- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-26
- Bylos Nr.
- e2S-1313-638/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltoil“
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Stateta“, uždaroji akcinė bendrovė „Emsi“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės bankrutuojančios akcinės bendrovės Ūkio bankas atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-9576-955/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltoil“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai akcinei bendrovei Ūkio bankas dėl sprendimo atšaukti varžytynes panaikinimo ir pripažinimo varžytynių laimėtoju, tretieji asmenys: Valstybės įmonė Registrų centras, uždaroji akcinė bendrovė „Stateta“, uždaroji akcinė bendrovė „Emsi“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Baltoil“ ieškinyje prašo:
1) Panaikinti BAB Ūkio banko bankroto administratoriaus 2016 m. kovo 8 d. sprendimą atšaukti varžytynes Nr. 115369 ir Nr. 115396 ir skelbti iš naujo varžytynes dėl neparduoto turto;
2) Pripažinti ieškovę UAB „Baltoil“ varžytynių Nr. 115369 ir varžytynių Nr. 115396, laimėtoja.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi ieškovei nustatė 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Teisme 2016 m. kovo 24 d. gautas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones esant nustatytiems ieškinio trūkumams:
1) Sustabdyti 2016 m. kovo 9 d. BAB „Ūkio bankas“ paskelbtas varžytynes Nr. 118373 ir Nr. 118375;
2) Taikyti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo atsakovui BAB „Ūkio bankas“ į BAB Ūkio banko turtą adresu (duomenys neskelbtini)
3) Uždrausti BAB Ūkio banko bankroto administratoriaus UAB „Valnetas“, įmonės kodas 135778275, įgaliotam asmeniui G. A. BAB „Ūkio bankas“ vardu atlikti bet kokius veiksmus dėl turto adresu (duomenys neskelbtini); Kilnojamo turto, realizavimo, pardavimo, kitokio perleidimo ir apsunkinimo (įkeitimas, hipoteka).
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad atsakovei kreditorių sprendimo pagrindu vykdant varžytynėse Nr. 115369 ir Nr. 115396 bandyto parduoti turto (toliau - turtas) realizavimą su tikslu gauti pajamų, yra reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių šis turtas gali būti parduotas, perleistas kitų asmenų nuosavybėn ar apsunkintas. Tokia grėsmė yra paremta ne prielaidomis, o realiais faktais. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kyla reali rizika, kad ieškinio patenkinimo atveju ši byla ir jos rezultatas, t. y. teismo sprendimas, gali tapti beprasmis vien dėl to, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių turtas gali tapti kitų sandorių dalyku, dėl ko gali atsirasti sąžiningų įgijėjų.
I. P. instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Teismas nurodė, kad preliminariai įvertinęs pareikštą ieškinį vienareikšmiškos išvados, kad ieškovės 2016 m. kovo 21 d. ieškinys dėl sprendimo atšaukti varžytynes panaikinimo ir pripažinimo varžytynių laimėtoju yra akivaizdžiai nepagrįstas, nepadarė. Teismo nuomone, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių dar iki ieškovės materialinio teisinio reikalavimo išnagrinėjimo, ginčo objektas gali būti perleistas kitiems asmenims, kas neabejotinai apsunkintų šio ginčo sprendimą, verstų ieškovę reikšti papildomus reikalavimus, turėtų įtakos teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus ieškovei, tinkamo įvykdymo galimybėms. Tolesnis turto teisinio statuso galimas pasikeitimas dar labiau komplikuotų ir apsunkintų šios bylos teisminio ginčo išsprendimą bei teismo sprendimo vykdymą. Teismas sprendė, kad šiuo atveju pritaikius laikinąsias apsaugos priemones viešasis interesas pažeistas nebus, kadangi BAB Ūkio bankas kreditorių interesai nenukenčia, nes išsprendus ginčą iš esmės, bet kuriuo atveju įvyks kreditorinių reikalavimų tenkinimas, ir tik laiko klausimas dėl turto nuosavybės teisės subjekto nustatymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė BAB Ūkio bankas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Atsakovė atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1) Teismas netinkamai įvertino ieškinio prima facie pagrįstumą. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesigilino į tai, kad ieškinio argumentai yra visiškai nepagrįsti, ir nors teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesprendžia bylos iš esmės, tačiau teismas turėjo įvertinti, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas;
2) Bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 39 p. numatyta, jog jeigu iki turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento paaiškėja aplinkybės, dėl kurių varžytynės negali ar negalėjo būti vykdomos, varžytynių vykdytojas paskelbtas varžytynes nedelsdamas atšaukia per ĮRBIS naudotojo sąsają specialiojoje interneto svetainėje. Šio Aprašo 43 p. numatyta, jog išnykus aplinkybėms, dėl kurių varžytynės buvo atšauktos, jos skelbiamos iš naujo ta pačia tvarka kaip ir ankstesnės varžytynės, kurios buvo atšauktos;
3) VĮ Registrų centras informavo Ūkio banko bankroto administratorių apie tai, jog vykstant varžytynėms Nr. 115369 ir Nr. 115396 varžytynių dalyviai negalėjo kelti bei pasiūlyti didesnės kainos (tą patvirtina UAB „Stateta“ ir UAB „Emsi“ raštai) ir vykstant šioms varžytynėms nebuvo užtikrintas Aprašo nuostatų laikymasis, visiškai teisėtai ir pagristai, kaip ir nustatyta Aprašo 39 p. ir 43 p., buvo atšauktos minėtos varžytynės ir paskelbtos iš naujo varžytynės ta pačia tvarka. Tačiau teismas šių aplinkybių nevertino, nors pati ieškovė ieškinyje nurodė buvus e-varžytynių sistemos sutrikimų;
4) Byloje taikant laikinąsias apsaugos priemones, neapibrėžtą laiką tampa sustabdytas atsakovės turto realizavimas varžytynėse, galimybė atsiskaityti su AB Ūkio banko kreditoriais bei baigti AB Ūkio banko bankrotą. Akivaizdu, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės AB Ūkio bankui sukelia neproporcingas teisines pasekmes. Teismas nepagrįstai suteikė prioritetą ieškovės interesams netinkamai įvertindamas byloje egzistuojantį viešąjį interesą ir bankrutavusiam AB Ūkio bankui tokiomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis sukeltas pasekmes;
5) Atsakovas yra įsitikinęs, jog įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo siekiant tokia laikinąja apsaugos priemone iš esmės apriboti turto perleidimą tretiesiems asmenims yra įgyvendintas pritaikyta kita laikinąja apsaugos priemone – draudimu atlikti bet kokius veiksmus dėl turto realizavimo, pardavimo, kitokio perleidimo ir apsunkinimo (įkeitimo, hipotekos), todėl įrašas viešajame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo yra perteklinė laikinoji apsaugos priemonė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Baltoil“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1) Atsakovės atskirajame skunde pateikiami argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, todėl negali būti išsamiai patikrinti pradinėje proceso stadijoje sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tuo pačiu byloje nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštus reikalavimus ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas ir palankus ieškovui teismo sprendimas negalėtų būti priimtas.
2) Atsakovė atskirajame skunde niekaip nepagrindžia, kad operatyvus bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų patenkinimas viešojo intereso požiūriu yra svarbiau nei pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę šioje byloje lemia ieškinio reikalavimas, nes varžytynėse parduoto turto perleidimas kitiems asmenims, kurie galėtų būti traktuojami kaip sąžiningi įgijėjai, būtų kliūtis įvykdyti šioje byloje galimą teismo sprendimą patenkinti ieškinį. Tuo tarpu jei ieškinys šioje byloje būtų atmestas, byloje ginčijama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebus kliūtis iš naujo skelbti neparduoto turto varžytynes.
3) Atskiruoju skundu niekaip nepagrindžiama, kad šioje byloje ginčijama nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, skirtas pirkimo procedūrų teisėtumui užtikrinti, kyla didesnė žala. Atsakovės planai baigti visus teisminius ginčus iki tam tikro laiko nėra imperatyvas teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose dalyvauja atsakovė. Atsižvelgiant į varžytynėse bandyto parduoti turto vertę, taip pat nėra pagrindo laikyti, kad ginčijama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukliudys atsakovei atsiskaityti su kreditoriais.
