- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-18
- Bylos Nr.
- 2-7780-429/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Jegorovienė
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- J. Š., K. Š.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant Eglei Šiugždinytei, dalyvaujant pareiškėjui A. Š. ir jo atstovui adv. Povilui Jegorovui, suinteresuotiems asmenims J. Š. ir K. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. Š. ir K. Š. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo V. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir po motinos A. Š. mirusios (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą.
Pareiškėjas palaiko pareiškimą ir prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad jis ir suinteresuoti asmenys yra broliai, jų tėvas V. Š. mirė (duomenys neskelbtini), o mama A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko palikimas – 5/12 dalys gyvenamojo namo ir ūkio pastatų adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas po tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą. Tai pasireiškė tuo, kad pareiškėjo sūnui sukūrus šeimą, pareiškėjas jam su šeima leido apsigyventi po tėvo V. Š. mirties likusioje gyvenamojo namo dalyje. Pats pareiškėjas remontavo patalpas, tvarkė priestatą, remontavo stogą. Jo broliai neprieštaravo tam, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą. Paveldėtą turtą pareiškėjas kaip savo valdo ir iki šiol, jo sūnus iki šiol gyvena pareiškėjo paveldėtojenamo dalyje, moka pareiškėjo vardu turto išlaikymui reikalingus mokesčius. Pareiškėjo broliai taip pat turi vaikų, tačiau paveldėtas turtas yra nedidelės vertės, tai dviejų mažiukų kambarių butas. Su broliais pareiškėjas susitarė dėl kompensacijų.
Pareiškėjo atstovas prašo pareiškimą tenkinti. Mano, kad pareiškimas pagrįstas. Mirus pareiškėjo tėvui liko 5/12 dalys nekilnojamojo turto adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys įstatymo nustatytu terminu nesikreipė dėl palikimo priėmimo, bet pareiškėjas faktiškkai pradėjo valdyti paveldėtą turtą. Paveldėtoje namo dalyje apgyvendino savo sūnų su šeima, remontavo butą, mokėjo mokesčius.
Suinteresuotas asmuo J. Š. su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti. Paiškino, kad jis sutinka su tuo, kad vienas pareiškėjas priimtų palikimą po tėvo V. Š. mirties faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą. Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys yra trys broliai. Paties suinteresuoto asmens materialinė padėtis yra gera, jis sutinka, kad paveldėtoje namo dalyje gyventų pareiškėjo sūnus su šeima. Prašo pareiškimą patenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo K. Š. su pareiškimu sutinka, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad jis pats turi dvi suaugusias dukras, iš jų nei viena nenorėjo gyventi po suinteresuoto asmens tėvo V. Š. mirties likusiame name, todėl visi trys broliai tarpusavyje susitarė, kad namą atiduos pareiškėjui. Pareiškėjas moka namo išlaikymui reikalingus mokesčius.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Išnagrinėjus bylą, išklausius pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimų bei susipažinus su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė V. Š., kuris yra pareiškėjo A. Š. ir suinteresuotų asmenų J. Š. ir K. Š. tėvas. Šalių motina ir velionio V. Š. sutuoktinė A. Š. mirė (duomenys neskelbtini). V. Š. paskutinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko palikimas 5/12 dalys statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo priėmimo į notarų biurą po tėvo mirties niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta, velionis testamento nebuvo sudaręs. Byloje pateikti mokėjimo kvitai bei suinteresuotų asmenų paaiškinimai patvirtina aplinkybę, kad po sutuoktinio mirties pareiškėjas rūpinosi paveldėtu nekilnojamuoju turtu, mokėjo turto išlaikymui reikalingus mokesčius, remontavo namo stogą, atliko vidaus remonto darbus. Šie rašytiniai įrodymai, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimai, patvirtino, kad pareiškėjas po tėvo mirties priėmė jo daiktus, rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu.
Palikimo atsiradimo momentu galiojęs CK 587 str. (1964 m. redakcija) numatė galimybę priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldėtą turtą. Aptarti rašytiniai įrodymai, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų duoti paaiškinimai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldėtą turtą, nes po V. Š. mirties prižiūrėjo ir rūpinosi jam nuosavybės teise priklausiusiu nekilnojamuoju turtu (Lietuvos Respublikos CPK 177 str., 185 str., 192 str.).
Velionis nebuvo sudaręs testamento. Pareiškėjas yra palikėjo sūnus. CK 573 str. 1 d. 1 p. (1964 m. redakcija) numatė, kad pirmosios eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai, sutuoktinis ir tėvai. Galiojančio CK 5.11 str. 1 d. 1 p. numato, kad palikėjo vaikai yra pirmosios eilės įpėdiniai paveldint pagal įstatymą, o palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą visą palikimą nesant pirmosios ir antrosios eilės įpėdinių (CK 5.13 str.). Suinteresuoti asmenys J. Š. ir K. Š. patvirtino aplinkybę, kad jie kaip velionio V. Š. sūnūs neketina priimti po tėvo mirties atsiradusio palikimo, sutinka, kad visą palikimą, atsiradusį po tėvo mirties priimtų pareiškėjas. Byloje nėra duomenų apie kitus galimus paveldėtojus.
Pareiškėjas per CK 587 str. (1964 m. redakcija) numatytą 6 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, palikimą priėmė per šį terminą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 587 str. (1964 m. redakcija), analogiškai - galiojančio CK 5.51 str.). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo pareiškėjas negali paveldėto nekilnojamojo turto įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti.
Pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų duoti paaiškinimai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad pareiškėjas A. Š. priėmė palikimą, atsiradusį po V. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir po savo motinos A. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), gyvenusios iki mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Pareiškėjui siekiant paveldėtą nekilnojamąjį turtą viešame registre įregistruoti savo vardu, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, patvirtinantis palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. l d., 2 d. 8 p.). Jokio ginčo dėl paties prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi jis nori paveldėtą nekilnojamąjį turtą įregistruoti viešame registre kaip savo nuosavybę.
Iš pareiškėjo nepriteistina 9,10 Lt dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai, kadangi šios išlaidos yra mažesnės nei 10,00 Lt (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 42 str., 177 str., 185 str., 186 str., 444 str. l d. 8 p., 448 str.,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po jo tėvo V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties ir motinos A. Š. mirusios (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai valdyti paveldėtą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjui siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.