino, ar tai sausi, ar žali medžiai. Žala gamtai skiriasi priklausomai nuo to, ar medis sausas, ar žalias. Pirminiai duomenys gaunami, pamatavus nukirstų medžių kelmus, o tūriui nustatyti, yra specialios skaičiavimo lentelės. Medžio tūrį paskaičiuoti galimybė yra tik iš medžio kelmo. Sauso medžio – sausas kelmas, žalio – žalas. Žalio medžio – žalia gyva žievė, skysčiai. Sauso medžio žievė būna atšokusi arba nukritusi nuo medienos.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad 2008 m. rugpjūčio mėn. dirbo miškų urėdijos girininkijos girininku. K. C. pažįsta kaip buvusį darbuotoją, A. G. pora kartų matytas iš matymo. Jam buvo parduota medienos. Jų niekas nesieja. Datą 2008-08-08 žino, nes vykdamas pasižiūrėjo dokumentus. Jam paskambino T. miškų urėdijos darbuotojas V. G. ir pranešė , kad jų girininkijos teritorijoje vyksta savavališkas miško kirtimas. Nuvykęs ten, rado A. G. ir jų girininkijos eigulį. Kartu apžiūrėjo tą iškirstą miško plotą. Buvo iškirsta daug medžių. Kadangi buvo penktadienis, darbo pabaiga, todėl jam buvo nurodyta iškirtus medžius apmatuoti pirmadienį, ką jie ir padarė, dalyvaujant girininkijos girininko pavaduotojui V. P. ir V. S.. Matavimas vyksta pagal metodiką. Matuojant kelmo skersmenį, apmatavo paliktą medieną. Iš šių duomenų pagal tūrio lenteles apskaičiavo iškirtą pasisavintų medžių ir paliktų medžių tūrį. Plotas buvo virš hektaro. Iškirsti beveik visi storiausi ir vertingiausi medžiai – ąžuolai, uosiai. Kirsta profesionaliai. Iškirsta dalis beržų, vienas baltalksnis. Kai kur paliktos viršūnės, įspūdis, kad daryta nešeimininkiškai, o norint paimti didžiausią kiekį. Matėsi, kad kirsta motorizuotais pjūklais, profesionaliai. Plonesni, menkaverčiai medžiai buvo palikti, taip užšlamštintas miškas. Kleimavimo žymių nesimatė. Kleimuojama arčiau žemės, kad matytųsi kleimavimo žymė, o tokių žymių jie nepastebėjo. Dar medžiai žymimi aprišant juos juostelėm, bet tada buvo naudojami purškiami dažai, papurškiant į kertamus medžius. Dažų galima nusipirkti, dažus labai plačiai naudoja valstybiniai miškai bei privatūs asmenys. Ant vieno kito medžio matėsi tokie papurškinėjimai. Papurkšta buvo oranžine spalva. Nuotraukas turėjo daryti policijos tyrėjas. Jie ten nebuvo numatę jokių kirtimų. Nemano, kad iškirto suklydę. Iškirstas miškas kažkiek ribojasi su R. urėdijos riba, bet su privačiu mišku nesiriboja, nors kažkur ribos neaiškios, kadangi yra krūmai, laukai. Privataus miško yra toliau, maždaug už 50, 60, 100 metrų. Matuodami medieną, fiksavo kelmų apmatavimo akte, tie dokumentai turi būti byloje, yra girininkijoje ir pas jį. Miškas yra jų žinioje, jis buvo priskirtas eiguliui M. S.. Reikalavimo visus medžiu kleimuoti nėra, todėl pakanka pažymėti dažais kirstinus medžius, bet tokio reikalavimo žymėti nėra. Gali būti kiekvienas medis žymimas dažais, gali būti ne kiekvienas, bet iš principo pažymi kiekvieną medį. Kadangi buvo suskersuota, kai kur paliktos viršūnės, todėl pažymėjimų nematė, pastebėjo tik vieną kitą. Kleimuoti būtina tada, kai parduoda piliečiams stačią mišką. Dažais pažymi daugiau urėdijos gamybai, kai kerta rangovai. Kažkuriais metais buvo parduota A. G. medienos, bet visiškai ne iš to ploto. Kiek pamena, pardavė jam kirtimo atliekas. Kur nesuskersuota, buvo sveika ir atitinkanti padarinės medienos reikalavimus, o supjaustytą priėmė kaip malkinę. Medienos neliečia, kol vyksta tyrimas, mediena liko miške. K. B. pavardė jam nežinoma. Rangovai žino, kaip žymimi medžiai, bet žymi miškininkas, o rangovas pjauna jau pažymėtus. Dokumentai, leidžiantys A. G. valyti mišką, turi būti išlikę. Medienos taškavimo lape atsispindi plotas, medžių skaičius, rūšis, padaringumas. A. G. leidimas buvo išduotas kirsti visiškai kitame masyve, gal už 30 km, važiuojant tarp tų vietų gali būti 15-30 km, visai kitoje teritorijoje, kitame miške. Mišką valyti reiškia, kad parduodamos atliekos už nedidelį mokestį.

