Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-01-17 · Civilinė byla Nr. 2-305/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-17
Bylos Nr.
2-305/2013
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02057-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Danutė Gasiūnienė, Egidijus Žironas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mex Pro“
Atsakovas
viešajai įstaigai ,,Be2gether“
Kategorijos
  • 106.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-305/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02057-2012-4Procesinio sprendimo kategorijos: 106.8.4; 126.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Mex Pro“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimui atsakovui viešajai įstaigai ,,Be2gether“ civilinėje byloje Nr. B2-3104-590/2012.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Mex Pro“ 2012-09-05 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas atsakovui VšĮ ,,Be2gether“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad 2010-06-14 nuomos sutarties Nr. 14/06-10 pagrindu jis išnuomojo ir aptarnavo atsakovo VšĮ ,,Be2gether“ garso, apšvietimo ir LED įrangą festivalio „BE2GETHER“ koncertams, tačiau atsakovas už tai iki šiol yra skolingas 42 000 Lt. Taip pat atsakovas privalo mokėti 8,05 proc. dydžio palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Tvirtino, kad į raginimus atsiskaityti atsakovas nereaguoja, todėl mano, kad jis yra nemokus ir jam keltina bankroto byla.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Mex Pro“ ieškinį atsakovui VšĮ „Be2gether“ (CPK 137 str. 2 d. 4 p.). Teismas nustatė, kad šis ieškovas jau 2011 m. prašė teismo tam pačiam atsakovui iškelti bankroto bylą ir savo reikalavimus grindė tos pačios 2010-06-14 nuomos sutarties Nr. 14/06-10 nevykdymu ir jos pagrindu atsiradusia 42 000 Lt skola, tačiau vėliau ieškinio atsisakė, o teismas minėtą civilinę bylą Nr. B2-7124-392/2011 nutraukė. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis CPK 294 straipsnio 2 dalimi, teismas sprendė, kad UAB „Mex Pro“ ieškinys yra pareikštas tam pačiam atsakovui, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kaip ir minėtoje civilinėje byloje Nr. B2-7124-392/2011. Teismas pažymėjo, kad bankroto bylos inicijavimas yra ultima ratio priemonė, kad ieškovas nepateikė duomenų, jog jis siekė išieškoti minėtą skolą teisminę tvarka, o bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išsiieškojimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas UAB „Mex Pro“ atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad:

1. Teismas formaliai sprendė, kad jis pareiškė tapatų ieškinį, esančiam civilinėje byloje Nr. B2-7124/329/2011. Priešingai, abu ieškiniai grindžiami ne visiškai identiškais juridiniais faktais – skirtingu laiku bandoma atgauti skolą, tačiau to padaryti nepavyko, aptariamų ieškinių dalykas nebuvo „paslėptas ginčijamos skolos išsireikalavimo būdas“, o tik reikalavimas skirtingais laikotarpiais patikrinti atsakovo mokumą, kuris nuolat kinta.

2. Teismas nepagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio gynybos priemone, nes skiriasi ratio decidendi nagrinėjamos bylos, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3-249/2010 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-940/2012. Be to, kreditorius pats renkasi savo pažeistų teisių gynybos būdus, nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra suformuluotos taisyklės, kad tik tas kreditorius, kurio reikalavimo teisė yra patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, gali inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Šioje apeliacijoje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu – įsiteisėjusi teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą nuo ieškinio.

Kaip nustatyta aukščiau, teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „Mex Pro“ ieškinį dėl bankroto bylos VšĮ „Be2gether“ iškėlimo, remdamasis tuo, kad įsiteisėjusia teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartimi kitoje civilinėje byloje Nr. 2-7124/2011 buvo priimtas to paties ieškovo atsisakymas nuo tapataus ieškinio tam pačiam atsakovui. Ieškovas neginčija, kad naujai pareikštu ieškiniu skolą atsakovui kildina iš tos pačios 2010-06-14 nuomos sutarties Nr. 14/06-10, tačiau atskirajame skunde tvirtina, kad ieškinio pagrindas ir dalykas nėra tapatūs, nes skirtingais finansiniais laikotarpiais kreditoriai gali kreiptis į teismą, kad būtų „patikrintas skolininko teisinis statusas, t. y. mokumas“. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus (CPK 185 str.).

Nagrinėdama apelianto UAB „Mex Pro“ atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija visų pirma sutinka su tuo, jog apskritai turtinių santykių tarp atsakovo ir kontrahentų dinamika lemia, kad atsisakius iškelti bankroto bylą naujas to paties kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo nesudaro bylų tapatumo. Kitaip tariant, atsakovui bet kada galima inicijuoti naują civilinę bylą dėl bankroto bylos iškėlimo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, sudarančioms pagrindą spręsti apie atsakovo finansinę būklę – nemokumą. Tokiu atveju, kai ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo yra reiškiamas iš naujo (pasikeitus aplinkybėms), teismas iš naujo tikrina, ar pareiškėjas yra tinkamas subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 5 str. 1 d.), ar laikytasi nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos (ĮBĮ 6 str. 2 d.), ar pareiškimas tinkamai pagrindžiamas ĮBĮ nustatytais pagrindais (ĮBĮ 4 str.); ar nėra kitų aplinkybių, kurios užkirstų kelią pareiškimui priimti ir ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina teisę kreiptis į teismą (CPK 137 str. 2 d.); ar pareiškimas atitinka įstatyme nustatytus turinio ir formos reikalavimus (CPK 135 str. 1 d.); ar prie jo pridėti visi įstatymo reikalaujami dokumentai (CPK 135 str. 2 d.; ĮBĮ 6 str. 1 d., 7 str. 1 d.). Tai yra, be kitų aplinkybių, teismas tokiu atveju taip pat patikrina, ar iš ieškinyje nurodyto pagrindo (CPK 135 str.) galima spręsti, ar jis nėra tapatus tam, dėl kurio jau yra priimtas atsisakymas ir įsiteisėjusi teismo nutartis, nes tai, kaip žinoma, sudarytų pagrindą atsisakyti priimti tokį ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).

Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas naujai pateiktame ieškinyje, siekdamas pagrįsti savo poziciją dėl naujai pareiškiamo ieškinio tam pačiam atsakovui iškelti bankroto bylą dėl tos pačios skolos, turėjo pareigą nurodyti tokias faktines aplinkybes, iš kurių teismas būtų galėjęs spręsti, kad kreipimosi į teismą momentu, t. y. jau po minėtos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutarties, atsakovo turtinė padėtis yra pasikeitusi (pablogėjusi), lyginant ją su 2011-10-28 (pasikeitęs ieškinio pagrindas). Ši ieškovo pareiga kyla iš bendrojo šalių rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis ir bankroto procese turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 1 str. 1 d., 12 str.). Gi šiuo atveju, ieškovas iš viso nenurodė jokių aplinkybių, kodėl, jo manymu, atsakovas po 2011-10-28 laikytinas nemokiu, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo turtinės padėties pasikeitimą nuo 2011 m. pabaigos, nenurodė, kodėl negali pateikti jokių duomenų apie esamą atsakovo turtinę padėtį (pvz., išrašai iš viešų registrų), neprašė teismo jų išreikalauti, etc. Dėl to teisėjų kolegijos nuomone, nesant nurodytų jokių duomenų, pateiktų įrodymų, leidžiančių susidaryti nuomonę apie pakitusią atsakovo finansinę būklę, teismas teisingai laikė, kad ieškinys pareikštas tapačiu pagrindu (CPK 185 str.).

Apelianto argumentas, jog jo reikalavimai „skirtingais laikotarpiais patikrinti atsakovo teisinį statusą, t. y. mokumą“ nėra tapatūs, nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, nes ĮBĮ reglamentuoja įmonių bankroto procesą (ĮBĮ 1 str. 1 d.), o ne bendrovės mokumo patikrinimą „skirtingais laikotarpiais“ teismine tvarka, pagal bet kurio iš bendrovės kreditorių pareiškimą. Tokia funkcija teismui įstatymu nėra priskirta. Tai, kad ieškovas skirtingais finansiniais laikotarpiais pareiškia ieškinius tam pačiam atsakovui dėl bankroto bylos iškėlimo, beje, jo paties teigimu, tik siekdamas, jog būtų patikrintas atsakovo mokumas, nepaneigia jo pareigos pagal CPK 178 straipsnį nurodyti ir pagrįsti aplinkybes, kuriomis grindžiamas reikalavimas.

Teisėjų kolegija taip pat laiko, kad šiame kontekste teismas pagrįstai pažymėjo, jog kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su itin neigiamais teisiniais padariniais įmonei-skolininkei, t. y. apribojama jos veikla (ĮBĮ 10 str. 7 d.). Tokia praktika yra suformuota ne vienoje kasacinio teismo nutartyje. Nors iš tiesų, kaip teigia apeliantas, jis, vadovaudamasis CPK ir ĮBĮ nuostatomis, turi teisę pasirinkti vieną iš galimų alternatyvių savo teisių gynimo būdų: kreiptis į teismą ir reikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka ar inicijuoti skolininkui bankroto bylos iškėlimą, tačiau pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka turi būti derinama su kitais civilinio proceso principais, pavyzdžiui: lygiateisiškumo (CPK 17 str.), rungimosi (CPK 12 str.), koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 str.), teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju, iš teismui pateiktų procesinių dokumentų teisėjų kolegija neturi pakankamo pagrindo spręsti, jog ieškovas sąžiningai naudojasi proceso teisėmis. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai pažymėjo, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti paslėptas skolos išieškojimo būdas.

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tik po to, kai priimamas ieškinys, teismas, rengdamasis nagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti aktyvus, kaip to reikalauja viešasis interesas. Kitaip tariant, viešojo intereso bankroto bylose buvimas suponuoja teismui pareigą ex officio rinkti įrodymus, kurių reikia norint nustatyti atsakovo finansinę būklę, bet tai nepaneigia dalyvaujančių byloje asmenų pareigos pagal CPK 178 straipsnį įrodyti tas aplinkybes, kuriomis yra grindžiamas reikalavimas ar atsikirtimas į jį.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą, o atskirąjį skundą atmeta (CPK 263 str. 1 d., 302, 338 str.).

Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog ši teismo nutartis neužkerta kelio ieškovui iš naujo kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, nurodant argumentus bei pateikiant įrodymus dėl jo nemokumo (ĮBĮ 2 str. 8 p., 6 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėDanutė GasiūnienėEgidijus Žironas