Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant prokurorei Linai Karbauskienei, gynėjui advokatui Alvydui Kvaščiauskui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M., gim. (duomenys neskelbtini), Rusijoje, gyv. (duomenys neskelbtini) Rusijos Federacijos pilietė, ištekėjusi, profesinio išsilavinimo, nedirbanti, neteista,

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustato:

E. M. davė melagingus parodymus apklausiama kaip liudytoja, o būtent:

ji, 2008-08-27 09.57 val., būdama įspėta pagal LR BK 235 str., dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, Kretingos rajono policijos komisariato patalpose, esančiose Vytauto g. 19, Kretingos m., ikiteisminio tyrimo pareigūno apklausiama kaip liudytoja ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.69-1-00317-08, davė melagingus parodymus, t.y., tyčia melagingai nurodė, kad 2008-08-23 mažametis D. M., būdamas namie, adresu Mišučių kaime, Kretingos rajone, pats apsiplikė užsimesdamas elektrinį virdulį su verdančiu vandeniu bei melagingai nurodė, kad P. M. nusikalstamos veikos padarymo metu, nebuvo namie.

Tęsdama nusikalstamą veiką, 2009-11-04, laikotarpyje nuo 09.00 val. iki 11.40 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, būdama įspėta pagal LR BK 235 str., dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą bei dėl galimybės neduoti parodymų prieš savo sutuoktinį, Klaipėdos miesto apygardos teisme, esančiame H.Manto g. 26, Klaipėdos m., apklausiama liudytoja, davė melagingus parodymus, t.y., siekdama padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės savo sutuoktiniui P. M. ir suklaidinti teismą, tyčia melagingai nurodė, kad 2008-08-23 mažametis D. M., būdamas namie, adresu Mišučių kaime, Kretingos rajone, pats apsiplikė užsimesdamas elektrinį virdulį su verdančiu vandeniu bei melagingai nurodė, kad P. M. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo namie.

Kaltinamoji kalta neprisipažino ir parodė, jog jos parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme yra teisingi, taip ji juos suprato.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamoji ir neprisipažino padariusi nusikaltimą, jos kaltė yra pilnai įrodyta byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nepilnametis liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo, t.y., 2008-12-19 apklausos metu nurodė, kad jis gyvena su močiute ir seneliu. Dar turi sesę ir brolį, kurie gyvena pas Leną ir tėtį. Jam labiau patinka gyventi su seneliu, o su tėčiu nepatinka. Jam tėtis pylė su vandeniu karštu į šonelį. Norėjo jį iškepti. Lena matė, kaip tėtis pylė vandeniu ir sakė tėčiui nepilti, bet jis vis tiek pylė. Nori gyventi su seneliu, nes tėtis jį išdegino.(b.1.40-41).

Liudytojas P. M. ikiteisminio tyrimo, t.y., 2008-08-27 apklausos metu nurodė, kad jo sūnus Dominykas apsipylė verdančiu vandeniu rugpjūčio 24 d., o tą dieną jo namuose nebuvo. Tą dieną jis buvo pas motiną, klojo plyteles. Kitos dienos rytą, apie 09.00 val, jam paskambino žmona, kuri pasakė, kad Dominykas apsiplikė, bet ji viską sutvarkė. Į namus jis grįžo apie 17.00 val. ir pamatęs, kas yra Dominykui, papurškė jo pažastį vaistais. Po to, su Dominyku ir žmona nuvažiavo pas jo tėvus, o vėliau nuvežė Dominyką į ligoninę apžiūrai. Neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir teismo posėdžio metu davė panašius parodymus, (b.1.60-66).

