Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-12-29 · Civilinė byla Nr. 2A-534-124/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-29
Bylos Nr.
2A-534-124/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Regina Agota Gutauskienė, Laisvė Aleknavičienė (pran.), Danutė Matiukienė
Ieškovas
L. M.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Kelmės pieno centras“
Kategorijos
  • 113.6.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja L.Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-534-124 /2009

Teisėja D.Valčiukienė Procesinio sprendimo kategorija 113.6.1.3.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Šiauliai, 2009m. gruodžio 29 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Reginos Agotos Gutauskienės,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant ieškovei L. M., jos atstovei adv. pad. Danutei Puidokienei,atsakovo atstovui A. Ž. ,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kelmės pieno centras“ apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2009m. birželio 17d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-387-496/2009 pagal L. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kelmės pieno centras“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė L. M. ieškiniu (b.l. 1- ) kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jos atleidimą iš UAB „Kelmės pieno centras" neteisėtu, nustatyti atleidimo iš darbo datą pagal DK 129 str. 2 d.- nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovo už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2009-02-13 vidutinį darbo užmokesti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad 2005 m. kovo 16 d. ji pradėjo dirbti UAB „Kelmės pieno centras" buhaltere. 2007 m. gegužės 5 d. buvo pervesta dirbti bendrovės vyriausiąja buhaltere. 2008 m. spalio 13 d. jai buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą ir 2009 m. vasario 13 d. atleista iš darbo pagal DK 129 str. ld., jai išmokėta trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija. Struktūriniai pertvarkymai realiai darbovietėje nebuvo vykdomi, vyriausio finansininko pareigybė buvo ir išliko po ieškovės atleidimo. Darbdavys netrukus priėmė kitą darbuotoją atlikti vyr.finansininko pareigas. Ieškovė nurodė, kad apie jokius būsimus struktūrinius pertvarkymus, konkrečiai apie ieškovės pareigybės panaikinimą, anksčiau nebuvo kalbama ir jokių sprendimų šiuo klausimu darbdavys nebuvo priėmęs. Visos buvusios darbo funkcijos išliko ir toliau buvo tęsiamos po ieškovės atleidimo. Darbdavio nurodyta atleidimo priežastis buvo formali, ji buvo nukreipta tik prieš ieškovę asmeniškai, siekiant atleisti ją iš darbo. LR DK 129 str. 4 d. numato, kad darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenims iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Ieškovė augina du vaikus iki keturiolikos metų, jos šeimyninė padėtis darbdaviui buvo gerai žinoma. Darbdavys, atleisdamas L. M. iš darbo be teisėtų ir realių priežasčių, pažeidė galiojančias darbo kodekso normas, atleido be teisėto pagrindo.

Darbdavys, įteikdamas įspėjimą apie atleidimą iš darbo, privalėjo jį surašyti tinkamai pagal DK 130 str. 2 d., o ne pakartoti abstrakčias DK 129 str. formuluotes. Darbdavys nepateikė jokiu dokumentų, niekam nieko neaiškino kaip vyks ir kada vyks struktūriniai pertvarkymai, kokios pareigybės bus panaikintos, kokios išliks, ar atsiras naujos. Kadangi darbdavys nesilaikė įstatymų nustatytos įspėjimo dėl atleidimo iš darbo tvarkos, laiko kad ieškovė apie atleidimą buvo įspėta netinkamai.

Įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą ieškovei buvo labai netikėtas ir itin nemalonus. Darbe ji stengėsi savo pareigas atlikti gerai ir laiku, nuolat dirbdavo viršvalandžius, netgi savaitgaliais, per visą darbo bendrovėje laiką neturėjo jokių nuobaudų. Šis įspėjimas apie būsimą atleidimą stipriai ją sukrėtė ir sutrikdė. Apie darbuotoją skaičiaus mažinimą niekas nebuvo prieš tai kalbėjęs, ieškovė dirbo atsakingą ir bendrovei reikalingą darbą, be jos vykdytų darbo funkcijų bendrovė negalėjo ir negali išsiversti tol, kol ji egzistuoja. Be to, per įspėjimo laikotarpį ieškovė ne kartą patyrė bendrovės direktoriaus spaudimą, nekorektišką elgesį, pažeminimą, dėl ko buvo priversta kreiptis net į medikus. Paskutiniai darbo bendrovėje mėnesiai buvo pilni įtampos, streso ir nežinomybės, jautėsi nepelnytai nuvertinta ir pažeminta, todėl prašė priteisti neturtinę žalą 10 000 Lt.Dėl netinkamos darbinės aplinkos, patirtų pažeminimų , netekus pagarbos ir pasitikėjimo įmonės vadovu jos darbas kaip vyr. finansininkės nebūtų tinkami atliekamas, dėl priverstinio bendravimo dar labiau sušlubuotų jos sveikata, todėl prašė negrąžinti į darbą , o laikyti atleista pagal 129 str.2 d. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti vidutinė darbo užmokestį nuo 2009 02 13 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

