Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. B. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos apeliacinis teismas 2017-03-30 nutartimi atmetė Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą, o kasacine tvarka prokuroras Kauno apygardos teismo 2016-02-22 nuosprendžio neskundė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad E. B. 2001-11-08 d. 19 val. 30 min. buvo laikinai sulaikytas įtariant padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalyje (baudžiamosios bylos Nr.05-102056-12, 4 tomas, 198 b. l.).

2012-11-09 E. B. buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje (baudžiamosios bylos Nr.05-102056-12, 5 tomas, 1 b. l.). 2012-03-12 E. B. buvo pateiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimus, numatytus BK 199² straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje (baudžiamosios bylos Nr.05-102056-12, 5 tomas, 11, 12 b. l.).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-10 nutartimi E. B. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas dešimčiai parų suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2012-11-08 (baudžiamosios bylos Nr. 05-102056-12, 5 tomas, 18, 19 b. l.). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-16 nutartimi E. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas buvo pratęsta 2 mėnesiams (baudžiamosios bylos Nr. 05-102056-12, 5 tomas, 28, 29 b. l.). Klaipėdos apygardos teismo 2012-12-17 nutartimi įtariamojo E. B. skundas buvo atmestas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-16 nutartimi E. B. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas palikta nepakeista (baudžiamosios bylos Nr. 05-102056-12, 5 tomas, 46, 47 b. l.). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-14 nutartimi E. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas buvo pratęsta dar 2 mėnesiams terminą skaičiuojant nuo 2013-01-18 (baudžiamosios bylos Nr.05-102056-12, 5 tomas, 56, 57 b. l.). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-16 nutartimi buvo patikslinta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-14 nutartis nustatant, kad E. B. suėmimo terminas skaičiuojamas nuo 2013-01-17 (baudžiamosios bylos Nr.05-102056-12, 5 tomas, 59 b. l.). Klaipėdos apygardos teismo 2013-02-12 nutartimi įtariamojo E. B. skundas buvo atmestas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-01-14 nutartis dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino E. B. pratęsimo palikta nepakeista (baudžiamosios bylos Nr. 05-102056-12, 5 tomas, 72-75 b. l.). Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro 2013-03-06 nutarimu E. B. kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir 20 000 Lt užstatą (baudžiamosios bylos Nr. 05-102056-12, 5 tomas, 83, 84 b. l.).

Įtariamojo E. B. gynėjas 2014-01-15 pateikė Klaipėdos miesto apylinkės teismui skundą su prašymu nutraukti ikiteisminį tyrimą E. B. atžvilgiu jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ir ikiteisminio tyrimo metu nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-29 neskundžiama nutartimi E. B. gynėjo skundas buvo atmestas. Teismas nutartyje nurodė, kad dar nėra atlikti visi reikiami tyrimo veiksmai ir nėra gauta visa tyrimui reikšminga informacija, kurios pagrindu būtų galima priimti galutinį sprendimą įtariamojo E. B. atžvilgiu, o klausimo, kam surašius kaltinamąjį aktą pareikšti kaltinimą teisme sprendimas priklauso prokuroro kompetencijai (baudžiamosios bylos Nr. 05-102056-12, 5 tomas, 113-116 b.l.).

Baudžiamojoje byloje Nr. 05-102056-12 (teisme bylos Nr. 1-24-327/2016) ieškovas buvo kaltinamas, kad veikdamas su organizuota grupe, pažeisdamas nustatytą tvarką, laikė ir gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą, taip pat buvo kaltinamas suklastoto dokumento laikymu ir gabenimu. Kauno apygardos teismo 2016-02-22 nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas dėl kaltinimų pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Lietuvos apeliacinis teismas 2017-03-30 nutartimi atmetė Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą. Prokuroras kasacine tvarka Kauno apygardos teismo 2016-02-22 nuosprendžio neskundė.

Kauno apygardos teismo 2016-02-22 nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamieji D.A. B. ir E. B. iš esmės neginčijo aplinkybės, jog E. B. lydėjo UAB „DAB- Transport“ sunkvežimius prie angaro, kur buvo laikomas cigarečių krovinys, kad buvo prie angaro kraunant cigaretes į sunkvežimius, kad perdavė suklastotus krovinio dokumentus ir telefonus J. J. bei, kad jį lydėjo iki Kauno. Tačiau teismas padarė išvadą, kad byloje nėra nei tiesioginių, nei pakankamų netiesioginių įrodymų, kad šie kaltinamieji būtų žinoję apie tikrąjį krovinio turinį. Kauno apygardos teismas 2016-02-22 nuosprendyje pažymėjo, jog liudytojo Š. K. parodymai ir iš UAB „DAB-Transport“ paimto kompiuterio apžiūros protokolas apie bendrovės vadybininko bendravimą su klientu ir užsakomą krovinio gabenimą, kad užsakymo aplinkybės nebuvo išskirtinės, užsakymas turėjo oficialių ir įprastinį pobūdį. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas Š. K. duodamas parodymus nurodė, jog bendrovėje jis vienas dirbo vadybininku, buvo atsakingas už krovinių suradimą ir pervežimą, o kokios buvo E. B. pareigos Š. K. nežinojo, tik užsakymo vykdymą toliau perdavė D.A. B. ir E. B., o ar perdavė jiems kokius krovinio vežimo dokumentus, ar neperdavė, Š. K. neprisiminė (baudžiamosios bylos Nr.05-102056-12, 11 tomas, 2,3 b.l.). E. B. pareigos UAB „DAB-Transport“ buvo vairuotojo – mechaniko (tą jis pats nurodė 2012-11-09 apklausos metu), kuris 2012-05-07 įsakymu Nr. V-34 buvo paskirtas atsakingu už įmonės transporto veiklą – transporto priemonių techninio stovio priežiūros administravimą, transporto sutarčių ir dokumentų kontrolę bei apskaitą, krovinių paskirstymą vairuotojams ir transporto priemonėms (baudžiamosios bylos Nr. 05-102056-12, 5 tomas, 2, 25, 26 b. l.). Kauno apygardos teismas pripažino, kad kaltinimai D.A. B., E. B., S. N. ir J. J. dėl telefoninių ryšių dažnumo yra nepakankami, nes dalis pokalbių susiję su darbo reikalais, o dalis - pažintimi. Taip pat teismas pripažino, kad kaltinimas dėl veikimo organizuotoje grupėje su O. V., R. D. ir G. S. yra prielaidų pobūdžio. Teismas nurodė, kad kaltinamajame akte nurodyti ir teismo posėdyje ištirti įrodymai nei patvirtina, nei paneigia D.A. B., E. B., S. N. ir J. J. kaltės. Išteisindamas minėtus asmenis teismas padarė išvadą, kad vien faktas, kad akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės buvo laikomos S. N. nuosavybės teise priklausančiame angare, kad jos buvo krau­na­mos į D. A. B. vadovaujamai UAB „DAB-Transport“ priklausančius sunkvežimius dalyvaujant šios bendrovės vadybininkui E. B., ir vienu jų gabenamos vairuojant J. J., yra tik vie­ninteliai netiesioginiai kaltės įrodymai. Nesant kitų tiesioginių ar netiesioginių įrodymų apie tai, kad S. N., D. A. B., E. B. ir J. J. buvo susitarę su kitais kaltinamaisiais dėl cigarečių laikymo, perpakavimo ir gabenimo, šių kaltinamųjų tyčia laikyti ir gabenti šias prekes, išnaudojus visas galimybes gauti papildomus įrodymus, netiesioginiai įrodymai nėra pakankamais daryti pati­kimą ir neabe­jo­ti­ną išvadą, kad S. N. D. A. B., E. B. ir J. J. suvokė tikrąjį krovinio pobūdį ir turėjo tikslą laikyti ir gabenti akcizais apmokestinamas cigaretes, ir kad tokiu būdu laikė ir gabeno jas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl teismas sprendė, kad tokia kaltinamųjų tyčia nėra įrodyta, todėl jie išteisinami neįrodžius, jog jie dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas, baudžiamosios bylos Nr.05-102056-12, 11 tomas, 96-98 b. l.). Lietuvos apeliacinis teismas 2017-03-30 nutartimi atmetė Kauno apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus nurodydamas, jog nebuvo įrodyta, kad D. A. B., E. B. ir J. J. žinojo, jog krovinys yra neteisėtas ir norėjo įvykdyti jiems inkriminuojamą veiklą – neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, laikymą ir gabenimą. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas padarė išvadą, jog nebuvo paneigta aplinkybė, kad D. A. B. ir E. B. nežinojo apie Tarptautinių krovinių važtaraščių suklastojimą, todėl pagrįstai buvo išteisinti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Dėl sąlygų kilti valstybės atsakomybei ir pagrindo turtinei žalai atlyginti

