Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Kasacinio skundo Nr. DOK-4510/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00167-2020-0

2024 m. gruodžio 30 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Dariaus Kantaravičiaus ir Artūro Pažarskio, spręsdama nuteistojo N. M. gynėjo advokato Petro Ragausko kasacinio skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 29 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio priėmimo ir prašymo sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio vykdymą, klausimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kasaciniame skunde nesutinkama su N. M. paskirtomis bausmėmis, nes buvo netinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies nuostatos. Teismai pagrįstai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį, tačiau netinkamai interpretavo teisės normos turinį ir apimtį. Pažymima, kad N. M. turi 4 vaikus iki ketverių metų amžiaus, šeima neturi nuosavo būsto, todėl gyvena nuomojamame bute, už kurį mokama iš N. M. gaunamų pajamų. Dėl vaikų amžiaus ir skaičiaus jų motinos galimybė dirbti ir išlaikyti save ir vaikus yra nereali. N. M. yra vienintelis vaikų ir jų motinos išlaikytojas. N. M. įkalinimas pasmerkia vaikus skurdui.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis, 376 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam N. M. už nusikaltimo, numatyto BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė teisingą bausmę, tačiau nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, ją ištaisė N. M. už BK 260 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą skirdamas to paties dydžio (t. y. dvejų metų) laisvės atėmimo bausmę taikant BK 54 straipsnio 3 dalį. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių subendrinimą ir N. M. neteisingai paskyrė galutinę subendrintą bausmę, šią klaidą taip pat ištaisė nustatant mažesnę iš dalies sudedamos švelnesnės bausmės dalį ir paskyrė galutinę subendrintą trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pasisakyta ir dėl galimybės skirti N. M. bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu nebuvimo.

Kasaciniame skunde netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas grindžiamas vertinimu aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe ir šeimine bei finansine padėtimi. Šios aplinkybės teismų įvertintos, iš esmės į analogiškus nuteistojo keltus klausimus atsakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, tuo tarpu pateikti kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo svarstyti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė esminius BPK pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 6 d. nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nuteistojo N. M. gynėjo advokato Petro Ragausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.