- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2015-09-11
- Bylos Nr.
- 2A-553-280/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Zina Mickevičiūtė, Laimutė Sankauskaitė (pran.)
- Atsakovas
- V. M.
- Ieškovas
- UAB „Veeko“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Eleksta“
- Kategorijos
- 42.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A-553-280/2015
nutartis
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 11 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. M. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-36-902/2015 pagal ieškovės UAB „Veeko“ ieškinį atsakovui V. M., trečiajam asmeniui UAB „Eleksta“ dėl išmokėto avanso, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Veeko“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. M. 20 000 Lt (5 792,40 Eur) sumokėto avanso, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-09-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 600 Lt (174 Eur) sumokėto žyminio mokesčio, 1 044 Lt (302,36 Eur) atstovavimo ir procesinių dokumentų rengimo išlaidų. Ieškovė paaiškino, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimu ir Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi iš UAB „Eleksta“, į.k. 147959874, priteista 20 000 Lt sumokėto avanso, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-09-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 600 Lt žyminio mokesčio, 1 044 Lt atstovavimo ir procesinių dokumentų rengimo išlaidų, UAB „Veeko“, į.k. 168428250, naudai. Ieškovo reikalavimo teisė yra kilusi iš V. M. individualios įmonės, kuri pertvarkyta į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį- UAB „Eleksta“, įsipareigojimų nevykdymo. V. M. įmonė iki jos pertvarkymo buvo neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (CK 2.50 str. 4 d.), jos dalyviai yra atsakingi už individualios įmonės prievoles. Reikalavimas subsidiariajam skolininkui gali būti pareikštas, jeigu pagrindinis skolininkas atsisako įvykdyti prievolę ar to nepadaro per nustatytą terminą, o jei toks nenustatytas - per protingą terminą. UAB „Eleksta“ pusantrų metų nevykdo įsiteisėjusios Panevėžio apygardos teismo nutarties, todėl laikytina, kad pagrindinis skolininkas atsisako vykdyti prievolę. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad CK 6.245 str. 2 d. norma turi būti suprantama kaip suteikianti kreditoriui teisę pareikšti reikalavimą pagrindiniam skolininkui teisme ir tiesiogiai skolininkui, svarbu, kad būtų konstatuota esminė aplinkybė – pagrindinis skolininkas neįvykdė prievolės (LAT 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-147/2009). Panevėžio apygardos teismas nutartimi iš UAB „Eleksta“ priteista sumokėtas avansas, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos UAB „Veeko“ naudai. Esant tokiai situacijai pripažintina, kad ieškovas pareiškė reikalavimą pagrindiniam ir įgijo reikalavimo teisę subsidiariesiems skolininkams, nes pagal CK 6.245 str. 5 d. kreditoriaus teisė nukreipti reikalavimą subsidiariajam skolininkui saistoma reikalavimo pagrindiniam skolininkui pateikimo ir jo neįvykdymo. Šiuo metu UAB „Veeko“ yra restruktūrizuojama dėl sunkios įmonės finansinės padėties.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. sprendimu ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisė ieškovui UAB ,,Veeko“ iš atsakovo V. M. 20 000 Lt (5 792,40 Eur) sumokėto avanso, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-03-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 50 Lt (14,48 Eur) sumokėto žyminio mokesčio, priteisė iš atsakovo V. M. valstybei 159,29 Eur žyminio mokesčio ir 7 Eur pašto išlaidų, kitos ieškinio dalies netenkino. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad V. M. įmonė iki jos pertvarkymo buvo neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, jos dalyviai yra atsakingi už individualios įmonės prievoles. Į bylą pateiktas 2013-07-30 antstolio M. A. surašytas išieškojimo negalimumo aktas Nr. S-9430 patvirtina, jog pagal 2012-09-07 Panevėžio m. apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-162-400 dėl 22 079 Lt išieškojimo iš skolininko UAB ,,Eleksta“, skolą išieškoti iš minėtos įmonės nėra galimybių. Įrodymų, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas taip pat nebuvo pateikta. V. M. IĮ ir UAB ,,Veeko“ teisiniuose santykiuose dalyvavo iki 2011-08-04, skola susidarė, kai dar buvo individuali įmonė, todėl teismas taikė CK 2.104 str. 2 d. nuostatas dėl subsidiarios atsakomybės buvimo ir laikė, kad V. M. yra subsidiariai atsakingas už iš UAB „Eleksta“ priteistos skolos grąžinimą. Ieškinio dalį dėl 6 proc. metinių palūkanų nuo 2011-09-30 civ. bylos Nr. 2-162-400/2012 iškėlimo teisme dienos teismas atmetė, nes į bylą nebuvo pateikti duomenys, kad ieškovas UAB ,,Veeko“ ieškinio reikalavimą V. M. atžvilgiu kaip atskiram civilinio teisinio santykio subjektui būtų pateikęs anksčiau.