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taip pat civilinės atsakomybės taikymui reikia, kad įpareigotas asmuo būtų kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šio straipsnio pagrindu atlyginama tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Tačiau tokiu atveju asmeniui teisė į žalos atlyginimą atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigūnas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado būtent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų.

Ieškovas, reikalaudamas atlyginti žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jis neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje numatytos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jis turi pareigą įrodyti tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas: pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš būtinųjų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes tokiu atveju žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

Ieškinyje nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų išvados, kaltinamojo akto turinys, prokuroro apeliacinio skundo argumentai ir motyvai pažeidė ieškovo E. B. nekaltumo prezumpciją, nes visas abejones pareigūnai ir prokuroras turėjo vertinti kaltinamojo naudai, o taip nesielgdami pažeidė bendrą rūpestingumo pareigą. Teismas su šiais argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad ieškovas buvo sulaikytas kartu su kitais 7 asmenims tuo metu, kai buvo sulaikytas cigarečių kontrabandinis krovinys ir ši operacija pareigūnų buvo suplanuota iš anksto. Pirmos apklausos (2012-11-09) metu E. B. nenurodė, kad 2012-11-08 ryte kartu su tėvu D.A. B. lankėsi Kaišiadorių raj., Kruonyje apžiūrėti vietą, kur turėjo būti pakrautas krovinys į UAB „DAB- Transport“ priklausančias transporto priemones, taip pat teigė, jog nesirūpino vairuotojo J. J. vežamu kroviniu ir maršrutu, o tą daryti turėjo vadybininkas Š. K. (baudžiamosios bylos Nr. 05-102056-12, 5 tomas, 2,6,7 b. l.). Po E. B. sulaikymo tokiomis aplinkybėmis prokuroras kreipėsi į teismą dėl griežčiausios kardomosios priemonės – sėmimo skyrimo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-16, 2012-11-16, 2013-01-14 nutartyse pratęsti įtariamajam E. B. suėmimo terminą, taip pat Klaipėdos apygardos teismo 2012-12-17 bei 2013-02-12 nutartyse, kuriomis buvo atmesti E. B. skundai ir kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti, konstatuota, jog yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis E. B. galėjo padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką (priskiriamą sunkiems nusikaltimams), numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje. Teismai įvertino, kad už nusikalstamą veiką, kuria įtariamas E. B., numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė bei, kad E. B. 2012-07-06 nuosprendžiu buvo teistas už vieno sunkaus ir vieno apysunkio nusikaltimo padarymą. Klaipėdos apygardos teismo 2013-02-12 nutartyje pažymėta, kad E. B. nusikalstamą veiką galimai padarė prisidengdamas savo darbine veikla – pasinaudodamas netikrais dokumentais bei kitais legaliai įmonės gabenamais kroviniais bandė kontrabandines cigaretes išvežti į kitas valstybes. Be to apygardos teismas nurodė, kad visi ikiteisminio tyrimo duomenys rodo, jog E. B. yra linkęs nusikalsti ir būdamas laisvėje gali mėginti paveikti liudytojus ar kitus įtariamuosius (baudžiamosios bylos Nr. 05-102056-12, 5 tomas, 72-75 b. l.). Tos aplinkybės leidžia teigti, kad baudžiamojoje byloje Nr.05-102056-12 įtariamajam E. B. kardomoji priemonė – suėmimas buvo taikoma esant BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms, jokių proceso pažeidimų ar pareigūnų aplaidumo dėl jos kreipiantis į teismą, prašymų nagrinėjimo metu ir suėmimo taikymo metu nenustatyta. Dėl to nėra pagrindo pripažinti valstybės civilinę atsakomybę dėl taikyto suėmimo E. B. baudžiamojoje byloje Nr. 05-102056-12. Nors E. B. negalėjo suėmimo taikymo metu vykdyti darbinių funkcijų, nenustačius ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo neteisėtų veiksmų, E. B. reikalavimas dėl negauto 2 465,36 Eur darbo užmokesčio priteisimo (16,17 b. l.), netenkintinas.