Liudytojas A. G. paaiškino, kad kaltinamieji jam matyti. Tyrimo eigoje sužinojo jų pavardes. Jokių ryšių tarp jų nebuvo, ir dabar jokių santykių nepalaiko. Jis yra miško želdinimo ir apsaugos inžinierius. 2008 m. kovo mėn. pradėjo eiti pareigas, dėl to važiavo į Š. mišką, tikslaus pavadinimo nežino. Ten yra R. ir K. rajonų ribos. Pamatė iškirstus medžius. Kilo įtarimas, nes medžiai buvo išpjauti bet kaip. Buvo privažinėtos vėžės. Labiausiai krito į akis netvarkingas kirtimas, nes buvo pjaunami tik medžiai, krūmai neliesti, pjauti geri medžiai, o menkaverčiai palikti. Taip kirtimas nevykdomas. Kiek pastebėjo, pjaunami pagrinde ąžuolas, uosis, beržas. Dar buvo paliktos beržo kaladės, matėsi ąžuolinės viršūnės. Kaip buvo pjautas medis, taip ir palikta, niekas netvarkyta. Krito į akis dvigubų ratų vėžės, o kokios transporto priemonės, pasakyti negali. Vėžės ji nuvedė už 20-30 m. prie šiukšlių krūvos, ten rado kelis vokus, bet paėmė vieną. Buvo tik vokas. Pavardės ant voko nepamena. Voką perdavė V. G., kiek pamena. Skaičiuojant medžius nedalyvavo, jis tik informavo, ir tuo jo darbas baigėsi. Paskambino R. rajono agentūrai, ten pasakė, kad tai ne jų teritorija, tada informavo K. rajono agentūrą. Tuo metu neturėjo planelio. Kai pasakė, kad ne R. rajono agentūros teritorija, informavo K. agentūrą, daugiau nesidomėjo. Turint planelį, nėra sunku susiorientuoti kieno teritorija. Kai kirtimui vadovauja girininkas, taip kirtimas nevyksta. Tvarkingai kirsti reikalauja taisyklės, žmogui leidžiant pamalkauti, vienas iš reikalavimų – sudėti tvarkingai šakas.

Liudytojas S. K. paaiškino, kad A. G. pažįsta iš bylos eigos, pykčio neturi. Maždaug prieš du metus paskambino jam žmona ir pasakė, kad buvo atvykę tyrėjai dėl išpiltų šiukšlių. Pareigūnai rodė jam voką su jo vardu ir pavarde. Tai buvo iš teismo atsiųsti dokumentai. Kokiu būdu toje vietoje atsirado vokas, nežino. Jis tuo metu gulėjo ligoninėje. Jokiam miško kirtimui nevadovavo. Kaip papuolė tas laiškas, nežino, galėjo papulti iš Viduklės. Su A. G. susipažino tik grįžęs iš ligoninės, grįžo tik gruodžio mėnesį tada ir pamatė pirmą kartą A. G.. Kai grįžo matė, kad A. G. turėjo „ gaziką“, girdėjo, kad turi kumelę. Žmonių, dirbusių su A. G., nežinojo. Kokios spalvos „ gazikas“, nepamena. Dar turėjo lengvą automobilį, kokį nepamena. Kai grįžo iš ligoninės, sesuo pasakė, kad A. G. parduoda malkas. Iš kur jis gauna leidimus, nežino. Pats su juo nekirto.