E. M. ikiteisminio tyrimo, t.y., 2008-08-27 apklausos metu parodė, kad

2008-08-24, sekmadienį, ji buvo namuose, Mišučių kaime, Kretingos rajone. Jos vyro P. M. namuose nebuvo, jis buvo išvykęs dirbti į Kretingą. Grįžti namo jis neplanavo, ruošėsi miegoti pas savo tėvus Kretingoje. 20.15 vai. vaikai susėdo prie stalo vakarieniauti, Dominykas sėdėjo prie stalo kairėje. Ji įjungė ant stalo stovintį arbatinuką, norėjo paruošti arbatos. Tuo metu, kai arbatinukas buvo užviręs ir išsijungęs, Dominykas ranka užkliudė arbatinuką, šis nuvirto ir karštas vanduo apliejo Dominyko kairįjį šoną, nuo petuko iki kojytės. Pamačiusi, kad Dominykas nusidegino, ji sušlapino rankšluostį ir uždėjo ant nudeginto šono. Nurodė, kad pagalbos į medikus nesikreipė todėl, kad jos mobiliojo ryšio telefonas buvo sulūžęs, niekam negalėjo prisiskambinti. Kitą dieną ji laukė grįžtančio vyro. 2008-08-25 apie 18.00 val., į namus grįžo P. M., papurškė Dominykui vaistų ir visi automobiliu nuvyko į Kretingos ligoninės Priėmimo skyrių.(b.1.13-15).

E. M. apklausta 2009-11-04 teismo posėdžio metu parodė, kad su dabartinio jos vyro sūnumi Dominyku jos santykiai geri. Šeštadienį jos vyras buvo namuose. Sekmadienį anksti iš ryto jis išvažiavo pas savo mamą virtuvėje kloti plytelių. Apie 19.30 val., jie ruošėsi vakarieniauti. Visi vaikai sėdėjo prie stalo. Dominykas pradėjo sukinėtis ir užkliuvo už virdulio, kuris nuvirto ir nuplikino jį verdančiu vandeniu. Kiti vaikai vandeniu nenusiplikino. Vanduo bėgo ant stalo ir tada nubėgo ant jo šono. Kaip jam buvo nuplikyta pažastis, negali paaiškinti. Tuo metu jis klūpėjo ant kelių. Vaikas mojavo rankomis, gal atsirėmė į stalą. Ji įkišo vaiką į šaltą vandenį, numovė rūbelius, dėjo ant šono šaltus kompresus. Purškė pantenoliu, davė vaistų. Pagalbos iškviesti negalėjo, kadangi neveikė mobiliojo ryšio telefonas. Vyras grįžo apie 17.30 val. Pamatęs kas nutiko, Dominykui papurškė vaitų ir paskambino gydytojai, kurie nurodė vaiką vežti į ligoninę. Tada Dominykas buvo išvežtas į ligoninę.(b.1.142-146).

