- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-10
- Bylos Nr.
- N-63-1783-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Roma Sabina Alimienė (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutarimo V. K. (V. K.) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą V. K. dėl to, kad jis 2009 m. gegužės 10 d., 11 val. 50 min., Vilniuje, Oslo-Šiltnamių gatvėje, vairuodamas automobilį viršijo leistiną 50 km/val. greitį ir važiavo 112 km/val. greičiu, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 135 punkto reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 6 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla V. K. atžvilgiu nutraukta. Teismas konstatavo, kad nors nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikimas, t. y. važiavimas automobiliu, viršijant leistiną 50 km/val. greitį, važiuojant 112 km/val. greičiu, ir numatytas ATPK 124 straipsnio 6 dalyje bei KET 135 punkte, tačiau jis padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, siekiant pašalinti gresiantį pavojų nuosavybei ir šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Nurodė, kad iš UAB „Eurocash1“ rašto matyti, kad įvykio dieną buvo gautas pranešimas apie įsilaužimą į saugomą objektą, V. K., dirbantis minėtoje įmonėje, skubėjo į įvykio vietą užkirsti kelią galimai vykdomam nusikaltimui ir viršijo leistiną greitį, važiavo įjungtais oranžinės spalvos švyturėliais, be to, savo veikimu niekam žalos nepadarė.
II.
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad UAB „Eurocash1“, organizavęs objekto apsaugos užtikrinimą, privalėjo organizuoti darbą taip, kad bendrovės darbuotojai, vykdydami jiems pavestas funkcijas, turėtų galimybę nuvykti iki saugomo objekto, nekeldami grėsmės saugiam eismui. Iš anksto žinodama, kad vykstant į saugomą objektą teks teikti prioritetą viešajam (visuomeniniam) interesui saugaus eismo srityje, pelno siekianti bendrovė privalėjo į tai atsižvelgti, sudarydama greitojo reagavimo ir apsaugos tvarkaraščius, tačiau šiuo atveju pagal iškvietimą buvo nusiųstas ekipažas, kuris nepažeisdamas įstatymų reikalavimų bei nesudarydamas realaus pavojaus įstatymo saugomoms vertybėms saugiai pasiekti galimos teisės pažeidimo padarymo vietos neturėjo realios galimybės. Apeliantas pažymi, kad leistino greičio viršijimas gyvenvietėje eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei galėjo sukelti didesnę žalą negu nuosavybės saugumui, o gresiantis pavojus galėjo būti pašalintas ir nepadarant žalos įstatymo saugomoms vertybėms saugaus eismo srityje.
Atsiliepimas
V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutarimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad signalizacijos sistemos suveikimas turėtų būti traktuojamas kaip reali ir akivaizdi, o ne tariama grėsmė objektui. Paaiškina, kad greitojo reagavimo ekipažai yra išdėstyti taip, jog įprastai galėtų laiku ir nepažeidžiant KET reikalavimų nuvykti į objektus, jų maršrutai yra iš anksto numatyti ir apskaičiuoti, tačiau pasitaiko situacijų, kai negalima vadovautis įprasta apsaugos praktika. Be to, eismo intensyvumas kiekvienu atveju skirtingas ir nepriklauso nuo saugos tarnybos valios, esant kliūtims kelyje, reagavimo ekipažas priverstas atskirose kelio atkarpose viršyti greitį. Pažymi, kad apelianto nurodomas pavojus kitų žmonių gyvybei bei sveikatai yra hipotetinis (šiuo atveju realios žalos eismo saugumui ar žmonių gyvybei, sveikatai nėra padaryta), o pažeidimas yra formalus, sugebėta įvykdyti pareigas tik sukėlus hipotetinę grėsmę eismo saugumui. Teigia, kad signalizacijos sistemos suveikimas gali reikšti ir grėsmę ne turtui, o asmenims. Paaiškina, kad vairuodamas automobilį jis įvertino eismo intensyvumą, važiavo įsijungęs oranžinius švyturėlius, t. y. elgėsi apgalvotai ir apdairiai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Skundžiamu teismo nutarimu V. K. administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta pagal ATPK 124 straipsnio 6 dalį, nutraukta. Minėtas straipsnis numato, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. K. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Apeliantas su tokia išvada nesutinka ir teigia, kad nagrinėjamoje byloje V. K. veika negali būti laikoma padaryta, esant minėtai administracinę atsakomybę šalinančiai aplinkybei.
Būtinojo reikalingumo, administracinę atsakomybę šalinančios aplinkybės, definicija pateikta ATPK 17 straipsnyje. Nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Iš šios normos matyti, kad norint veiką vertinti kaip būtinąjį reikalingumą reikia nustatyti šias sąlygas – gresiantis pavojus pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, nuosavybei, visuomenės ar valstybės interesams; realus ir akivaizdus pavojus; šis pavojus gali būti pašalinamas tik darant žalą teisės saugomiems interesams, trečiajam asmeniui; padaryta žala turi būti mažesnė nei išvengtoji. Pažymėtina, kad būtinasis reikalingumas yra teisėtas tik esant visoms sąlygoms.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, laiko, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra pagrįsti. Nagrinėjamu atveju byloje esančių įrodymų nepakanka patvirtinti, kad V. K. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis. Ginčo dėl to, kad V. K. pažeidė KET 135 punkto reikalavimus, t. y. 2009 m. gegužės 10 d., 11 val. 50 min., Vilniuje, Oslo-Šiltnamių gatvėje, vairuodamas automobilį viršijo leistiną 50 km/val. greitį ir važiavo 112 km/val. greičiu, nėra. Šias aplinkybes patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybinis pranešimas, patikros sertifikatas (b. l. 2-4). V. K. protokole paaiškino, kad KET reikalavimus pažeidė, nes skubėjo tarnybos reikalais apžiūrėti objekto, kuriame suveikė saugos signalizacija, analogišką versiją išdėstė ir atsiliepime į apeliacinį skundą. Vieninteliai duomenys nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje – UAB „Eurocash1“ raštas ir pridėta saugomo objekto išklotinė (b. l. 11-12), tačiau jie nepatvirtina, kad V. K. buvo žinoma, jog saugomam objektui buvo iškilęs realus pavojus. Byloje taip pat nėra duomenų, į kokį konkretų UAB „Eurocash1“ saugomą objektą vyko V. K., kas neleidžia įvertinti galimai minėtam objektui kilusios grėsmės pobūdžio bei ją palyginti su pavojumi, kurį V. K. sukėlė eismo dalyvių saugumui, jų sveikatai ir gyvybei, vairuodamas automobilį mieste ir viršydamas leistiną greitį daugiau kaip 60 km/val. Be to, nematyti, kad galimai kilęs pavojus galėjo būti pašalintas tik administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pažeidžiant KET reikalavimus. Neįrodyta, kad UAB „Eurocash1“ laiku sureagavo į suveikusią signalizaciją, kad buvo tinkamai įvertintas ekipažo, kuriame dirbo V. K., dislokacijos vieta ir jos atstumas iki saugomo objekto, kad nebuvo kito ekipažo, kuris galėjo nuvykti į saugomą objektą, nepažeisdamas KET reikalavimų. Pažymėtina, kad V. K. buvo sulaikytas 11 val. 50 min., o iš pateiktos saugomo objekto išklotinės matyti, kad pirmas signalas buvo gautas jau prieš valandą. Tai, kad V. K. važiavo su įjungtais oranžiniais švyturėliais, jo administracinės atsakomybės nešalina, nes jie nesuteikia jokio prioriteto kitų eismo dalyvių atžvilgiu, o jo argumentas, kad jis įvertino eismo intensyvumą, yra tik subjektyvus minėto asmens situacijos pateikimas, kurio teisingumo teismas neturi galimybės objektyviai patikrinti.
Atsižvelgdama į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos teisiškai reikšmingos aplinkybės nebuvo nustatytos ir įvertintos, taip pažeidžiant ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutarimas naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutarimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.