- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-28
- Bylos Nr.
- eI-1278-643/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- Kredito unijos „Taupkasė“
- Atsakovas
- Lietuvos bankui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Rasos Ragulskytės – Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Kredito unijos „Taupkasė“ skundą atsakovui Lietuvos bankui dėl sprendimo panaikinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Kredito unija „Taupkasė“ (toliau – ir pareiškėjas arba Unija) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos banko 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 241-221.
Skunde pareiškėjas nurodo, kad aktualios redakcijos Kredito unijų įstatymas (toliau – KUĮ) numato, jog visos Lietuvos Respublikoje veiklą vykdančios kredito unijos ne vėliau kaip 2018 m. sausio 1 d. privalo: arba tapti centrinės kredito unijos narėmis (KUĮ 4 str. 1 d.); arba persitvarkyti į pagal Bankų įstatymą išduotą banko licenciją turinčią akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę (KUĮ 71 str. 1 d.); arba įgyvendinti reorganizavimo ir likvidavimo procedūras Civilinio kodekso (CK), KUĮ, Finansų įstaigų įstatymo nustatyta tvarka (KUĮ 67 str.).
Pareiškėjo visuotinis narių susirinkimas 2017 m. kovo 26 d. pirminiu prioritetu pasirinko pertvarkymo galimybę ir nutarė pritarti Unijos pertvarkymui į Bankų įstatymą išduotą banko licenciją turinčią uždarąją akcinę bendrovę (specializuotą banką). Unija atliko visumą pasirengimo veiksmų, būtinų pertvarkymui įgyvendinti, t.y. atliko išsamią numatomo pertvarkymo privalumų ir trūkumų analizę, paskutiniųjų trejų metų finansinių ataskaitų analizės pagrindu parengė veiklos plano metmenis, parengė kredito unijos nario tapimo po pertvarkymo tęsiančio veiklą specializuoto banko akcininku tvarką ir sąlygas, numatė valdymo ir organizacinės struktūros pakeitimus, suplanavo konkrečius veiksmus kaip bus sukauptas reikiamo dydžio kapitalas, parengė po pertvarkymo veiksiančio specializuoto banko įstatų projektą ir atliko eilę kitų pasirengimo pertvarkymui veiksmų.
Šalies argumentai
2017 m. balandžio 26 d. Unija Lietuvos bankui pateikė prašymą Nr. R17-04/26-12 dėl sutikimo vykdyti Unijos pertvarkymą išdavimo (toliau – Prašymas). Kartu su Prašymu Unija Lietuvos bankui pateikė visumą dokumentų, patvirtinančių, jog pasirengimo pertvarkymui veiksmai yra tinkamai atlikti, todėl egzistuoja visi pagrindai išduoti sutikimą Unijos pertvarkymui į specializuotą banką.
Nagrinėdamas Unijos Prašymą Lietuvos bankas 2017 m. birželio 26 d. raštu Nr. S 2017/(21.24-2102)-12-3043 ir 2017 m. spalio 6 d. raštu Nr. S 2017/(21.24-2102)-12-4671 prašė pareiškėjo ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 13 d. pateikti informaciją, kuri Lietuvos bankui leistų įsitikinti, kad pareiškėjas sukaupė nustatyto dydžio tvarų kapitalą, išsamiai aprašant priemones, kurios buvo naudojamos. Lietuvos bankas taip pat prašė pateikti įrodymus, patvirtinančius Unijos nurodyto potencialaus investuotojo UAB „BS Finance“ finansinį pajėgumą dalyvauti formuojant būsimo specializuoto banko kapitalą.
Vykdydama Lietuvos banko prašymą Unija 2017 m. spalio 13 d. pateikė išsamius paaiškinimus Lietuvos bankui visais banko nurodytais klausimas. Nepaisant to, 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 241-221, Lietuvos bankas nusprendė atsisakyti išduoti sutikimą Unijos pertvarkymui (toliau – Ginčijamas sprendimas). Ginčijamas sprendimas priimtas nurodant, jog Unijos nuosavo kapitalo dalių suma, apskaičiuota į Unijos pajinį kapitalą neįtraukiant už Unijos papildomus pajus, kurie įsigyti iki 2017 m. sausio 1 d. įmokėtų pajinių įnašų, sudaro mažiau kaip 500 000 Eur suma; Unijos planuojami atlikti veiksmai nėra pakankami pasirengti vykdyti reikalavimus, kurie nustatyti banko licencijai gauti, kadangi Unijos parengtas veiklos planas turi trūkumų, iš pateiktų duomenų nėra aišku, ar Unijos nurodytas potencialus investuotojas yra pajėgus investuoti į reikiamą suformuoti kapitalą, taip pat abejotina, ar Unijai nesugebant užtikrinti vykdomos veiklos patikimumo ir saugumo, galėtų būti užtikrinamas specializuoto banko veiklos patikimumas ir saugumas.
