Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-2069/2012

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-09-13
Bylos Nr.: 2A-2069/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-58-3-00196-2012-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rasa Gudžiūnienė, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Greiti ratai“
Atsakovas: Kelmės rajono savivaldybės administracijai bei trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei, „Kelmės vietinis ūkis“
Trečiasis asmuo: uždarajai akcinei bendrovei „Kelmės vietinis ūkis“

Civilinė byla Nr. 2A-2069/2012Proceso Nr. 2-58-3-00196-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 69; 121.21

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Greiti ratai“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Greiti ratai“ ieškinys atsakovui Kelmės rajono savivaldybės administracijai bei trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Kelmės vietinis ūkis“ dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos sprendimų, vykdant supaprastintą atvirą konkursą „Kelmės rajono savivaldybės seniūnijų kelių ir gatvių su žvyro danga priežiūros darbai (greideriavimas)“, panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-779-154/2012.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2012-02-24 CVP IS priemonėmis buvo paskelbta apie viešą atvirą konkursą „Kelmės rajono savivaldybės seniūnijų kelių ir gatvių su žvyro danga priežiūros darbai (greideriavimas)“, pateiktos Konkurso sąlygos. Ieškovas (tiekėjas) UAB „Greiti ratai“ 2012-03-05 pateikė atsakovui - perkančiajai organizacijai Kelmės rajono savivaldybės administracijai savo pasiūlymą, tačiau pasiūlymas buvo atmestas Viešojo pirkimo komisijos 2012 m. kovo 14 d. nutarimu (protokolas Nr. VK-144). Apie pasiūlymo atmetimą ieškovas informuotas atsakovo 2012 m. kovo 19 d. raštu Nr. (7.35) S-989 „Dėl pasiūlymo atmetimo“ 2012-03-19, nurodant, kad, vadovaujantis Konkurso sąlygų 59.2 punktu, pasiūlymas atmestas kaip neatitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų („dalyvio pateikta techninė specifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, t.y. tiekėjas nepateikė darbų išplėstines lokalines sąmatas pagal atskiras dalis, suteikiančias galimybę matyti apie planuojamų darbų atlikimo technologiją ir mechanizmus“).

Ieškovas UAB „Greiti ratai“ 2012-03-20 pateikė atsakovui pretenziją. Atsakovas Kelmės rajono savivaldybės administracija 2012-03-21 raštu Nr. (7.35) S-1042 „Dėl 2012-03-20 pretenzijos“ atmetė ieškovo pretenziją kaip nepagrįstą.

2012-03-26 ieškovas UAB „Greiti ratai“ atsakovui pateikė pretenziją dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, nurodydamas, kad pirkimo metu buvo padaryta daug grubių Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) bei Kelmės rajono savivaldybės administracijos supaprastintų viešųjų pirkimų taisyklių (toliau – Taisyklės) pažeidimų ir reikalavo nutraukti šio pirkimo procedūras, sudaryti galimybę susipažinti su kitų tiekėjų, dalyvavusių pirkimo II ir VI pirkimo dalyse pasiūlymais (tuo atveju jei pirkimo procedūros bus tęsiamos). 2012-03-30 raštu Nr. (7.35) S-1182 “Dėl 2012-03-26 rašto – pretenzijos” atsakovas atmetė ieškovo reikalavimą, nurodydamas, kad ieškovo nurodyti norminiai aktai nebuvo pažeisti.

Šalies argumentai

Ieškovas 2012-04-05 pranešimu priminė atsakovui dėl neįvykdyto prašymo susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais. 2012-04-06 atsakovas pasitikslino, su kokiais konkrečiai dokumentais ieškovas pageidauja susipažinti ir nurodė, kad dokumentai bus pateikti.

2012-04-10 ieškovas UAB „Greiti ratai“ atsakovui pateikė pretenziją dėl atsisakymo pateikti konkurse dalyvavusių tiekėjų lokalines sąmatas bei pasidaryti jų kopijas ir dėl konkurso skaidrumo principo pažeidimo. Atsakovas 2012-04-11 rašte Nr. (7.35) S-1323 “Dėl 2012-04-10 rašto” nurodė, kad ieškovas su ta dalimi kitų tiekėjų pasiūlymų, kuri nebuvo pripažinta konfidencialia, susipažino, o su konfidencialia pasiūlymų dalimi (tame tarpe kitų tiekėjų lokalinėmis sąmatomis) supažindinti atsisako; 2012-04-10 ieškovo rašto nepripažino pretenzija, priminė, kad nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie ieškovo pasiūlymo atmetimą yra praleistas 15 dienų terminas.

Šalies argumentai

Ieškovas 2012 m. balandžio 13 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė: 1) panaikinti atsakovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2012 m. paskelbto supaprastinto atviro konkurso „Kelmės rajono savivaldybės seniūnijų kelių ir gatvių su žvyro danga priežiūros darbai (greideriavimas)“ sprendimą dėl preliminarios eilės sudarymo, patvirtinimo ir laimėtojo paskyrimo; 2) jei Kelmės rajono savivaldybės administracija jau yra sudariusi su konkurso laimėtoju sutartį, šią sutartį pripažinti negaliojančia; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinį grindė šiomis aplinkybėmis:

Pirma, atsakovas – perkančioji organizacija – pažeidė VPĮ 24 straipsnio 8 dalies nuostatas, kad pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, nes atsakovo pateiktų Konkurso sąlygų 8 punkte buvo aiškiai įvardijama, kokių pateiktų dokumentų ir duomenų visuma sudaro pasiūlymą. Minėtame punkte nėra paminėta lokalinė sąmata. Ji nenurodyta ir pasiūlymo formoje. Konkurso sąlygų 30 punkto nuostata: „kartu su pasiūlymu pateikiamos Tiekėjo sudarytos išplėstinės lokalinės darbų sąmatos pagal atskiras pirkimo dalis, suteikiančios galimybę matyti apie planuojamų darbų atlikimo technologiją ir mechanizmus“ suformuluota kaip neimperatyvi, nenurodyta, kad tiekėjai privalo pateikti lokalinę sąmatą, ir kad nepateikus lokalinės sąmatos, toks pasiūlymas bus laikomas neatitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimų. Pirkimo dokumentuose nėra nurodyti darbų kiekių žiniaraščiai, todėl nėra aišku, kokius konkrečiai darbus, darbų atlikimo technologijas ar mechanizmus reikėtų nurodyti išplėstinėje lokalinėje sąmatoje. Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Z. M. 2012-02-09 patvirtinta Darbų užduotis Kelmės rajono seniūnijų kelių ir gatvių su žvyro danga priežiūros (greideriavimo) darbams yra pateikta prie Kelmės rajono savivaldybės administracijos paskelbto supaprastinto atviro konkurso sąlygų, vykdant pirkimą CVP IS priemonėmis kaip šių sąlygų 12 punkte nustatyta techninė specifikacija, pateikta konkurso sąlygų 4 priede, nors yra vadinama pačiame dokumente Darbų užduotimi. Ji pagal savo turinį negali būti vadinama technine specifikacija, pagal kurią būtų aišku, kaip ieškovas turėtų parengti išplėstinę lokalinę sąmatą konkurso darbams.