4) Ieškovės nuomone, įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nėra perteklinė laikinoji apsaugos priemonė ir nepažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principų, nes, skirtingai nuo draudimo atsakovui atlikti bet kokius veiksmus dėl turto realizavimo, pardavimo, kitokio perleidimo ir apsunkinimo, yra išviešinama Nekilnojamojo turto registre, dėl to informacija apie pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones tampa žinoma potencialiems turto įgijėjams.
Atsiliepimas
Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumo ir pagrįstumo, taip pat dėl bankrutuojančios įmonės ir turto realizavimo procese dalyvaujančių asmenų interesų derinimo.
Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taikė šias laikinąsias apsaugos priemones: sustabdė 2016 m. kovo 9 d. BAB „Ūkio bankas“ paskelbtas varžytynes Nr. 118373 ir Nr. 118375; taikė įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo; uždraudė AB Ūkio banko bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui G. A. AB Ūkio banko vardu atlikti bet kokius veiksmus dėl turto realizavimo, pardavimo, kitokio perleidimo ir apsunkinimo (įkeitimo, hipotekos).
Atsakovė atskirajame skunde akcentuoja aplinkybę, kad ieškovės ieškinys yra prima facie nepagrįstas. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – ieškinio preliminaraus pagrįstumo – pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką sprendžiant dėl poreikio taikyti atsakovu nurodomam asmeniui laikinus apribojimus ir draudimus, iki ginčas bus išnagrinėtas iš esmės, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ar juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad ieškovė kartu su ieškiniu ir patikslintu ieškiniu pridėjo įrodymus, kuriais grindžiami reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės prašyme nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas preliminariai įvertinęs pareikštą ieškinį, vienareikšmiškos išvados, kad ieškovės ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, taip pat nepadarė. Atskirajame skunde dėstomi nesutikimo su ieškovės nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis dėl ginčo esmės argumentai nėra reikšmingi, kadangi jie yra svarbūs bylą nagrinėjant iš esmės, vertinant pareikšto reikalavimo pagrįstumą, bet ne dėl teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl šių aplinkybių pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
Tačiau laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu ( CPK 145 str.). Teismų praktikoje nurodoma, kad pats savaime ieškinio padavimas ar net jo patenkinimas nereiškia, jog yra pagrindas taikyti ir palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones, kurios nebeatlieka sprendimo įvykdymo užtikrinimo funkcijos ar yra aiškiai perteklinės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neturi būti savitikslis, kadangi toks jų taikymas pažeistų ekonomiškumo bei proporcingumo principus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-45-516/2015).
Viena iš teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra 2016 m. kovo 9 d. BAB „Ūkio bankas“ bankroto administratoriaus paskelbtų varžytynių Nr. 118373 ir Nr. 118375 sustabdymas. Ginčo elektroninių varžytynių pabaiga buvo numatyta 2016 m. balandžio 8 d. 10:40 val., tinklalapio www.evarzytynes.lt duomenimis nustatyta, kad minėtų varžytynių statusas pažymėtas kaip atšauktos. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 321 patvirtinto „Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės, fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, turto pardavimo iš varžytynių tvarkos Aprašo“ 43 punktą, išnykus aplinkybėms, dėl kurių varžytynės buvo atšauktos, jos skelbiamos iš naujo ta pačia tvarka kaip ir ankstesnės varžytynės, kurios buvo atšauktos. Spręstina, kad pritaikyta laikinoji priemonė – konkrečių varžytynių sustabdymas – praėjus jų vykdymo terminui tapo neaktuali ir perteklinė. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina.