Kelmės rajono apylinkės teismas 2009m. birželio 17d. sprendimu (b.l. 100-103) ieškinį tenkino iš dalies, pripažino neteisėtu L. M. 2009-02-13 atleidimą iš darbo UAB „Kelmės pieno centras“, nustatė, kad darbo sutartis su UAB „Kelmės pieno centras“ nutraukta remiantis DK 297str.4d. nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisė L. M. iš UAB „Kelmės pieno centras“ 3910 Lt už priverstinės pravaikštos laiką iki 2009-06-17 bei po 156,40 Lt vidutinio darbo dienos užmokesčio už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 1090 Lt bylinėjimosi išlaidų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo. Ieškinio dalį dėl 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimo teismas atmetė. Teismas nurodė, kad 2008m. spalio 13 dieną UAB „Kelmės pieno centras“ įteikė L. M. įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, nurodant, kad praėjus 4 mėnesiams bus nutraukta jos darbo sutartis pagal DK 129str.1d. (darbuotojų skaičiaus mažinimas). L. M. buvo atleista iš darbo 2009m. vasario 13 dieną. 2008 metų rugpjūčio 1 dienos UAB „Kelmės pieno centras“ atsisakė pagrindinės savo veiklos – žaliavinio pieno supirkimo, t.y. buvo pradėti bendrovės struktūriniai pertvarkymai, bendrovėje iš 161 darbuotojo šiuo metu liko du darbuotojai. Atsakovo teigimu, ieškovė, dirbdama vyr.buhaltere turėjo žinoti, kad vyksta struktūriniai pertvarkymai ir kad visi darbuotojai bus atleisti iš darbo. Dėl struktūrinių pertvarkymų buvo priimtas 2008m. liepos 1 dienos vienintelio akcininko sprendimas ir tos pačios dienos direktoriaus sprendimas . Ieškovė nurodė, kad jos darbo metu šių 2008m. liepos 1 dienos sprendimų visiškai nebuvo, ji jų visiškai nėra mačiusi. Tai patvirtino ir liudytoja A. I..Teismas patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes ir konstatavo, kad nuo 2008m. birželio 3 dienos iki rugsėjo 23 dienos nebuvo priimta vienintelio akcininko sprendimų. Teismas taip pat nurodė, kad 2008 metų spalio 13 dienos L. M. įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nėra nurodyta, kokio masto struktūriniai pertvarkymai bus vykdomi, nebuvo nurodyta, nuo kada ir dėl kokios priežasties bus naikinama vyr.buhalterio darbo vieta. Vadovaudamasis šiais įrodymais teismas pripažino, kad L. M. atleidimas iš darbo buvo įformintas pažeidžiant DK 129str. 2d., 130str. 2d. Be to, Darbo kodekso 130str. 4d. nurodyta, kad kai darbuotojus numatoma atleisti iš darbo dėl ekonominių ar technologinių priežasčių, taip pat dėl struktūrinių pertvarkymų, darbdavys, prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą, turi surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais. Atsakovo atstovas neįrodė tokių konsultacijų buvimo, nepaaiškino iki kada ir kokie darbuotojų atstovai bendrovėje buvo. 2008-09-02 vidaus darbo tvarkos taisyklių pakeitimas Nr.4 buvo suderintas su darbuotojų atstovu, t.y. šiuo dokumentu įrodyta, kad UAB „Kelmės pieno centras“ darbuotojų atstovai buvo, todėl teismas pripažino, kad yra pažeistas DK 130str. 4d. reikalavimas.

Šalies argumentai

Ieškovės teigimu, jai joks kitas darbas bendrovėje nebuvo siūlytas. Teismas konstatavo, kad pareiga įrodyti kito darbo pasiūlymus tenka darbdaviui. Pasiūlymas gali būti įrodinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau atsakovas nepateikė nė vieno įrodymo apie pasiūlymą L. M. dirbti kitą darbą. Be to, iš UAB „Kelmės pieno centras“ 2009-06-04 pažymos matyti, kad atsakovas turi kitą vyr.buhalterę - R. L.. Tai įrodo, kad yra išlikusi ieškovės pareigybė po jos atleidimo iš darbo. Tačiau ši darbo vieta nebuvo pasiūlyta ieškovei. Teismas pripažino, kad UAB „Kelmės pieno centras“ nepasiūlydamas ieškovei kito darbo, pažeidė DK 129str.1d. reikalavimą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas konstatavo, kad UAB „Kelmės pieno centras“ struktūriniai pertvarkymai, kad ir be teisingai įforminto sprendimo, iš tiesų vyko, nuo 2008m. liepos 1 dienos iki 2009m. vasario 13 dienos buvo nutrauktos darbo sutartys su 161 darbuotoju. Šiuo metu bendrovė veiklos nevykdo, joje yra tik du darbuotojai – direktorius ir vyr.buhalterė, dirbantys po 1 darbo valandą per dieną, todėl pripažino, kad ieškovė L. M. negali būti grąžinama į darbą dėl ekonominių, technologinių, organizacinių priežasčių, be to, ieškovę grąžinus į darbą, jai galėtų būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Tokiu būdu ieškovės atleidimo iš darbo diena pripažinta sprendimo įsiteisėjimo diena, priteistas vidutinis mėnesio uždarbis už visą priverstinės pravaikštos laiką. Teismas konstatavo, kad L. M. atleidimo iš darbo pažeidimai labiau yra formalūs, susiję su įforminimo netikslumu. Tačiau UAB „Kelmės pieno centras“ struktūriniai pertvarkymai iš tiesų vyko, L. M., dirbdama vyr. buhaltere, žinojo, kad nuo 2008 metų rudens nutraukiama bendrovės pagrindinė veikla, žinojo, kad yra masiškai atleidžiami darbuotojai, kurie išeina dirbti į kitas bendroves, todėl jai negalėjo būti visiškai netikėta, kad bendrovėje gali nelikti ir vyr.buhalterio darbo. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei neturtinę žalą dėl atleidimo iš darbo.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Kelmės pieno centras“ apeliaciniu skundu (b.l. 106-108) prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2009m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą- ieškinį patenkinti. Apeliacinėje instancijoje nurodė, kad suklydo, nori prašo ieškinį atmesti.Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, vertindamas 2008 m. spalio 13 d. įspėjimą ieškovei dėl darbo sutarties nutraukimo, priėjo išvados, kad įspėjimas surašytas netinkamai, jame nenurodyta LR DK 130 str. 2d. numatyta būtina informacija. Tokia teismo išvada nepagrįsta. Apie būsimą atleidimą ieškovė buvo įspėta 2008 m. spalio 13 d., nurodant atleidimo iš darbo datą, priežastį, išaiškintos naujo darbo paieškos galimybės. Šio įspėjimo turinys visiškai atitinka LR DK 130 str. 2 d. reikalavimus. Bendrovėje nuo 2008m. liepos 1 d. iki 2009 m. vasario 13 d. buvo atleistas 161 darbuotojas. Ieškovė, dirbdama vyr.buhaltere, pati aktyviai dalyvavo šiuose procesuose, dalyvaudavo įvairiuose pasitarimuose, kur buvo kalbama apie bendrovės veiklos nutraukimą. ieškovė vykdė atsiskaitymą su atleidžiamais darbuotojais, suvokė darbo apimčių sumažėjimą ir tolimesnio darbo perspektyvas.

2. Ieškovei raštu kitas darbas nebuvo pasiūlytas , tačiau žodžiu jai buvo pasiūlytas darbas ne vieną kartą ir ne vienoje bendrovėje, buvo siūloma įsidarbinti AB „Kelmės pieninė“, UAB „Džiaugsmelis“ ir kt. teismas be pagrindo patikėjo vien ieškovės paaiškinimais, kritiškai jų nevertindamas. Ieškovei kaip ir visiems kitiems 161 atleistiems darbuotojams buvo siūlomi kiti darbai.

Žemesnės instancijos teismas

3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad buvo pažeistas DK 130 str. 4 d. reikalavimas, kuriame numatyta, jog darbdavys prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą, turi surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais. Konsultacijų su darbuotojų atstovais nebuvimas neturėjo ir negalėjo turėti įtakos ieškovės atleidimui iš darbo. teismas neanalizavo, ar šio reikalavimo pažeidimas – konsultacijų nebuvimas, turėjo realios įtakos ieškovės atleidimui iš darbo ir teismo sprendime dėl to nepasisakė. Nors teismas pripažino, kad ieškovės atleidimo iš darbo pažeidimai yra labiau formalūs, tačiau struktūriniai pertvarkymai bendrovėje iš tiesų vyko ir apie juos ieškovė žinojo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 110-112) ieškovė L. M. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o Kelmės rajono apylinkės teismo 2009-06-17 sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliantas per visą teismo procesą nepateikė jokių įrodymų apie vykusius pasitarimus, susirinkimus ir kitus renginius. tai suprantama, bendrovėje nevyko jokie susirinkimai, konsultacijos, įmonės veiklos perspektyvų aptarimas ar pan. Tai patvirtino byloje liudytoja apklausta A. I., dirbusi personalo vadybininke. Apeliantas klaidina teismą ir bando pateisinti padarytus akivaizdžius įstatymo pažeidimus.

