Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-01-30 · Administracinė byla Nr. I-751-121/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-30
Bylos Nr.
I-751-121/2014
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Nijolė Žalnieriūnienė
Pareiškėjas
T. S., Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kauno
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-751-121/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02738-2013-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 15.2.3.2; 21; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2014 m. sausio 30 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Žalnieriūnienė, dalyvaujant pareiškėjui T. S., Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui Albinui Algimantui Pliaugai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas T. S. kreipėsi į teismą su skundu (b.l. 1–3), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės po 30 litų (trisdešimt litų) už kiekvieną jo praleistą dieną Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) ir Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI) nuo 2011-11-05 iki skundo surašymo momento, t.y. 2013-07-15. Paaiškino, kad nuo 2011-11-05 iki 2013-03-14 buvo kalinamas Lukiškių TI-K, o nuo 2013-03-14 – Kauno TI. Teigia, kad buvo kalinamas nežmoniškomis sąlygomis, prilygstančiomis kankinimui ir tyčiniam žmogaus asmenybės žlugdymui bei žeminimui, nes kamerose, kuriose jam teko kalėti, kartu su juo vienu metu kalėjo dar po 3 asmenis ir vienam asmeniui tenkančio ploto tekdavo po 2 kvadratinius metrus arba mažiau. Tokiose kamerose kalintys asmenys neturi nei mažiausios galimybės į privatumą. Be to, kameroje įrengta kriauklė (kuri skirta ir prausimuisi, ir skalbimui), dvi dviaukštės lovos, spintelė, taburetė ir sanitarinis mazgas. Tad vietos pajudėti beveik nelieka. Kamerose nuolat drėgna, rūkantys kaliniai kali kartu su nerūkančiais, be to, jis verčiamas kvėpuoti fekalijų kvapu dėl atviro sanitarinio mazgo. Pasak pareiškėjo, pagal Europos kalinimo taisyklės (2006 m.) kalinami asmenys turi teisę eiti į atskirą uždarą, higienos sąlygas atitinkantį tualetą. Taip pat turi teisę ne mažiau du kartus per savaitę individualiai naudotis dušo patalpomis. Jam tokios sąlygos nebuvo suteiktos. Pabrėžė, kad jam net nebuvo suteikta teisė nei matytis, nei bendrauti, nei paskambinti šeimai ir artimiesiems. Dėl tokių nežmoniškų kalinimo sąlygų jam pašlijo sveikata. Nors buvo paguldytas į ligoninę, tačiau jam nebuvo suteiktas ir toliau nėra suteikiamas normalus gydymas.

Teigia, kad dėl tokio pažeminimo ir toliau nuolat patiria stresą, todėl teismas pripažinęs, kad tokios gyvenimo sąlygos yra prilyginamos kankinimui, privalo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 11–16).

Paaiškino, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Iš pareiškėjo įskaitos kortelės kopijos matyti jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas: 2011-11-23 vakare, 2011-11-24 ryte, 2011-03-12 ryte, 2011-04-30 ryte, 2011-05-28 ryte, 2011-12-10 vakare, 2013-02-26 ryte vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, o 2012-03-20 iki 2012-03-26 pareiškėjo nebuvo Lukiškių TI-K, nes buvo išvykęs. Nuo 2011-11-05 iki 2013-03-14 T. S. Lukiškių TI-K praleido 134 paras ir iš jų 130,5 paros buvo laikomas kamerose, kur vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje nepilnai atitiko nustatytą reikalavimą, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto.

Atkreipė dėmesį, jog Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą, todėl maksimalus leistinas jame laikomų asmenų skaičius nuolat yra viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Be to, Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems ir Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Taip pat pažymėjo, kad, skirstant atvykusius asmenis į kameras, yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Dėl šių aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t.y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Nurodo, kad, siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji yra pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pagal Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“) 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pasak atsakovės, sprendžiant T. S. patirtos žalos pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso (CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kauno TI atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 34–36).

