Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą su šaltkalvio – remontininko specialybe, nedirbantis, vedęs, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė

A. S. 2019 m. balandžio 27 d. apie 15⁰⁰ val. (duomenys neskelbtini), iš aikštelėje stovėjusio neužrakinto automobilio „VW Tiguan“ pagrobė svetimą I. M. priklausančią piniginę su joje buvusiomis I. M. vardu išduotomis AB SEB banko mokėjimo kortelėmis „Mastercard“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip neteisėtai įgijo dvi svetimas elektronines mokėjimo priemones, jas laikė su savimi, 2019 m. balandžio 27 d. 15⁵⁰ val. šias korteles panaudojo AB SEB banko bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), ir po to jas išmetė, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. S. neteisėtai panaudojo dvi elektronines mokėjimo priemones, o būtent: 2019 m. balandžio 27 d. apie 15⁰⁰ val. neteisėtai įgijo svetimas I. M. vardu išduotas AB SEB banko mokėjimo korteles: „Mastercard“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Visa“, (duomenys neskelbtini), jas nugabeno iki AB SEB banko bankomato (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), ir 2019 m. balandžio 27 d. 15:49:56 val., 15:50:04 val. ir 15:50:15 val. kortelę „Mastercard“ Nr. (duomenys neskelbtini) įdėjo į bankomatą ir suvedė netinkamą kodą, 2019 m. balandžio 27 d. 15:50:41 val. kortelę „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini) įdėjo į bankomatą ir suvedė netinkamą kodą, taip panaudodamas dvi svetimas elektronines mokėjimo priemones neteisėtai inicijavo keturias finansines operacijas, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė 2019 m. gegužės 15 d. AB SEB banke sužinojo, kad 2019 m. balandžio 27 d. 15²⁴ val. banko mokėjimo kortele buvo bandyta pasinaudoti (duomenys neskelbtini) esančiame bankomate. Banko darbuotoja sakė, kad tris kartus suvestas PIN kodą, tačiau jis suvestas neteisingai ir pinigai nebuvo nuimti. 2019 m. balandžio 29 d. bandyta pasinaudoti kita banko kortele. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė dėl šio įvykio patyrė 58 € turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, nes jis neteisėtai įgijo, laikė, panaudojo svetimas elektronines mokėjimo priemones. Nusikalstami veiksmai įrodyti visiškai, abejoti kaltinamojo kalte nėra pagrindo.

Kaltinime sakoma, kad kaltinamasis piniginę su banko mokėjimo kortelėmis pagrobė iš „Ford Galaxy“ automobilio. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė J. Žvironienė 2019 m. birželio 27 d. el. laiške nurodė, kad slapto sekimo metu nustatyta, jog A. S. 2019 m. balandžio 27 d. 14²¹ val. (duomenys neskelbtini) kažką paėmė iš automobilio „Ford Galaxy“ (1 t., b. l. 94), tačiau kitų tokią automobilio markę patvirtinančių duomenų byloje nėra. Nukentėjusioji parodė, kad piniginė su kortelėmis pagrobta iš automobilio „VW Tiguan“ (1 t., b. l. 2-3, 5-6). Kaltinamasis teigė, kad automobilis, iš kurio jis paėmė piniginę, buvo ne „Ford Galaxy“ markės. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2019 m. rugpjūčio 13 d. rašte dėl informacijos pateikimo sakoma, kad slapto sekimo metu nustatyta, jog kaltinamasis (duomenys neskelbtini) apžiūrėjo ne vieną automobilį; nenurodyta, iš kokios markės automobilio jis paėmė daiktus (1 t., b. l. 101). Tokiu atveju teismas nusikalstamos veikos aprašyme pakeičia automobilio markę į „VW Tiguan“.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, išdėstytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.). Nusikaltimų sudėtys formalios, nusikaltimai baigti, padaryti tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamasis yra vidutinio amžiaus (43 m.). 2017 m. balandžio 14 d. išbrauktas iš darbo biržos (1 t., b. l. 140). 2019 m. balandžio 28 d. kaltinamasis sulaikytas ir nuo 2019 m. balandžio 30 d. yra suimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-3138-1100/2019, teisminio proceso Nr. 1-01-1-07720-2019-1; prieš suėmimą Lietuvoje oficialiai nedirbo, turi nedidelį darbo stažą (1 t., b. l. 141; informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Teisme kaltinamasis nurodė, kad iki 2019 m. sausio dirbo užsienyje, išvežiodavo prekes (siuntas) po Ispaniją; pašlijus sveikatai, grįžo į Lietuvą. Kaltinamasis 2018 m. baustas administracine tvarka už smulkią vagystę iš neužrakinto automobilio. Be to, vieną kartą 2016 m. už smulkų KET pažeidimą surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, kas pagal to meto teismų praktiką baustumo neužtraukė (1 t., b. l. 121, 137-138). Teistas 7 kartus. Dominuoja nusikaltimai nuosavybei. Be kita ko, Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 15 d. nuosprendžiu teistas už 36 nusikalstamas veikas nuosavybei (BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 182 str. 1 d., 182 str. 3 d., 187 str. 1 d., 187 str. 3 d.) ir 5 nusikalstamas veikas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 122-136).

Kupiškio rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 13 d. nuosprendžiu skyrė kaltinamajam suėmimą, 2014 m. birželio 27 d. jis paleistas atlikęs subendrintą 7 m. 1 mėn. laisvės atėmimo bausmę už apysunkes (ir kitas, lengvesnes) nusikalstamas veikas. Turinčiais teistumą 3 m. laikomi asmenys, nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (BK 97 str. 3 d. 3 p. a pp.). Vadinasi, po 2017 m. birželio 27 d. teistumas išnyko, todėl juridiškai kaltinamasis yra laikomas neteistu. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotas nusikalstamas veikas ir, jas padaręs, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, aptartų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Įvertinęs nusikalstamų veikų aplinkybes, biografinius duomenis apie kaltinamąjį (pirmą kartą pateko į teisėsaugos institucijų akiratį vos tik sulaukęs pilnametystės ir periodiškai daro nusikalstamas veikas, įskaitant analogiškas, t. y. pagal BK 214 straipsnį), nustatęs vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas mano, kad adekvati bausmė už nusikaltimų padarymą galėtų būti griežčiausia sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas (BK 55 str.), bausmių dydžius (trukmę) parinkdamas artimesnį minimaliam.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės bendrinamos dalinio sudėjimo būdu.

Kaltinamojo gynėjas siūlė kaltinamojo veiksmus vertinti kaip idealią nusikalstamų veikų sutaptį ir bausmes bendrinti apėmimo būdu. Su tuo sutikti nėra pagrindo. Nusikalstamos veikos padarytos skirtingais veiksmais, skirtingu laiku ir vietose. Kaltinamojo veiksmai pagal BK 214 straipsnio 1 dalį laikomi baigtu nusikaltimu nuo 2019 m. balandžio 27 d. apie 15⁰⁰ val., kai jis neteisėtai įgijo ir pradėjo laikyti svetimas banko korteles (duomenys neskelbtini). Veiką pagal BK 215 straipsnio 1 dalį kaltinamasis padarė, kai 2019 m. balandžio 27 d. apie 15⁵⁰ val. (duomenys neskelbtini), panaudojo svetimas banko korteles. Todėl tarp nusikalstamų veikų yra reali sutaptis. Analogiškai tokios situacijos vertinamos ir teismų praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2010, 2K-569/2014).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta laisvės atėmimo bausmė mažinama trečdaliu.

Sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/ 2012).

Teismas sprendžia, kad aptariamu atveju nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Kaltinamasis iš viso teisiamas aštuntą kartą. Praeityje teistas daugiausia už nusikaltimus, kuriuos padarė siekdamas neteisėtai pasipelnyti, įskaitant ir pagal BK 214 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. M. 2019 m. gegužės 15 d. civiliniu ieškiniu prašė priteisti jai iš kaltininko 58 € turtinės žalos, padarytos pagrobiant jos piniginę, atlyginimo. Civilinio ieškinio viršuje civilinio ieškinio suma nurodyta „78 €“ (1 t., b. l. 29).

Civilinis ieškinys dėl 58 € turtinės žalos atlyginimo priteisimo paliekamas nenagrinėtas. Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad įvykio metu iš jos buvo pagrobta 20 € vertės piniginė ir 58 € grynųjų pinigų, banko kortelės ir įvairūs dokumentai. Vėliau piniginė jai grąžinta, liko neatlyginta 58 € turtinė žala (1 t., b. l. 2-3, 5-6). Kaltinamajam neinkriminuota ir teismas nesprendė klausimo, ar kaltinamasis pavogė 58 €, todėl civilinis ieškinys peržengia kaltinimo (bylos nagrinėjimo teisme) ribas.

Per baigiamąsias kalbas nukentėjusioji ir civilinė ieškovė nurodė, kad dėl nusikaltimo patyrė 150 € turtinę žalą, susijusią su dokumentų tvarkymu, nes reikėjo išsiimti banko korteles, vairuotojo pažymėjimą, turėjo kelionės išlaidų, išlaidų dydį patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikė.

Teismas atkreipia dėmesį, kad procesiškai per vėlu per baigiamąsias kalbas keisti vieną iš civilinio ieškinio elementų - faktinį pagrindą (BPK 112 str. 1 d.). Kelionės išlaidos laikomos proceso išlaidomis (BPK 103 str. 1 p.) ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK 104-105 straipsniai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tirti ir nagrinėti nusikalstamas veikas:

1) kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš parduotuvės „Maxima“, laikomas voke prie bylos viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekamas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.);

2) I. M. vardu išduotos AB SEB banko mokėjimo kortelės „Mastercard“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini), laikomos voke prie bylos viršelio, grąžinamos I. M. (BK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-302, 304-305, 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. S. skirtas 4 ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmes subendrinti tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu ir skirti (nustatyti) subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. S. skirtą subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. M. 2019 m. gegužės 15 d. civilinį ieškinį dėl 58 € turtinės žalos atlyginimo priteisimo palikti nenagrinėtą.

Išaiškinti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. M., kad ji turi teisę į kelionės išlaidų vykstant į/iš teismo atlyginimą, jeigu pateiks teismui rašytinius įrodymus apie kelionės išlaidas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tirti ir nagrinėti nusikalstamas veikas:

1) kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš parduotuvės „Maxima“ palikti saugoti byloje;

2) I. M. vardu išduotas AB SEB banko mokėjimo korteles „Mastercard“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Visa“ Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti I. M..

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio patvirtinto nuorašo įteikimo jam dienos.