2. Darbdavys, atleisdamas ieškovę, neatsižvelgė į tai, kad ieškovė augina du vaikus iki 14 metų, tokiu atveju darbo sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta tik dėl ypatingų aplinkybių, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Apeliantas nepateikė nei rašytinių, nei kitų leistinų įrodymų proceso metu, nors tokią galimybę turėjo. Ieškovė kategoriškai neigia tokią atsakovo poziciją, kadangi ji pati buvo suinteresuota likti dirbti kad ir kitokiomis sąlygomis ar kitoje organizacinėje struktūroje, pati siūlė variantus atsakovui, tačiau atsakovo atstovas direktorius A. Ž. ieškovės siūlymo nesprendė. Ieškovė tik teismo posėdžio metu išgirdo, kad jai, pasirodo, buvo siūlomas darbas su 2000 Lt atlyginimu, tačiau pati ieškovė su tuo nesutikusi. Atsakovas kalba netiesą, elgiasi nesąžiningai, siekdamas išvengti atsakomybės už padarytus įstatymo pažeidimus.

3. Ieškovės pareigybė yra išlikusi ir po jos atleidimo iš darbo, o tai patvirtina, kad ieškovė iš darbo buvo atleista neteisėtai. Į tas pačias pareigas po ieškovės atleidimo buvo priimtas kitas žmogus. Ta aplinkybė, kad ieškovės pareigybė išliko ir po ieškovės atleidimo iš darbo, akivaizdžiai prieštarauja atleidimo pagrindui pagal LR DK 129 str. 2 d.

4. LR DK 130 str. 4 dalis nurodo, kad atleidžiant darbuotojus dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar struktūrinių pertvarkymų, darbdavys, prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą, turi surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais.Tai imperatyvi įstatymo norma, kuri turi būti privalomai vykdoma. Atsakovai atsiliepime į ieškinį teigė, kad sprendimai nebuvo derinti su darbuotojų atstovais, nes bendrovėje jų nėra. Tačiau teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad darbuotojų atstovai buvo. Akivaizdu, kad atsakovo pozicija nėra nuosekli ir logiška, tokiais nepamatuotais teiginiais ir argumentais atsakovai siekia išvengti atsakomybės ir elgiasi nesąžiningai. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad konsultacijos nebūtų turėjusios įtakos ieškovės atleidimui iš darbo.Atsakovai savo argumentų nepagrindė jokiais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Byloje nustatyta. kad ieškovė 2005 03 16 d. buvo priimta dirbti UAB“Kelmės pieno centras“ buhaltere, 2007 05 05 d. buvo pervesta dirbti bendrovės vyriausiąja buhaltere (b.l. ).2008 10 13 d. jai buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 str. 2 d (dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo) ir 2009 02 13 d. ji buvo atleista iš darbo pagal DK 129 str. 1 d.(b.l.l7,9-12,31).Pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 str. sudaro šių juridinių faktų visuma:tinkamai realizuota darbdavio iniciatyva(darbuotojo įspėjimas);svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis;faktas,kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą.

Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.

Darbuotojo atleidimas iš darbo yra teisėtas tada, kai darbo sutartis nutraukiama esant įstatyme numatytam pagrindui ir laikantis įstatyme numatytos tvarkos. Darbdavio teisė vienašališkai nutraukti darbo sutartį darbdavio valia nėra absoliuti . DK 129 str. 2 d. nurodyta, kad darbo sutartis su darbuotoju gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. Įstatymas neterminuotos darbo sutarties nutraukimo galimybę, kai nėra darbuotojo kaltės, sieja su svarbių priežasčių buvimu, todėl, sprendžiant teisme kilusį darbuotojo ir darbdavio ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178str.), o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad leistų nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 str.1 d..Taigi darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį DK 129 straipsnyje nustatytu pagrindu, turi nurodyti ir teisme įrodyti konkretų faktą (faktus), dėl kurių darbuotojas negali tęsti darbo, ir nurodyti svarbias priežastis, dėl kurių būtina nutraukti su darbuotoju neterminuotą darbo sutartį. Pagal LR CPK įtvirtintas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles darbo bylose atsakovas privalėjo įrodyti ne tik struktūrinių pertvarkymų teisėtumą, bet ir tai, kad dėl šių pertvarkymų jis turėjo teisę nutraukti su ieškove darbo sutartį ir tai padarė teisėtai. Teismų praktikoje yra suformuota, kad darbovietės struktūriniai pertvarkymai teismo gali būti pripažinti svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos ar joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų .

Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad atsakovas 2009 02 13 d. atleido ieškovę , pažeidęs DK 129 str, 2 d.,nes nebuvo priimta sprendimo dėl įmonės struktūrinių pertvarkymų; 130 str.2 d.- nes įspėjime nenurodyta , kokio masto struktūriniai pertvarkymai bus vykdomi, nenurodyta , nuo kada ir dėl kokios priežasties naikinama vyr. buhalterio pareigybė, o taip pat pažeidęs DK 130 str.4 d, nes prieš įteikdamas įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą,nebuvo surengęs konsultacijų .Taip pat pažeistas DK 129 str. 1 d. , nes ieškovei nebuvo siūlytas kitas darbas, jos pareigybė nebuvo panaikinta. Teismas vertino nebuvus 2008 07 01 d. įmonės vadovo sprendimo dėl įmonės struktūrinio pertvarkymo ,nes nepateikė teismui patikimų duomenų apie jo buvimą. Apeliacijoje atsakovas irgi nepateikė naujų duomenų.Tačiau teismas pagrįstai pripažino, kad įmonėje vyko struktūriniai pakitimai, nes 2008 07 01 -2009 02 13 d. iš įmonės buvo atleistas 161 darbuotojas , nutraukus žaliavinio pieno supirkimą.

Apeliantas ginčija teismo sprendimą dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo netinkamai įvertintas įspėjimas ieškovei dėl atleidimo iš darbo pagal DK 129 str. 1 d., nurodydamas jog ieškovei , dirbančiai vyr. buhalterės pareigose ,buvo žinomas įspėjimo pagrindas, t.y kad ji dalyvaudavo visuose pasitarimuose, vykdydavo atsiskaitymus su atleidžiamais darbuotojais, kurių per 2008-2009 002 mėn. buvo atleista 161 dirbantis asmuo.

Dėl įspėjimo

DK 130 str. 2 d. 1 p. numato,kad įspėjime turi būti nurodyta konkreti darbo sutarties nutraukimo su darbuotoju priežastis . Įspėjimas, kuriame nenurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis arba ji nurodyta ne ta ar nekonkreti (pavyzdžiui, vien tik pakartojant abstrakčias DK 129 straipsnio formuluotes ir pan.), vertintinas kaip neatitinkantis DK 130 str. 2 dalies 1 punkto reikalavimų, ką ir nustatė pirmos instancijos teismas.Su tuo sutinka ir kolegija.

Įspėjime turi būti nurodyta atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas (DK 130 str.2 d. 1 p.).Ši nuostata turi būti aiškinama kartu su DK 129 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pagrindus. Kaip pagrindas atleisti darbuotoją iš darbo gali būti svarbios priežastys ar svarbios aplinkybės. LR Aukščiausiasis Teismas suformulavo taisykles dėl įspėjimo dėl atleidimo iš darbo 2008 m. kovo 26 d.civilinių bylų skyriaus nutartyje 3K-3-186/2008), nurodydamas,jog atleidimo pagrindu gali būti arba priežastis, arba aplinkybė, bet ji turi būti nurodyta įspėjime tokiu būdu, kad įspėjimas atitiktų savo paskirtį. Įspėjimo paskirtis yra informuoti darbuotoją dėl jo tolesnės padėties darbovietėje ir yra svarbi darbuotojų teisių užtikrinimo priemonė tiek ginant darbuotojo interesus jam dirbant, tiek sprendžiant ginčą dėl jo atleidimo iš darbo pagrįstumo ir teisėtumo. Įspėjimo tikslas atleidžiant darbuotoją dėl įmonėje vykdomų struktūrinių pertvarkymų yra suteikti jam informacijos apie tai, kokio masto, kokių padalinių ir nuo kada atliekami pertvarkymai bei kita darbuotojo teisėms įgyvendinti ir prireikus ginti nuo pažeidimų reikalinga informacija. Pagal ją darbuotojas turi turėti galimybę sužinoti, patikrinti ir įsitikinti, kad pertvarkymai yra realiai vykdomi ir yra tikroji jo atleidimo iš darbo prielaida. Įspėjime turi būti žinios, kokio masto ir kokias struktūras bei kitus darbuotojus apima pertvarkymai. Iš šių duomenų darbuotojas turi turėti galimybę spręsti ir įsitikinti, kad pirmiau nurodyta atleidimo iš darbo prielaida yra pagrindas atleisti iš darbo būtent jį, o ne kitus darbuotojus, su kuriais vykdomas pertvarkymas yra susijęs. Ši informacija reikalinga darbuotojui įgyvendinant jo teises dėl galimybių būti perkeltam į kitą darbą, naudotis pirmumo teise atleidžiant iš darbo, tikintis gauti atsilaisvinančias ar naujai sukuriamas pertvarkymo metu darbo vietas. Informacija yra svarbi darbo ginčus nagrinėjančioms institucijoms (teismui ir kt.), kurios sprendžia, ar struktūrinių pertvarkų metu nebuvo pažeistos darbuotojo teisės. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad tuo atveju, kai darbuotojas įspėjamas apie atleidimą iš darbo dėl vykdomų struktūrinių pertvarkymų, įspėjime turi būti detaliai nurodyta, nuo kada, kokio masto, kurių struktūrinių padalinių (ar jų dalių), kurių darbuotojų darbo organizavimą ar kitokio pobūdžio (jį konkrečiai nurodant) pertvarkymai bus atliekami. Nagrinėjamoje byloje 2008 10 13 d.įspėjime buvo nurodyta tik tai, kad darbo sutartis su ieškove bus nutraukta po keturių mėnesių dėl darbuotojų skaičiaus mažinimo ( b.l. 31).DK str. 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų neatitinka įspėjimo tekstas, jis yra abstraktus, nesukonkretintas, nenurodant, nuo kada ir dėl kokios priežasties bus naikinama vyr. buhalterio darbo vieta.Kaip matyti iš faktinių bylos aplinkybių, ieškovės pareigybė nebuvo panaikinta, ką apeliacinėje instancijoje pripažino ir pats atsakovas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei pateiktas 2008 10 13 d. įspėjimas neatitiko DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų, tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas, todėl šią normą taikė tinkamai.Tačiau atsižvelgiant į kitas byloje nustatytas aplinkybes, vien šio reikalavimo pažeidimą teismas nepripažino vieninteliu neteisėto atleidimo pagrindu, laikė daugiau susijusiu su įforminimo netikslumu.