2017 m. gruodžio 19 d. Lietuvos banko raštu Nr. S 2017/(21.18-2102)-12-5918 Unija buvo informuota, jog 2017 m. gruodžio 28 d. Lietuvos banko priežiūros tarnybos komiteto posėdyje bus sprendžiamas klausimas dėl poveikio priemonės taikymo Unijai. Rašte nurodyta, jog klausimą dėl poveikio priemonės taikymo numatoma svarstyti, nes Lietuvos bankas neturi duomenų, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybai 2017 m. gruodžio 4 d. atsisakius išduoti sutikimą Unijos pertvarkymui, pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 1 d. taps centrinės kredito unijos nare. Rašte taip pat pažymėta, kad Lietuvos bankas kredito unijai, kuri iki 2018 m. sausio 1 d. nėra įstojusi į centrinę kredito uniją, nėra reorganizuota arba nėra gavusi Lietuvos banko sutikimo vykdyti pertvarkymą, atšaukia išduotą kredito unijos licenciją.
Unija mano, kad Lietuvos bankas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė išduoti sutikimą Unijos pertvarkymui.
Pareiškėjos nuosavas kapitalas (pajinis kapitalas (be papildomų pajų, įsigytų iki 2017 m. sausio 1 d.) ir praėjusių metų nepaskirstytas nuostolis) 2017 m. spalio 1 d. (iki Lietuvos bankui priimant sprendimą neišduoti sutikimo Unijos pertvarkymui) sudarė minus 15,58 tūkst. Eur, tačiau jau 2017 m. spalio 31 d. duomenimis (duomenys Lietuvos bankui pateikti 2017 m. lapkričio 8 d. ) Unijos nuosavas kapitalas sudarė 140,28 tūkst. Eur. 2017 m. gruodžio 1 d. duomenimis (duomenys Lietuvos bankui pateikti 2017 m. gruodžio 5 d. ) Unijos nuosavas kapitalas sudarė jau 518,7 tūkst. Eur, t .y. visiškai atitiko KUĮ nustatytus reikalavimus. Lietuvos bankas neturėjo pagrindo atsisakyti Unijai išduoti sutikimą vykdyti pertvarkymą, kadangi Unija atitiko KUĮ nustatytą nuosavo kapitalo dydžio reikalavimą.
Atlikus Unijos inspektavimą 2017 m. liepos 10 d. parengtoje tikslinio inspektavimo ataskaitoje Nr. 2017/329-76 buvo nurodyti Unijos veikloje naudojamų juridinių asmenų vertinimo tvarkų trūkumai. Reaguodamas į nustatytus trūkumus pareiškėjas parengė šių trūkumų pašalinimo priemonių planą (kuris yra suderintas su Lietuvos banku) ir jo pagrindu atnaujino juridinių asmenų vertinimo tvarkas bei kitus Unijos vidaus teisės aktus. Kadangi Lietuvos bankas pareiškėjui nepateikė pastabų dėl parengtų dokumentų naujų redakcijų, laikytinas nepagrįstu Lietuvos banko teiginys, kad Unija nėra tinkamai pasirengusi vykdyti skolinimo juridiniams asmenims veiklos. Unija su Lietuvos banku yra suderinusi skolinimo juridiniams asmenims tvarką, tad Lietuvos bankas neturėjo teisės atsisakyti duoti sutikimo Unijos pertvarkymui tuo pagrindu, kad ji nėra pasirengusi vykdyti skolinimo juridiniams asmenims veiklos.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad reikalavimai veiklos plano turiniui jokiame teisės akte nėra išsamiai reglamentuoti. Kredito unijos veiklos plano sudarymo reikalavimų apraše (Lietuvos banko valdybos patvirtintame 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 03-2) yra numatytos tik bendros turinio gairės, kurias Unijos parengtas veiklos planas visiškai atitinka. Be bendrųjų gairių, jokie papildomi reikalavimai veiklos planui nėra numatyti, šių reikalavimų Unijos planui nebuvo pateikęs ir Lietuvos bankas. Atsižvelgiant į tai, Unijos atžvilgiu negalėjo būti priimtas sprendimas atsisakyti išduoti sutikimą pertvarkymui tuo pagrindu, kad Unijos parengtas veiklos planas neatitiko jokiame teisės akte neišdėstytų reikalavimų.
Unijos įsitikinimu, veiklos planas gali būti koreguojamas ir pildomas net ir jo vykdymo metu, ypač tie jo trūkumai, kurie nurodyti Ginčijamame sprendime. Sutikimas vykdyti pertvarkymą nėra banko licencijos suteikimas. Lietuvos banko pastabos (pvz. dėl banko rizikos apetito, dėl pateikiamų banko veiklos prognozių intervalų platumo ir pan.) yra tokios, į kurias galima atsižvelgti ir planą papildyti būtent Lietuvos banko konsultacijų ir bendradarbiavimo pagalba per visą laikotarpį iki prašymo dėl banko licencijos išdavimo. Ginčijamame sprendime išdėstytos Unijos veiklos plano pastabos yra abstrakčios ir nepagrįstos konkrečiais teisės akto ar bankinės veiklos gairių punktais, todėl jas suprasti ir pataisyti galima tik Unijai ir Lietuvos bankui bendradarbiaujant.
