- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-24
- Bylos Nr.
- e2VP-3231-1135/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00183-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Vaiva Bėčienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- G. V., V. V.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Vaiva Bėčienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuotieji asmenys: G. V., V. V., antstolė Eurika Rulienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti skolininkės G. V. ir V. V. turto dalis jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte ir pripažinti G. V. nuosavybės teisę į sutuoktinio V. V. ½ (vieną antrąją) dalį darbo užmokesčio, viršijančio nustatytą minimalų mėnesio atlyginimą ir ½ (vieną antrąją) gaunamų išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Raseinių skyriaus.
Suinteresuotieji asmenys G. V., V. V., antstolė Eurika Rulienė atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Prašymas tenkintinas (CPK 667 straipsnis, 178 straipsnis).
1. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės Eurikos Rulienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2017 m. rugsėjo 27 d. Šiaulių apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 150,00 Eur baudos išieškojimo iš skolininkės G. V. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) naudai; 2021 m. sausio 28 d. nesumokėtos baudos likutis -91,58 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
2. Taip pat antstolės Eurikos Rulienės kontoroje užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2019 m. gruodžio 4 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 224,34 Eur skolos už suteiktas paslaugas, 5,60 Eur delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų ir žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės G. V. uždarosios akcinės bendrovės „R. š. t.“ naudai. Susipažinus su šia vykdomąja byla nustatyta, kad išieškotoja joje yra ne VMI, o UAB „R. š. t.“, todėl teisinio suinteresuotumo šioje vykdomojoje byloje VMI neturi.
3. 2021 m. vasario 28 d. minėtose vykdomosiose bylose antstolė Eurika Rulienė išsiuntė suinteresuotoms šalims patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir piniginių lėšų išmokėjimo sustabdymo Nr. F009625, Pasiūlymą dėl turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo Nr. F009624, Sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka Nr. F009626, Turto arešto aktą Nr. F009623.
4. Antstolė Eurika Rulienė 2021 m. vasario 25 d. pasiūlymu Nr. F010046 pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkės G. V. turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu V. V. nustatymo.
5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.112 straipsnio 1 dalį išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad turtas (piniginės lėšos) įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto dalių principo galima nukrypti CK 3.123 straipsnyje numatytais atvejais. Pagal CK 3.123 straipsnio 1 dalį atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį.
7. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, kad G. V. ir V. V. santuoka būtų nutraukta, jų turtas būtų padalintas, nenustatyti ir kiti CK 3.100 straipsnyje išvardinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), įskaitant ir pajamas, gautas po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitos išmokos išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taip pat byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų nukrypstama nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Vedybų sutarčių registro duomenimis (užklausa atlikta vykdomojoje byloje), skolininkė nėra sudariusi vedybų sutarties.
8. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo svarbu, kad nustatant skolininko turto dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, būtų pasirinktas toks būdas, kuris būtų racionaliausias, priimtiniausias ir labiausiai atitiktų bendraturčių bei kreditoriaus interesus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo (išieškotojo) reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra skolininkės asmeninė nuosavybė, pareiškėjo (išieškotojo) prašymas dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo yra pagrįstas ir visiškai tenkintinas, nustatant, kad skolininkės G. V. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ jos sutuoktinio V. V. turimo turto. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nustatytina, jog G. V. nuosavybės teise priklauso ½ V. V. gaunamų pajamų (tiek darbo užmokesčio, tiek išmokų iš VSDFV Raseinių skyriaus), nenurodant, kad jai priklauso tik suma, viršijantį minimalų darbo užmokestį (kaip nurodė pareiškėja), kadangi tokios sąlygos CK 3.88 straipsnis nenumato. Teismas taip pat pažymi, kad turtą, iš kurio negali būti išieškoma, nustato antstolis (CPK 668 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsniu, 667 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.
Nustatyti, kad skolininkei G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ (viena antroji) dalis jos sutuoktinio V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų.
Įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti antstolės Eurikos Rulienės kontorai pateiktas vykdomąsias bylas.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.