Dėl konsultacijų su darbuotojų atstovais (DK 130 str. 4 d.).

Apeliantas nurodo, jog , konsultacijų su darbuotojų atstovais nebuvimas neturėjo ir negalėjo turėti įtakos ieškovės atleidimui, ko neanalizavo teismas, dėl to nepasisakė.Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog atsakovas, atleisdamas iš darbo ieškovę, , pažeidė DK 130 str. 4 d., reikalavimus, nes prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą, nesurengė konsultacijų su darbuotojų atstovais. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tokie darbuotojų atstovai įmonėje buvo ( b.l.66 ) , ko nepaneigė ir atsakovo atstovas apeliacinėje instancijoje. 2008 05 13 d. įstatymu Nr. X-1534 nuo 2008 07 01 d. 130 straipsnio 4 d.teismo sprendime nurodyta edakcija yra panaikinta.Šiuo įstatymu buvo patikslinta DK 47 str.redakcija, kurios 3 d. numatė, kad darbdavys, priimdamas sprendimą dėl grupės darbuotojų atleidimo iš darbo, privalo informuoti darbuotojų atstovus, su jais konsultuotis .Konsultacijomis turi būti siekiama išvengti grupės darbuotojų atleidimo . Šio straipsnio 4 d. numato, kad prieš priimdamas sprendimą dėl įmonės reorganizavimo ir kitus sprendimus, galinčius turėti esminės įtakos darbo organizavimui įmonėje ir darbuotojų teisinei padėčiai , darbdavys privalo informuoti darbuotojų atstovus ir konsultuotis su jais dėl tokio sprendimo priežasčių bei teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir dėl numatytų priemonių galimiems padariniams išvengti arba jiems sušvelninti. . Šiuo atveju buvo pažeisti DK 47 str. 3d,4 d. reikalavimai Dėl to teisėjų kolegija iš dalies sutinka su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą argumentu, kad nebuvo surengta konsultacijų su darbuotojų atstovais. Tačiau ši aplinkybė savaime nėra pagrindas pripažinti darbuotojo atleidimą iš darbo neteisėtu. Kolegija daro išvadą, kad byloje nenustatyta, jog šių konsultacijų nebuvimas turėtų įtakos ieškovės atleidimui iš darbo , nebuvo įrodyta, kad surengus konsultacijas būtų išvengta konkretaus ieškovės atleidimo iš darbo.

Dėl kito darbo pasiūlymo

Faktas, jog darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą, yra vienas iš juridinių faktų, sudarančių darbo sutarties nutraukimo pagal DK 129 straipsnį pagrindą (išskyrus atvejį, kai nutraukiama terminuota darbo sutartis ir darbuotojui išmokamas vidutinis darbo užmokestis už likusį darbo sutarties galiojimo laiką). Nesant šio juridinio fakto, darbdavys neturi teisės nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį

Vykdydamas aptariamąją pareigą, darbdavys, jau įspėdamas darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą, turėtų informuoti apie esamas laisvas atitinkamas darbo vietas (pareigas), o vėliau, iki pat faktinio atleidimo iš darbo dienos, turi informuoti apie atsilaisvinusias ar naujai įsteigtas atitinkamas darbo vietas (pareigas). Tai darydamas darbdavys privalo (DK 35 straipsnio 1 dalis) nurodyti esmines naujo (kito) darbo sąlygas: darbo funkcijas, darbo apmokėjimo sąlygas ir pan., būtent tas, kurios objektyviai reikšmingos darbuotojo apsisprendimui dėl sutikimo būti perkeltam į konkretų kitą darbą (pareigas).