Šalies argumentai
Atsakovas V. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. sprendimo dalį, kuria tenkinti ieškovo ieškinio reikalavimai atsakovui, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą, priimti su apeliaciniu skundu teikiamus įrodymus bei priteisti iš ieškovo atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 130 Eur žyminį mokestį ir 600 EUr atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje. Apeliantas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimu ir Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ir juose nustatytas aplinkybes laikė prejudiciniais faktais, neatsižvelgdamas į aplinkybę, kad atsakovas nebuvo įtrauktas į ankstesnę bylą ir nebuvo byloje dalyvaujantis asmuo. Pagal teismų praktiką, kai subsidiarus skolininkas nėra įtrauktas į civilinę bylą, tokie teismo sprendimai subsidiaraus skolininko atžvilgiu neturi prejudicinės galios ir pats skolos dydis turi būti įrodinėjamas iš naujo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime dėl šių aplinkybių ir atsakovo teiktų įrodymų net nepasisakė. Ginčijamo sprendimo nepagrįstumą patvirtina ir tai, kad buvusi ieškovo buhalterė notariškai paliudijo, jog ne UAB „Eleksta“ buvo skolinga ieškovui, tačiau ieškovas buvo skolingas UAB „Eleksta“ 16 906,17 Lt. Šie įrodymai ir kitos aplinkybės nebuvo vertinami priimant procesinius sprendimus, kuriais remiasi ieškovas, taip pat nebuvo nagrinėti skundžiamame sprendime. Tuo atveju, jeigu būtų laikomasi pozicijos, kad UAB „Eleksta“ buvo skolinga ieškovui, reikia tinkamai nustatyti pagrindinės prievolės atsiradimo momentą, kadangi nuo to priklauso, ar atsakovui taikytina subsidiari atsakomybė už UAB „Eleksta“ prievoles. Apeliantas nurodė, kad pagrindinio skolininko UAB „Eleksta“ prievolė ieškovui atsirado jau po naujos teisinės formos įregistravimo juridinių asmenų registre, todėl atsakovas kaip pertvarkyto juridinio asmens dalyvis negali būti laikomas subsidiariai atsakingu už šias naujas prievoles. Į uždarąją akcinę bendrovę IĮ „Eleksta“ buvo pertvarkyta 2011-08-22, o teismo nutartis, kuria išspręstas tarp šalių kilęs ginčas dėl tarpusavio skolų, buvo priimta tik 2012-09-06. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad UAB „Eleksta“ turi turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių argumentų visiškai nepasisakė. UAB „Eleksta“ yra moki ir gali tenkinti kreditoriaus reikalavimus, bendrovė visiškai atsiskaičiusi su valstybės biudžetais ir turi turto, kelis kartus viršijančio prašomą priteisti sumą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus ir šalių paaiškinimus, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir argumentais, todėl jų nebekartoja, tačiau pasisako dėl apeliacinio skundo motyvų. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, jog 1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimas ir Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis neturi prejudicinės galios atsakovo V. M. atžvilgiu, todėl skolos egzistavimas ir dydis turi būti įrodinėjami iš naujo, o ieškovas neturi reikalavimo teisės iš UAB „Eleksta“; 2) prievolė sumokėti priteistą sumą atsirado po UAB „Eleksta“ teisinės formos pakeitimo; 3) reikalavimas pirmiausia turi būti nukreiptas į pagrindinį skolininką. Teisėjų kolegija pasisako dėl šių apelianto argumentų.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimu ir Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi iš UAB „Eleksta“ priteista 20 000 Lt sumokėto avanso, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2011-09-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo 600 Lt žyminio mokesčio, 1 044 Lt atstovavimo ir procesinių dokumentų rengimo išlaidų, UAB „Veeko“ naudai. Minėtuose procesiniuose sprendimuose teismai konstatavo, kad UAB „Veeko“ 2007 m. per kelis kartus pervedė V. M. įmonei (vėliau tapusiai UAB „Eleksta“) 20 000 Lt avansą, kurį, UAB „Eleksta“ neatlikus darbų ir nesant įskaitymo, teismai priteisė UAB „Veeko“ naudai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad duomenų, jog šis sprendimas būtų įvykdytas, nėra.