Liudytoja M. B. paaiškino, kad kaltinamąjį A. G. šiek tiek pažįsta. Jis jai atvežė medžių, tiek jį ir tematė. Medžius jai nupirko turguje dukra R. V.. Atvežė mašiną sausuolių, supjaustytų kaladėlėmis, iš R. turgaus. Sūnus S. K. gaudavo laiškus ir jos adresu, todėl laiškų būdavo ir jos namuose. Kaip laiškai atsirado miško kirtime, nežino.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad pažįsta tik A. G., jokių santykių nepalaiko. Maždaug prieš tris metus, gal gegužės mėnesį, R. ar K. rajone, tiksliai nežino, su motoriniu pjūklu skersavo ir padėjo krauti medieną. Skersuoti prašė A. G.. Jis neaiškino, ar jo miškas. Padirbo tik dvi dienas, nepamena, ar jį A. G. pasiėmė iš namų. Tai buvo malkinė mediena. Už darbą atsilygino A. G.. Jis davė pjūklą „Stihl”. Jis skersavo išvilktus pamiškėje medžius. K. C. ten vietos nematė. Dirbo jis, A. G. ir V. M.. Arklio nebuvo. Skersavo alksnius, sausus uosius. A. G. medieną veždavo su mašina. Nepamena, ar buvo dar koks vaikinas. Viskam vadovavo A. G.. Jis lyg tai sakė, kad turi leidimą kirsti. Kiek medžių jis išvežė, nepamena. Per dieną galima išvežti 1-2 mašinas, jis dirbo gal 2 dienas, todėl galėjo išvežti apie 4 mašinas. Jam pradėjus dirbti, medžiai jau buvo ištempti, dirbant medžių jau niekas nepjovė. Medienos pirkėjas nebuvo atvykęs, kur A. G. veža medieną, nežino. A. G. neminėjo, kad medieną pjauna su K. C..

Liudytojas V. M. paaiškino, kad A. G. pažįsta, K. C. – ne. Su A. G. nėra nepiktuoju. Gal prieš tris metus, vasarą, R. ir K. rajonų sankirtoje, vietoje ruošė malkas. Buvo jo kaimynas A. K. ir dar vienas vaikinas, jo pavardės nežino, buvo A. G., jis veždavo medieną su krovininiu automobiliu. V. M. pakraudavo medieną, prikabinėdavo rąstus prie arklio. Su arkliu medžius tempė pagrinde tas jaunuolis. A. K. tik skersuodavo motoriniu pjūklu, stataus miško jis nepjovė. Taip jis dirbo ne daugiau kaip dvi dienas. Kiek paruošė miško, nepamena, maždaug vieną mašiną per dieną. Pjovė alksnius, kitokių medžių nepamena. Jis dirbo daugiausia pamiškėje. Buvo arklys su vežimu ir automobilis. Už darbą atsiskaitė A. G.. Dirbdavo neilgai, gal nuo 11 iki 16 val. Išvartose buvo sausi medžiai, buvo daug nuvirtusių medžių. Pjovimo požymių nebuvo, kai pirmą kartą jis atvažiavo, visi medžiai buvo miške, per tas dvi dienas medžius traukė, bet ne visus. Matėsi palikti seni kelmai.

Liudytojas A. V. paaiškino, kad yra matęs tik A. G.. Jį matė gal du kartus, daugiau jokių santykių nepalaiko. Iš jo pirko medieną. Tai galėjo būti prieš tris metus. Telefonu visiems skambinėdavo ir teiraudavosi, ar turi medienos pardavimui. Per dieną būdavo virš šimto skambučių. Buvo nuvykęs tarp K. ir R. rajono. Telefonu sutarė, kad bus medžių. Vieną kartą atvykęs pamatė dar statų mišką, jam reikėjo pagamintos medienos. Matėsi dirbantys žmonės. Stovėjo traktorius „Belorus“ ir mašina „ gazikas”. Miške dirbo gal 4 žmonės, dirbo motoriniu pjūklu. Šalia buvo A. G.. Jis siūlė medienos, bet ji buvo nepjauta, todėl jis nepirko, sutarė, kad atvyks, kai mediena bus nupjauta. Antrą kartą atvykus, rąstai buvo jau ištraukti prie miško ir suskersuoti. Matėsi ištraukta ąžuolo, uosio. Mediena buvo rąstais. Juos apžiūrėjo iš arti. Ant rąstų žymėjimų, įkirtimų nesimatė. Mediena buvo žalia. Apžiūrėjęs medį, pasiūlė kainą, bet po kažkurio laiko jam paskambino A. G. ir pranešė, kad medieną pardavė kitam. Jo praktikoje mediena kleimuojama – įmušamas į kelmą spaudas. Dažų nepastebėjo. Dažais žymimi paliekami medžiai, o pjovimui būna žymimi retai. Per savo darbo praktiką ne kertą teko matyti dažais pažymėtus medžius, ypač privačių asmenų, tai daroma saugumo sumetimais. Dažų yra visokiausių spalvų. Ten pastebėjo, kad kertami medžiai, o krūmai paliekami, t.y. kertama netvarkingai.