Paaiškino, kad skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas Kauno TI šešiose kamerose buvo laikomas 117 pilnų parų. Po pusę paros kameroje jis buvo laikomas atvykimo ir išvykimo dienomis bei dienomis, kai vykdant suėmimo vykdymo režimo reikalavimus, buvo perkeliamas į kitą kamerą. Pripažįsta, kad dėl objektyvių priežasčių atskirais laiko tarpais Kauno TI pareiškėjas buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, t.y. kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, vienam asmeniui iš tikrųjų tekdavo mažiau nei 3,6 kv. m ploto, kuris nustatytas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu nustatyto minimalaus ploto, reglamentuojančio vienam laikomam asmeniui tenkančio ploto normą. Tačiau teigia, kad tokie pažeidimai yra susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais, t.y. objektyviomis aplinkybėmis, kurios nuo tardymo izoliatoriaus nepriklauso ir yra besąlygiškai vykdomos.

Pabrėžė, kad asmuo turi pranešti esąs nerūkantis, uomet bus perkeltas į nerūkančiųjų kamerą, tačiau tokio prašymo pareiškėjas nėra išreiškęs nei raštu, nei žodžiu. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Kauno TI kamerų įrengimas atitinka tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles, ir pareiškėjas gali valgyti pasidėjęs maisto davinį ant stalo arba spintelės. Kamerų tualetai ir priemonės higienai atitinka teisės aktų reikalavimus. Tai patvirtina ir Kauno higienos centro atliekami patikrinimai – nė viename patikrinimo akte nėra pareikšta pastabų dėl kamerų aprūpinimo inventoriumi.

Nesutinka, kad buvo laikomas antisanitarinėse sąlygose, nes Kauno TI kameros ir kitos patalpos, į kurias talpinami laikomi asmenys yra švarios ir tinkamai prižiūrimos. Kamerose tvarką privalo palaikyti patys joje laikomi asmenys. Tam jie aprūpinami reikiamomis švaros priemonėmis. Klaidinantis teismą yra ir pareiškėjo teiginys, kad jis verčiamas kvėpuoti fekalijų kvapu, nes Kauno TI tualeto konstrukcija neleidžia į kamerą patekti kanalizacijos dujoms. Kamerose įrengti atidaromi langai bei aktyvi ventiliacija. Kauno visuomenės higienos centras reguliariai tikrina suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas ir pastabų dėl higienos reikalavimų laikymosi nėra pareiškęs. Per skundžiamą laikotarpį Kauno TI pareiškėjas tris kartus kreipėsi į medicinos specialistus. Vieną kartą dėl paskirto gydymo pratęsimo vaistams, po kartą – dėl griežimo dantimis, gerklės skausmo ir galvos skausmo. Galvos skausmu pareiškėjas skundėsi 2013-07-03, kai jo laikymo sąlygos visiškai atitiko reikalavimus.

Pabrėžė, kad Kauno TI administracija sudaro galimybes mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį – pareiškėjas laisvai galėjo naudotis teise būti pasivaikščiojimo kieme, pasinaudoti sporto kiemeliu, teniso kambariu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, taip pat pasinaudoti ir socialinės reabilitacijos skyriaus specialistų, medicinos specialistų pagalba, tačiau pareiškėjas nenurodė, kokių priemonių ėmėsi, kad pašalintų neigiamą kalinimo sąlygų įtaką. Kauno TI pareigūnų veiksmai T. S. atžvilgiu buvo teisėti ir pareiškėjo argumentai neatitinka tikrovės. Pareiškėjas, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog pretenzijų Kauno TI turi tik dėl per mažo kamerų ploto ir nesudarymo sąlygų praustis duše du kartus per savaitę, kitos laikymo sąlygos ten yra geros. Lukiškėse jis praleido daugiau laiko, nei atsiliepime rašo – 480 parų. Su skundu jis kreipėsi tik dėl skambinimo telefonu.

Kauno TI atstovas skundą Kauno TI atžvilgiu prašė atmesti kaip nepagrįstą atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, kad dušas atitinka normatyvus; Europos kalinimo taisyklės yra rekomendacinio pobūdžio, siekiamybė, didžioji dalis taisyklių teksto neliečia tardymo izoliatorių; Kauno TI tikrino Londono karališkojo teismo atstovai, jie pripažino, kad laikymo sąlygos Kauno TI nėra prastesnės nei Jungtinės karalystės įkalinimo įstaigose. Pareiškėjo buvimo metu Kauno TI jo būtose kamerose mažiausiai vienam asmeniui teko 2,52 kv.m, bet buvo periodų, kada šis plotas buvo ir virš 6 kv.m asmeniui, tie periodai, kai trūko ploto vienam asmeniui, nesitęsė labai ilgai – sąlygos nuolat kinta. Kai asmuo pareiškia apie savo nerūkymą – talpinamas su nerūkančiais, pareiškėjas tokio prašymo jokia forma neišreiškė.