Pažymėtina, kad bankroto proceso paskirtis ir tikslas yra per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto teisiniai santykiai susiklosto ne tik dėl kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo, bet paprastai daro įtaką ir kitų subjektų, kuriems įmonės bankroto procedūros sukelia ar gali sukelti atitinkamas teises ar pareigas, teisėtiems interesams, todėl bankroto procesui yra taikomas specifinis teisinis reguliavimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose yra viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 18 d. nutartis, priimta UAB „Ranga IV“ restruktūrizavimo byloje, bylos Nr. 3K-3-270/2010; 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. N. Š., bylos Nr. 3K-3-1099/2003). Tokio intereso egzistavimą lemia tai, kad bankroto bylos iškėlimas skolininkui sukelia erga omnes padarinius. Be to, bankroto bylos iškėlimas ir nagrinėjimas neišvengiamai turi įtakos visų įmonės kreditorių, taip pat visos visuomenės bei valstybės interesams, nes užbaigus bankroto bylą įmonė skolininkė paprastai yra likviduojama. Viešojo intereso egzistavimas nulemia siekį bankroto procedūras atlikti kuo operatyviau ir efektyviau. Todėl turto realizavimo stadijoje dalyvaujančių asmenų interesai neturi dominuoti prieš viešąjį interesą efektyviai ir operatyviai įvykdyti bankroto proceso uždavinius, realizuoti turtą, atsiskaityti su kreditoriais ir likviduoti bankrutavusį objektą. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pritaikytos laikinosios priemonės (įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir uždraudimas bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui G. A. atlikti bet kokius veiksmus dėl turto realizavimo, pardavimo, kitokio perleidimo ir apsunkinimo (įkeitimo, hipotekos)) prioritetiškai gina ieškovo interesus, kliudo toliau vykdyti bankroto procesą ir tokio uždelsimo trukmė, įvertinant procesą keliose teismo instancijose, yra sunkiai prognozuojama. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytu argumentu, kad atsakovės teisės pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis nebus pažeistos, nes atsakovei išlieka galimybė turtu naudotis ir jį valdyti. Atsižvelgiant į turto pobūdį (degalinės pastatai), toks naudojimasis trumpu periodu, iki įvykstant pardavimui, yra sunkiai įmanomas. Pažymėtina, kad panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones turto realizavimo procesas galės būti vykdomas toliau, iš ieškovo neatimama teisė dalyvauti BAB Ūkio bankas turto realizavimo procedūrose, be to, teisių pažeidimai, jeigu išnagrinėjus bylą iš esmės tokie būtų nustatyti, gali būti ginami ir alternatyviais būdais ( nuostolių atlyginimu ir pan.).
Sutiktina ir su tais atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos kitos dvi laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir uždraudimas bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui G. A. atlikti bet kokius veiksmus dėl turto realizavimo, pardavimo, kitokio perleidimo ir apsunkinimo (įkeitimo, hipotekos) iš dalies dubliuoja viena kitą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nepagrįstai argumentuojama, kad įrašas nekilnojamojo turto registre tik išviešina kilusį ginčą dėl nekilnojamojo turto, tuo supainiojant dvi skirtingas CPK normas. Teismo pritaikyta laikinoji priemonė yra įrašas registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo (CPK 145 str. 1 dalies 2 punktas), t.y. konkrečiai uždraudžiama perleisti nuosavybės teisę, tokiu būdu suvaržant, kaip jau minėta, tolesnę turto realizavimo procedūrą. Ginčo išviešinimas, numatytas CPK 137 str. 6 dalyje, yra ne uždraudimas atlikti veiksmus, o pranešimas registro tvarkytojui apie prasidėjusią bylą. Iš elektroninės bylos apyrašo nematyti, kad pirmosios instancijos teismas tokį pranešimą būtų išsiuntęs, todėl toks pranešimas išsiųstinas, atkreipiant dėmesį, kad tai savo esme nėra laikinoji apsaugos priemonė.
Trečioji teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė dar kartą uždraudžia atlikti bet kokius turto perleidimo veiksmus ir uždraudžia tai daryti konkrečiam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas niekuo nemotyvavo poreikio personalizuoti vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių – uždrausti būtent G. A. atlikti tam tikrus veiksmus. Pastaroji laikinoji apsaugos priemonė yra savitikslė ir negali būti efektyvi, nes bankroto administratorius gali įgalioti ir kitą asmenį norimiems veiksmams atlikti.
Kauno apylinkės teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, klausimas išspręstinas iš esmės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetant.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 137 straipsnio 6 dalimi
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės- atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Pranešti nekilnojamojo turto registro tvarkytojui (Valstybės įmonei Registrų centras, V. K. g. 18-3, 03105 Vilnius) kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-9576-955/2016 (teisminio proceso numeris 2-69-3-05339-2016-9) dėl teisinio statuso šių nekilnojamųjų daiktų:
(duomenys neskelbtini).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.