Unija pažymi, kad tik vieno iš būdų (t. y. vieno investuotojo įvertinimas kaip nepajėgaus investuoti į Unijos kapitalą 2017 m. rugsėjo 30 d. metu, nors Unija dėl licencijos kreiptis planuoja tik 2018 m. gruodžio 31 d.), kuriais bus formuojamas specializuoto banko kapitalas neigiamas įvertinimas negali būti laikomas priežastimi konstatuoti aplinkybę, kad Unijos planuojami atlikti veiksmai nėra pakankami pasirengti vykdyti reikalavimus, kurie nustatyti specializuoto banko licencijai gauti.
Unijos pertvarkymo į specializuotą banką plane yra aiškiai nurodyti numatomi kapitalo finansavimo būdai, t. y. numatyta, jog specializuoto banko akcinis kapitalas bus ne mažesnis kaip 2 mln. Eur ir formuojamas jis bus trimis būdais: numatomo pagrindinio specializuoto banko akcininko (UAB „BC Finance“) papildomu įnašu, jam įsigyjant ne mažiau kaip 1 000 000 Eur vertės specializuoto banko akcijų, numatomo strateginio investuotojo papildomu įnašu, jam įsigyjant ne mažiau kaip 1 000 000 Eur vertės specializuoto banko akcijų ir Unijos pajininkų, sutinkančių tapti specializuoto banko akcininkais, pajų (pagrindinių, ir papildomų) pagrindu bei papildomais įnašais.
Lietuvos bankas vertino tik vieną iš Unijos numatytų kapitalo formavimo būdų, dėl kitų kapitalo formavimo galimybių Ginčijamame sprendime visiškai nepasisakydamas ir neįvertindamas, jog teisės aktų reikalaujamas kapitalas turės būti suformuotas ne esamuoju momentu, o ateityje, kuomet Unija kreipsis dėl licencijos specializuoto banko veiklai išdavimo. Atsižvelgiant į aplinkybes, jog pertvarkymo į specializuotą banką plane yra numatyti trys specializuoto banko akcinio kapitalo būdai bei tai, kad tikslus specializuoto banko kapitalo dydis priklausys nuo kreipimosi į Lietuvos banką (dėl banko licencijos išdavimo) metu fiksuojamų Unijos veiklos rodiklių, Unija mano, kad Lietuvos bankas Unijos planus dėl būsimo specializuoto banko kapitalo formavimo įvertino selektyviai (atliekant tik vienos iš galimybių vertinimą, o dėl kitų galimybių visiškai nepasisakant) bei subjektyviai, neatsižvelgiant į pertvarkymo į specializuotą banką plano kontekstą.
Unija nesutinka, kad jos veikloje buvo pažeisti teisės aktų reikalavimai, kadangi Unijos apskaitoje buvo parodytos pagrįstos programinės įrangos pasigaminimo išlaidos, o klaida, susijusi su pajamų iš programinės įrangos ir diegimo darbų pardavimo, ją pastebėjus, buvo nedelsiant ištaisyta. Unija pažymi, kad informacija apie nurodytų 758,94 tūkst. Eur kitos veiklos pajamų parodymo 2017 m. rugsėjo 30 d. parengtoje Pelno (nuostolių) ataskaitoje, Lietuvos bankui buvo teikta 2017 m. lapkričio 24 d. siųstame rašte Nr. R17-11/24-2. Papildomų Unijos paaiškinimų Lietuvos bankas net nevertino. Priimdamas Ginčijamą sprendimą Lietuvos bankas taip pat neįvertino 2017 m. lapkričio 24 d. Unijos paaiškinime nurodytų aplinkybių, jog Unija, peržiūrėjusi atliktus su programinės įrangos pardavimu susijusius apskaitos įrašus ir atsižvelgdama į padarytą klaidą juos atliekant, 2017 m. lapkričio 17 d. pirkėjui išrašė kreditinę sąskaitą-faktūrą serija TAUPKIT Nr. 002 kuria sumažino sąskaitos-faktūros TAUPKIT Nr. 001 pardavimo pajamų sumą (kreditinė sąskaita išrašyta 150 000 Eur sumai, atitinkamai programinės įrangos pirkėjo iki 2018 m. sausio 1 d. mokėtina suma yra: 350 000 Eur). Tokiu būdu Unija užtikrino finansinėse ataskaitose pateiktos informacijos atitikimą verslo apskaitos standartams.