Ieškovas rėmėsi argumentu dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, t. y., kad dėl to ieškovas patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Kaip minėta, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-01-29 neskundžiama nutartimi atmetė E. B. gynėjo skundą dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės (baudžiamosios bylos Nr. 05-102056-12, 5 tomas, 115,116 b. l.). Kaltinamasis aktas baudžiamojoje byloje Nr. 05-102056-12 surašytas buvo 2014-07-04 ir 2014-07-23 baudžiamoji byla buvo perduota Kauno apygardos teismui (9 tomas, 112, 113 b. l.). Ieškovas nurodė, kad teisminis bylos nagrinėjimas truko nepateisinamai ilgą laiką. Kauno apygardos teismas, 2014-08-08 nutartimi skirdamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, įvertinęs didelę bylos apimtį ir didelį kaltinamųjų skaičių, nustatė bylos nagrinėjimo grafiką, iš anksto paskyrė teismo posėdžius 2014-11-10, 2014-11-19, 2014-12-10 ir 2014-12-18 (9 tomas, 178-181 b. l.). 2014-11-10 teismo posėdyje bylos nagrinėjimas atidėtas dėl vieno iš kaltinamųjų advokato negalėjimo dalyvauti ir teismas suderino su proceso dalyviais naujas bylos nagrinėjimo datas. 2014-12-18 teismo posėdyje buvo paskelbta pertrauka iki 2015-01-08. Tame posėdyje buvo apklausta eilė liudytojų ir paskelbta pertrauka. 2015-02-09 posėdyje paskelbta pertrauka dėl advokato negalėjimo dalyvauti. 2015-03-16 teismo posėdyje apklausti liudytojai ir paskelbta pertrauka iki 2015-06-15 vieno iš kaltinamųjų gynėjui pareiškus prašymą kviesti liudytoju Š. K.. 2015-06-15 teismo posėdyje nutarta bylos nenagrinėti dėl kelių advokatų negalėjimo dalyvauti. 2015-07-15 posėdyje apklaustas liudytojas ir paskelbta pertrauka dėl užsitęsusios posėdžio trukmės ir negalint toliau dalyvauti vienam iš kaltinamųjų advokatų. 2015-10-20 posėdyje apklausti kaltinamieji ir paskelbta pertrauka, nes du advokatai turėjo išvykti į kitos bylos nagrinėjimą. 2015-11-10 posėdyje apklausti kaltinamieji ir dėl užsitęsusio nagrinėjimo paskelbta pertrauka iki 2015-11-13, kuriame buvo garsinama bylos medžiaga. 2015-11-30 teismo posėdyje pasakytos baigiamosios kalbos ir 2015-12-22 teismo posėdyje suteikus kaltinamajam J. J. paskutinį žodį teismas atidėjo procesinio sprendimo paskelbimą, kurį paskelbė 2016-02-22. Įvertinus minėtas aplinkybes teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad teisme baudžiamoji byla, kurioje E. B. buvo kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, buvo nagrinėjama nepagrįstai ilgai. Teigtina, kad didesnė dalis priežasčių, dėl ko bylos nebuvo galima nagrinėti ir buvo skelbiamos pertraukos, buvo susiję su kaltinamųjų gynėjų advokatų negalėjimu dalyvauti procese. Dėl nurodyto nėra jokio pagrindo teigti buvus teismo ar teisėjo neteisėtus ar galimai aplaidžius veiksmus nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-24-327/2016 (Nr. 05-102056-12) ir neatsirado sąlygos valstybės atsakomybei dėl žalos atlyginimo kilti.