Kitas darbas yra laisva darbo vieta ar pareigos, atitinkančios darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją ir reikiamais atvejais – sveikatos būklę, o jeigu tokių laisvų vietų nėra arba darbuotojas nesutinka būti perkeltas – bet koks kitas darbas, kurį darbuotojas, atsižvelgiant į jo sugebėjimus ir sveikatos būklę, galėtų dirbti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3k-3-60/2008 ir kt.).Pagal DK 129 str. 2 d.svarbia atleidimo iš darbo priežastimi gali būti darbovietės struktūriniai pertvarkymai. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai reiškia visišką ar dalinį darbuotojų, jų grupių ar padalinių funkcijų pakeitimą ar perskirstymą. Dėl tokio pakeitimo konkretaus darbuotojo vykdytos funkcijos gali būti iš viso neatliekamos, o gali būti paskiriamos atlikti kitam darbuotojui ar išskirstomos atlikti keliems asmenims. Tokio pertvarkymo pasekmė turi būti toks dirbusių asmenų pareigybių išdėstymo ir joms tenkančių funkcijų pakeitimas, kad atleidžiamam asmeniui neliktų nė dalies jam anksčiau vykdytų funkcijų ir jo darbo vieta taptų nebereikalinga. Tai nereiškia, kad dėl struktūros pertvarkymų turi išnykti dalis ar visos darbuotojo vykdytos funkcijos. Pastaruoju atveju būtų pagrindas kalbėti apie konkretaus darbuotojo darbo sąlygų pakeitimą ir jo sutikimą dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (sumažėjus ar padidėjus jam tenkančių atlikti funkcijų apimčiai). Byloje nustatyta, kad ieškovės pareigybė –vyr. buhalterės pareigybė nebuvo panaikinta, ką pagrįstai ir nurodė pirmosios instancijos teismas savo sprendime.Atsakovas nepateikė į bylą jokių įsakymų apie šios pareigybės panaikinimą, o taip pat apie buhalterijos struktūros pertvarkymą. Iš pateiktų apeliacinės instancijos teismui įrodymų- buhalterių priėmimo-atleidimo iš darbo įsakymų matyti, kad įmonės buhalterijoje ieškovės įspėjimo laikotarpiu dirbo 6 asmenys, iš kurių iki ieškovės darbo laikotarpio pabaigos darbuotojų prašymu buvo atleisti 4 asmenys.Vyresnioji buhalterė A. Z. buvo atleista tik 2009 04 14 pagal jos pačios paduotą pareiškimą. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės įspėjimo laikotarpiu 2008 11 19 d. į buhalteriją darbo užmokesčio apskaitos buhaltere vėl buvo priimta dirbti iš įmonės anksčiau atleista buhalterė R. L. (b. l.37 ) .Tai rodo, jog šis etatas buhalterijoje nebuvo panaikintas, šios pareigos atitiko ieškovės profesiją ,kvalifikaciją, išsilavinimą ir šios pareigos pagal jo darbines savybes turėjo būti siūlomos ieškovei.Apeliacinėje instancijoje ieškovė patvirtino, kad ji sugeba atlikti šį darbą, nes tai atlikdavo antraeilėse pareigose. Darbdavys negali nuspręsti už darbuotoją, ar laisvą darbo vietą (pareigas) darbuotojas sutiks užimti. Teisė sutikti ar nesutikti būti perkeltam į kitą darbą priklauso darbuotojui, o ne darbdaviui, t.y. tokį sprendimą priimti turi tik darbuotojas. Taigi darbdavys, nepasiūlęs įspėtam apie darbo sutarties nutraukimą darbuotojui buvusios laisvos darbo vietos (pareigų), savo įstatyme numatytos pareigos nevykdymo negali pagrįsti tuo, kad, jo (darbdavio) nuomone, darbuotojas nebūtų sutikęs būti perkeltas į buvusią laisvą darbo vietą (pareigas), kaip nurodė atsakovo atstovas. Šiuo atveju negali turėti jokios įtakos apelianto nurodyti motyvai dėl R. L. priėmimo atgal į darbą, nes yra saugomi ir ginami dirbančiųjų teisės, o ne vėl naujai priimamų.Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vyr. buhalterės pareigybė atsakovo įmonėje nebuvo panaikinta, ką patvirtina ir rašytiniai įrodymai- 2008 11 19 d. R. L. darbo sutartis (b.l.61-63), iš kurios matyti, kad pastaroji nuo 2009 02 17 d. pervesta dirbti įmonės vyriausiąja buhaltere.