Liudytoja J. S. paaiškino, kad A. G. pažįsta, jis bendraudavo su jos vyru K. B.. Vyras mirė 2008-09-18. Jis dirbo statybos darbus, dirbdavo pagalbiniu, siuvyklos įmonėje, skaldydavo malkas, dirbdavo laikinus darbus, kas ko prašydavo. Nežino, ar vyras dirbo pas A. G.. Vyras turėjo automobilius BMW 5 ir 7 klasės, abu pilkos spalvos, šviesesnį ir tamsesnį. Nematė, kad jis būtų vežęs A. G. savo automobiliais, nežino, ar yra davęs jam pavažiuoti. Savo įmonės neturėjo. Vyras miško buvo pirkęs 2008 m. vasarą, bet iš ko ir kur, nežino. Kur jis mišką padėjo, nieko nežino. Jis važiuodavo su draugais dirbti į mišką. Ji nieko nežino apie tą mišką. Sutuoktinis vežėsi A. G. į mišką dirbti, ar jis mokėjo A. G. pinigus už miško kirtimą, nežino.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta, piktumų tarp jų nėra. Maždaug prieš 4 metus, birželio mėnesį, jam paskambino A. G. ir paprašė iškirsti mišką. Sutarė, kad padės. Susitiko, ar jo namuose, ar prie girininkijos keliuko. Iš karto buvo pasiruošęs kirtimui, nuvažiavo į kirtimo vietą. Kaip ta vieta vadinosi, nežino, ten yra riba tarp K. ir R., pažymėta R. rajonas, bet kokiame rajone kirto, nežino. Medžiai buvo pažymėti raudonais į geltonumą dažais. Paklausė, ar turi leidimą, sakė, kad turi ir kad atveš jį kitą dieną. Buvo du pagalbiniai žmonės, pjūklas buvo vienas. Jis nuleidinėjo ir skersavo, kiti su arkliu traukė į palaukį, dar kitas šakas atmetinėjo. Pirmą dieną A. G. nebuvo. Tada pjovė uosius. Pjovė įvairiai - ir malkiniai medienai, ir kitokiai. Po to važiavo po kelių dienų, A. G. pjaustant malkas buvo, daugiau A. K. leidimo neprašė, A. G. neparodė. Kirtavietėje vieną kartą buvo atvažiavęs girininkas, ankščiau matytas, matė jį iš tolo. Dabar jį atpažintų, salėje parodė į kaltinamąjį K. C.. Iš tolo matė, kad girininkas pasikalbėjo su A. G. ir nuvažiavo. Nė vienas iš jų nepareikalavo nutraukti tuoj pat darbus. Iš viso ten dirbo 4-5 dienas. Jis dirbo motoriniu pjūklu, jam mokėjo už dieną 100 litų. Iš viso galėjo nupjauti apie 50 kubų. Niekas nematavo. Mediena buvo išgabenama iš miško su arkliu ir traktoriumi T- 40 paskutinėm dienom. Dar pjovė ąžuolus. Kaip buvo apsirengęs girininkas, nepamena, kokiu automobiliu atvažiavo, nepamena. Kokiu automobiliu buvo atvažiavęs A. G., kai susitiko, nepamena. Vežant malkas, A. G. buvo su „ gaziku”, kokios spalvos nepamena. Medžiai, kurie turėjo būti kertami, buvo papurkšti. Kirto A. G. nurodytoje vietoje, jo parodytus pažymėtus medžius. Kieno arklys, nežino. Kad miškas vagiamas, nesuprato. Atvykus girininkui, niekas neliepė stabdyti darbų, ar slėptis. Senų kelmų toje vietoje nepamena. Nei G., nei kiti asmenys jam nesakė slėptis, jei kas atvažiuos. Kai atvyko, toje vietoje jau buvo kirsti medžiai, bet darbininkų nebuvo. Jis buvau pirmas. Kažkiek medžių jau buvo iškirsta, jie buvo suskersuoti, buvo ištrauktų ir neištrauktų medžių, iš karto atvežė kitus darbininkus. Iš pradžių buvo papurkšti tik stambieji medžiai. Kiek iš karto buvo papurkšta medžių, tiek ir liko. K. C. matė ant kelio tarp K. ir R. rajono, tuo metu dar buvo žvyrkelis. Ant to kelio atvyko A. G. parodyti jam, kur kirsti. Girininką pamatė prie miško, ant lauko, kol jie pakalbėjo. Pokalbis užtruko gal 5 minutes. Ką kalbėjo, nežino. Iš viso jis dirbo 4-5 dienas. Girininką matė tik tą vieną kartą. Jei būtų atvažiavęs dar, gal būtų pamatęs, nes dirbo šalia pakraščio. Plūdimosi tarp A. G. ir girininko nesimatė.