Apklausta įtariamąja E. M. ikiteisminio tyrimo Nr.69-2-00031-10 metu nurodė, kad neprisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką. 2008 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje, tikslios datos nurodyti negali, kadangi nepamena, ji buvo namuose, esančiuose Mišučių k., Kretingos rajone, kartu su savo sūnumi Vismantu, dukra V. Š., jos vyro, P. M. sūnumi, D. M. ir jos bei P. M. sūnumi Povilu. Jos vyras, P. M. buvo išvykęs į Kretingą pas savo motiną. Vakare, apie 20.00 val., visi vaikai, išskyrus Povilą, kuris tuo metu buvo vieno mėnesiuko amžiaus, sėdėjo prie stalo ir vakarieniavo. Tuo metu, kai vaikai sėdėjo prie stalo ir vakarieniavo, ji trumpam buvo nusisukusi prie Povilo lovytės, kuri buvo netoli stalo. Praėjus kelioms sekundėms laiko, atsisuko ir pamatė, kad D. M. apsiplikė verdančiu vandeniu iš elektrinio virdulio, kuris stovėjo ant stalo ir buvo įjungtas į elektros lizdą. Tuo metu, kai ji atsisuko, elektrinis virdulys, kuris stovėjo ant stalo, buvo nuvirtęs ant stalo, o iš jo buvo jau išbėgęs verdantis vanduo. Mano, kad D. M., greičiausiai ranka užkliuvo virdulį, kadangi jis sėdėjo netoli virdulio. Karštas vanduo, kuris išsiliejo ant stalo, apliejo D. M. kairįjį šoną iki kojos. Pamačiusi, kad Dominykas apsiplikė karštu vandeniu, paėmė D. M. ant rankų, nunešė jį į vonią, kur vonia buvo prileista šalto vandens. D. M. pasodino į vonią šalto vandens ir nuvilko nuo D. M. drabužius. Vėliau D. M. įsupo į švarų rankšluostį ir paguldė jį į lovą bei davė vaistų nuo skausmo „Ibufeno" ir purškė nudegusią vietą vaistais, kurie yra skirti nudegimams. D. M. netrukus užmigo. Minėtą naktį miegojo kartu su D. M.. Nuo nudegimo vaikui pakilo temperatūra. D. M. ji negalėjo iškviesti GMP, kadangi jos mobilaus ryšio telefonas buvo sugedęs, nes tą pačią dieną, ji netyčia mobilaus ryšio telefoną įmetė į vandenį, todėl niekam negalėjo paskambinti. Pati pristatyti D. M. į artimiausią gydymo įstaigą, t.y., į Kretingos ligoninę, ji taip pat neturėjo galimybės, kadangi vairuotojo teisių ji neturi, automobilio taip pat neturi. Paprašyti žmonių pagalbos, paskambinti iškviesti GMP ar nuvežti D. M. į gydymo įstaigą, taip pat neturėjo galimybės, kadangi nuo Mišučių kaimo, t.y., nuo vienkiemio, kur jie tuo metu gyveno, artimiausias kaimas - Raguviškiai, yra už 3 km. Sekančią dieną, ji neieškojo pagalbos, nes pagalvojo, kad D. M. jaučiasi jau geriau, todėl manė, kad sulauks savo vyro P. M. ir tuomet nuveš D. M. į gydymo įstaigą apžiurai. Apie 17.30 vai. į namus grįžo vyras P. M.. D. M. papurškė dar vaistų nuo nudegimų ir kartu su savo vyru, vaiku D. M. bei kartu su Vismantu, Viktorija ir Povilu automobiliu nuvyko pas vyro mamą L. M.. Vyro mamai papasakojo, jog D. M. apsiplikė. Tuomet vyras kartu su savo sesers vyru Nerijumi, nuvežė D. M. į Kretingos ligoninę. Nurodė, kad ji neturėjo jokios tyčios nepagelbėti D. M.. Ji tikrai nepagalvojo, kad D. M. gali kilti grėsmė jo gyvybei, (b.1.37-39).

Iš 2010-07-23 Klaipėdos apygardos teismo priimto nuosprendžio matyti, kad byloje ištirtų įrodymų visetas neabejotinai įrodo kaltinamojo kaltę. Teismas nustatė, kad kaltinamojo veika buvo padaryta 2008-08-23, tyčia. Teismas nurodė, kad atsitikus nelaimei žmonės ieško pagalbos ir nedelsdami kreipiasi į gydymo įstaigą. Šiuo atveju taip nebuvo. Buvo laukiama paskutinė minutė, kol vaikas faktiškai jau buvo pavojingos gyvybei būklės. Tai buvo daroma tik todėl, kad Dominykas galėjo pasakyti kas atsitiko, o kaltinamasis ir jo žmona to bijojo. Kiekvienas iš jų turėjo savo priežasčių taip elgtis. Dėl to buvo meluojama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, keičiami parodymai, pain iojamasi. (b. l. 18 -2 7).

Iš 2011-01-14 Lietuvos apeliacinio teismo nutarties matyti, kad teismas nustatė, jog bylą nagrinėjęs apygardos teismas teisingai įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo patikimumą, liečiamumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį. Ištirtų įrodymų visuma leido daryti pagrįstą išvadą, jog nukentėjusįjį D. M. sunkiai sužalojo būtent jo tėvas P. M..

(b.1.28-32).

Tokiu būdu kaltinamosios E. M. kaltė yra visiškai įrodyta.

E. M. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai inter alia pasireiškia liudytojo ar nukentėjusiojo melagingų parodymų davimu ikiteisminio tyrimo metu arba teisme. Baudžiamajame procese parodymais laikomi faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikalstamos veikos įvykį (nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą ir kitas aplinkybes); kaltinamojo kaltumą; aplinkybes, turinčias įtakos kaltinamojo atsakomybės pobūdžiui ir laipsniui; kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybę, jų tarpusavio santykius, santykius su liudytojais; apie byloje esančius kitus duomenis ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnyje numatytų nusikalstamų veikų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad E. M., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje apklausta laikantis BPK 183 straipsnyje nustatytos liudytojo apklausos taisyklių ir tvarkos; jai buvo išaiškintos BPK 81, 83 straipsniuose nustatytos liudytojo teisės bei pareigos, kartu ir pareiga duoti teisingus parodymus apie tai, kas jai žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes. Taigi E. M., būdama įspėta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausiama kaip liudytoja davė melagingus parodymus, prieštaraujančius faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms.

Svarbu tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu pati kaltinamoji, duodama parodymus, nesuabejojo jų patikimumu, tikslumu, ir kartu pakankamai kategoriškai nurodė matyto įvykio aplinkybes.

Tačiau pažymėtina, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2010-07-23 nuosprendžiu nustatyta, kad yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis P. M. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą savo mažamečiui vaikui itin žiauriai.

Pažymėtina, kad suprasdamas veikos pavojingumą, kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje. Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Vadinasi, kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį ir pagal kitas objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Pažymėtina, kad melagingų parodymų teikimo nusikaltimo sudėtis yra formali. Todėl bet kurios alternatyvios veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, padarymas lemia baigtą nusikaltimą. Baigtumo momentą lemia bylos proceso stadija, kurioje duodami melagingi parodymai, išvados, paaiškinimai. Taigi ikiteisminio tyrimo metu nusikaltimas baigtas, kai liudytojas pasirašo ikiteisminio tyrimo veiksmo, kuriame jis dalyvavo, protokolą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-455/2010).

Kaip minėta, įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismo 2010-07-23 nuosprendžiu konstatuota, kad kaltinamasis P. M. padarė nusikaltimą.

Konstatuojant, kad E. M. davė melagingus parodymus, reikia pažymėti, jog jos parodymai patvirtino kaltinamojo P. M. gynybinę poziciją bei jo duotus parodymus. Ji, suprasdama savo veikos pavojingumą, norėjo, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota ikiteisminio tyrimo dokumentuose ir vėliau nagrinėjant baudžiamąją bylą. Teismas neabejoja, kad E. M. suprato, kad melagingai duodama parodymus gali palengvinti kaltinamojo teisinę padėtį, pakeisti jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikaciją, kuri numatytų švelnesnę baudžiamąją atsakomybę.

Dėl išvardytų motyvų darytina išvada, kad kaltinamoji E. M., būdama įspėta už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d. ir tai patvirtinusi savo parašu, suvokdama, kad jos parodymai melagingi ir siekdama, kad jie būtų užfiksuoti protokoluose, davė melagingus parodymus. Taigi jos veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d., subjektyvusis požymis – tiesioginė tyčia ir kiti šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia, kad E. M. padarė tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 3 d., 235 str. 1 d.). Kaltinamosios E. M. baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. E. M. anksčiau neteista, duomenų, kad ji būtų bausta administracine tvarka, taip pat nėra, šiuo metu nedirba, tačiau augina keturis nepilnamečius vaikus..

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, įvertinus kaltininkės asmenybę, kaltinamajai E. M. skirtina laisvės apribojimo bausmė ir jos dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies minimumui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 2 d.). E. M. skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 24 val. iki 6 val. ryto būti namuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -307 straipsniais,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 str. 1 d. ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 24 val. iki 6 val. ryto būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.