Šios pareigos yra išlikusios iki šiol, ką irgi patvirtina rašytiniai įrodymai ( b.l. 67).Tai patvirtino ir atsakovas apeliacinio proceso metu. Sumažinus dirbančiųjų skaičių , akivaizdu , kad vyr. buhalterei dėl struktūrinių pertvarkymų nebeliko pilno darbo krūvio,galėjo keistis ir kitos darbo sąlygos-apmokėjimo sąlygos. Ieškovei nebuvo siūloma likti dirbti pakeistomis darbo sąlygomis (sumažėjus ar padidėjus jam tenkančių atlikti funkcijų apimčiai). Ieškovė apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog būtų likusi dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, todėl nepasiūlęs jomis dirbti ieškovei, atsakovas negali remtis šia aplinkybe. Kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų , atliekant pertvarkymus įmonėje, nebuvo patvirtinta valdymo struktūra, išliksiančios darbuotojų pareigybės, nebuvo numatyta, kurie etatai bus panaikinti.Per ieškovės įspėjimo dėl atleidimo iš darbo funkcijos iš dalies išliko, įspėjimo laikotarpiu į atsilaisvinusią vietą buhalterijoje buvo priimtas kitas asmuo,be to ieškovė turi 2 nepilnamečius vaikus, todėl darbo sutartis su ja galėjo būti nutraukta tik ypatingu atveju (DK 129 str. 4 d.).DK 129 straipsnio 4 dalis aiškintina ir taikytina kartu su to paties straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis. Pagal DK 129 straipsnio 4 dalį neterminuota darbo sutartis su šioje teisės normoje išvardytais darbuotojais gali būti nutraukta tik esant svarbioms priežastims (DK 129 straipsnio 2 ir 3 dalys) ir tik ypatingais atvejais, jeigu tokio darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Darbdavys, nutraukdamas neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju, patenkančiu į DK 129 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų kategorijas, privalo turėti ir nurodyti priežastį, kuri būtų svaresnė nei atleidžiant darbuotojus, nepatenkančius į tokių asmenų kategorijas. Tokia priežastis turi būti siejama su esminiais darbdavio interesais ir jų pažeidimu. Šios teisės normos prasme ypatingais atvejais paprastai suprantami tie atvejai, kai darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė , šios aplinkybės neįrodė (CPK 178 str.), priešingai apeliacinėje instancijoje teigė, kad visų buhalterijos darbuotojų kvalifikacija ir darbo našumas tenkino įmonę. DK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose numatytų darbuotojų pirmenybė ją turintiems darbuotojams kvalifikacijos kriterijaus pagrindu taikoma tiek prieš kitus tos pačios specialybės darbuotojus, turinčius pirmenybės teisę pagal šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktus, tiek ir prieš pirmenybės teisės būti paliktiems dirbti neturinčius tos pačios specialybės darbuotojus. Kai, mažinant darbuotojų skaičių, būti paliktais dirbti tarpusavyje konkuruoja du ar daugiau darbuotojų, turinčių pirmenybės teisę pagal DK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir (ar) 5 punktus, pirmenybė taikoma tiems iš jų, kurių kvalifikacija yra aukštesnė. Jeigu jų kvalifikacija yra vienoda, tai dirbti turėtų būti paliekamas labiau socialiai pažeidžiamas darbuotojas , šiuo atveju tokiu darbuotoju buvo ieškovė, turinti pirmenybės teisę.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir civilinio proceso normas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė. Esant šioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti.

Iš dalies tenkintinas ieškovės prašymas priteisti turėtas išlaidas-kelionės išlaidas, pagrįstas rašytiniais įrodymais , viso 123,61Lt. Ieškovė gyvena Kelmės m., todėl atsižvelgiant į atstumą (38 km.) bei sunaudoto kuro kiekį , šis reikalavimas tenkintinas dalinai 70 Lt.sumai (CPK 88 str.1d.8 p.,93 str.)

Iš atsakovo priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 9,66 Lt. (CPK 88 str.1 d.3 p,.92 str.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 17 d. sprendimą palikti nepakeistu .

Priteisti iš atsakovo UAB“Kelmės pieno centras“ 70 Lt.(septyniasdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. M. bei 9,66 Lt.(devynis litus 66 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė Laisvė AleknavičienėTeisėjai Regina Agota GutauskienėDanutė Matiukienė