Pertvarkius B. M. individualią įmonę į UAB „Eleksta“, pastarajai perėjo individualios įmonės teisės ir pareigos, nes juridinis asmuo nesibaigė, tik pakeitė savo teisinę formą. Pertvarkius individualią įmonę, jos dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomos individualios įmonės prievoles, neatsižvelgiant į naują juridinio asmens teisinę formą, jeigu prievolės atsirado iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Pertvarkomo juridinio asmens dalyviui, netapusiam pertvarkyto juridinio asmens dalyviu, vis tiek trejus metus išlieka subsidiarioji atsakomybė pagal pertvarkyto juridinio asmens prievoles(CPK 2.104 str.). Iš to seka, kad skolininkui neįvykdžius prievolės/atsisakius ją įvykdyti, kreditorius turi teisę reikšti ieškinį subsidiariam skolininkui- juridinio asmens vadovui(dalyviui). Apeliaciniame skunde pažymima, kad skolos išieškojimas pirmiausia turėtų būti nukreipiamas į pagrindinį skolininką – UAB „Eleksta“ ir tik tuomet, jei iš jo išieškoti nėra galimybės, reikalavimas turėtų būti reiškiamas subsidiariam skolininkui – juridinio asmens vadovui (dalyviui). Į bylą pateiktas antstolio M. A. 2013-07-30 surašytas Išieškojimo negalimumo aktas Nr. S-9430 vykdomojoje byloje Nr. 0089/12/01927 patvirtina, kad iš UAB „Eleksta“ išieškoti nėra galimybių, nes skolininkas turto ir piniginių lėšų neturi, įmonės vardu registruotas automobilis mažavertis, nevažiuojantis, įmonė veiklos nevykdo. Šis dokumentas leidžia daryti išvadą, kad skolininkas UAB „Eleksta“ prievolės nevykdo ir, net, jei kaip nurodo apeliantas, turi pakankamai turto prievolei įvykdyti, atsisako ją vykdyti. Tokiu atveju kreditorius turi teisę kreiptis į subsidiarų skolininką – V. M., kuris iki 2011-08-22 buvo neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvis/vadovas. Pažymėtina ir tai, kad įstatyme kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą subsidiariajam skolininkui nesiejama su išieškojimo pagal kreditoriaus reikalavimą pagrindiniam skolininkui pabaiga.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad prievolė sumokėti UAB „Veeko“ 20 000 Lt atsirado tik 2012-09-06, jau po individualios įmonės pertvarkymo į uždarąją akcinę bendrovę, todėl V. M. atsakomybė už šią prievolę nekyla. Tokį apelianto argumentą apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstu. Pažymėtina, kad prievolė UAB „Eleksta“ grąžinti 20 000 Lt skolą kilo iškart neįvykdžius sutartų darbų, o ne teismui išsprendus šalių ginčą. Teismas, priimdamas sprendimą, tik patvirtino vienos šalies pareigą sumokėti skolą, o kitos šalies teisę šią sumą gauti, bet ne sukūrė naują prievolę. Iš Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimo ir Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutarties nustatyta, kad UAB „Veeko“ jau 2009-04-16 ir 2011-07-22 reiškė pretenzijas UAB „Eleksta“ dėl avansinių mokėjimų grąžinimo, taigi dar iki įmonės pertvarkymo IĮ „Eleksta“ turėjo prievolę šias sumas grąžinti, todėl V. M. kyla atsakomybė už šią IĮ „Eleksta“ skolą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimu ir Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ir juose nustatytas aplinkybes laikė prejudiciniais faktais, neatsižvelgdamas į aplinkybę, kad atsakovas nebuvo įtrauktas į ankstesnę bylą ir nebuvo byloje dalyvaujantis asmuo, todėl skolos dydis turėjo būti įrodinėjimas iš naujo.
Vadovaujantis Juridinių asmenų registro duomenimis, atsakovas V. M. nuo pat individualios įmonės įkūrimo ir vėlesnio pertvarkymo į UAB buvo vienintelis šio juridinio asmens savininkas (b. l. 26-29), todėl turėjo žinoti ir žinojo apie UAB „Eleksta“ pareikštus reikalavimus, kilusius iš jo individualios įmonės veiklos, be to, V. M. byloje buvo apklaustas liudytoju ir davė parodymus apie skolos susidarymo aplinkybes, kurias teismai įvertino priimdami sprendimus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimas ir Panevėžio apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartis sukelia teisines pasekmes V. M., todėl skolos dydžio ir pagrįstumo įrodinėti iš naujo nereikia.
Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl skolos neegzistavimo nenagrinėjami, kadangi procesiniai sprendimai dėl UAB „Eleksta“ skolos priteisimo jau yra įsiteisėję ir jų peržiūrėti teismas neturi teisės. Taip pat atsisakytina priimti kartu su apeliaciniu skundu atsakovo pateiktus įrodymus – R. G. parodymus, patvirtintus notarine tvarka, kadangi, pirmiausia, atsakovas turėjo teisę ir galimybę juos pateikti pirmosios instancijos teisme (CPK 314 str.), o antra, šie parodymai yra skirti įrodinėti jau įsiteisėjusių sprendimų nepagrįstumui, kuris šioje byloje nenagrinėjamas (CPK 180 str.).
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.