Skundas tenkinamas iš dalies. Faktinės bylos aplinkybės. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad T. S. į Lukiškių TI-K atvyko 2011-11-05 ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 105, kurios plotas - 7,38 kv. m, joje vakare buvo - 3 asmenys; 2011-11-06 kameroje Nr. 105 (ryte - 3, vakare - 3); 2011-11-07 perkeltas į kamerą Nr. 288, kurios plotas - 7,68 kv. m (ryte - 4, vakare - 3); 2011-11-08–2011-11-22 kameroje Nr. 288 (ryte - 3, vakare - 3); 2011-11-23 kameroje Nr. 288 (ryte - 3, vakare - 2); 2011-11-24 kameroje Nr. 288 (ryte - 2, vakare - 3); 2011-11-25 kameroje Nr. 288 (ryte - 3, vakare - 4); 2011-11-26–2011-12-19 kameroje Nr. 288 (ryte - 4, vakare - 4); 2011-12-20 kameroje Nr. 288 (ryte - 4, vakare - 3); 2011-12-21 kameroje Nr. 288 (ryte - 3, vakare - 4); 2011-12-22–2012-01-03 kameroje Nr. 288 (ryte - 4, vakare - 4); 2012-01-04 kameroje Nr. 288 (ryte - 3, vakare - 4); 2012-01-05–2012-01-09 kameroje Nr. 288 (ryte - 4, vakare - 4); 2012-01-10 kameroje Nr. 288 (ryte - 3, vakare - 4); 2012-01-11–2012-01-18 kameroje Nr. 288 (ryte - 4, vakare - 4); 2012-01-19 kameroje Nr. 288 (ryte - 3, vakare - 4); 2012-01-20–2012-01-22 kameroje Nr. 288 (ryte - 4, vakare - 4). 2012-01-23 perkeltas į kamerą Nr. 306, kurios plotas - 8,09 kv. m (ryte - 4, vakare - 4); 2012-01-24–2012-01-31 kameroje Nr. 306 (ryte - 4, vakare - 4); 2012-02-01 kameroje Nr. 306 (ryte - 3, vakare - 4); 2012-02-02 kameroje Nr. 306 (ryte - 3, vakare - 4); 2012-02-03–2012-03-11 kameroje Nr. 306 (ryte - 4, vakare - 4); 2012-03-12 kameroje Nr. 306 (ryte - 2, vakare - 4); 2012-03-13–2012-03-15 kameroje Nr. 306 (ryte - 4, vakare - 4); 2012-03-16 kameroje Nr. 306 (ryte - 3, vakare - 4); 2012-03-17–2012-03-19 kameroje Nr. 306 (ryte - 4, vakare - 4). 2012-03-20 pareiškėjas išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. 2012-03-26 T. S. atvyko ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 125, kurios plotas - 6,48 kv. m, joje vakare - 4 asmenys kameroje. 2012-03-27 pareiškėjas perkeltas į kamerą Nr. 174, kurios plotas - 7,94 kv. m (ryte - 3, vakare - 4); 2012-03-28–2012-04-09 kameroje Nr. 174 (ryte - 4, vakare - 4); 2012-04-10 kameroje Nr. 174 (ryte - 3, vakare - 4); 2012-04-11–2012-04-12 kameroje Nr. 174 (ryte - 4, vakare - 4); 2012-04-13 kameroje Nr. 174 (ryte - 3, vakare - 4); 2012-04-14–2012-04-23 kameroje Nr. 174 (ryte - 4, vakare - 4). 2012-04-24 T. S. buvo perkeltas į kamerą Nr. 142, kurios plotas - 7,94 kv. m (ryte - 3, vakare - 4); 2012-04-25–2012-04-27 kameroje Nr. 142 (ryte - 4, vakare - 4); 2012-04-28 kameroje Nr. 142 (ryte - 4, vakare - 3); 2012-04-29 kameroje Nr. 142 (ryte - 3, vakare - 3); 2012-04-30 kameroje Nr. 142 (ryte - 1, vakare - 4); 2012-05-01–2012-05-16 kameroje Nr. 142 (ryte - 4, vakare - 4); 2012-05-17 kameroje Nr. 142 (ryte - 3, vakare - 3); 2012-05-18 kameroje Nr. 142 (ryte - 3, vakare - 4); 2012-05-19–2012-05-23 kameroje Nr. 142 (ryte - 4, vakare - 4); 2012-05-24 kameroje Nr. 142 (ryte - 3, vakare - 4); 2012-05-25–2012-05-27 kameroje Nr. 142 (ryte - 4, vakare - 4); 2012-05-28 kameroje Nr. 142 (ryte - 2, vakare - 4); 2012-05-29 kameroje Nr. 142 (ryte - 4, vakare - 4); 2012-05-30 kameroje Nr. 142 (ryte - 3, vakare - 4); 2012-05-31–2012-06-12 kameroje Nr. 142 (ryte - 4, vakare - 4); 2012-06-13 kameroje Nr. 142 (ryte - 3, vakare - 4); 2012-06-14 kameroje Nr. 142 (ryte - 4, vakare - 4); 2012-06-15 kameroje Nr. 142 (ryte - 4, vakare - 3); 2012-06-16–2012-06-17 kameroje Nr. 142 (ryte - 3, vakare - 3); 2012-06-18 kameroje Nr. 142 (ryte - 3, vakare - 4); 2012-06-19–2012-07-04 kameroje Nr. 142 (ryte - 4, vakare - 4); 2012-07-05 kameroje Nr. 142 (ryte - 4, vakare - 3); 2012-07-06–2012-07-10 kameroje Nr. 142 (ryte - 3, vakare - 3); 2012-07-11 kameroje Nr. 142 (ryte - 3, vakare - 4); 2012-07-12–2012-07-17 kameroje Nr. 142 (ryte - 4, vakare - 4). 2012-07-18 pareiškėjas buvo perkeltas į kamerą Nr. 134, kurios plotas - 7,94 kv. m (ryte - 4, vakare - 4); 2012-07-19–2012-07-31 kameroje Nr. 134 (ryte - 4, vakare - 4); 2012-08-01 kameroje Nr. 134 (ryte - 4, vakare - 3); 2012-08-02–2012-08-05 kameroje Nr. 134 (ryte - 3, vakare - 3); 2012-08-06 kameroje Nr. 134 (ryte - 3, vakare - 4); 2012-08-07 kameroje Nr. 134 (ryte - 4, vakare - 3); 2012-08-08 kameroje Nr. 134 (ryte - 3, vakare - 4); 2012-08-09–2012-08-20 kameroje Nr. 134 (ryte - 4, vakare - 4); 2012-08-21 kameroje Nr. 134 (ryte - 3, vakare - 3); 2012-08-22 kameroje Nr. 134 (ryte - 3, vakare - 4); 2012-08-23 kameroje Nr. 134 (ryte - 3, vakare - 4); 2012-08-24–2012-10-04 kameroje Nr. 134 (ryte - 4, vakare - 4); 2012-10-05 kameroje Nr. 134 (ryte - 3, vakare - 4); 2012-10-06–2012-10-30 kameroje Nr. 134 (ryte - 4, vakare - 4); 2012-10-31 kameroje Nr. 134 (ryte - 3, vakare - 4); 2012-11-01–2012-11-13 kameroje Nr. 134 (ryte - 4, vakare - 4). 2012-11-14 T. S. buvo perkeltas į kamerą Nr. 198, kurios plotas - 7,94 kv. m (ryte - 3, vakare - 4); 2012-11-15–2012-11-20 kameroje Nr. 198 (ryte - 4, vakare - 4); 2012-11-21 kameroje Nr. 198 (ryte - 3, vakare - 4); 2012-11-22–2012-12-09 kameroje Nr. 198 (ryte - 4, vakare - 4); 2012-12-10 kameroje Nr. 198 (ryte - 3, vakare - 2). Pareiškėjas 2012-12-11 buvo perkeltas į kamerą Nr. 129, kurios plotas - 7,94 kv. m (ryte - 3, vakare - 4); 2012-12-12 kameroje Nr. 129 (ryte - 4, vakare - 4); 2012-12-13 kameroje Nr. 129 (ryte - 3, vakare - 4); 2012-12-14–2012-12-19 kameroje Nr. 129 (ryte - 4, vakare - 4); 2012-12-20 kameroje Nr. 129 (ryte - 3, vakare - 4); 2012-12-21 kameroje Nr. 129 (ryte - 3, vakare - 4); 2012-12-22–2013-01-08 kameroje Nr. 129 (ryte - 4, vakare - 4); 2013-01-09 kameroje Nr. 129 (ryte - 3, vakare - 4); 2013-01-10–2013-01-17 kameroje Nr. 129 (ryte - 4, vakare - 4); 2013-01-18 kameroje Nr. 129 (ryte - 3, vakare - 4); 2013-01-19–2013-01-22 kameroje Nr. 129 (ryte - 4, vakare - 4); 2013-01-23 kameroje Nr. 129 (ryte - 3, vakare - 3); 2013-01-24 kameroje Nr. 129 (ryte - 3, vakare - 4); 2013-01-25–2013-01-29 kameroje Nr. 129 (ryte - 4, vakare - 4); 2013-01-30 kameroje Nr. 129 (ryte - 3, vakare - 4); 2013-02-01–2013-02-13 kameroje Nr. 129 (ryte - 4, vakare - 4); 2013-02-14 kameroje Nr. 129 (ryte - 3, vakare - 4); 2013-02-15–2013-02-18 kameroje Nr. 129 (ryte - 4, vakare - 4); 2013-02-19 kameroje Nr. 129 (ryte - 3, vakare - 3); 2013-02-20 kameroje Nr. 129 (ryte - 3, vakare - 4); 2013-02-21 kameroje Nr. 129 (ryte - 3, vakare - 4); 2013-02-22 - 2013-02-25 kameroje Nr. 129 (ryte - 4, vakare - 4); 2013-02-26 kameroje Nr. 129 (ryte - 2, vakare - 4); 2013-02-27 kameroje Nr. 129 (ryte - 4, vakare - 4); 2013-02-28 kameroje Nr. 129 (ryte - 3, vakare - 4); 2013-03-01–2013-03-13 kameroje Nr. 129 (ryte - 4, vakare - 4). 2013-03-14 T. S. išvyko į Kauno TI.

Pagal Kauno TI pateiktus duomenis, pareiškėjas 2013-03-14 atvyko į Kauno TI ir 2013-03-14–2013-03-15 buvo kameroje Nr. 339, kurios plotas – 16,53 kv. m, joje vietų skaičius – 4 ir pareiškėjas buvo laikytas plote, didesniame nei 3,6 kv.m, 2 paras. 2013-03-15–2013-04-03 pareiškėjas buvo patalpintas į kamerą Nr. 161, kurios plotas 15,59 kv. m, joje vietų skaičius – 4, pareiškėjas buvo laikytas plote, didesniame nei 3,6 kv.m, 1 parą, o 16 parų - plote, mažesniame nei 3,6 kv. m. Pareiškėjas 2013-04-03–2013-05-30 buvo patalpintas į kamerą Nr. 170, kurios plotas 15,10 kv. m, joje vietų skaičius – 4, pareiškėjas buvo laikytas plote, didesniame nei 3,6 kv. m, 22 paras, o 34 paras buvo laikomas plote, mažesniame nei 3,6 kv. m; 2013-05-30–2013-06-07 patalpintas į kamerą Nr. 154, kurios plotas 13,99 kv. m, joje vietų skaičius – 3, pareiškėjas buvo laikytas plote, didesniame nei 3,6 kv.m, 6 paras. 2013-06-07–2013-07-02 buvo patalpintas į kamerą Nr. 222, kurios plotas 19,00 kv. m, joje vietų skaičius – 5, pareiškėjas buvo laikytas plote, didesniame nei 3,6 kv. m, 19 parų, o 5 paras - plote, mažesniame nei 3,6 kv.m. 2013-07-02–2013-07-15 patalpintas į kamerą Nr. 331, kurios plotas 15,05 kv. m, joje vietų skaičius – 4, pareiškėjas buvo laikytas plote, didesniame nei 3,6 kv. m, 12 parų. Iš viso pareiškėjas Kauno TI buvo kalinamas 117 parų, iš kurių 62 paras buvo laikytas plote, didesniame nei 3,6 kv. m, o 55 paras - plote, mažesniame nei 3,6 kv. m (b. l. 35).

Pareiškėjas per šį laikotarpį į Lukiškių TI-K su rašytiniais ar žodiniais pareiškimais, prašymais ar skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė (b.l. 17–20).

Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi, kuri kiekvienais metais ji yra pratęsiama (b. l. 23–26, 27, 28–31, 32, 33). Iš teismui pateiktų išrašų iš medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2013-05-31 kreipėsi į gydytoją dėl gerklės skausmų, 2013-07-03 skundėsi galvos skausmais, 2013-04-03 pareiškėjas kreipėsi į gydytoją dėl gydymo vaistais patęsimo. 2013-05-03 pareiškėjas kreipėsi į gydytoją-psichiatrą ir skundėsi dantų griežimu naktį, nurodė, kad miega gerai, yra dirglus ir nervuotas (b. l. 43–44).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Šios bylos dalykas yra neturtinės žalos, padarytos pareiškėjui netinkamomis laikymo sąlygomis Kauno TI ir Lukiškių TI-K, priteisimo pagrįstumas.

Dėl laikymo sąlygų Kauno TI.

Minėta, kad pareiškėjas netinkamas laikymo sąlygas Kauno TI grindžia dviem aplinkybėm: kamerų ploto vienam asmeniui neatitikimu reikalavimams ir tuo, kad jo, nuomone, jam turėjo būti suteikta galimybė dušu pasinaudoti ne vieną, o du kartus į savaitę.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1. punkte: iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Kauno TI pripažįsta, jog jame pareiškėjas buvo kalinamas 117 parų, iš kurių 62 paras buvo laikytas plote, didesniame nei 3,6 kv. m, o 55 paras - plote, mažesniame nei 3,6 kv.m. Pareiškėjas neneigia, kad pačios kameros, neskaitant kartais per mažo jų ploto, įrengtos be priekaištų, tai patvirtina ir prie atsiliepimo pridėtos kamerų fotonuotraukos. Teismo vertinimu, bendra laikymo trukmė ir buvimas mažesnio, nei nustatyta pagal normas, ploto kamerose yra sąlyginai nedideli, todėl objektyviai negalėjo sukelti tokių pasekmių, apie kokias kalba pareiškėjas - kalinimo nežmoniškomis sąlygomis, prilygstančiomis kankinimui ir tyčiniam žmogaus asmenybės žlugdymui bei žeminimui.

Pagal Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (nuo 2010-04-11) 68 punktą laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. IR-172 (redakcija nuo 2009-06-10) 107 punktą taip pat ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė nueiti į dušą, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, ne rečiau kaip kartą per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Tad pareiškėjo argumentas, jog nesudarius galimybės duše lankytis du karus per savaitę, jam taip pat padaryta neturtinė žala, nepagrįstas teisės aktų reikalavimais. Iš pasakyto šioje sprendimo dalyje teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti tokį Kauno TI pareigūnų neveikimą, už kurį galima deliktinė Valstybės atsakomybė. Skundas šioje dalyje netenkinamas.

Dėl laikymo sąlygų Lukiškių TI-K.

Minėta, jog šis Valstybės atstovas teigia, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K su pertraukomis nuo 2011-11-05 iki 2013-03-14 praleido 134 paras ir iš jų 130,5 paros buvo laikomas kamerose, kur vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje nepilnai atitiko reikalavimus. Pareiškėjas teigia, kad šie duomenys nėra teisingi, nes jo skaičiavimais jis Lukiškių TI-K praleido 480 paras. Teismas su tokiu vertinimu sutinka ir mano, kad atsakovės atstovo pateikti duomenys aiškiai neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas daugiau nei metus – 1 metus ir maždaug 4,5 mėnesio, kas sudaro virš 400 dienų.

Motyvuojamoji dalis

2006-06-27 Viešojo administravimo įstatymo Nr. X-736 42 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal CK 6.271 str. 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. <...> CK 6.271 str. 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.250 str. 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

LVAT 2009-11-02 nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1241/2009 išaiškino, kad viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Todėl teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (administracinė byla Nr. A6-1286/2006). Iš šiame teismo sprendime padarytų išvadų akivaizdu, kad Lukiškių TI-K, beveik visą įkalinimo laiką nesudaręs pareišėjui tinkamų laikymo sąlygų (per mažo kamerų ploto prasme), pažeidė jo teisę į orias laikymo šioje įstaigoje sąlygas. Tad teismas pripažįsta, kad pareiškėjas dėl prastų laikyno sąlygų Lukiškių TI-K patyrė tam tikrą neturtinę žalą.

Pagal CK 6.250 str. 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

LVAT formuoja praktiką (žr., pvz., nutartis administracinėse bylose Nr. A556-1241/2009, A146-614/2010, A858-1222/2013), jog valstybė ir savivaldybės turi pareigą atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Kolegija nurodo, jog reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius šių sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/ neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią įvertinti ir materialiai kompensuoti yra ypatingai sunku, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti - tokią būseną galima tik iš naujo sukurti. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu. Materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta, turinio, todėl pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir LVAT praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (žr. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Pažymėtina, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atveju svarbu tai, kad neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Teismų praktikoje (žr., pvz., LVAT sprendimus administracinėse bylose Nr. A14 – 653/07, A444 – 619/08, nutartį administracinėje byloje Nr. A858 – 940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t.y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) formuoja praktiką, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir EŽTK) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą). Antra vertus, neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tada, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra intensyvūs, nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007). Dėl pareiškėjų nurodomų neigiamų emocinių ir psichologinių išgyvenimų LVAT taip pat yra pasisakęs, kad nuteisimo, gyvenamosios aplinkos pasikeitimo, siunčiant nuteistąjį bausmę atlikti faktas, objektyviai susijęs su asmens pergyvenimais ir stresu, bendravimo galimybių sumažėjimu, tačiau tai yra paties nuteistojo neteisėtų veiksmų, kurie pripažinti nusikalstamais, pasekmė, o ne gyvenamojo ploto stygiaus kalinimo vietose pasekmė. Abstraktūs pareiškėjo teiginiai yra nepakankami, pagrindžiant reiškiamas pretenzijas (LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. A17-1001/2007, A822-1463/2013). Įvertinęs išdėstytą, teismas sprendžia, kad pareiškėjo laikymas kamerose, kurios neatitiko teisės aktų reikalavimus, pažeidė jo teisę kalėti taip, kad kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo. Nustatydamas neturtinės žalos atyginimo dydį, įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais; atsižvelgia į pareiškėjo laikymo netinkamomis sąlygomis ilgą trukmę (virš 400 dienų), kad praktiškai visą laiką, išbūtą Lukiškių TI-K, buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, kaip ir į tai, jog jis į tokias sąlygas (kamerų tipo patalpas) pateko dėl savo kaltės (t.y. paties padarytų nusikaltimų), į tai, kad pareiškėjas dėl netinkamų sąlygų kamerose nesiskundė administracijai, kas rodo, jog jis nepatogumų konkrečiu laikotarpiu objektyviai nejautė, jam padarytos neturtinės žalos pagrindimas (apibūdinimas) yra abstraktus, taip pat į protingumo bei teisingumo kriterijus, Valstybės finansines galimybes. Teismas sprendžia, kad tokioje situacijoje 500 litų yra pakankamas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimas. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas yra sumokėjęs 100 Lt žyminį mokestį (b.l. 6), įvertinęs, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 40 str. 1 d. 11 punktą skundai dėl žalos atlyginimo žyminiu moeskęiu nėra apmokestinami, įpareigoja Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti pareiškėjui šį žyminį mokestį (ABTĮ 42 str. 1, 2 d.). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str., teisėja

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

pareiškėjo T. S. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti T. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 500 (penkis šimtus) litų neturtinei žalai atlyginti.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti T. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) be pagrindo pagal 2013-07-15 mokėjimo kvitą sumokėtus 100 (vieną šimtą) litų žyminio mokesčio.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Nijolė Žalnieriūnienė