Ieškovas reiškė reikalavimą dėl 4 344,30 Eur (15 000 Lt) sumos, sumokėtos J. E. už dingusį automobilį „Opel Astra“, (duomenys neskelbtini), ir jame buvusius medicininius burnos higienos reikmenis instrumentus automobilio ir jame buvusių daiktų savininkei J. E., priteisimo. Ieškovas pateikė 2013-06-02 „Nuostolių atlyginimo“ raštą, pasirašytą J. E. ir E. B. (20 b.l.).

Pažymėtina, kad J. E. 2013-01-15 kreipėsi dėl galimos nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 str. padarymo ir pagal jos pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Klaipėdos apygardos prokuratūros ONKT skyriaus prokuroro 2013-06-21 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 017-1-203-13 buvo nutrauktas nustačius, jog nebuvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 229 straipsnyje (tarnybos pareigų neatlikimas). Prokuroras 2013-06-21 nutarime nurodė, kad liudytojas E. Š. ėmėsi būtinų veiksmų sulaikytojo E. B. turtui - naudojamam automobiliui „Opel Astra“, (duomenys neskelbtini), apsaugoti, teiravosi E. B., kam automobilis galėtų būti perduotas, bet E. B. jokių asmenų nenurodė bei žodžiu sutiko, kad automobilis būtų paliktas įvykio vietoje. Liudytojas D. J. taip pat patvirtino, kad E. B. nereiškė jokių prašymų, susijusių su automobiliu Opel Astra, todėl automobilis buvo saugiai paliktas užrakintas privačios sodybos vidiniame kieme. Kaip teigė kontrabandinio krovinio sulaikymo operaciją Kaišiadorių rajone vykdę pareigūnai automobilis „Opel Astra“, (duomenys neskelbtini), nebuvo jų sekimo objektas, todėl ir buvo paliktas įvykio vietoje (baudžiamoji byla Nr. 07-1-203-13, 1 tomas, 109-111 b. l.). Minėto prokuroro nutarimo J. E. neapskundė ir ikiteisminio tyrimo Nr. 017-1-203-13 rezultatu pradėjo domėtis praėjus maždaug pusantro mėnesio po to, kai prokuroras 2013-06-21 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 017-1-203-13. Esant tokiai situacijai teigtina, kad nenustatyti pareigūnų neteisėti veiksmai dėl automobilio Opel Astra dingimo, todėl valstybė nėra atsakinga už dėl to atsiradusią žalą. Tai, kad E. B., kuris važinėjo J. E. automobiliu darbo ar nežinia kokiais tikslais ir, praradęs automobilį atsiskaitė su J. E., yra paties ieškovo reikalas. Ieškovo pateiktas 2013-06-02 „Nuostolių atlyginimo“ raštas nelaikytinas patikimu įrodymu, kad ieškovas realiai patyrė tokias išlaidas.