Antra, atsakovas padarė grubių VPĮ ir Taisyklių pažeidimų:

- pažeista VPĮ 7 straipsnio 1 dalis, nes Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka nepaskelbtas techninių specifikacijų projektas, todėl tiekėjams nesudaryta VPĮ numatyta galimybė iš anksto susipažinti su pirkimo objekto specifikacija, apribota galimybė platesniam ratui tiekėjų dalyvauti pirkime;

- pažeistas Taisyklių 31 punktas, nes pirkimo dokumentus sudaro daug punktų ir spręsti, ar juose pateikta informacija yra tiksli ir aiški, be dviprasmybių ir nesklandumų tiekėjui, reikėtų išanalizavus visumą pateiktos informacijos.

Trečia, Aplinkos ministerijos 2006-02-07 patvirtintose “Statinių statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijose” sąvokos “išplėstinė lokalinė sąmata” nėra, yra tik lokalinė sąmata – investicijų poreikis statinio statybai, detalizuotas pagal statybos darbus. Kadangi greideriavimu įvardijamas kelių ir gatvių su žvyro danga lyginimas vienu greiderio pravažiavimu viena vieta, suformuojant šlaitinį dangos sluoksnį, ieškovas mano, kad ši perkama paslauga pagal savo veiklos pobūdį nėra tokio sudėtingumo, kad reikėtų taip detalizuoti šį darbą, kad reikalauti išskirstyti greideriavimą į lokalines darbų sąmatas pagal atskiras pirkimo dalis, suteikiančios galimybę matyti apie planuojamų darbų atlikimo technologiją ir mechanizmus, kaip reikalaujama Konkurso sąlygų 30 punkte. Todėl ieškovui kyla klausimas, kaip atrodo ir iš kokių dalių sudarytos perkančiosios organizacijos reikalaujamos greideriavimo išplėstinės lokalinės darbų sąmatos pagal atskiras pirkimo dalis, suteikiančios galimybę matyti apie planuojamų darbų atlikimo technologiją ir mechanizmus, juolab, kad atsakovas atsisakė ieškovui parodyti kitų tiekėjų pateiktas greideriavimo išplėstines lokalines darbų sąmatas.

Šalies argumentai

Ieškovo manymu, Konkurso sąlygų 30 punkto reikalavimas (“pasiūlymuose nurodoma kaina pateikiama litais, turi būti išreikšta ir apskaičiuota taip, kaip nurodyta konkurso sąlygų 1 priede. Apskaičiuojant kainą, turi būti atsižvelgta į visą konkurso sąlygų 1 priede nurodytą kiekį ir apimtis, kainos sudėtines dalis, į techninės specifikacijos reikalavimus ir pan. Į kainą turi būti įskaityti visi mokesčiai ir visos tiekėjo išlaidos. Kartu su pasiūlymu pateikiamos Tiekėjo sudarytos išplėstinės lokalinės darbų sąmatos pagal atskiras pirkimo dalis, suteikiančios galimybę matyti apie planuojamų darbų atlikimo technologiją ir mechanizmus”), remiantis kuriuo buvo atmestas ieškovo pasiūlymas, yra nepagrįstas ir nebūtinas šios paslaugos pirkimui.

Ketvirta, atsakovas pažeidė Taisyklių 75 punktą (“perkančioji organizacija apie pasiūlymų eilę nedelsdama turi pranešti kiekvienam pasiūlymą pateikusiam dalyviui faksu arba elektroniniu paštu, kitomis elektroninėmis ryšio priemonėmis, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos”) ir 185 punkto 2 dalį (“Komisija ar Pirkimo organizatorius tiekėjus nedelsiant, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo, raštu informuoja apie pasiūlymų eilę”), nes ieškovas iš viso nebuvo informuotas apie sudarytą eilę ir iki šiol neturi jokios oficialios informacijos, kas buvo pažymėta atsakovui pateiktoje 2012-03-26 pretenzijoje. Atsakovas pažeidė Taisyklių 185 punkto 1 dalį (“Komisija ar Pirkimo organizatorius tiekėjus nedelsiant, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo, raštu informuoja apie tiekėjo pasiūlymo atmetimą”), nes ieškovui iki šiol nėra visiškai aišku, ar jo pasiūlymas atmestas, nes 2012-03-19 Perkančioji organizacija pranešė, kad dėkoja už dalyvavimą konkurse ir atmeta pasiūlymą konkursui „Kelmės rajono seniūnijų kelių ir gatvių su žvyro danga priežiūros darbai (žvyravimas)“, kai buvo viešai skelbiamas konkursas „Kelmės rajono seniūnijų kelių ir gatvių su žvyro danga priežiūros darbai (greideriavimas)“.

Apibendrindamas ieškovas nurodo, kad atsakovas pažeidė VPĮ 3 str. 1 dalyje nustatytus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principus, o taip pat Taisyklių 75 punkto nuostatas, kad supaprastinti pirkimai atliekami laikantis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, racionalumo principų, konfidiancialumo ir nešališkumo reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nesutiko su ieškovo argumentu, kad Konkurso sąlygų 8-ame punkte buvo nurodytos neaiškios pirkimo sąlygos, nes Konkurso sąlygų 8 punkto 8-ame papunktyje buvo nurodyta: „kita konkurso sąlygose prašoma informacija ir (ar) dokumentai“, o Konkurso sąlygų 30- ajame punkte nurodyta: “Kartu su pasiūlymu pateikiamos Tiekėjo sudarytos išplėstinės lokalinės darbų sąmatos pagal atskiras pirkimo dalis, suteikiančios galimybę matyti apie planuojamų darbų atlikimo technologiją ir mechanizmus”. Be to, reikalavimas pateikti lokalines sąmatas yra nustatytas kelių ir gatvių su žvyro danga priežiūros darbus finansuojančios Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, kas nurodyta pateiktame finansavimo sutarties projekte. Nė iš vieno tiekėjo atsakovas negavo prašymų patikslinti konkurso sąlygas ir visi konkurse dalyvavę tiekėjai, išskyrus ieškovą, pateikė reikalaujamas lokalines darbų sąmatas. Nurodė, kad jei ieškovui buvo neaiškios konkurso sąlygos, jis VPĮ nustatyta tvarka turėjo teisę kreiptis dėl jų išaiškinimo, tačiau šia teise nesinaudojo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gegužės 30 d. sprendimu ieškinį atsakovui dalyje dėl pasiūlymo ir pretenzijos atmetimo, preliminarios eilės sudarymo, patvirtinimo ir laimėtojo paskyrimo atmetė, o dalyje dėl sutarties pripažinimo negaliojančia – paliko nenagrinėtą.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad nors ieškovas savo ieškiniu prašo teismo panaikinti atsakovo 2012 m. paskelbto supaprastinto atviro konkurso „Kelmės rajono savivaldybės seniūnijų kelių ir gatvių su žvyro danga priežiūros darbai (greideriavimas)“ sprendimą dėl preliminarios eilės sudarymo, patvirtinimo ir laimėtojo paskyrimo, tačiau pagal ieškinyje, pretenzijoje ir dublike ieškovo išdėstytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, akivaizdu, kad ieškovas iš esmės ginčija atsakovo Viešojo pirkimo komisijos 2012 m. kovo 14 d. nutarimą (protokolas Nr. VK-144), kuriuo buvo atmestas tiekėjo UAB „Greiti ratai“ pasiūlymas minėtų darbų pirkimui bei Kelmės rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos 2012 m. kovo 22 d. nutarimą (protokolas Nr. VK-169), kuriuo buvo atmesta tiekėjo UAB „Greiti ratai“2012 m. kovo 20 d. pretenzija (VPĮ 93 str. 1 dalies 2 punktas, 2 dalis). Todėl ieškovo reikalavimas panaikinti atsakovo sprendimą dėl preliminarios eilės sudarymo, patvirtinimo ir laimėtojo paskyrimo laikytinas papildomu reikalavimu, kaip ir ieškovo pareikštas sąlyginis reikalavimas pripažinti negaliojančia Kelmės rajono savivaldybės administracijos sutartį su konkurso laimėtoju, jei tokia sutartis yra sudaryta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad ieškovo pasiūlymas dėl „Kelmės rajono savivaldybės seniūnijų kelių ir gatvių su žvyro danga priežiūros darbų (greideriavimas)“ II ir VI darbų dalių pirkimo buvo atmestas pagrįstai, nepažeidžiant VPĮ 39 str. 2 dalies 2 punkto nuostatų, nes tiekėjo pasiūlymas neatitiko Konkurso sąlygų reikalavimų: su tiekėjo pasiūlymu nebuvo pateiktos lokalinės darbų sąmatos pagal kiekvieną perkamų darbų dalį.

Teismas, įvertinęs konkurso sąlygas (8 ir 30 punktus), sprendė, jog pirkimo dokumentuose buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad su pasiūlymu turi būti pateiktos lokalinės darbų sąmatos ir tiekėjas, kaip profesionalus pirkimo teisinių santykių subjektas, galėjo ir turėjo suprasti šį reikalavimą, juolab, kad kiti penki konkurse dalyvavę tiekėjai pateikė reikalaujamas lokalines darbų sąmatas. Teismo vertinimu, pateikdamas pasiūlymą, tiekėjas turi būti pakankamai apdairus, perskaityti ir įvertinti visus pirkimo dokumentų reikalavimus, o jų nesuprasdamas ar abejodamas jų būtinumu, pasinaudoti VPĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise gauti perkančiosios organizacijos išaiškinimą. Tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad perkančioji organizacija iš ieškovo ar kitų tiekėjų būtų gavusi prašymų patikslinti ar išaiškinti pirkimo sąlygas, tame tarpe dėl lokalinės darbų sąmatos. Teismas taip pat nurodė, kad perkančiosios organizacijos prašymas ieškovui pateikti lokalines darbų sąmatas, kurių jis visai nepateikė su pasiūlymu, prieštarautų Konkurso sąlygų 56 punktui (kuriame yra nustatyta, kad “perkančioji organizacija negali prašyti, siūlyti arba leisti pakeisti pasiūlymo esmės – pakeisti kainą arba padaryti kitų pakeitimų, dėl kurių konkurso sąlygose nustatytų reikalavimų neatitinkantis pasiūlymas taptų atitinkančiu”), VPĮ 39 str. 1 daliai ir VPĮ 3 straipsniui, nes tai būtų pateikto pasiūlymo pakeitimas ir kitų tiekėjų lygiateisiškumo pažeidimas. Teismas kaip nepagrįstus atmetė ieškovo argumentus, kad Konkurso sąlygų 30 punkto nuostata dėl „išplėstinės lokalinės darbų sąmatos“ pateikimo suformuluota kaip neimperatyvi, nenurodyta, kad nepateikus lokalinės sąmatos, toks pasiūlymas bus laikomas neatitinkančiu pirkimo dokumentų reikalavimų, nes, teismo vertinimu, perkančioji organizacija nustato pirkimo sąlygas, o tiekėjo reikalas jas vykdyti arba nevykdyti.

Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimą panaikinti atsakovo sprendimą dėl preliminarios eilės sudarymo, patvirtinimo ir laimėtojo paskyrimo ieškovas sieja su reikalavimu panaikinti atsakovo sprendimą dėl jo pasiūlymo atmetimo, tačiau nepatenkinus pastarojo ieškovo reikalavimo, tuo pagrindu negali būti tenkinamas ir antrasis reikalavimas.

Teismas atmetė ieškovo argumentus, susijusius su atsakovo padarytais VPĮ ir Taisyklių pažeidimais, nurodęs, kad ieškovo nurodytas VPĮ 7 straipsnio 1 dalies pažeidimas neįtakojo paties ieškovo teisių pažeidimo, o dėl Taisyklių” 31 punkto jau buvo nurodyta, kad pirkimo dokumentai buvo pakankamai aiškūs, kad juos suprastų profesionalus pirkimo teisinių santykių dalyvis.

Teismas pažymėjo, jog tiekėjo UAB „Greiti ratai“ ieškinys 2012 m. kovo 20 d. ieškovo pretenzijos pagrindu, t.y. dėl atsakovo sprendimo atmesti ieškovo pasiūlymą, vadovaujantis VPĮ 94 str. 2 dalimi turėjo būti pateiktas teismui per 15 dienų (iki 2012 m. balandžio 5 dienos įskaitytinai), tačiau ieškinys teisme buvo pareikštas tik 2012 m. balandžio 13 d., kas taip pat sudaro pagrindą atmesti ieškinį. Teismas nurodė, kad ieškovas 2012 m. kovo 26 d. atsakovui pateikė pretenziją dėl pirkimo procedūrų nutraukimo, nurodydamas, kad pirkimo metu buvo padaryta daug grubių VPĮ bei Taisyklių pažeidimų ir reikalavo nutraukti šio pirkimo procedūras, sudaryti galimybę susipažinti su kitų tiekėjų, dalyvavusių pirkimo II ir VI pirkimo dalyse pasiūlymais (tuo atveju jei pirkimo procedūros bus tęsiamos). Tuo tarpu ieškinyje nekeliami klausimai dėl kitų tiekėjų pateiktų lokalinių darbų sąmatų pagrįstumo ar teisėtumo, todėl, teismo vertinimu, ieškovo 2012-03-26 pretenzijoje ir kituose vėlesniuose raštuose išdėstyti argumentai bei reikalavimai ir ieškinyje išdėstyti argumentai bei reikalavimai yra esmingai skirtingi. Šių įrodymų visuma teismui duoda pagrindą pripažinti, kad ieškovo reikalavimai atsakovui yra nepagrįsti, neįrodyti, ieškovas yra pažeidęs VPĮ 94 str. 1 dalyje nustatytą 15 dienų terminą ieškiniui pareikšti.

Teismas sprendė, kad sąlyginis ieškovo reikalavimas “pripažinti negaliojančia Kelmės rajono savivaldybės administracijos sutartį su konkurso laimėtoju, jei tokia sutartis yra sudaryta“, paliktinas nenagrinėtu, nes, pirma, šis reikalavimas pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje nebuvo patikslintas; antra, reikalavimas visiškai nebuvo apmokėtas žyminiu mokesčiu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Greiti ratai“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkinti ir panaikinti perkančiosios organizacijos – atsakovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2012 m. paskelbto supaprastinto atviro konkurso sprendimą „Kelmės rajono savivaldybės seniūnijų kelių ir gatvių su žvyro danga priežiūros darbai (greideriavimas)“, kuris buvo viešai paskelbtas „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 118050 ir Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (pirkimo Nr. 74147) dėl preliminarios eilės sudarymo, patvirtinimo ir laimėtojo paskyrimo; Kelmės rajono savivaldybės administracija jau yra sudariusi su konkurso laimėtoju sutartį pagal 2012 m. paskelbtą supaprastintą atvirą konkursą „Kelmės rajono savivaldybės seniūnijų kelių ir gatvių su žvyro danga priežiūros darbai (greideriavimas)“. Taip pat apeliantas prašo priteisti iš atsakovo visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas nepagrįstai ieškovo reikalavimą “pripažinti negaliojančia Kelmės rajono savivaldybės administracijos sutartį su konkurso laimėtoju, jei tokia sutartis yra sudaryta“, paliko nenagrinėtu. Teismas nesuteikė galimybės ieškovui patikslinti reikalavimą, nes ieškinio pateikimo metu sutartis su konkurso laimėtoju dar nebuvo sudaryta, ieškovas, matydamas, kad teismas nusprendė pasiruošimą bylos nagrinėjimui vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu, laukė, kol atsakovas pateiks tripliką ir tuomet rengėsi tikslinti savo ieškinį. Tačiau teismas dėl nesuprantamų priežasčių atsakovui tripliko nepateikus priėmė sprendimą. Be to, ieškinyje buvo pateiktas reikalavimas priimti sprendimą už akių, todėl atsakovui nepateikus tripliko, teismas turėjo priimti sprendimą už akių. Kita vertus, pagal CPK 423⁸ str. 2 d. teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t.y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Todėl šiuo atveju teismas, net ir neturėdamas ieškinio dalyko pakeitimo, t.y. reikalavimo pripažinti negaliojančiu Kelmės rajono savivaldybės administracijos sutartį su konkurso laimėtoju, galėjo savo iniciatyva šią sutartį pripažinti negaliojančia. Taip pat nepagrįstas teismo argumentas, susijęs su minėtu ieškovo reikalavimo palikimu nenagrinėtu dėl žyminio mokesčio nesumokėjimo, nes teismas ieškinį priėmė ir išnagrinėjo, sprendimu priteisęs trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Šiuo atveju teismas turėjo nagrinėti reikalavimą, net ir trūkstant žyminio mokesčio, o paskui priteisti trūkstamą žyminio mokesčio dalį, ką faktiškai ir padarė. Teismo išvada, kad ieškovas yra praleidęs VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje nustatytą 15 dienų terminą ieškiniui pareikšti, yra nepagrįsta. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakymą į 2012-04-26 pretenziją ieškovas gavo 2012-04-30, o ieškinį teismui pateikė 2012-05-13, taigi, termino nepraleido. Teismo išvada, kad ieškinys pareikštas 2012-03-20 pretenzijos pagrindu, todėl pagal šią pretenziją turi būti skaičiuojamas terminas ieškiniui pareikšti, yra nepagrįsta. Teismo išvada, kad ieškovas ieškinyje bei dublike ir pretenzijose išdėsto skirtingus reikalavimus, yra nepagrįsta. Visų ieškovo teiktų atsakovui pretenzijų esmė buvo ta pati – ištirti esamą situaciją ir priimti teisingą sprendimą, todėl negalima atskirai vertinti pretenzijų, teiktų atsakovui, ir ieškinio, pateikto teismui. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo pasiūlymas buvo atmestas pagrįstai, nepažeidžiant VPĮ 39 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų, nes tiekėjo pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygų reikalavimų: su tiekėjo pasiūlymu nebuvo pateiktos lokalinės darbų sąmatos pagal kiekvieną perkamų darbų dalį. Iš tiesų kartu su pasiūlymu ieškovas atsakovui pateikė greiderio, kuriuo bus atliekami darbai, techninio paso kopiją, taigi, konkurso sąlygų 30 p. numatytos išplėstinės lokalinės sąmatos svarbiausia sąlyga buvo įvykdyta – atsakovas, gavęs mechanizmo techninį pasą, turėjo visą reikalingą informaciją apie naudojamą mechanizmą ir darbų atlikimo technologiją. Be to, ieškovas, teikdamas pasiūlymą, patvirtino, kad sutinka su visomis pirkimo sąlygomis, nustatytomis konkurso sąlygose ir kad siūlomi darbai atitinka konkurso sąlygų Priede Nr. 4 pateiktoje techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus. Todėl nėra aišku, kokia dar informacija atsakovui galėjo būti pateikta išplėstinėje lokalinėje sąmatoje. Atsakovas, veikdamas kaip aktyvus profesionalus pirkimo teisinių santykių subjektas, turėjo pasinaudoti VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje numatyta teise – prašyti ieškovo paaiškinti jo pateiktą pasiūlymą. Nepasinaudojęs šia teise atsakovas pažeidė VPĮ 39 straipsnio 4 dalies 1 ir 2 punktus, nurodančius kriterijus, kuriais remiantis perkančioji organizacija vertina ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą ir mažiausią kainą. Ieškovo pasiūlyta kaina buvo mažiausia ir ekonomiškai naudingiausia, todėl formalus atsakovo sprendimas atmesti ieškovo pasiūlymą sudarė sąlygas atsakovui sudaryti didesnės nei buvo įmanoma sulygti kainos ir ekonomiškai nenaudingą su konkurso laimėtoju sutartį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Kelmės rajono savivaldybės administracija prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atmestini apelianto argumentai dėl pirkimo dokumentų dviprasmiškumo, neaiškumo, netikslumo. Konkurso sąlygų 8 punkto 8 papunktyje labai tiksliai nurodyta, kad dalyvio pasiūlymą sudaro, be kituose punktuose išvardintų, „kita konkurso sąlygose prašoma informacija ir (ar) dokumentai“, o konkurso sąlygų 30 punkto nuostata „kartu su pasiūlymu pateikiamos Tiekėjo sudarytos išplėstinės lokalinės darbų sąmatos pagal atskiras pirkimo dalis, suteikiančios galimybę matyti apie planuojamų darbų atlikimo technologiją ir mechanizmus“ taip pat visiškai tiksli ir aiški. Be to, reikalavimas pateikti lokalines sąmatas yra nustatytas kelių ir gatvių su žvyro danga priežiūros darbus finansuojančios Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos, kas nurodyta pateiktame finansavimo sutarties projekte.

2. Atmestinas apelianto teiginys, kad perkančioji organizacija turėjo pasinaudoti VPĮ 39 straipsnio 1 dalyje numatyta teise – prašyti ieškovo paaiškinti jo pateiktą pasiūlymą. Jei perkančioji organizacija modifikuotų sąlygas, būtų pažeistas skaidrumo principas. Jei visiems tiekėjams pateikus pasiūlymus iki perkančiosios organizacijos nustatytos datos, vienas iš tiekėjų pateiktų jo pirminį pasiūlymą papildančius ir patikslinančius duomenis, pagerinančius jo pirminį pasiūlymą, nors būtų tikslinama ne kaina, o objektyvūs duomenys, o perkančioji organizacija į šiuos papildomus duomenis atsižvelgtų, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-04-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011 išaiškino, kad tiek tiekėjai, tiek perkančiosios organizacijos yra profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektai, kuriems abiem suteikta iniciatyvos teisė siekti pašalinti galimus neaiškumus dėl pirkimo sąlygų turinio: tiekėjų teisė paprašyti paaiškinti pirkimo sąlygas, perkančiosios organizacijos teisė neprašytai jas patikslinti. Jei nei vienas iš jų šia teise nepasinaudojo, nė viena jų tik dėl to neturi tekti neigiami padariniai.

Šalies argumentai

3. Apeliantas, teikdamas pasiūlymą, nurodė, kad dalyvaus 2 konkurso dalyse iš 11 dalių, tuo tarpu apeliaciniame skunde prašo panaikinti viešo pirkimo sprendimą visa apimtimi. Patenkinus šį apelianto reikalavimą, būtų pažeistas ekonomiškumo principas, nes pirkimą vykdanti perkančioji organizacija patirtų didesnių nuostolių už tuos, kuriuos galėtų patirti ieškinį ir apeliacinį skundą pateikęs tiekėjas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys). Viešųjų pirkimų teisnių santykių bylos priskiriamos kategorijai bylų, kurios susijusios su viešuoju interesu. Apeliaciniu skundu ieškovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, tačiau teisėjų kolegija, nagrinėdama teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, konstatuoja esant pagrindą šio skundo ribas peržengti ne dėl skundo dalyko, bet dėl jo pagrindo. Būtent, dėl civilinio proceso kodekso ir VPĮ normų aiškinimo bei taikymo nagrinėjant šią bylą.

Dėl bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų ir byloje pareikštų reikalavimų apimties.

Remiantis CPK 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 1 dalyje numatyta tiekėjo, manančio, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, teisė kreiptis į teismą. Ši teisės norma nustato ir pažeistų teisų gynimo būdus: perkančiosios organizacijos sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimas ar pakeitimas (2 punktas), žalos atlyginimas (3 punktas); pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia (4 punktas); alternatyvių sankcijų taikymas (5 punktas).

Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tiekėjas turi teisę ginčyti ne bet kokius perkančiosios organizacijos veiksmus ar sprendimus, o tik tokius, kurie pažeidžia ar gali pažeisti konkretaus tiekėjo teises bei teisėtus interesus.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia ieškinio dalykas (ieškovo materialusis teisinis reikalavimas, reiškiamas bylos atsakovui) ir ieškinio pagrindas (faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas bei teisinis šių aplinkybių kvalifikavimas ) (CPK 5 str. 3 d., 135 str. 1 d. 2 ir 4 punktai, 265 str.). Remiantis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, būtent pati šalis pasirenka savo teisų įgyvendinimo būdą, taigi, būtent ieškovas sprendžia, kokius reikalavimus jis reiškia bylos atsakovui.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu prašė panaikinti atsakovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2012 m. paskelbto supaprastinto atviro konkurso „Kelmės rajono savivaldybės seniūnijų kelių ir gatvių su žvyro danga priežiūros darbai (greideriavimas)“ sprendimą dėl preliminarios eilės sudarymo, patvirtinimo ir laimėtojo paskyrimo bei pripažinti negaliojančia su konkurso laimėtoju sudarytą sutartį, jei tokia sutartis jau yra sudaryta. Ieškinyje UAB ,,Greiti ratai“ nereiškė reikalavimo panaikinti perkančiosios organizacijos Viešojo pirkimo komisijos 2012 m. kovo 14 d. nutarimo (protokolas Nr. VK-144), kuriuo buvo atmestas tiekėjo UAB „Greiti ratai“ pasiūlymas bei Kelmės rajono savivaldybės administracijos Viešojo pirkimo komisijos 2012 m. kovo 22 d. nutarimo (protokolas Nr. VK-169), kuriuo buvo atmesta tiekėjo UAB „Greiti ratai“ 2012 m. kovo 20 d. pretenzija.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime teisingai identifikavo perkančiosios organizacijos sprendimą, kuris turėjo įtakos ieškovo teisėms bei pareigoms viešajame pirkime- sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą, nes perkančiajai organizacijai dėl kokių nors priežasčių atmetus vieno iš tiekėjų pasiūlymą, toliau svarstomi bei vertinami tik kitų tiekėjų pasiūlymai (VPĮ 39 straipsnio 8 dalis), o tai lemia ir pasiūlymų eilės sudarymą, ir laimėtojo paskelbimą bei pirkimo sutarties su laimėjusiu tiekėju sudarymą.

Tačiau nesant pareikšto ieškovo reikalavimo šį sprendimą panaikinti, teismas nepagrįstai nagrinėjo perkančiosios organizacijos sprendimo, lėmusio tolesnę ieškovo galimybę dalyvauti pirkime, teisėtumą bei pagrįstumą. Nors viešųjų pirkimų bylose teismas turi teisę viršyti byloje pareikštus reikalavimus (CPK 423⁸ straipsnio 2 dalis), ši teismo teisė siejama su viešojo intereso konkrečioje viešojo pirkimo byloje egzistavimu. Tai reiškia, jog teismas tokią teisę turi tuomet, kai nagrinėdamas bylą nustato tokį viešųjų pirkimų procedūrų ar principų pažeidimą, kuris kartu lemia viešojo intereso pažeidimą. Tačiau ši įstatymo nuostata nereiškia teismo teisės ir juo labiau- pareigos už privatų juridinį asmenį formuluoti ieškinio reikalavimus ar juos tikslinti. Tinkamas ieškinio dalyko suformulavimas yra ieškovo pareiga, susijusi ir su rungimosi bei šalių procesinio lygiateisiškumo principų įgyvendinimu (CPK 12, 17 straipsniai, 135 str. 1 d. 4 p): atsakovui ir teismui turi būti aiškios bylos nagrinėjimo ribos, o teismas negali veikti vienos iš ginčo šalių interesais labiau, negu kitos šalies.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenurodė, jog byloje būtų nustatytos tokios aplinkybės, dėl kurių siekiant apginti viešąjį interesą, būtų pagrindas peržengti byloje pareikštus ieškinio reikalavimus; tokių pagrindų, atsižvelgiant į faktines šios bylos aplinkybes, nėra nustatyta ir išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, todėl konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas neturėjo svarstyti perkančiosios organizacijos sprendimų, kuriais atmestas ieškovo pasiūlymas bei pretenzija dėl pastarojo sprendimo, teisėtumo bei pagrįstumo klausimo, nesant tokio ieškovo reikalavimo.

Dėl ieškovo UAB „Greiti ratai“ 2012-03-26 rašto vertinimo.

Minėta, jog perkančiajai organizacijai 2012-03-21 raštu atmetus ieškovo pretenziją dėl UAB ,,Greiti ratai“ pasiūlymo atmetimo, ieškovas dėl šio sprendimo panaikinimo VPĮ bei CPK nustatyta tvarka ieškinio nepareiškė.

UAB ,,Greiti ratai“ 2012-03-26 rašte atsakovui pareiškė du naujus, 2012-03-20 pretenzijoje nekeltus reikalavimus: 1) nutraukti pirkimo procedūras; 2) sudaryti galimybę susipažinti su kitų tiekėjų dalyvavusių pirkimo II ir VI pirkimo dalyse pasiūlymais (tuo atveju jei pirkimo procedūros bus tęsiamos) (1 t., b.l. 70-71).

VPĮ 93 straipsnio1 dalis numato tiekėjų pažeistų teisų gynimo būdus, tarp jų- perkančiosios organizacijos sprendimų, kurie neatitinka šio įstatymo reikalavimų, panaikinimą ar pakeitimą. Pretenzija, kuria nėra prašoma panaikinti ar pakeisti konkrečius perkančiosios organizacijos sprendimus, nelaikytina pretenzija VPĮ 93 str. 1 d. bei CPK 423² str. prasme, nors perkančioji organizacija šį raštą ir priėmė kaip pretenziją, ją svarstė bei priėmė sprendimą dėl jos atmetimo (b.l. 73). Juo labiau, pretenzijomis nepripažintinas ir vėlesnis apelianto susirašinėjimas su perkančiąja organizacija (2012-04-05 raštas, kuriuo primenama apie prašymą susipažinti su kitų tiekėjų pasiūlymais- 1 t., 79 b.l., 2012-04-10 raštas (vėlgi vadinamas pretenzija) dėl dokumentų kopijų- 1 t., 81 b.l.), nes šie raštai savo turiniu yra susirašinėjimas ne dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, priimtų vykdant viešąjį pirkimą, o dėl tam tikrų procedūrų ar veiksmų, kurie nėra prilyginami sprendimams (jais nėra sukuriamos, pakeičiamos ar panaikinamos konkrečios tiekėjų ar perkančiosios organizacijos teisės ar pareigos). Tokios aplinkybės, kurios dėstomos 2012-03-26, 2012-04-05, 2012-04-10 apelianto raštuose, galėtų būti pretenzijos, taip pat ieškinio faktiniu pagrindu, tačiau tiekėjo reikalavimai tiek pretenzijoje, tiek ieškinyje turi būti formuluojami ginčijant konkrečius sprendimus, kuriuos priėmė perkančioji organizacija, vykdydama viešojo pirkimo procedūras (VPĮ 93 str. 1 d. 2 p., 3 d.). Konstatuotina, kad vienintelė ieškovo pretenzija, atitinkanti VPĮ nuostatas buvo pareikšta 2012-03-20 dėl sprendimo atmesti pasiūlymą peržiūrėjimo (1 t., 68 b.l.).

Dėl pretenzijos ir ieškinio santykio bei procesinės bylos baigties.

Remiantis VPĮ 93 straipsnio 3 dalimi, tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, gali būti skundžiamas teismui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad toks reikalavimas, kokį UAB ,,Greiti ratai“ suformulavo 2012-04-13 pareikštame ieškinyje- panaikinti atsakovo Kelmės rajono savivaldybės administracijos 2012 m. paskelbto supaprastinto atviro konkurso „Kelmės rajono savivaldybės seniūnijų kelių ir gatvių su žvyro danga priežiūros darbai (greideriavimas)“ sprendimą dėl preliminarios eilės sudarymo, patvirtinimo ir laimėtojo paskyrimo, nebuvo suformuluoti nei viename iš paminėtų apelianto raštų, t.y. ieškovas nėra pareiškęs pretenzijos dėl perkančiosios organizacijos sprendimo sudaryti pasiūlymų eilę, nustatyti laimėtojus. Tai reiškia, jog dėl ieškinio reikalavimų panaikinti sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo bei laimėtojų nustatymo, nėra pasinaudota ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, kuri pagal įstatymą yra privaloma. Remiantis CPK 423³ straipsnio 2 dalimi, ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Nei reikalavimas panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti apelianto pasiūlymą, nei reikalavimas nutraukti pirkimo procedūras, suformuluotas apelianto 2012-03-26 rašte (kuris, minėta, negali būti pripažįstamas pretenzija), ieškinyje nėra reiškiamas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad dėl apelianto netinkamai pasirinkto savo teisių įgyvendinimo bei gynimo būdo, byloje susiklostė ydinga procesinė situacija, kai tiekėjas, kurio pasiūlymas buvo atmestas VPĮ 39 str. 2 d. 2 p. pagrindu, dėl pasiūlymo atmetimo pareiškė pretenziją, tačiau ieškiniu neprašo panaikinti ar pakeisti perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti jo pasiūlymą; dėl perkančiosios organizacijos sprendimo sudaryti pasiūlymų eilę bei paskelbti laimėtoją ieškinys yra pareikštas (suformuluotas kaip nagrinėjamos bylos ieškinio dalykas), tačiau pretenzija dėl šių sprendimų ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka nebuvo pateikta. Pretenzijos dėl sprendimų sudaryti pasiūlymų eilę bei nustatyti laimėtoją ikiteismine ginčo sprendimo tvarka nereikėtų reikšti tik tokiu atveju, jeigu ieškovas ieškinyje būtų reiškęs ir reikalavimą panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti jo pasiūlymą. Tokiu atveju, jeigu tiek ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, tiek teismine tvarka ginčijamas būtent tas sprendimas, kuris, tiekėjo manymu, pažeidžia jo teises bei interesus, vėlesnių, iš tokio sprendimo sekančių perkančiosios organizacijos sprendimų ginčijimas ikiteismine tvarka nebūtų racionalus ginčo sprendimo būdas. Tokiu atveju ieškovas reikalavimus, tiesiogiai lemiamus jo teises pažeidžiančio sprendimo, galėtų reikšti ieškinyje ir atskirai jų nereikšdamas pretenzijoje. Tačiau šiuo atveju faktinė situacija, minėta, yra visai kita. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pastebėjo, jog vėlesnių raštų (2012-03-26, 2012-04-05, 2012-04-10) rašymas bei teikimas perkančiajai organizacijai vertintinas kaip siekis pridengti faktą, kad ieškovas VPĮ nustatytu terminu nepareiškė ieškinio dėl sprendimo, kuriuo atmestas jo pasiūlymas. Ieškovui ieškiniu neginčijant perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti jo pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo dokumentuose nustatytų reikalavimų, vėlesni perkančiosios organizacijos veiksmai- pasiūlymų eilės sudarymas, laimėjusio tiekėjo nustatymas bei sutarties su konkurso laimėtoju sudarymas neturi įtakos ieškovo teisėms bei pareigoms. Kita vertus, ieškovas, manydamas, jog būtent šie veiksmai (sprendimai) pažeidžia jo teises ar teisėtus interesus, dėl jų ginčijimo teismine tvarka (išskyrus sutarties pripažinimą negaliojančia) turi pasinaudoti ginčo sprendimo ikiteismine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra išaiškinta, jog sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad ieškovo teisme iškelti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su iškeltaisiais pretenzijoje, t. y. ieškovas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo priešpastatyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti kaip nepagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009, 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2011, 2011 m. gruodžio mėn. 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2011).

Kai ieškinyje reiškiami reikalavimai ikiteismine ginčo sprendimo tvarka nebuvo pareikšti, t.y. kai pretenzijos dalykas nesutampa su ieškinio dalyku (nors ieškinio pagrindas atitinka pretenzijos pagrindą), konstatuotinas privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos nesilaikymas. Kai ieškovas nesilaikė ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, teismas, spręsdamas tokio ieškinio priėmimo klausimą, turi atsisakyti ieškinį priimti (CPK 137 str. 2 d. 3 p.). Kai ieškinys priimtas, bylos baigtis priklauso nuo to, ar dar yra galimybė pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka: jeigu tokia galimybė yra- ieškinys paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 1 p.), jeigu ikiteismine ginčo sprendimo tvarka nebegalima pasinaudoti- byla nutraukiama (CPK 293 str. 1 d. 2 p.).

Sprendžiant klausimą dėl galimybės pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, aktuali VPĮ 93 straipsnio 3 dalies norma, kuri numato, jog ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka privaloma ginčijant perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus iki pirkimo sutarties sudarymo. Taigi, jeigu pirkimo sutartis yra sudaryta, tiekėjas nebeturi galimybės ginčyti iki sutarties sudarymo atliktus perkančiosios organizacijos veiksmus, o tai reiškia, jog jis nebegali pasinaudoti ir ikiteismine ginčo sprendimo tvarka. Nors į bylą nėra pateikta pirkimo sutartis (sutartys) dėl pirkimo dalių, kuriose savo pasiūlymą buvo pateikęs apeliantas, remiantis Viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiama informacija, nagrinėjamas pirkimas yra baigtas. Tai lemia, jog byla dėl reikalavimų pripažinti atsakovo- Kelmės rajono savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos sprendimus nustatyti pasiūlymų eilę bei pasiūlymus pripažinti laimėjusiais, nutrauktina, nesant galimybės pasinaudoti ikiteismine ginčo sprendimo tvarka.

Dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia pirkimo sutartį, jeigu tokia sutartis sudaryta.

Pirmosios instancijos teismas šį ieškovo reikalavimą paliko nenagrinėtą vadovaudamasis CPK 296 str. 1 d. 7 ir 11 punktais. Teismas sprendime teisingai nurodė, kad ieškinio dalykas, suformuluotas kaip sąlyginis, negali būti nagrinėjamas, kadangi civilinio proceso normos draudžia teismui priimti sąlyginį sprendimą (CPK 267 str.). Taip pat teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančia pirkimo sutartį nebuvo apmokėtas žyminiu mokesčiu.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sutartis po jos sudarymo (pasibaigus viešojo pirkimo procedūroms) yra įprastas komercinis sandoris (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011). Ieškovas, paduodamas teismui ieškinį, kuriuo ginčijama sudaryta viešojo pirkimo sutartis, reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą, už kurį mokėtino žyminio mokesčio dydis turi būti nustatomas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 82 straipsnyje įtvirtintas taisykles, o ieškinio suma – pagal ginčijamo sandorio vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Toks teisinis reglamentavimas nustatytas ir CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkte, tačiau, kadangi ieškinio reikalavimas nėra tinkamai suformuluotas, iš esmės nėra galimybės nustatyti ir ginčijamo sandorio vertę .

Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė ieškovo reikalavimo dėl sutarties pripažinimo negaliojančia trūkumus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog remiantis CPK 296 straipsnio 2 dalimi, šio straipsnio 1 dalies 7, 8 ir 11 punktų pagrindu ieškinys gali būti paliekamas nenegrinėtas tik tuo atveju, jeigu šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina ir tik pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju teismas nei ieškinio priėmimo stadijoje, nei pasirengimo nagrinėti bylą metu nebuvo nustatęs ieškovui termino pašalinti šiems ieškinio trūkumams, o tai reiškia, jog teismas neturėjo teisinio pagrindo ieškinį palikti nenagrinėtą remiantis CPK 296 str. 1 d. 7 ir 11 punktais. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso nuostatas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, tačiau šios teismo sprendimo dalies nenaikina, kadangi CPK 313 straipsnis draudžia priimti dėl apelianto blogesnį, negu yra skundžiamas, sprendimą, jeigu sprendimą skundžia tik viena iš šalių. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia pirkimo sutartį, nagrinėjant bylą iš esmės, toks reikalavimas negalėtų būti patenkintas, todėl ieškinio palikimas nenagrinėtu yra palankesnė ieškovui procesinė bylos baigtis.

Nors pirmosios instancijos teismas reikalavimo dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia iš esmės nenagrinėjo, šis reikalavimas nebuvo grindžiamas jokiomis savarankiškomis aplinkybėmis, t.y. šio reikalavimo pagrindas buvo tas pats, kuriuo apeliantas rėmėsi reikšdamas reikalavimą panaikinti atsakovo sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo. Taigi, ieškovo argumentai pirmosios instancijos teismo sprendime buvo įvertinti, nors ir pasisakant dėl jų pagrįstumo kitų byloje pareikštų (ir netgi nepareikštų) ieškinio reikalavimų aspektu.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytu atsakovo paskelbto viešojo konkurso sąlygų vertinimu: visi ieškovo argumentai, dėstomi procesiniuose dokumentuose, akcentuojant viešųjų pirkimų principų pažeidimus, susiję su pirkimo dokumentų sąlygomis bei jų teisėtumu (aiškumu).

Lietuvos Aukščiausiais Teismas formuojamoje kasacinėje praktikoje viešųjų pirkimų bylose yra pasisakęs, jog siekiant tinkamai suprasti pirkimo sąlygų turinį, būtina vertinti ne tik sąlygas, kaip tokias, bet ir jų paaiškinimus ar patikslinimus, jei tiekėjai ar perkančiosios organizacijos pasinaudojo VPĮ 27 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintomis teisėmis: tiekėjai – perkančiosios organizacijos paprašyti paaiškinti pirkimo sąlygas, perkančioji organizacija – neprašytai jas patikslinti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad perkančiosios organizacijos paaiškinimai kvalifikuotini sudėtine pirkimo dokumentų dalimi; kai perkančioji organizacija apibrėžia pirkimo sąlygų turinį (jam suteikia tikslią reikšmę), ji negali vėliau keisti pirkimo dokumentų turinio ar jų aiškinti taip, kad būtų iš esmės pakeistos pirkimo sąlygos, nes tokiu atveju būtų pažeisti skaidrumo ir tiekėjų teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009, 2011 m. lapkričio mėn. 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).

Apelianto laikomos dviprasmiškomis, nelogiškomis, netiksliomis konkurso sąlygos tokiomis turėjo būti nuo pat pradžių, o ne tik po to, kai jos buvo pritaikytos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konkurso sąlygų 41-44 punktuose įtvirtinta dalyvių teisė kreiptis į perkančiąją organizaciją ir prašyti paaiškinti konkurso sąlygas, taip pat perkančiosios organizacijos pareiga pateikti atsakymą į kiekvieną paklausimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nei perkančioji organizacija, nei tiekėjai (tame tarpe ir apeliantas) nesinaudojo VPĮ 27 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintomis teisėmis: tiekėjai – perkančiosios organizacijos paprašyti paaiškinti pirkimo sąlygas, perkančioji organizacija – neprašytai jas patikslinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tiek tiekėjai, tiek perkančiosios organizacijos yra profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių subjektai, kuriems abiem suteikta iniciatyvos teisė siekti pašalinti galimus neaiškumus dėl pirkimo sąlygų turinio. Dėl to, jei nė vienas iš jų nepasinaudojo šia jiems VPĮ 27 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtinta teise, nė vienam jų tik dėl to ir neturi tekti neigiami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai konstatuojamas viešojo intereso poreikis), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009, 2011 m. lapkričio mėn. 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirkimo dokumentuose (jų 30 punkte) buvo numatytas reikalavimas kartu su pasiūlymu pateikti Tiekėjo sudarytą išplėstinę lokalinę sąmatą pagal atskiras pirkimo dalis. Tuo atveju, jeigu tiekėjui (apeliantui) šis reikalavimas nebuvo aiškus, jis turėjo galimybę prašyti perkančiosios organizacijos jį paaiškinti. Kadangi tokio paaiškinimo nebuvo prašyta, remiantis paminėta LAT praktika, teismas galėjo vertinti tik tai, ar šis reikalavimas tinkamai buvo pritaikytas apeliantui, bet ne šios sąlygos (taip pat- pirkimo dokumentų 8 punkto) aiškumą, išsamumą bei teisėtumą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog konkurso sąlygų 8 punkte apibrėžiant pasiūlymo turinį, nėra pateiktas baigtinis sąrašas duomenų bei dokumentų: 8.8 papunktyje nurodoma, jog pasiūlymą sudaro ir kita (8.1- 8.7 papunkčiuose nenurodyta) konkurso sąlygose prašoma informacija ir (ar) dokumentai. Kadangi konkurso sąlygos sudaro visumą, o jose buvo numatytas reikalavimas pateikti sąmatą, dar daugiau, buvo aiškiai nurodyta, jog tokia sąmata turi būti pateikta su pasiūlymu, nėra pagrindo konstatuoti, kad šis reikalavimas, vertinant apelianto pasiūlymo atitiktį pirkimo dokumentams, jo atžvilgiu buvo pritaikytas nepagrįstai.

Būtent perkančiosios organizacijos iš anksto paskelbtų sąlygų nesilaikymas, vertinant pasiūlymus, turėtų būti traktuojamas kaip skaidrumo principo pažeidimas, o apelianto pateikto pasiūlymo, neatitinkančio konkurso sąlygų, neatmetimas- kaip lygiateisiškumo principo pažeidimas.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog dėl aptariamo reikalavimo apeliacinės instancijos teismas turėtų priimti apelianto atžvilgiu blogesnį sprendimą (atmesti ieškinį), negu buvo priimtas pirmosios instancijos teisme, tačiau, dėl draudimo bloginti apelianto padėtį, sprendimo dalis, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, paliekama nepakeista, kartu konstatuojant, jog teisinio pagrindo tokiai procesinei bylos baigčiai nebuvo.

Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų (ieškinio senaties taikymo, pasirengimo nagrinėti bylą teisme tvarkos ir kt.), kadangi, atsižvelgiant į išdėstytus apeliacinės instancijos teismo motyvus, šie klausimai neturi įtakos sprendžiant ieškovo reikalavimų bei apeliacinio skundo pagrįstumo klausimus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 313 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. sprendimo dalį, kuria atmesti UAB ,,Greiti ratai“ ieškinio reikalavimai dėl Kelmės rajono savivaldybės administracijos sprendimų sudaryti bei patvirtinti pasiūlymų eilę ir paskirti laimėtoją, panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Sprendimo dalį, kuria paliktas nenagrinėtas ieškinio reikalavimas dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėVytas MiliusNijolė Piškinaitė