Liudytojas A. G. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta, jokių piktumų nėra. Pas A. valė valksmą, ir K. B. paprašė padirbti. Važiavo dirbti ne į tą pačią vietą. Dirbo , gal būt, K. rajone, bet nėra tikras. Su kokiu rajonu ribojosi, nežino. Toje vietoje pjaustė pjūklu šakas. Su juo dirbo T. B., R., pavardės nežino. R. tik nešiojo ir tempė šakas. Medžių nenuleidinėjo, nuleistų medžių nematė. Matė tik šakas. Kitų žmonių, nuleidinėjančių medžius, nebuvo tuo metu. Ar kirtavietėje matė K. C., nepamena. Žaliai uniformuoto pareigūno nematė, tvirtina, kad jo nebuvo. Pripjaustė vieną „ gaziką“ malkų. Buvo įvairių medžių šakos: beržas, juodalksnis, ąžuolas. Jie pjaustė šakas ir tempė. Nupjautų medžių nematė, kelmų buvo. Pas K. C. yra dirbęs namuose. Negali garantuoti, ar K. C. buvo atvykęs į kirtavietę. Jei būtų matęs jį, būtų matę ir kiti asmenys. Priekabų neskaičiavo. Policija pas jį atvyko su R., jau viskas buvo surašyta. Surašė jam kalbant. Jis kalbėjo, o pareigūnai rašė. Akistatos tarp R.nebuvo. Jis, kai rašė protokolą, buvo neblaivus, nelabai ir pamena. Apklausa vyko jo namuose. Apklausos metu buvo jis, R. J. ir du kriminalistai. Jis miegojo, jį pažadino. Iki paryčių gėrė draugo gimtadienyje. Protokolą jie rašė pagal save, paklausė tik vieno kito žodžio. Koks buvo R. J. vaidmuo, nežino. Savo parodymų jis neskaitė. Jo parodymai skiriasi, nes anksčiau aprodymus surašė policijos darbuotojai, jis tik pasirašė. Prieš duodant parodymus, jo neįspėjo dėl neteisingų parodymų davimo. Skaityti jam niekur nedavė, pasirašė neskaitęs. Jo namuose dar buvo mama, brolis, R. ir du tyrėjai. Juos apklausinėjo mašinoje. Rašė mašinoje. Jis pats pasirašė, nes buvo neblaivus ir dėl to, kad grąsino antrankius uždėti, išvežti. Jautėsi gerokai apsvaigęs. R. pavardės ir šiandien nežino. Kaip jo pavardė atsirado apklausos protokole, nežino. Mama - R. G., brolis - S. S., gyvena (duomenys neskelbtini). Mama ir brolis kartu nešventė gimtadienio pas kaimyną N. V.. Jie matė, kai atvyko pareigūnai, matė jo sveikatos būklę. Galėjo būti, kad jį apklausinėjo prieš 8 ar po 8 val. ryto. Rodė nuotraukas tą pačią dieną, prieš apklausą. Dabar duodami parodymai yra tikresni.

Liudytojas T. B. paaiškino, kad pažįsta A. G., A. G.. Tai galėjo būti 2008 metais, dirbant valksmuose, A. G. pasiūlė sutvarkyti šakas. Dar buvo atvykęs K. B.. Buvo dvi skirtingos vietos. Ten, kur šakas tvarkė, buvo K. B., ir viskam vadovavo, pinigus mokėjo K. B., A. G. dirbo kartu. Dirbo valymo darbus - tvarkė ąžuolo šakas. Kartu buvo A. G., A. G.. Kai atvyko, buvo likusios tik šakos, reikėjo jas sutvarkyti. Patys miško nepjovė, nupjautų medžių nematė. K. B. liepė sutvarkyti šakas. Dirbo tris dienas, šakų buvo nemažai. Krūmų nevalė. Pakrovė vieną „ gaziką“ per tris dienas. Paskui nenorėjo jiems mokėti, todėl nebedirbo. Kitas šakas sudėjo į krūvą ir paliko. Toje vietoje K. C. nematė. Jį matė kitam miške, kur pirmą kartą buvo nuvykę, Š.. Toje vietoje rinko kalades iš valksmų. Kai jis atvažiavo, tai dirbo toje valksmoje, buvo tik dienų skirtumas. Iš valksmos prikrovė du „ gazikus“. Į valksmą nuo jo namų J. kaime reikia važiuoti nuo R., pravažiuojant Š. bažnyčią, suktis į kairę ir prasideda miško keliukai. Su K. rajonu ten nesiriboja. Apklausos metu jis buvo išgėręs. Valksmoj nešė kaladukus į krūvą. Medžių jie nekirto, tik rinko iš valksmos. Medžių nepjovė. Į valksmą nuvažiavo su A., šakas rinkti nurodė K. C., jis sakė rinktis iš plyno, jam išvažiavus, jis ir abu A. pradėjo dirbti. Ąžuolo šakas rinko K. rajone. Iš viso dirbo dviejose vietose. Kur plyną rinko, vadovavo A. G., o K. rajone šakas tvarkant, vadovavo K. B.. Stambesnes šakas tempė su kumele į palaukę. Tempė ir jis, ir A. G., kuris atvažiuodavo su juodu melsvu automobiliu „AUDI“‚ K. C. mašinos nematė, nes jis tik parodydavo valksmą. K. C. buvo apsirengęs paprastai. Kad jis eigulys, sužinojo vėliau. Buvo pagėręs duodant parodymus, sakė bet ką. Jį pareigūnai rado pas ūkininką ir apklausinėjo ant kelio. Buvo vienas vyras ir viena moteris. Jie liepė jam perskaityti, bet jis buvo pagėręs ir neskaitė, pasirašė neskaitęs, nes skubėjo dirbti. Su jais dar buvo toks vaikinas, jis su jais nedirbo. Apklausiant Girdzijauską, jis nedalyvavo. K. B. nesakė, ar tai jo miškas, jie ir neklausė to. Jį apklausė du kartus. Pirma apklausa vyko K. r. PK, tada davė teisingus parodymus. Antra apklausa vyko pas jį kaime, automobilyje, ant kelio, tuo metu automobilyje buvo trise. Nuo pirmos iki antros apklausos praėjo 2 mėnesiai. Pagarsinus parodymus (b.l. 119-121 - 1 tomas), paaiškino, kad nežino kodėl parodymai skiriasi, kalbėjo bet ką ir viskas. Teisingi šiandien duoti parodymai. Tuos parodymus duodamas melavo, kodėl melavo, negali paaiškinti. Antrą kartą pareigūnai patys jį susirado ir sakė, kad reikia patvirtinti pirmus parodymus. Antrą kartą mažai klausinėjo. Jo pirminiai parodymai atitinka šios dienos parodymus. Ką kalbėjo pareigūnai, tada nepamena. Kuris Kęstas buvo pasakyti negali, iniciatyvą davė pareigūnai. Abiejų apklausų metu buvo neblaivus. Antros apklausos metu buvo smarkiai neblaivus.

Liudytojas V. S. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta. K. C. buvęs kolega, kitas matytas, buvo atvykęs į girininkiją. Jų jokie santykiai nesieja. Tai galėjo būti 2008 metais, girininkija gavo signalą, kad jų zonoje iškirstas miškas. Nuvyko jis, girininkas A. K., P. į G. kaimo teritoriją, tolimas taškas nuo girininkijos. Tą darbą dirbant, lengva tą vietą rasti, su planeliu atsekti lengva, nes ribojasi su laukais. Nuvykę rado iškirstus ąžuolus, uosius, likę nedaug, kita buvo išvežta. Apmatavo likusią medieną ir nukirstus kelmus. Skaičiavo pagal metodiką. Kleimuota nebuvo. Buvo padažyta dažais, kiek pamena, žaliais. Jie naudoja įvairius dažus. Paskutiniu metu raudonus, oranžinius. Yra buvę ir žalių, geltonų, ir mėlynų. Šitoje vietoje galėjo būta pažymėta žaliai. Paimtą medieną išvežė į urėdiją. Ten privačių miškų nėra, ten regioninis parkas. Tik nuvykus, jam atrodė, kad miškas valstybinis. Tas miškas buvo jo eiguvoje. K. C. apie tą mišką jo neklausė. Planeliai aprėpdavo visą eiguvos ir girininkijos teritoriją. Juos turėjo visi: eigulys ir girininkai. Juos gali matyti kiekvienas, yra iškabinti ant sienos. Dirba su uniforma. Kaip įformino likusią medieną, nežino. Medienos pridavimą į sandėlį tvarko turbūt eigulys, o gal ir jis, bet tiksliai nepamena. Ką vėliau urėdija daro su ta mediena, nežino.

Liudytojas K. M. paaiškino, kad kaltinamąjį K. C. pažįsta, pavardės nežino. Jis yra jo kaimynas. Maždaug prieš du metus kirto mišką, 400-500 metrų nuo jo sodybos vienkiemyje, G. kaime. Matė, kad K. rajono miške, D. regioniniame parke, kirto sausus uosius, valė mišką. Buvo girdėti pjūklas, atvažiuodavo lengvieji automobiliai. Tame parke yra ir K. M. miško. Kirtimo darbai vyko maždaug nuo gegužės iki liepos mėnesio, medieną vežė su „ gaziku“, miškovežiu. Iš savo vienkiemio matydavo ir transportą, ir žmones, girdėjo ūžiant mašinas. Žmonių su uniformomis iš tokio atstumo nematė. Žmona pasakojo, kad vieną kartą buvo atvedęs girdyt arklį, klausė, kur jis yra, ar negalėtų padėti, bet jis buvo išvykęs. Technikos paremontuoti neprašė. Buvo užspaudę pjūklą, tai prašė paskolinti kirvį. Kirvį paskolino, nuėjo kirvio pasiimti, tuo metu buvo pati pradžia. Matė arklį, buvo dviese, ir pjūklas buvo užspaustas. Pasiėmęs kirvį, grįžo namo. Tiksliai negali pasakyti, ar kaltinamuosius ar vieną iš jų matė kirtavietėje. Kai buvo nuėjęs kirvio, K. C. nematė, matė kirtimą, suprato, kad ruošia malkas. Pažymėtų medžių nepastebėjo.

Liudytojas J. P. paaiškino, kad kaltinamieji jam nematyti. Jam teko būti G. kaime. Prieš kelis metus lauke dirbo, buvo rytas. Ūkininkas paprašė paruošti arimui lauką, reikėjo išvalyto krūmus. Valė su pjūklu, kirviu ir traktorium. Dirbo dviese. Pravažiuodamas pro šalį pamiškėje matė pridėtų uosiukų, nuleistų nuo kelmo. Ištraukti nepadėjo, važiavo pro šalį. Dirbančius žmones matė, kai pavažiavo toliau, bet kokie tai žmonės, seni ar jauni nematė iš toli. Dirbo tik pusdienį, technikos pamiškėje nematė. Pieva, kur valė krūmokšnius, buvo aplink tą mišką, kur matė pridėtų uosiukų, buvo už 300-500 m. Matė „GAZ“ markės automobilį važiuojant, kito transporto nematė, kaltinamųjų nematė. Sudėti uosiukai buvo sausi, ploni, be žievės, vabalų apgraužti, tinkami tik malkoms. Jų buvo maždaug pusė metro. Tai galėjo būti balandžio pabaiga, bet ne vasara. Su vyrais nekalbėjo, jo draugas Vytautas buvo nuėjęs paklausti, kiek jie ima už mašiną, jie sakė, kad nepardavinėja, o ruošia malkas.

Liudytoja I. B. paaiškino, kad ji dirba policijoje, yra pareigūnė. Kaltinamieji jai pažįstami, jokie ryšiai nesieja. Pamena, kad apklausinėjo liudytoją T. B., G. pavardės nepamena. Apklausti liudytojo kartu su R. J. nėra važiavusi. T. B. apklausti važiavo su I. K.. Kiek pamena, buvo daromas atpažinimas, jo parodymai pasikeitė, dėl to jis galėjo būti apklausiamas papildomai, apklausė, kaip jai atrodo, tą pačią dieną. Kur vykdė papildomą apklausą nepamena, jei neklysta, tai automobilyje. Metų laiko nepamena, bet nebuvo vasara, sniego nebuvo, galėjo būti ruduo. Vietovės kur darė B. apklausą nepamena, bet galėjo būti vienkiemis, buvo mažai namų. Apylinkės inspektorius jai parodė, kur yra B., jis tuo metu kažką dirbo. Jai atrodė, kad B.buvo blaivus ir sveikas. Jie vyko su džipu. Kas pildo kelionės lapą, nežino, tą dieną vairavo K.. Kai pasikvietė B., jis davė papildomai parodymus. Kaltinamuosius abu apklausinėjo ji. Atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje, kiek pamena, ikiteisminio tyrimo grupė nebuvo sudaryta. K.buvo prirašyta ta byla, o paskui byla buvo perduota jai, bylą užbaigė dar kitas tyrėjas. B. apklausos metu K. kelis kartus buvo išlipęs iš automobilio. Su liudytoju B. buvo daug problemų, nes pats neatvykdavo, o jį parsivežus reikėtų rūpintis, kaip jam grįžti. B. dėl apklausos automobilyje neprieštaravo. B. protokolą pasirašė savo ranka. Protokolas buvo surašytas ranka. Po apklausos jis nesakė, kad keis parodymus, sakė, kad papildyti nieko nenori. Jai daugiau apklausti B. neteko. Ar B. žinojo J. pavardę, nežino. Kodėl skiriasi B. parodymai, neklausė, ar jis sakė, kodėl keičia parodymus, nepamena. Įtarimą J. reiškė ne ji, todėl negali pasakyti dėl ko. Parodymų patikrinimas vietoje nebuvo darytas gal dėl to, kad užteko įrodymų, o su J. darė kitas tyrėjas, todėl negali pasakyti. Nėra skirtumo, kur apklausti žmogų automobilyje ar lauke, tuo labiau kai jis neatvyksta.

Įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) 855 kvartalas, 36 sklypas - apžiūrėta 2008-09-01, nuotraukose matyti miškas, medžių kelmai, kirtavietė (I t., b.l. 52-55).

Iš kaltinamųjų ir liudytojų parodymų, duotų teisiamųjų posėdžių metu matyti, kad niekas nepatvirtino, kad K. C. būtų dalyvavęs kertant mišką. Vienintelis liudytojas R. J. tvirtino, kad matęs K. C. kelis kartus kirtavietėje, matęs, kaip jis bendrauja su A. G.. Liudytojas negirdėjo jų pokalbių, taip pat negirdėjo jų abiejų pokalbių telefonu, ir nors iš pokalbių nuotrupų girdėjo, kad A. G. ruošiasi susitikti su K. C., nėra pakankamai duomenų, kad būtų galima spręsti, jog K. C. bendrininkavo su A. G. dėl miško kirtimo. Nors liudytojas T. B. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kaltinančius K. C., teisminio posėdžio metu juos pakeitė tvirtindamas, kad ankstesnius parodymus davė būdamas neblaivus. Šią liudytojo versiją neigė liudytojai I. B. ir I. K., tačiau atsižvelgiama, kad pastarieji liudytojai yra policijos pareigūnai, o jų pripažinimas, kad apklausė neblaivų liudytoją reikštų netinkamą jų pareigų atlikimą, todėl jų parodymų dėl T. B. blaivumo negalima laikyti objektyviais. Iš liudytojo parašų papildomos apklausos protokole ir atpažinimo pagal nuotrauką protokole matyti, kad šie yra pasirašyti labai kreivai, rašysena neįskaitoma, ir tai kelia pagrįstų abejonių dėl liudytojo blaivumo pasirašymo metu. Be to, iš bylos medžiagos nėra aišku, dėl ko liudytojas buvo apklausinėjamas papildomai. Nesant pakankamai duomenų apie tai, kad K. C. dalyvavo vykdant nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 1 d., jis dėl šio nusikaltimo išteisinamas (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Nenustačius bendrininkavimo, A. G. ši, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, pašalinama iš kaltinimo.