Unija papildomai nurodo, kad kitų veiklos pajamų parodymo 2017 m. rugsėjo 30 d. parengtoje Pelno (nuostolių) ataskaitoje operacijos nėra standartinės, todėl atsirado klaida apskaitant minėtas operacijas. Svarbu paminėti, kad nestandartinės operacijos yra peržiūrimos per ataskaitinį laikotarpį (t. y. finansinių metų bėgyje), konsultuojamasi su auditoriais ir remiantis auditorių išvadomis bei VAS rekomendacijomis, jeigu yra reikalinga, nestandartinių operacijų klaidos yra ištaisomos. Atsižvelgdama į tai, Unija kreipėsi į nepriklausomą auditorių K. A., dėl Unijos apskaitoje parodytų nestandartinių operacijų tinkamumo bei ištaisytų operacijų tinkamumo. Unija yra gavusi nepriklausomo auditoriaus išvadą, kurioje, atsižvelgiant į VAS reikalavimus, yra teigiamai įvertintas Unijos atliktas klaidos taisymas dėl 500 000 Eur pajamų iš programinės įrangos pardavimo registravimo Unijos apskaitoje bei programinės įrangos pasigaminimo išlaidų atspindėjimas Unijos apskaitoje.
Unija nesutinka su Ginčijamame sprendime išdėstytu Lietuvos banko vertinimu, kad sumažinus Unijos parengtose 2017 m. rugsėjo 30 d. finansinėse ataskaitose parodytas kitos veiklos pajamas, kapitalo pakankamumo rodiklis 2017 m. rugsėjo 30 d. būtų sudaręs 10,58 proc., t. y. kredito unija būtų nevykdžiusi 13 proc. kapitalo pakankamumo normatyvo. Unija pripažįsta, jog suklydo į 2017 m. rugsėjo 30 d. parengtą Pelno (nuostolio) ataskaitą įtraukdama į pajamas 500 000 Eur sumą už programinės įrangos pardavimą, kuri galėjo būti įtraukiama į apskaitą atlikus turto perdavimą 2017 m. lapkričio 18 d. Dėl šios aplinkybės, skaičiuojant 2017 m. rugsėjo 30 d. Unijos kapitalo pakankamumo rodiklį, 500 000 Eur pajamos turi būti išimtos iš kapitalo pakankamumo skaičiavimo. Tačiau, Unija nesutinka, kad iš kapitalo pakankamumo rodiklio skaičiavimo turi būti išimama 258 944 Eur programinės įrangos pagaminimo savikaina. Po gautos nepriklausomo auditoriaus K. A. išvados atlikti koregavimai, neturi jokios įtakos kapitalo pakankamumo rodikliui. Konkrečiai, jei 2017 m. rugsėjo 30 d. balanse 258 944 Eur buvo parodyti einamų metų rezultate (D18241 ir K4320), tai po atliktų koregavimų retrospektyviniu būdu (pagal 7-ojo VAS standarto rekomendaciją), šia suma yra koreguojamas praėjusių metų nepaskirstytas pelnas (D18241 ir K320). Iš kapitalo pakankamumo rodiklio skaičiavimo atėmus 500 000 Eur pajamų už parduotą programinę įrangą, o 258 944 Eur (programinės įrangos pasigaminimo savikainą už 2015 ir 2016 metus) perkėlus iš einamų metų pelno (nuostolio) straipsnio į nepaskirstytą praeitų metų rezultatą, kapitalo pakankamumo rodiklis 2017 m. rugsėjo 30 d. butų sudaręs 13,04 proc., kas yra pakankama kapitalo pakankamumo normatyvo vykdymui.
Lietuvos bankas, skaičiuodamas Unijos kapitalo pakankamumo rodiklį retrospektyviniu būdu 2017 m. rugsėjo 30 d., neįvertino, kad eliminavus iš kapitalo 500 000 Eur sumą, ta pačia suma reikia mažinti ir pagal riziką vertintus aktyvus. Dėl šios aplinkybės akivaizdu, kad Lietuvos banko išdėstytas skaičiavimas neatitinka kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių, o pateiktas 10,58 proc. retrospektyvinis kapitalo pakankamumo rodiklis yra netikslus (turėjo būti nurodytas 11,23 proc. kapitalo pakankamumo rodiklis).
Skaičiuojant kapitalo pakankamumo rodiklį 2018 m. sausio 1 d. Lietuvos bankas rėmėsi 2017 m. rugsėjo 30 d. Unijos pateiktais duomenis ir darė prielaidą, jog per 2017 m. IV ketvirtį Unijos kapitalas nesikeis. Tačiau nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2017 m. gruodžio 20 d. Unijos tvarus kapitalas yra išaugęs net 72 proc., t. y. nuo 1 052 760 Eur iki 1 812 40 Eur. Jeigu Lietuvos bankas būtų įvertinęs 2017 m. gruodžio 20 d. Unijos tvarų kapitalą bei, remiantis nepriklausomo auditoriaus rekomendacijomis, Unijos atliktas ūkinių operacijų korekcijas (kurios atitinka verslo apskaitos standartų reikalavimus), Unijos kapitalo pakankamumo rodiklis 2018 m. sausio 1 d. būtų 7,63 proc. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, akivaizdu, kad gavusi sutikimą vykdyti pertvarkymą Unija pilnai būtų sugebėjusi vykdyti nustatytą kapitalo pakankamumo normatyvą. Lietuvos bankas, atsisakydamas išduoti sutikimą Unijos pertvarkymui, šios aplinkybės visiškai nevertino.
