Šiaulių apylinkės teismo nutartis

ruošdamasi nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R068166 E. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. gruodžio 19 d. Pakruojo rajono apylinkės teisme nagrinėjimui gauta Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato (protokolą surašė patrulis L. M.) administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje E. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., t.y. už tai, kad E. B. 2011 m. gruodžio 10 d. 19 val. Pakruojo rajone, P. kaime, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, vairuodamas transporto priemonę – KIA SPORTAGE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvykus eismo įvykiui, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, apie eismo įvykį nepranešė policijai ir nepasilikęs įvykio vietoje iš jos pasišalino. Policijos pareigūnas administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, jog šiais savo veiksmais E. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 133, 234 punktų reikalavimus.

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui dėl teisingo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo ir įrodymų surinkimo, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 260 str.1 d. nustatytų protokolo turinio reikalavimų, yra protokolo ir bylos medžiagos esminių trūkumų, kurie trukdo bylą nagrinėti teisme (ATPK 280 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Lietuvos Respublikos ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio turiniui keliami reikalavimai reglamentuoti ATPK 260 straipsnyje, yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Be to, ne kartą yra pabrėžęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje yra ypatingą svarbą turintis procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N-62-5911/2008, N756-135/2008, N-444-340/2008 ir kitos).

Atkreiptinas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir jos pareigūnų dėmesys į tai, kad ne kartą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką, yra akcentavęs, kad iš ATPK 256 straipsnio 3 dalies kylantys teismo įgaliojimai rinkti įrodymus jokiu būdu nereiškia, kad asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus, ar gali teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą.

Motyvuojamoji dalis

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo bei visos bylos medžiagos matyti, kad E. B. inkriminuojami du administraciniai teisės pažeidimai, t.y. jo padarytos veikos administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuotos pagal LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., pažeidus kelių eismo taisykles, kas nulėmė kitiems asmenims priklausančio kitokio turto sugadinimą bei pasitraukimas iš eismo įvykio vietos, su kuria jis yra susijęs, pažeidžiant kelių eismo taisykles. Tuo tarpu kaltinimas (pažeidimų esmė) E. B. administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas tik dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d. Kaip žinia, Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Taigi, šis pažeidimas gali būti padarytas tik po to, kai padarytas eismo įvykis, t.y. ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas yra neatsiejamas nuo teisės pažeidimo, užtraukiančio administracinę atsakomybę už įvykdytą eismo įvykį, kadangi pasitraukti galima tik iš įvykusio eismo įvykio. E. B. inkriminuota veika, numatyta ATPK 127 str. 2 d., tačiau dėl šios veikos nėra jam suformuluoto kaltinimo, t.y. protokole nenurodyta šio teisės pažeidimo laikas, vieta, esmė, kokį ir kokiam asmeniui turtą sugadino (apgadino), kokią materialinę žalą padarė ir pan., kaip to reikalauja ATPK 260 str. 1 d. Kartu pažymėtina, kad pastaroji teisės norma, t.y. ATPK 127 str. 2 d., užtraukia administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), tačiau byloje nėra nustatytas asmuo, kuriam priklausantis turtas galimai buvo apgadintas ir šis asmuo neapklaustas. Byloje yra Ž. M. (b.l. 11) paaiškinimas, kuriame jis nurodo, kad į jų namų sodą įvažiavo automobilis ir išvažinėjant pievelę, padarė 50 Lt turtinę žalą, bet akivaizdu, kad Ž. M. nėra namų valdos savininkas ir jis nėra įgaliotas spręsti ar buvo padaryta žala ir kokio ji dydžio.

(duomenys neskelbtini) punkte nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. (duomenys neskelbtini) punkto pagrindinė sąlyga kilti atsakomybei yra kitam asmeniui padaryta žala, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kokia žala ir kokiam asmeniui buvo padaryta.

Teismas pripažįsta, kad E. B. veika galimai atitinka KET 3 punkte numatytą eismo įvykio sąvoką, pagal kurią eismo įvykis - įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Tačiau šiuo atveju būtina vertinti ir aplinkybę, ar apie šį eismo įvykį E. B. privalėjo pranešti policijai ir ar buvo pagrindas jos veiką kvalifikuoti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – ar buvo sugadintas (apgadintas) kitiems asmenims priklausantis turtas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 30 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009 aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas padarė išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta Kelių eismo taisyklėse.

Atkreiptinas institucijos bei policijos pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėmesys į Lietuvos Respublikos ATPK IV skyriaus XX skirsnyje nurodytus asmenis, dalyvaujančius administracinio teisės pažeidimo bylų procese, į jų sąvokas, teisinę padėtį byloje, jų teises ir pareigas. Kaip matyti iš šios teismui perduotos nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos dėl galimai E. B. padarytų pažeidimų, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas paskyrė nagrinėjimo teisme laiką (datą ir valandą), tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusiesiems yra taip pat tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą. Primintina, jog ATPK 273 straipsnyje įtvirtinta nukentėjusiojo sąvoka, jo teisinė padėtis byloje, jo teisė susipažinti su bylos medžiaga, reikšti prašymus, dalyvauti bylos nagrinėjime, apskųsti nutarimą byloje ir t.t. (ATPK 273 str. 2 d.). Taigi, skiriant bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, byloje privalomai turi būti duomenys ne tik apie tai, kad tinkamai pranešta administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tačiau ir apie tai, kad yra tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims.

Kadangi iš administracinio teisės pažeidimo protokolo ir byloje esančių duomenų matyti, kad E. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir kita bylos medžiaga yra su trūkumais, todėl konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas netinkamai, protokolo trūkumai yra esminiai, kliudantys bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas E. B. pagal ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., gražintina Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 280 str. 1 d. 2 p., teisėja

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. R068166 E. B. Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., grąžinti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui medžiagos papildomam tyrimui, įrodymų surinkimui ir teisingam protokolo surašymui.

Atkreiptinas Šiaulių apskrities policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato vadovo dėmėsys, kad teisme gaunamose administracinio teisės pažeidimo bylose dėl KET pažeidimų, pastoviai kartojasi tie patys ATP protokolo surašymo bei bylos medžiagos (įrodymų) trūkumai. Teismo grąžinamose Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui administacinėse bylose papildomam tyrimui, teismo nutartyse yra išsamiai nurodyta, kokie trūkumai yra padaryti, tačiau akivaizdu, kad šie nurodyti trūkumai nėra analizuojami ir nesistengiamų jų pašalinti, nes jie pastoviai kartojasi. Ant administracinio teisės pažeidimo protokolo (pagal vidinę tvarka) yra patrulių būrio vado D. G. viza „Patikrinta“, tačiau tokios vizos yra dedamos ir ant ATPK protokolų, kuriuose yra akivaizdžių tūkumų. Iš to darytina išvada, kad tarnybos vadovas yra nekompetetingas ir galimai neatitinka užimamoms pareigosms.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.