Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorui Gediminui Vilučiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirba MB „T.“ krovėju, gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., deklaruota gyvenamoji vieta adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., teistas:

1. Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartimi, Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, kuri Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi pakeista į 90 parų arešto bausmę;

3. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, subendrinus su Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi paskirta arešto bausme-galutinė subendrinta bausmė paskirta 11 mėnesių laisvės atėmimo;

4. Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. kovo 19 d. nutartimi pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendį skirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę atliko 2019 m. spalio 25 d., teistumas neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, asmuo yra recidyvistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkus sveikatos sutrikdymas), padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. (A. B.), nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent:

kaltinamasis 2019 m. gruodžio 18 d. apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje, Trakų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto tarp jo ir G. S. metu, tyčia kumščiu sudavė G. S. tris smūgius į veido ir galvos sritis, dėl ko G. S. nukrito. Tokiais savo veiksmais A. B. padarė G. S. nosikaulių lūžius, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir odos nubrozdinimus dešinėje kojoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tai yra A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Taigi, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. S. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariate. Jam dirbant 2019 m. gruodžio 18 d., 22.42 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), iš gatvės pusės susirinkusi kompanija garsiai rėkauja, triukšmauja. Nuvykus į įvykio vietą, pamatė du vaikinus ir dvi merginas, kurie fotografavosi prie eglės, ir juos įspėjo dėl triukšmo, asmenybių nenustatinėjo, jaunuoliai daugiau jokių pažeidimų nedarė, todėl jis išvyko. Maždaug po valandos, apie 23.28 val. vėl buvo gautas pranešimas, kad pranešėją (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini), sumušė nepažįstami asmenys. Nuvykus į įvykio vietą, pamatė tuos pačius keturis jaunuolius, tai yra dvi merginas ir du vaikinus, kuriuos prieš valandą buvo įspėjęs dėl triukšmo. Taip pat tuo metu buvo dar vienas vaikinas, kaip buvo nustatyta - G. S.. Pastarasis jam pasakė, kad jam einant iš darbo, (duomenys neskelbtini) gatvėje susitiko savo seną pažįstamą A. B., po ko tarp jo ir A. B. įvyko konfliktas. Kaip suprato, G. S. ir A. B. tarpusavyje susistumdė ir apsikumščiavo. Apie kokius nors smūgius G. S. nieko nesakė. G. S. taip pat nieko nesakė, kad jį A. B., ar kas nors kitas, spardytų kojomis. Matė ant G. S. veido kraujo žymes, daugiau jokių sužalojimų nepastebėjo. G. S. dėl sumušimo pretenzijų turėjo vienam A. B., tačiau nukentėjusysis pasakė, kad pareiškimo nerašys, pagalvos iki rytojaus. Ant A. B. jokių sumušimų matyti nebuvo, A. B. sakė, kad G. S. pirmas pradėjo konfliktą. A. B. tikrintis alkotesteriu atsisakė, tačiau akivaizdžiai buvo matyti, kad jis buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo koordinacija buvo sutrikusi. Tuo metu šalia buvo dar vienas vaikinas ir dvi merginos, tačiau jų duomenų pasakyti negali, nes G. S. pasakė, kad konfliktavo ir stumdėsi tik su A. B., kiti ten buvę asmenys jo nelietė ir smurto jo atžvilgiu nenaudojo. Kad būtų suplėšyti G. S. rūbai, nepastebėjo. G. S. nesiskundė, kad ką nors skaudėtų. G. S. paprašė, kad nuvežtų jį į namus. Tą vakarą nukentėjusysis medikų pagalbos atsisakė. Nuo G. S. sklido alkoholio kvapas. Kadangi G. S. atsisakė rašyti pareiškimą, todėl ikiteisminis tyrimas pradėtas nebuvo. Surašė A. B. administracinių nusižengimų protokolą už necenzūrinių žodžių vartojimą viešoje vietoje (1 t., b. l. 115-117).

Sutinkamai su administracinių nusižengimų registro išrašu, kaltinamasis A. B. 2020 m. sausio 8 d. nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį (ROIK 19109045377) už tai, kad 2019 m. gruodžio 18 d., 23.58 val., Trakų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), viešojoje vietoje, būdamas neblaivus, girtumą pasitikrinti atsisakė, girdint aplinkiniams asmenims keikėsi necenzūriniais žodžiais, taip įžeidė žmonių dorovę ir visuomeninę rimtį (2 t., b. l. 33-46).

Iš 2020 m. gegužės 29 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta pilkos ir baltos spalvų vyrišką megztinis, mėlynos spalvos vyriška striukė ir juodos spalvos vyriška striukė, kuriuos pateikė nukentėjusysis G. S., paaiškindamas, kad šiais rūbais jis vilkėjo konflikto su A. B. dieną, t. y. 2020 m. sausio 18 d. ir 2020 m. kovo 8 d. (b. t. 1, l. 66-68, 69-81).

Sutinkamai su nukentėjusiojo G. S. pateiktu elektroniniu susirašinėjimu su K. K. per programą „Facebook Messenger“, nustatyta, kad sausio 23 d. 10.40 val. K. K. parašė G. S. tekstinį pranešimą: „E, debile, tu (kam, kokiu tikslu - vertėjo pastaba) pareiškimą parašei?“, į kurį sausio 23 d. 11.15 val. G. S. atsakė K. tekstiniu pranešimu: „E, klausyk, tai jau ne tavo (eik velniop - vertėjo pastaba) reikalas, aišku“ ir tekstiniu pranešimu: „Ne, atleisiu“, į ką K. atsakė G. S. tekstiniu pranešimu: „Tu (necenzūrinis įžeidimas - vertėjo pastaba) aš tau atsakau“, tekstiniu pranešimu: „Kaip ne vaikinas“ ir tekstiniu pranešimu: „Jeigu gavai į nosį, tai reiškia, buvo už ką, ar ne?“, į ką G. S. atsakė K. tekstiniu pranešimu: „Eik (velniop - vertėjo pastaba), tai ne tavo reikalas, aišku, žiūrėk savęs, aišku, o dėl ožio atsakysi, matau, nori!!!“ ir tekstiniu pranešimu: „Trink, man (vis vien - vertėjo pastaba), aš ekrano nuotrauką padariau“, į ką K. atsakė G. S. tekstiniu pranešimu: „Pats ištrynei, pusdurni“ ir tekstiniu pranešimu: „O tai visgi (kodėl - vertėjo pastaba)parašei pareiškimą?“ (1 t., b. l. 46-50, 52-54).

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymais gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Dėl veikos kvalifikavimo ir kaltės pagal baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Kaltinamasis A. B. kaltu dėl šios veikos padarymo prisipažino iš dalies teigdamas, kad sudavė nukentėjusiajam G. S. į galvos sritį tris kartus, bet nosies nesulaužė ir gulinčio nespardė. Kad 2019 m. gruodžio 18 d. Trakų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), įvyko konfliktas tarp nukentėjusiojo G. S. ir kaltinamojo A. B., patvirtina ir pačios konflikto šalys, ir kartu buvusių liudytojų R. T., K. K. bei M. J. parodymai, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Apie buvusį konfliktą patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas, šalia suoliuko matyti ir kraujo dėmės. Kaip liudytoja R. T. ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamojo posėdžio metu nurodė, nukentėjusysis prašė liudytojos pinigų, dėl jos sugyventinio naudai duodamų parodymų teisme, šią aplinkybę patvirtina ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, tai išgirdęs kaltinamasis nesusilaikė ir pirmas pastūmė nukentėjusįjį. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pats pripažino, kad dėl šios aplinkybės trenkė nukentėjusiajam tris kartus į galvos sritį, tačiau teigė, kad tuo viskas ir pasibaigė. Po kiek laiko pamatė, kad nukentėjusysis kartu su dar vienu asmeniu ateina link jo ir rankose nukentėjusysis laiko akmenį, kurį vėliau išmetė. Kaip parodė kaltinamasis, jis pagavęs G. S. jo nemušė, jokių smūgių nesudavė, o tik prispaudė prie suoliuko, bet G. S. pargriuvo, todėl kaltinamasis mano, kad tuo metu nukentėjusysis ir galėjo susižaloti nosį. Valstybės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados duomenimis, G. S. nustatyti nosikaulių lūžiai, odos nubrozdinimai dešinėje kojoje padaryti mažiausiai 3 trauminiais poveikiais, kas atitinka tiek nukentėjusiojo, tiek kaltinamojo parodymus, kad buvo suduoti 3 smūgiai. Taip pat nustatyta, kad nubrozdinimai galėjo susidaryti nukentėjusiajam nugriuvus, ką patvirtino ir pats nukentėjusysis, kad konflikto eigoje parkrito. Pažymima, kad medicininiuose dokumentuos nėra nustatyta nuo spyrių susidariusių kraujosruvų, o taip pat atsižvelgiant į policijos pareigūno A. S. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis įvykio metu net nebuvo užsiminęs, kad jį spardė ar, kad nuo suduotų spyrių skaudėtų kūną. Todėl kaltinimai dėl fizinio skausmo sukėlimo spiriant septynis kartus į įvairias kūno vietas laikytini neįrodytais ir šalintini iš kaltinimo.

Taigi, ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis A. B. 2019 m. gruodžio 18 d. apie 23.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje, Trakų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto tarp jo ir G. S. metu, tyčia kumščiu sudavė G. S. tris smūgius į veido ir galvos sritis, dėl ko G. S. nukrito. Tokiais savo veiksmais A. B. padarė G. S. nosikaulių lūžius, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, ir odos nubrozdinimus dešinėje kojoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tai yra A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį.

Taigi, surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti A. B. veikoje, visiškai įrodyta ir teismas jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuoja kaip nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje padarymą.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, nusikalstamos veikos formą ir rūšį, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnis).

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Spręsdamas dėl kaltinamojo A. B. baudžiamosios atsakomybės, teismas atsižvelgia į tai, kad A. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 1 dalis), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (neišnykus ankstesniam teistumui) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), teistas (2 t., b. l. 1-4), penkerių metų laikotarpyje baustas 15 kartų administracine tvarka, nuobaudų nemoka, todėl visos nuobaudos yra galiojančios (2 t., b. l. 33-46), apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas duomenų nėra. Atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė praėjus mažiau nei 2 mėnesiams po realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo, kas teismo nuomone, rodo, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, toliau sistemiškai daro naujas nusikalstamas veikas.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos rūšį ir pobūdį, pavojingumo laipsnį, sukeltas pasekmes, kaltinamojo asmenybę: padaryta nesunki nusikalstama veika žmogaus sveikatai, nusikalstama veika padaryta tyčia, akivaizdu, kad nukentėjusysis patyrė išgąstį ir stresą, nors kaltinamojo bei liudytojų parodymais, kad nukentėjusiajam ne pirmą kartą sulaužoma nosis, atsižvelgiama į nukentėjusiajam atsiradusias pasekmės bei ilgą gijimo procesą.

Teismas, parinkdamas bausmę, atsižvelgia į nurodytų aplinkybių visumą, ir, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laiko, kad kaltinamajam turi būti paskirta arešto bausmė, nustatant sankcijoje numatytam maksimaliam jos dydžiui. Tai pat kaltinamajam vadovaujantis BK 71 straipsniu paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Dėl civilinių ieškinių.

Byloje pareikštas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti PSDF biudžetui iš kaltinamojo padarytą 33,58 Eur žalą už nukentėjusiojo gydymą (1 t. b. l. 97-103). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299-699/2016). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamasis prieš nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą, tuo sutrikdydamas nukentėjusiajam sveikatą, dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigoje, gydymas apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmai neabejotinai padarė Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinę žalą, kurios dydį patvirtina byloje esanti gydymo paslaugų išrašo kopija (1 t., b. l. 99) ir kuri nėra atlyginta. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko, bylos duomenimis žalos dydis įrodytas, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis. Pripažinus A. B. kaltu, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. S. pareiškė civilinį ieškinį 2 000,00 Eur neturtinei žalai ir 218 Eur turtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Net ir po įvykio patirti neigiami išgyvenimai ir dvasinis sukrėtimas neigiamai įtakojo nukentėjusiojo emocinę ir psichinę būseną, kadangi skaudėjo veidą, nes buvo nubrozdintas, buvo sulaužyta nosis, sumuštos kitos kūno vietos. Nukentėjusiajam reikėjo eiti į darbą, aiškintis kas nutiko, todėl patyrė pažeminimą. Darbe buvo sunku susikaupti, negalėjo tinkamai dirbti, atlikti praktiką. Iki šios dienos jaučią nuolatinę baimę kad gali vėl sumušti, kadangi nuolat prie namų važinėja nežinomi automobiliai, todėl spręstina, jog nukentėjusysis turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą, todėl civilinis ieškinys dėl žalos pagrįstas. Vadovaujantis teismų praktika, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala iš kaltinamojo nukentėjusiajam G. S. priteistina 800,00 Eur. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas. Be to, teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis G. S. savo netinkamu elgesiu prisidėjo prie šio įvykio kilimo.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda netekus turto, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis A. B. padarė nusikalstamą veiką, kuri priežastiniu ryšiu susijusi su nukentėjusiajam G. S. padaryta turtine žala. Nukentėjusysis civiliniame ieškinyje nurodė, kad buvo suplėšyta kepurė, kurios vertė – 24 Eur, suplėšyta striukį, kurios vertė – 60 Eur, suplėšyti džinsai, kurių vertė – 40 Eur, suplėšytas džemperis, kurio vertė – 40 Eur, sudaužyti ausinukai, kurių vertė – 16 Eur. suplėšyta ir sugadinta kuprinė, kurios vertė – 38 Eur.- viso 218,00 Eur. Gi teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis teigė, jog turtinė žala padaryta 2500,00 Eur dydžio sumai, tačiau dėl kokių priežasčių suma padidėjo, nenurodė, paaiškino, kad pirko vaistus, Tačiau jokių patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog byloje jokių įrodymų, patvirtinančių, kad G. S. 2019 m. gruodžio 18 d. vykusio konflikto metu buvo sugadinti jo nurodyti drabužiai, byloje nėra. Iš byloje esančio 2020 m. gegužės 29 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti drabužiai, kuriais jis vilkėjo konflikto su A. B. dieną, t. y. 2020 m. sausio 18 d. ir 2020 m. kovo 8 d. bet ne 2019 m. gruodžio 18 d. vakare. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, teismas mažina priteistinos turtinės žalos dydį iki 50,00 Eur.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pilkos ir baltos spalvos vyrišką megztuką su metaliniu užtrauktuku, pagal 2020 m. birželio 5 d. pakvitavimą saugomą pas nukentėjusįjį G. S.; mėlynos spalvos vyrišką striukę, pagal 2020 m. birelio 5 d. pakvitavimą saugomą pas nukentėjusįjį G. S.; juodos spalvos vyrišką striukę, pagal 2020 m. birželio 5 d. pakvitavimą saugomą pas nukentėjusįjį G. S., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti G. S.. CD kompaktinį diską, kuriame garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 1 dalimi,

nusprendė:

A. B. (A. B.) asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti A. B. (A. B.) baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, tai yra 500 Eur (penkių šimtų eurų 00 ct) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Priteisti iš A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 800,00 Eur (aštuonis šimtus eurų) neturtinės žalos ir 50 Eur (penkiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo G. S..

Priteisti iš A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33,58 Eur (trisdešimt tris eurus 58 ct) Vilniaus teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiajam G. S. suteiktas gydymo paslaugas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su G. S., gyvenančiu Trakų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) – A. B. (A. B.) palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pilkos ir baltos spalvos vyrišką megztuką su metaliniu užtrauktuku, pagal 2020 m. birželio 5 d. pakvitavimą saugomą pas nukentėjusįjį G. S.; mėlynos spalvos vyrišką striukę, pagal 2020 m. birelio 5 d. pakvitavimą saugomą pas nukentėjusįjį G. S.; juodos spalvos vyrišką striukę, pagal 2020 m. birželio 5 d. pakvitavimą saugomą pas nukentėjusįjį G. S., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti G. S.. CD kompaktinį diską, kuriame garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti A. B. (A. B.), kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 str. 3 d., jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti į Kauno tardymo izoliatorių-pataisos namus, esančius Technikos g. 34, Kaune atlikti arešto bausmės arba Kauno tardymo izoliatorių -pataisos namus raštu arba elektroniniu paštu – info@nti-pn.lt informuoti apie objektyvias priežastis, trukdančias nustatytu laiku atvykti į pataisos įstaigą.

1. Kad įmoka turi būti sumokėta per 2 (du) mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955), Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą banke „Luminor Bank AS“ Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.