Nenustačius sąlygų priteisti ieškovui iš valstybės sumas - 2 465,36 Eur negauto darbo užmokesčio kardomojo kalinimo – suėmimo taikymo metu bei 4 344,30 Eur išlaidų už automobilio „Opel Astra“, (duomenys neskelbtini) praradimą, nėra pagrindo tenkinti ir reikalavimą dėl baudžiamojoje byloje Nr.05-102056-12 patirtų gynėjams advokatams išlaidų atlyginimo.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo savo praktiką laikomasi pozicijos, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nesudaro pagrindo preziumuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikalstamą veiką. Teismo nuomone, baudžiamojoje byloje Nr. 05-102056-12 buvo pakankamai duomenų įtarti, kad E. B. galėjo padaryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Byloje įtarimai buvo pareikšti ne vienam asmeniui, jie sulaikyti neteisėto krovinio gabenimo metu. E. B. vaidmuo, ar jis lydi krovinį, ar rūpinasi jo saugumu, ar buvo krovinio pakrovimo vietoje dėl kitų priežasčių tyrimo pradžioje tikrai nebuvo aiškus ir aplinkybė, kad pervežimo bendrovė imasi vežti krovinį, kuris yra privačiame angare kaimo vietovėje bei, kad krovinį turėjusias vežti transporto priemones bei pakrovimo procesą kontroliuoja (dalyvauja procese fiziškai) bendrovės atstovai ar kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnams pagrįstai leido manyti apie galimai vykdomą nusikalstamą veiką, kas pasitvirtino sulaikius kontrabandinį krovinį. Prokuroro ir teismų baudžiamojoje byloje Nr. 05-102056-12 priimti procesiniai sprendimai buvo motyvuoti, nei vienas iš jų nebuvo panaikintas instancine tvarka. Dėl nurodyto darytina išvada, kad E. B. įtarimai ikiteisminiame tyrime buvo pareikšti ir tyrimas atliekamas pagrįstai, prokuroras turėjo pagrindą surašyti kaltinamąjį aktą, o tai, kad teismas pripažino neįrodytu E. B. dalyvavimą nusikaltimų padaryme, savaime nepatvirtina ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro neteisėtų veiksmų, nepatvirtina to, kad pareigūnai padarė klaidą, turėjusią esminę reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Ieškovas nustatyta tvarka baudžiamajame procese turėjo gynėją, tačiau, nenustačius pareigūnų, prokuroro ar teismo neteisėtų veiksmų ar klaidos, pripažintina, jog nėra pagrindo priteisti ieškovui iš valstybės ieškovo patirtas 4 172,15 Eur išlaidas gynėjams baudžiamajame procese.

Dėl neturtinės žalos

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes.

Kaip minėta, ikiteisminis tyrimas ir visi veiksmai E. B. atžvilgiu buvo atlikti pagrįstai nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Pripažintina, kad ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas ir didelės apimties, todėl teigtina, kad jo trukmė buvo proporcinga jo sudėtingumui. Kaip minėta, vykdant bylos nagrinėjimą teisme pertraukų teismo posėdžiuose skelbimas buvo susijęs daugiausia su priežastimis, susijusiomis su kaltinamųjų gynėjų advokatų negalėjimu dalyvauti teismo posėdžiuose. Dėl nurodyto, nenustačius dėl pareigūnų, prokuroro ar teismo veiksmų atliekant tyrimą, atliekant procesinius veiksmus ir priimant procesinius sprendimus (tarp to ir taikant kardomąją priemonę – suėmimą) bei nagrinėjant bylą teisme neteisėtumo, pripažintina, kad nėra pagrindo priteisti ieškovui 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atmetant ieškinį, iš valstybės ieškovui nepriteistinos 500 Eur atstovavimo išlaidos, patirtos šioje civilinėje byloje (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, iš ieškovo nepriteisiamos, nes pareiškus tokios pobūdžio ieškinį ieškovas yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.