Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei D. B., ieškovės atstovui advokatui Laimučiui Zaukevičiui ir išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Agnei Naktinienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant ir nuotolinio konferencinio ryšio priemones, iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. B. ieškinį atsakovui P. B. dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalyse dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Biržų rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė D. B. ieškiniu prašė: 1. Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. kovo 29 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-3757-857/2023 patvirtintos taikos sutarties dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo ir priteisti iš atsakovo P. B. nuo 2025 m. vasario 1 d. nepilnamečio vaiko N. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pervedant šias lėšas į ieškovės banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 d., išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. 2. Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. kovo 29 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-3757-857/2023 patvirtintos taikos sutarties dalį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, nustatant sekančiai: ieškovė netrukdys atsakovui P. B. bendrauti su nepilnamečiu vaiku N. B. ir dalyvauti jo auklėjime. Bendravimo laiką ir vietą su nepilnamečiu vaiku P. B. privalo prieš dvi dienas suderinti su D. B.. 3. Likusias teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalis palikti nepakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, taip pat atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius. Tai yra, pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį, taip pat svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie yra esminiai. Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5; 3.3 straipsniai). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai.

16. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kreditorinius įsipareigojimus, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Vaiko išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo (padidinimo).

18. Atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnametį vaiką privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jo teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Pažymėtina, jos siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Įvertinus nepilnamečio šalių vaiko amžių (gim. (duomenys neskelbtini)), poreikius, atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenimis šalių sūnus ugdomas Biržų lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“, jam teikiamos logopedo paslaugos, perkami lavinamieji žaidimai, todėl tam, kad vaikas turėtų galimybes tinkamai vystytis, tobulinti savo gebėjimus ir taptų visaverte asmenybe, jam reikalinga ne tik nuolatinė priežiūra, tačiau turi būti sudarytos sąlygos ugdytis bei lavintis. Iki šiol iš atsakovo vaikui pagal 2023 m. kovo 29 d. teismo nutartimi patvirtintą taikos sutarties dalį yra teikiamas 150,00 Eur dydžio išlaikymas. Akivaizdu, kad nuo išlaikymo patvirtinimo (priteisimo) momento pasikeitė ekonominė situacija šalyje, padidėjo maisto produktų kainos, nepilnamečiui vaikui augant ir vystantis padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma, vertinant ir vaikui teikiamas logopedo paslaugas, reikalingus įgyti lavinamuosius žaidimus. Tačiau vertintina ir tai, jog nuo 2025 m. metų sausio 1 d. padidėjo minimalioji mėnesinė alga bei valstybės parama (išmokos) vaikams.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus faktiškai gyvena su ieškove. Nuo 2023 m. kovo 29 d. teismo nutartimi civilinėje byloje patvirtintos taikos sutarties dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, šalys susitarė, kad P. B. teiks nepilnamečio sūnaus N. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį mokomų periodinių išmokų nuo 2022 m. balandžio 1 d. iki sūnaus pilnametystės, praėjo tik beveik dveji metai.

21. Tačiau teismas pažymi, kad bylos aplinkybės patvirtina išaugusius vaiko poreikius, kurių tenkinimui reikia papildomų lėšų. Pripažintina, kad šiai dienai vaiko išlaikymui priteistų 150,00 Eur lėšų neužtenka būtiniausiems vaiko poreikiams tenkinti. Nėra ginčo, jog atsakovas iki 2024 m. gruodžio mėn. yra prisidėjęs papildomai 30,00 Eur prie vaiko poreikių tenkinimo. Teismui iš institucijos teikiančios išvadą žinoma, kad atsakovo motina maisto produktais ar dovanomis prisideda prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo ir tuo palengvina ieškovei šią naštą.

22. Ieškovė imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: dirba, išlaiko sūnų, suteikia jam gyvenamąjį būstą, perka maistą, vitaminus, rūpinasi sūnaus ugdymu ir lavinimu, ir pan. Tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Sprendimo (teismo nutarties), kuriuo vaikui išlaikymui buvo patvirtinta (priteista) po 150,00 Eur, priėmimo metu vaikas buvo pusantrų metų. Kadangi nuo to per minėtą laikotarpį nepilnametis vaikas pradėjo lankyti ugdymo įstaigą, darytina išvada, kad vaiko poreikiai neabejotinai išaugo. Tačiau nuo sprendimo (teismo nutarties) priėmimo iš atsakovo kitam jo išlaikomam vaikui buvo priteista po 100,00 Eur ir tai teismas vertina priimdamas šį sprendimą.

23. Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, atsižvelgia į Lietuvos teismų formuojamą teismų praktiką šios kategorijos bylose, į tai, kad atsakovas P. B. yra jaunas, sveikas ir darbingo amžiaus, dirba ir uždirba sau pragyvenimui reikalingas lėšas. Nėra duomenų apie atsakovo įdarbinimą Lietuvoje ar užsienyje, tačiau priešingų duomenų, kad atsakovas yra nedarbingas, į bylą nėra pateikta. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų pagrindžiančių gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas, todėl spręstina, kad jo gaunamos pajamos yra pakankamos išlaikyti ne tik save, bet ir teikti išlaikymą išlaikomiems asmenims. Bylos duomenimis atsakovas iki 2024 m. gruodžio mėn. teikė papildomą išlaikymą nepilnamečiui vaikui ir žinoma, kad papildomai maisto produktais ar dovanomis prie vaiko išlaikymo prisidėjo atsakovo motina. Atsakovas turi dar vieną išlaikomą nepilnametį asmenį (ieškinyje ir išvadoje tai nebuvo pažymėta). Šalių sūnui gyvenant su motina, o tėvui gyvenant atskirai, daroma išvada, kad tėvas daug mažiau bendrauja su sūnumi ir nuo 2024 m. gruodžio mėn. neskiria papildomoms išlaidoms, tad didesnė našta tenka motinai, taip pat atsižvelgiama į atsakovo turtinę padėtį, kuriai įtakos turi išlaikomas kitas nepilnametis asmuo, todėl yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių išlaikymo išlaidų paskirstymo (3.192 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą išlaikymo suma sūnui byloje atitinkamai mažinama iki 200,00 Eur per mėnesį.

24. Ištyręs ir įvertinęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu išklausęs ieškovės ir ieškovės atstovo paaiškinimus bei pateiktą išvadą teikiančios institucijos išvadą, teismas sprendžia, kad ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis iš esmės pasikeitė, taip pat išaugo bylos šalių nepilnamečio vaikų poreikiai. Teismas dėl dar vieno išlaikomo asmens pripažįsta atsakovo turtinių galimybių sumažėjimą Vertinamas ir vaiko poreikių išaugimas, todėl iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis gali būti didinamas. Byloje nėra įrodymų, kurie paneigtų esamą ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, o atsakovas tokių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 176-179 straipsniai).

25. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais darytina išvada, kad priteistinas sūnui iš atsakovo 200,00 Eur mėnesinėmis išmokomis mokamas išlaikymas (jį padidinus) nėra per didelis ar ypač pabloginantis atsakovo ar jo išlaikomo nepilnamečio asmens padėtį. Teismo vertinimu, atsakovo gaunamų pajamų turi pakakti ir dviejų nepilnamečių vaikų išlaikymui. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius, į ieškovės išlaidų padidėjimą dėl to, į tai, kad atsakovas turi dar vieną išlaikomą nepilnametį vaiką, šalių turtinę padėtį bei siekiant išsaugoti iš esmės protingą vaikų interesų, jų poreikių tenkinimo ir tėvų galimybių pusiausvyrą, nepažeidžiant proporcingumo principo, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas pakeisti 2023 m. kovo 29 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo ir priteisti iš atsakovo P. B. nuo 2025 m. vasario 1 d. nepilnamečio vaiko N. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pervedant šias lėšas į ieškovės banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 d., išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.201 straipsnis). Tuo ieškovės ieškinys dalyje tenkintinas iš dalies (CPK 178, 185 straipsniai).

26. Nėra duomenų, kad ieškovė netinkamai naudoja sūnaus išlaikymui skirtas pinigines lėšas, todėl ieškovė D. B. toliau tvarko sūnaus N. B. turtą uzufrukto teise bei naudoja išskirtinai vaiko interesais (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).

27. Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo neturi res judicata galios, todėl pasikeitus aplinkybėms, augant vaikui, ar pasikeitus šalių turtinei padėčiai, galimas pakartotinis ieškinys dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

28. Sprendimas dėl išlaikymo pakeitimo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (pakeitimo).

29. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikui yra lygios, nepriklausomai nuo to ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis).

30. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pateikiant ieškinį tarp šalių buvo kilę tam tikrų ginčų dėl atsakovo ir sūnaus bendravimo, nes ieškovė nori, kad atsakovas dėl susitikimų iš anksto susiderintų ir jai praneštų.

32. 2023 m. kovo 29 d. teismo nutartimi civilinėje byloje patvirtintos taikos sutarties dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, šalys susitarė, kad abu tėvai lygiomis teisėmis dalyvaus vaiko auklėjime, D. B. netrukdys ir nedarys apribojimų N. B. bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu P. B. (taikos sutarties 2 punktas).

