- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-02-21
- Bylos Nr.
- N-146-627-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
- Kategorijos
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutarimo E. F. (E. F.) administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Panevėžio miesto policijos komisariato pareigūnas 2008 m. balandžio 7 d. surašė E. F. administracinio teisės pažeidimo protokolą, už tai, kad jis tą pačią dieną, 18.30 val., Panevėžio rajone, kelio Panevėžys – Aristava – Sitkūnai 18 kilometre, vairavo sunkvežimį Renault Premium, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 4,00 promilės), nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 68 ir 61.1 punktų reikalavimus. Jo veika protokole buvo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį.
II.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 8 d. nutarimu E. F. už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 2 000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo E. F. kaltė dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo, be jo paties prisipažinimo, įrodyta byloje surinkta medžiaga. Teismas pripažino asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad asmuo visiškai prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas nuobaudą teismas taip pat atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo motyvus, E. F. asmenybę – neteistas, administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai. Teismas padarė išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai bus pasiekti E. F. skiriant ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos pagrindinės nuobaudos švelnesnę rūšį – baudą, kurios dydis yra lygus sankcijoje nustatytam minimaliam. E. F. skirdamas papildomą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, teismas atsižvelgė į tai, kad E. F. ilgai dirba vairuotoju, tad jam ilgą laiką netekus teisės vairuoti transporto priemones, jis prarastų darbą ir pajamų šaltinį, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, taikė ATPK 30¹ straipsnį.
III.
Apeliantas Panevėžio miesto vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju taikė ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kadangi šio straipsnio taikymas galimas tik esant tam tikroms išskirtinėms aplinkybėms, kurių nustatyta nebuvo. Pažymi, kad asmens padarytas pažeidimas yra vienas pavojingiausių, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Mano, kad asmeniui dėl teisės vairuoti atėmimo galimai kilsiantys nepatogumai nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Skundžiamu nutarimu E. F. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.
Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni. Apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti apeliantui mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr., pvz.: administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007).
Pirmosios instancijos teismas E. F. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikė tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto teisės pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą, lengvinančia aplinkybe laikytinas kaltininko nuoširdus gailestis, pagalba išsiaiškinant pažeidimą ir jame dalyvavusius asmenis. Kaip ne kartą savo suformuotoje praktikoje yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nuoširdus gailestis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimą. Nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai atlieka savo noru iki pažeidimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodė, kad gailisi dėl padaryto pažeidimo (b. l. 14). Gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo asmuo išreiškė tik jo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, t. y. jau po to, kai jo kaltė buvo patvirtinta surinktais įrodymais. Tai, rodo, kad yra pagrindo asmens gailėjimąsi dėl padaryto pažeidimo laikyti deklaratyviu, t. y. nelaikyti jo lengvinančia aplinkybe.
Kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės (neteistas, administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nuobauda yra per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas naikintinas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 136 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą.
Administracinių teisės pažeidimų bylose tikrinamas skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas (ABTĮ 144 straipsnio 1 dalis). ATPK 260 straipsnio 1 dalis numato būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, tarp kurių – administracinio teisės pažeidimo padarymo vietos, laiko ir esmės, šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito numatančio atsakomybę už šį pažeidimą teisės akto, kurio reikalavimus pažeidė asmuo bei kitokių žinių, būtinų bylai išspręsti, nurodymas. Tokia nuostata leidžia daryti išvadą, jog protokolas inter alia yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas administracinis kaltinimas, taigi ir apibrėžiamas įrodinėjamas dalykas byloje.
E. F. veika protokole buvo kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį ir 124¹ straipsnio 6 dalį. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad E. F. vairavo neblaivus ir kvalifikavęs šiuos jo veiksmus pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, dėl administracinio teisės pažeidimo protokole atskleisto pažeidimo pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį kvalifikavimo nepasisakė. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdamas E. F. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turi įvertinti ir pasisakyti dėl visų 2008 m. balandžio 7 d. protokole nurodytų E. F. padarytų veikų ir jas tinkamai kvalifikavęs spręsti dėl administracinės nuobaudos paskyrimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.