Unija nurodo turinti pagrindą abejoti Lietuvos banko nešališkumu vertinant unijų prašymus išduoti sutikimą vykdyti pertvarkymą, kadangi atsižvelgiant į inspektavimo metu nustatytus unijų veiklos trūkumus bei įstatymų pažeidimus (pastebėtina, kad Kredito unijos „Taupa“ veikloje buvo nustatyti gerokai daugiau teisės aktų pažeidimų nei Unijos veikloje), unijų prašymai buvo vertinti skirtingai. Taip pat pastebi, kad inspektavimo metu įvairių trūkumų buvo rasta ir LTL kredito unijos veikloje (žr. lentelėje žemiau), tačiau inspektavimo metu nustatyti šalintini unijos veiklos trūkumai, nors jų buvo ne vienas, Lietuvos banko nebuvo pripažinti pakankamais, kad LTL Kredito unija galėtų būti laikoma nesugebančia užtikrinti saugios ir patikimos veiklos (kai tuo tarpu Unija buvo įvertinta kaip nesugebanti užtikrinti saugios ir patikimos veiklos).
Pareiškėjas pabrėžia, kad Ginčijamame sprendime išdėstytus veiklos trūkumus, kurie buvo nustatyti Unijos inspektavimo metu, Unija jau yra ištaisiusi bei apie tai pateikusi informaciją Lietuvos bankui, todėl teiginys, jog Unija nesugeba užtikrinti saugios ir patikimos veiklos neatspindi realybės. Lietuvos bankas Unijai pastabų dėl veiklos trūkumų pašalinimo priemonių plano vykdymo nėra pateikusi, todėl laikytina, kad Unijos veiklos trūkumai yra pašalinti tinkamai.
Atsiliepimas
Lietuvos bankas atsiliepimu prašo skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad kreipimosi į Lietuvos banką dėl sutikimo vykdyti pertvarkymą išdavimo metu Unijos nuosavas kapitalas turėjo būti ne mažesnis kaip 500 000 Eur.
Įvertinus pareiškėjo kartu su prašymu išduoti sutikimą vykdyti pertvarkymą pateiktus dokumentus, Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2017 m. birželio 26 d. raštu Nr. S 2017/(21.24- 2102)-12-3043 pareiškėjas buvo informuotas, kad KUĮ pakeitimo įstatyme nustatyto dydžio nuosavą kapitalą Unija privalo turėti kreipimosi į Lietuvos banką dėl sutikimo vykdyti pertvarkymą išdavimo metu. Minėtu raštu pareiškėjui taip pat buvo nurodyta, kad, remiantis Lietuvos banko turimais duomenimis, Unijos nuosavas kapitalas, 2017 m. gegužės 31 d. duomenimis, sudarė 310 270 Eur, todėl neatitiko KUĮ pakeitimo įstatymo reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas paprašė pareiškėjo pateikti informaciją, kuri leistų įsitikinti, kad pareiškėjas sukaupė reikalaujamo dydžio kapitalą, arba apsvarstyti kitas Unijos veiklos perspektyvas. Pareiškėja Lietuvos bankui prašytos informacijos nepateikė, todėl Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2017 m. spalio 6 d. raštu Nr. S 2017/(21.24-2102)-12-4671 pareiškėjo buvo pakartotinai paprašyta pateikti informaciją, reikalingą išduoti sutikimą vykdyti pertvarkymą.
Pareiškėjas 2017 m. spalio 13 d. raštu Nr. R17-10/13-1 informavo Lietuvos banką, kad prašymą išduoti sutikimą vykdyti pertvarkymą pateikė neturėdama KUĮ pakeitimo įstatyme nustatyto dydžio kapitalo, nes nemanė, jog nustatyto dydžio kapitalas privalo būti sukauptas kreipimosi į Lietuvos banką dėl sutikimo vykdyti pertvarkymą išdavimo metu. Minėtu raštu pareiškėjas taip pat nurodė, kad šio rašto pateikimo dieną (2017 m. spalio 13 d.) Unijos nuosavo kapitalo dalių suma atitiko KUĮ pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje nustatytus dydžius, tačiau Lietuvos bankui tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Lietuvos bankas pažymi, kad pareiškėjos teiginiai, kad neva jos nuosavo kapitalo dydis minėto rašto pateikimo dieną, t. y. 2017 m. spalio 13 d., atitiko KUĮ pakeitimo įstatymo nustatytą dydį, neatitinka tikrovės, nes, kaip pareiškėja nurodo skunde teismui jos nuosavas kapitalas 2017 m. spalio 1 d. sudarė minus 15,58 tūkst. Eur. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad pareiškėjo nuosavas kapitalas nei kreipimosi į Lietuvos banką dėl sutikimo vykdyti pertvarkymą išdavimo metu, nei 2017 m. spalio 13 d. neatitiko KUĮ pakeitimo įstatyme nustatyto dydžio. Lietuvos bankas Ginčijamą sprendimą priėmė vadovaudamasis ta informacija, kurią buvo pateikęs pareiškėjas. Lietuvos bankas dar 2017 m. birželio 26 d. informavo Uniją, kad jos nuosavas kapitalas neatitinka KUĮ pakeitimo įstatymo nustatyto dydžio, todėl pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pateikti informaciją apie nuosavo kapitalo atitiktį teisės aktų reikalavimams, tačiau, kaip 2017 m. gruodžio 22 d. skunde teismui nurodo pats pareiškėjas, tokią informaciją jis Lietuvos bankui pateikė tik 2017 m. gruodžio 5 d., t. y. jau priėmus ginčijamą sprendimą.
Lietuvos bankas pažymi, kad sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjai sutikimą vykdyti pertvarkymą buvo priimtas ne tik dėl priežasties, kad pareiškėjas neturėjo KUĮ pakeitimo įstatyme nustatyto dydžio nuosavo kapitalo, bet ir įvertinus visas kitas reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu buvo padaryta išvada, kad Unijos planuojami atlikti veiksmai nėra pakankami pasirengti vykdyti reikalavimus, kurie nustatyti banko licencijai gauti.
Motyvuojamoji dalis
Bankų įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad specializuoto banko 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 26 straipsnio 1 dalies a-e punktuose nustatytų nuosavo kapitalo dalių suma turi būti ne mažesnė kaip vienas milijonas eurų. Kaip matyti iš pareiškėjo pateikto pertvarkymo plano, Unijos pajų bei papildomų įnašų pagrindu numatoma apmokėti akcijų vertė nėra reikšminga (50-100 tūkst. Eur). Pareiškėja Lietuvos bankui taip pat nepateikė jokios informacijos apie numatomą strateginį investuotoją, todėl, kaip ir nurodoma pertvarkymo plane, pagrindinis kapitalo formavimo šaltinis buvo potencialaus investuotojo UAB „BC Finance“ papildomas įnašas. Įvertinęs pareiškėjo pateiktus dokumentus, Lietuvos bankas motyvuotai ir pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvados, kad potencialus investuotojas UAB „BC Finance“ yra finansiškai pajėgus investuoti į Unijos kapitalą.
Lietuvos bankas pažymi, kad tikslus būsimo banko kapitalo dydis gali skirtis nuo nurodyto pertvarkymo plane, tačiau nagrinėjant pareiškėjo prašymą išduoti leidimą persitvarkyti, inter alia, buvo vertinama potenciali pareiškėjo galimybė suformuoti reikalaujamo dydžio kapitalą bei numatomi kapitalo formavimo šaltiniai. Iš Unijos Lietuvos bankui pateiktos informacijos nebuvo pagrindo išvadai, kad UAB „BC Finance“ yra finansiškai pajėgi investuoti į Unijos kapitalą, o, iš esmės nesant alternatyvių kapitalo formavimo šaltinių, Ginčijamo sprendimo išvada, kad Unijos planuojami atlikti veiksmai nėra pakankami pasirengti vykdyti reikalavimus, kurie nustatyti banko licencijai gauti, yra pagrįsta.
Pareiškėjai buvo atsisakyta išduoti sutikimą vykdyti pertvarkymą, inter alia, dėl to, kad pareiškėja, veikdama kaip kredito unija, nesugeba užtikrinti saugios ir patikimos veiklos. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos banko vertinimu, nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėja sugebės vykdyti gerokai griežtesnius banko veiklai nustatytus reikalavimus. Sprendime Nr. 241-221 konstatuota, kad pareiškėja neteisingai sudarė finansines bei priežiūrai skirtas ataskaitas, o sudariusi jas teisingai, 2017 m. rugsėjo 30 d. pareiškėja būtų nevykdžiusi Kredito unijų veiklos riziką ribojančių normatyvų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 1995 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 105 „Dėl Kredito unijų veiklos riziką ribojančių normatyvų“, 3 punkte nustatyto 13 proc. kapitalo pakankamumo normatyvo. Pareiškėja su tokia Lietuvos banko išvada nesutinka.
Lietuvos bankui pateiktose 2017 m. rugsėjo 30 d. finansinėse ataskaitose pareiškėjas nepagrįstai nurodė ne mažiau kaip 758,94 tūkst. Eur pajamų. Tokia padėtis susiklostė todėl, kad 2017 m. trečiąjį ketvirtį pareiškėjas į Pelno (nuostolio) ataskaitą kaip pajamas įtraukė 2015 m. ir 2016 m. patirtas 258,94 tūkst. Eur programinės įrangos pasigaminimo išlaidas bei 500 tūkst. Eur programinės įrangos pardavimo pajamas. Apskaitos klaidų gali atsirasti dėl netikslių matematinių skaičiavimų, neteisingo apskaitos politikos taikymo ar faktų interpretavimo, apgaulės ar apsirikimo. Aiškindamas apskaitos klaidos kilmę, pareiškėjas 2017 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. R17-11/24-2 nurodė, kad, prasidėjus programinės įrangos kūrimo procesui, Unijoje dar nebuvo planų sukurtą programinę įrangą parduoti, todėl programos kūrimo sąnaudos buvo priskirtos prie 2015 ir 2016 m. veiklos sąnaudų. Pažymėtina, kad sukurto nematerialaus turto pardavimas nėra aplinkybė, lemianti nematerialaus turto įtraukimo į apskaitą principus. Jei pareiškėja nuo 2015 m. kovo mėnesio savo reikmėms būtų kūrusi programinę įrangą, patirtų išlaidų priskyrimas prie nematerialiojo turto būtų pagrįstas remiantis 13-ojo verslo apskaitos standarto „Nematerialusis turtas“, patvirtinto viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto standartų tarybos 2003 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1 „Dėl Verslo apskaitos standartų patvirtinimo“, (13-asis VAS) nuostatais. Atsižvelgiant į tai, Unijos atliktas retrospektyvinis apskaitos įrašų koregavimas remiantis 7-ojo VAS reikalavimais nėra pagrįstas. Pareiškėjas sukurtą programinę įrangą priskyrė prie parduoti skirto turto ir įtraukė į apskaitą. Atkreiptinas dėmesys, kad 2017 m. lapkričio 24 d. rašte pareiškėjas nurodė, kad sukurta programinė įranga yra naudojama kredito unijos veikloje, taip pat, kad Unija neplanuoja tolimesnių programinės įrangos pardavimo veiksmų. Minėtame rašte pareiškėjas taip pat nurodė, kad programinės įrangos, kaip nematerialiojo turto, nuosavybė ir kontrolė priklauso Unijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo turima programinė įranga apskaitoje turėjo būti priskirta prie nematerialiojo turto ir į apskaitą įtraukta pagal 13-ojo VAS reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys, kad 13-ojo VAS 37 punkte nurodyta, kad išlaidos, kurias įmonė pripažino sąnaudomis ankstesniais laikotarpiais, vėliau negali būti koreguojamos ir priskiriamos prie nematerialiojo turto pasigaminimo (sukūrimo) savikainos. Todėl 2015 m. ir 2016 m. išlaidų priskyrimas prie pasigaminimo savikainos (258 944 Eur) prieštarauja 13-ojo VAS 37 punkto reikalavimams.
Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas pripažįsta suklydęs į 2017 m. rugsėjo 30 d. Pelno (nuostolio) ataskaitą įtraukdamas 500 tūkst. Eur pajamų už programinės įrangos pardavimą.
Pareiškėjas Lietuvos bankui pateikė neteisingas finansines bei priežiūrai skirtas ataskaitas, o sudarius jas teisingai, pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 30 d. nevykdė svarbiausio su kapitalu susijusio kapitalo pakankamumo normatyvo, todėl Ginčijamo sprendimo išvada, kad pareiškėjas neužtikrina saugios ir patikimos kredito unijos veiklos, yra pagrįsta. Atkreiptinas dėmesys, kad, inter alia, dėl neteisingų finansinių ir priežiūrai skirtų ataskaitų sudarymo ir kapitalo pakankamumo normatyvo nevykdymo pareiškėjui Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 241-232 „Dėl Taupkasės, kredito unijos, veiklos apribojimo (moratoriumo)“ buvo skirta poveikio priemonė - iki 2018 m. vasario 28 d. paskelbtas kredito unijos veiklos apribojimas (moratoriumas).
Kredito unija, prieš priimdama sprendimą vykdyti kredito unijos pertvarkymą, turi būti parengusi, inter alia, kredito unijos veiklos plano 3 metų laikotarpiui, kuris prasideda nuo pirmos banko veiklos dienos, metmenis, be kita ko, pagrindžiančius kredito unijos pertvarkymo ir banko licencijos gavimo tikslingumą ir galimumą. Pareiškėjas Lietuvos bankui pateikė 2017 m. kovo 26 d. visuotiniame narių susirinkime patvirtintą veiklos planą, kuriame aprašomas Unijos pasirengimas būti banku. Nors teisės aktai nenustato detalių reikalavimų veiklos planui, tačiau pažymėtina, kad veiklos planas yra vienas esminių dokumentų, kurių pagrindu galima įsitikinti, kad banku siekianti tapti įstaiga sugebės užtikrinti banko veiklai keliamų reikalavimų vykdymą, be to, kiekviena įstaiga privalo pati parengti veiklos planą, kurio turinys priklauso nuo įstaigos dydžio, teikiamų paslaugų, veiklos pobūdžio, prisiimamos rizikos ir kt. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuvos banko Priežiūros tarnybos 2017 m. birželio 26 d. raštu pareiškėjui buvo pateiktos pastabos dėl veiklos plano trūkumų ir įvertinus pareiškėjos pateiktus paaiškinimus Ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjo veiklos planas neatspindi būsimo banko uždavinių įgyvendinimo priemonių, o kapitalo bazės didinimo, strateginio investuotojo pritraukimo ir jo finansinio pajėgumo klausimai nėra išsamiai išnagrinėti ir neleidžia įsitikinti, kad bus užtikrinta tvari būsimo banko veikla ir augimas.