33. Išvadą teikiančiai institucijai atsakovas žodžiu pateikė nuomonę, kad jis neprieštarauja, kad būtų pakeista nustatyta bendravimo tvarka. Nors teismo posėdžio metu iš išvadą teikiančios institucijos informaciją paaiškėjo, kad atsakovas nenorėtų (bendravimui su sūnumi) eiti į ieškovės namus, nes juose gyvena ieškovės draugas. Tačiau ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tarsis su atsakovu, kad jis namie susitiktų su vaiku, iki kol jis bus didesnis ir dėl šių susitikimų iš anksto susiderintų. Institucija išvadoje nurodė, kad jos žiniomis tarp šalių nėra kilę nesutarimų ar konfliktų dėl bendravimo su vaiku, taip pat nėra informacijos, kad apie šalių ginčus sprendžiant klausimus, susijusius dėl bendravimo tvarkos.

34. Dėl aukščiau išdėstyto teismas sprendžia, jog ieškovės ieškinyje siūlomas atsakovo bendravimo tvarkos su sūnumi pakeitimas neprieštarauja vaiko ir atsakovo interesams bei yra aiškus bei įvykdomas. Pažymėtina, jog ieškovė ieškinio reikalavime dėl vaiko bendravimo tvarkos su tėvu pakeitimo nėra nurodžiusi atsakovo pasimatymų su sūnumi vietos.

35. Teismas nusprendžia pakeisti 2023 m. kovo 29 d. teismo nutartimi civilinėje byloje patvirtintos taikos sutarties dalį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, nustatant sekančiai: ieškovė netrukdys atsakovui P. B. bendrauti su nepilnamečiu vaiku N. B. ir dalyvauti jo auklėjime. Bendravimo laiką ir vietą su nepilnamečiu vaiku P. B. privalo prieš dvi dienas suderinti su D. B.. Tuo ieškovės ieškinys dalyje tenkintinas visiškai (CPK 178, 185 straipsniai).

36. Išaiškinti šalims, kad bendravimo tvarkos teismo sprendimu nustatymas neužkerta kelio šalims, atsižvelgiant į vaiko interesus, bendravimo vietą ir laiką, pranešimą apie ketinimą bendrauti, keisti šalių abipusiu sutarimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

37. Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami (CPK 83 straipsnio 1 dalis 2 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis išieškojimo – pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovas sūnui teikė po 150,00 Eur išlaikymą, o teismo sprendimu nutarta priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui, mokamą periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur. Dėl to atsakovas už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo turi sumokėti 22,00 Eur ((200,00 – 150,00) x 12 mėn. x 3 proc.), apskaičiuojant 75 proc. mokėtino žyminio mokesčio, nes byla buvo vedama elektronine forma) žyminio mokesčio valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

38. Bylose dėl bendravimo tvarkos pakeitimo pagal įstatymą mokamas 111,00 Eur žyminis mokestis valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas), apskaičiuojant 75 proc. mokėtino žyminio mokesčio, nes byla buvo vesta elektronine forma (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokėjimo yra visiškai (100 proc.) atleista pagal 2024 m. gruodžio 27 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą. Ieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkinus visiškai, 111,00 Eur žyminis mokestis yra priteistinas iš atsakovo valstybei naudai. Iš viso atsakovo valstybei priteistina 133,00 Eur žyminio mokesčio suma.

39. Ieškovės ieškiniu pareikšti reikalavimai buvo patenkinti 75 proc. (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Todėl proporcingai, pagal pateiktą 2025 m. kovo 14 d. pažymą, 350,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos ieškovei advokato pagalbai apmokėti atsakovui sudaro 262,50 Eur sumą (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis). Ši antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma (262,50 Eur) iš atsakovo priteistina valstybei.

40. 31,72 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo valstybei priteistinos proporcingai ieškovės patenkintiems reikalavimams (75 proc.) ir sudaro 23,79 Eur, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra didesnė už nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. kovo 29 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-3757-857/2023 patvirtintos taikos sutarties dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui teikimo ir priteisti iš atsakovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2025 m. vasario 1 d. nepilnamečio vaiko N. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 centų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, pervedant šias lėšas į ieškovės D. B. banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 d., išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2023 m. kovo 29 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-3757-857/2023 patvirtintos taikos sutarties dalį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku, nustatant sekančiai: ieškovė D. B. netrukdys atsakovui P. B. bendrauti su nepilnamečiu vaiku N. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir dalyvauti jo auklėjime. Bendravimo laiką ir vietą su nepilnamečiu vaiku P. B. privalo prieš dvi dienas suderinti su D. B..

Likusias teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties dalis palikti nepakeistas.

Sprendimas išlaikymo pakeitimo dalyje vykdytinas skubiai.

Priteisti iš atsakovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 133,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus 00 centų) žyminio mokesčio, žyminį mokestį sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660 mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis).

Priteisti iš atsakovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23,79 Eur (dvidešimt tris eurus septyniasdešimt devynis centus) teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei, bylinėjimosi išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5662 mokėjimo paskirtis – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos).

Priteisti iš atsakovo P. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 262,50 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų penkiasdešimt centų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei, kurios mokamos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmams.