Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-12-02 · Byla Nr. 2T-172/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-12-02
Bylos Nr.
2T-172/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas (pirm.), Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas (pran.)
Advokatai
Ramūnas Kontrauskas
Civilinė byla Nr. 2T-172/2008
Procesinių sprendimų kategorija 130.3.2 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. gruodžio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (pranešėjas),

sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Ramūnui Kontrauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo SIA „Alfa Development“ atstovo prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Rygos prievolinio trečiųjų teismo 2008 m. liepos 2 d. sprendimą dėl netesybų ir teismo išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Latvijos Rygos prievolinis trečiųjų teismas 2008 m. liepos 2 d. sprendimu nusprendė pripažinti negaliojančiomis tarp SIA „Alfa Development“ ir UAB „Vaiglus“ 2007 m. balandžio 5 d. sudarytas sutartis dėl projektavimo darbų ir statybos rangos, priteisti UAB „Alfa Development“ iš UAB „Vaiglus“ 521 501,15 latų netesybų baudą ir 3 064,42 latų teismo išlaidų.

Pareiškėjo SIA „Alfa Development“ atstovas kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Rygos prievolinio trečiųjų teismo 2008 m. liepos 2 d. sprendimą dėl netesybų ir teismo išlaidų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikoje nuo 1995 m. vasario 2 d. įsigaliojusi 1958 m. Niujorko konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo (toliau - Niujorko konvencija) (LR CPK 810 str. 5 p.). Pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 39 straipsnio pirmąją dalį arbitražinio teismo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – Niujorko konvencijos dalyvėje, Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamas ir vykdomas pagal Komercinio arbitražo įstatymo 39 bei 40 straipsnių ir Niujorko konvencijos nuostatas. Užsienio arbitražo sprendimas pripažįstamas, jeigu nėra nustatoma Niujorko konvencijos penktajame straipsnyje numatytų nepripažinimo pagrindų. Spręsdamas pripažinimo klausimą, teismas neturi teisės iš esmės nagrinėti arbitražo išspręsto ginčo, t.y. teismas negali spręsti fakto ir materialinės teisės klausimų, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės. Pagrindai, nustatyti Niujorko konvencijos V straipsnyje, kuriems esant atsisakoma pripažinti arbitražo sprendimą, yra tik procesinio pobūdžio ir todėl negalima atsisakyti pripažinti sprendimą dėl to, kad arbitrai netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, neteisingai išaiškino ir (ar) įvertino bylos faktus ar panašiai.

Pagal Niujorko konvencijos V straipsnio pirmosios dalies nuostatą, arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakyta esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems pagrindams, kai to prašo kita pusė, prieš kurią jis nukreiptas.

Atsakovas UAB „Vaiglus“ 2008 m. spalio 30 d. pranešimu (b.l. 87) buvo informuotas apie SIA „Alfa Development“ prašymo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Rygos prievolinio trečiųjų teismo 2008 m. liepos 2 d. sprendimą nagrinėjimą. Duomenų, kad jam siųstas pranešimas apie teismo posėdžio vietą ir laiką nebuvo įteiktas, byloje nėra. Atsakovas nepateikė atsiliepimo ar jokio kito dokumento, kuriame būtų nurodytos aplinkybės, leidžiančios spręsti apie pagrindų, nurodytų Niujorko konvencijos V straipsnio pirmojoje dalyje, kuriems esant, turi būti atsisakoma pripažinti ir leisti vykdyti užsienio arbitražo teismo sprendimą, egzistavimą bei arbitražo proceso sąžiningumo principo pažeidimus. Kadangi Niujorko konvencijos V straipsnio pirmojoje dalyje nurodyti nepripažinimo pagrindai yra priskiriami pagrindams, kuriuos turi nurodyti ir įrodyti atsakovas, prieštaraujantis arbitražo sprendimo pripažinimui, atsakovui nepateikus jokių duomenų, teisėjų kolegija savo iniciatyva šių pagrindų netikrina.

Remiantis Niujorko konvencijos V straipsnio antrąja dalimi, arbitražo sprendimą pripažinti ir vykdyti gali būti atsisakoma, jei tos šalies, kurios prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentinga valdžios institucija pripažįsta, kad: a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas, arba b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai. Šių arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo klausimą tikrina teismas ex officio.

Nagrinėjamu atveju, pagal ginčo pobūdį byla nepriklauso išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai ar byloms, kurios negali būti perduotos arbitražui pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (Komercinio arbitražo įstatymo 11 str.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pripažinti, jog Latvijos Rygos prievolinio trečiųjų teismo 2008 m. liepos 2 d. sprendimo pripažinimas bei vykdymas prieštarautų Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai.

Atsižvelgiant į Niujorko konvencijos tarptautinį pobūdį ir tikslus, konvencijoje vartojama sąvoka ,,viešoji tvarka“ turi būti aiškinama siauriau nei nacionalinė viešoji tvarka ir apimti tarptautinėje praktikoje priimtus imperatyvius standartus. Tokiais viešosios tvarkos pažeidimais gali būti pripažįstami atvejai, kai nustatoma, jog užsienio arbitražo sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarautų Konstitucijos įtvirtintiems pagrindiniams teisės principams ir moralės normoms, pripažintiems tarptautiniu lygiu, arbitražo sprendimas įpareigoja šalis pažeisti imperatyvias teisės normas ar nevykdyti teismo sprendimo, arbitražo sprendimas išgautas prievarta, apgaule ar grasinimu, pažeisti sąžiningo proceso principai ir pan.

Pažymėtina, kad ir neprotingai didelės netesybos gali būti vertinamos kaip viešosios tvarkos pažeidimas, jei jos reikštų lupikavimo įteisinimą. Dėl to Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas klausimą dėl trečiųjų teismo sprendimo pripažinimo bei leidimo vykdyti, privalo analizuoti trečiųjų teismo sprendimu priteistų netesybų dydį atitikties viešajai tvarkai aspektu.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jei prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos yra tiek prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, tiek sutartinės civilinės atsakomybės forma. Tačiau jos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teisėmis ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Per didelės netesybos, kaip minėta, gali būti laikomos viešosios tvarkos pažeidimu, tačiau šis klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šalys 2007 m. balandžio 5 d. buvo sudariusios projektavimo darbų vykdymo sutartį Nr. 02/2007 ir statybos rangos sutartį Nr. 04/2007.

Pagal 2007 m. balandžio 5 d. projektavimo darbų vykdymo sutarties Nr. 02/2007 11.2 punktą, bet kuri šalis turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jei kita šalis nėra įvykdžiusi vieno ar daugiau įsipareigojimų ir, gavusi raštišką įspėjimą, įsipareigojimų nevykdymo nepašalina per 20 darbo dienų. Šiuo atveju šalis, kuri po raštiško įspėjimo nėra įvykdžiusi įsipareigojimo, dėl kurio gautas įspėjimas, moka kita šaliai 10 proc. netesybas nuo sutarties bendrosios sumos, taip pat atlygina už realiai įvykdytus darbus. Latvijos Rygos prievolinis trečiųjų teismas, 2008 m. liepos 2 d. sprendimu išsprendęs ginčą, laikė pagrįstu ieškinio reikalavimą dėl 7 248,74 latų priteisimo pagal minėtos sutarties 11.2 punktą.

Remiantis 2007 m. balandžio 5 d. statybos rangos sutarties Nr. 04/2007 11.2 punktu, bendro ar atskirų etapų/grandžių darbų įvykdymo ir atidavimo terminų nesilaikymo atveju, kurie nustatyti šios sutarties priede Nr. 3, statybos rangovas moka užsakovui uždelsimo palūkanas, kurių apimtis 0,5 proc. nuo bendros sutarties kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Tuo atveju, jei statybos rangovas nepašalina trūkumų per užsakovo nurodytą terminą, statybos rangovas moka uždelsimo palūkanas, kurių apimtis yra 0,5 proc. nuo bendros sutarties kainos už kiekvieną uždelstą dieną, tačiau ne daugiau kaip 15 proc. nuo sutarties kainos. Latvijos Rygos prievolinis trečiųjų teismas, 2008 m. liepos 2 d. sprendimu išsprendęs ginčą, laikė pagrįstu ieškinio reikalavimą dėl 297 879,39 latų priteisimo pagal minėtos sutarties 11.2 punktą.

Bauda, kaip netesybų forma, yra dydis, priklausantis nuo ginčo šalių valios sudarant sutartį ir joje numatant baudos dydį. Kiekvienu atveju šalys, susitardamos dėl baudos dydžio, turi galimybę protingai numatyti, kokie konkrečiu atveju joms gali kilti nuostoliai dėl konkrečios sutarties pažeidimo, kitas svarbias aplinkybes ir pagal tai nustatyti baudos dydį. Dėl to teismas, spęsdamas klausimą dėl numatytos baudos dydžio atitikimo viešajai tvarkai, privalo gerbti sutarčių laisvės principą bei šalių valią ir vertinti aplinkybes, susijusias su šalių sąžiningumu, sudarant sutartį, ar nebuvo piktnaudžiaujama vienos iš šalių silpnumu, nepažeistas dispozityvumo principas, kiti viešosios tvarkos reikalavimai, bei patį baudos dydį, lyginant su užtikrinamos sutarties verte.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad abi sutarties šalys yra verslininkai, kad teismas pripažino minėtą sutartį negaliojančia dėl atsakovo kaltės, daro išvadą, kad bauda, lygi 10 proc. nuo 2007 m. balandžio 5 d. projektavimo darbų vykdymo sutarties Nr. 02/2007 bendrosios sumos, ir 15 proc. nuo 2007 m. balandžio 5 d. statybos rangos sutarties Nr. 04/2007 kainos, negali būti laikoma pažeidžiančia viešąją tvarką.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, teismo priteistos netesybos negali būti vertinamos kaip imperatyviųjų materialiosios teisės normose įtvirtintų pagrindinių ir visuotinai pripažintų teisės principų, pažeidimai ir negali būti laikomos prieštaraujančiomis viešajai tvarkai. Teisėjų kolegija nenustatė kitų pagrindų, dėl kurių prašomas pripažinti ir leisti vykdyti arbitražo teismo sprendimas galėtų prieštarauti viešajai tvarkai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810 straipsnio 6 dalimi, 812 ir 814 straipsniais,

nutari a:

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Rygos prievolinio trečiųjų teismo 2008 m. liepos 2 d. sprendimą dėl netesybų ir teismo išlaidų priteisimo.

Ši nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Teisėjas Artūras DriukasGintaras PečiulisDonatas Šernas