Lietuvos bankas papildomai nurodo, kad neigiamai vertintinas Unijos veiklos plane nurodytas siekis orientuotis į smulkų bei vidutinį verslą, kaip vieną iš būsimo banko tikslinių klientų, nes pareiškėjas nėra pasirengęs vykdyti skolinimo juridiniams asmenims veiklos. Tokią išvadą Lietuvos bankas padarė atsižvelgdamas į 2017 m. gegužės 24 d. - birželio 9 d. atlikto pareiškėjo inspektavimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus. Kredito unijos pasirengimą vykdyti skolinimo juridiniams asmenims veiklą lemia ne tik tinkamų vidaus tvarkų buvimas, bet ir tai, kad būtų iš tikrųjų laikomasi šių tvarkų ir teisės aktų, reglamentuojančių skolinimo veiklą, reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad atlikto inspektavimo metu nustatyta atvejų, kad pareiškėjas praktikoje nesilaikė savo pačios vidaus tvarkų, taip pat įstatymų ir Lietuvos banko valdybos nutarimų pažeidimų, nepagrįsta pareiškėjo išvada, kad, atlikus vidaus tvarkų korekcijas, yra užtikrinamas teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymasis.
Teismo posėdžio metu Lietuvos banko atstovas prašė skundą atmesti.
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatyta, kad Unija tiek 2017 m. balandžio 26 d. prašymu Nr. R17-04/26-12, tiek ir skundu teismui siekė gauti Lietuvos banko sutikimą persitvarkyti į specializuotą banką. Šioje byloje ginčijamu sprendimu Lietuvos bankas, vadovaudamasis KUĮ 71 straipsnio 7 dalies 2 punktu ir konstatavęs, jog Unija nėra pakankamai pasirengusi vykdyti reikalavimus, kurie nustatyti banko licencijai gauti, išduoti sutikimą vykdyti Unijos pertvarkymą atsisakė.
Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 8 d. nutartimi Nr. B2-1596-555/2018 Unijai buvo iškelta bankroto byla. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi Nr. 2-1381-790/2018 Kauno apygardos teismo nutartis palikta nepakeista.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 13 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad šios proceso normos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Be to, šių teisės normų sisteminė analizė leidžia teigti, kad ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2015-01-13 nutartis Nr. A556-2196/2014).
Pagal KUĮ 71 straipsnio 1 dalį kredito unija gali būti pertvarkoma tik į pagal Bankų įstatymą išduotą banko licenciją turinčią akcinę bendrovę arba uždarąją akcinę bendrovę. To paties įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje kredito unija apibrėžiama, kaip kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš šiame įstatyme nustatytų neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu, taip pat turi teisę verstis kitų šiame įstatyme nustatytų finansinių paslaugų teikimu šio įstatymo nustatytiems asmenims ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę. Taigi, pertvarkoma gali būti tik tokia kredito unija, kuri turi Lietuvos banko išduotą licenciją verstis įstatyme nustatyta veikla ir tokia veikla verčiasi.
Unijai bankroto byla iškelta pagal specialų teisinį reglamentavimą – KUĮ 74 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Pagal 75 straipsnio 3 dalį teismui priėmus nutartį iškelti kredito unijai bankroto bylą: 1) administratorius pradeda atlikti savo funkcijas, o kredito unijos organų įgaliojimai sustabdomi. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus nutartį iškelti kredito unijai bankroto bylą, kredito unijos organai toliau atlieka savo funkcijas. Tokiu atveju teismas praneša Juridinių asmenų registro tvarkytojui apie kredito unijos teisinio statuso pasikeitimą; 2) draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš bankrutuojančios kredito unijos teismo ar ne ginčo tvarka; 3) nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas kredito unijos prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka.
Teisėjų kolegija, nustačiusi visas nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo pateiktų reikalavimų nagrinėjimas nesukels Unijai tiesioginių teisinių pasekmių, t.y. Unijos teisių ir pareigų apimtis nepasikeis. Net ir skundo patenkinimo atveju, objektyviai iš esmės pasikeitus situacijai (iškėlus Unijai bankroto bylą) Unija neįgautų teisės persitvarkyti į specializuotą banką. Sprendžiant dėl sprendimo nagrinėjamoje byloje įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms, t.y. teisinių pasekmių, ypač svarbu pažymėti, kad 2018 m. spalio 3 d. rašytiniuose paaiškinimuose ir 2018 m. lapkričio 6 d. prašyme pareiškėjo atstovas bankroto administratorius T. M. nurodė, kad bylos nagrinėjimas tapo nebetikslingas, o skunde išdėstyti klausimai prarado aktualumą.
Todėl įvertinus, kad materialinių teisinių prielaidų ginti pareiškėjo pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą nagrinėjamu atveju nenustatyta, o vien tik faktų, susijusių su teisinių pasekmių nebesukeliančių administracinių aktų (ne)teisėtumu, konstatavimas būtų nesuderinamas su realios ir veiksmingos teisminės gynybos užtikrinimu, pareiškėjo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo Kredito unijos „Taupkasė“ skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.