- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-31
- Bylos Nr.
- 2A-505-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tatjana Žukauskienė, Henrichas Jaglinskis, Andžej Maciejevski (pran.)
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- P. Š.
- Advokatai
- Algauda Šimkūnienė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
dalyvaujant ieškovei A. V., ieškovės atstovei advokatei Algaudai Šimkūnienei, atsakovui P. Š.,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. Š. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui P. Š. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. V. prašė iš atsakovo P. Š. priteistą išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui T. Š. padidinti nuo 200 Lt iki 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2002-06-18 sprendimu iš atsakovo šalių vaikui T. Š. buvo priteistas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Pabrėžė, kad šiuo metu pasikeitė vaiko poreikiai, todėl teismo priteista 200 Lt išlaikymo suma šiuo metu yra nepakankama.
Atsiliepimas
Atsakovas P. Š. su ieškovės reikalavimu sutiko iš dalies. Nurodė, kad sutinka mokėti šalių vaikui T. Š. išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes šiuo metu jo gaunamos pajamos sudaro apie 1695 Lt per mėnesį neatskaičius mokesčių, taip pat jis šiuo metu išlaiko kitą savo vaiką ir turi kreditorinių įsipareigojimų.
Trakų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje su ieškiniu sutiko ir siūloma padidinti išlaikymo dydį bei atsižvelgiant į vaiko poreikius ir šalių turtinę padėtį. Pasiūlė priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių vaikui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
Žemesnės instancijos teismas
Trakų rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Marijampolės rajono apylinkės teismo 2002-06-18 sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui T. Š. dydį ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui T. Š. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos, t. y. nuo 2008-10-13, iki vaiko pilnametystės; likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė; pavedė ieškove tvarkyti nepilnamečiui vaikui priklausantį išlaikymą uzufrukto teise; priteisė iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovės vidutinės pajamos sudaro apie 1197,60 Lt per mėnesį. Teismas atsižvelgė į tai, kad dalis ieškovės gaunamų pajamų yra skiriamos šalių vaiko T. Š. ir kartu kito ieškovės vaiko D. V. išlaikymui, taip pat į augančius bei didėjančius šalių vaiko poreikius ir į šalies ekonominę situaciją, padarė išvadą, kad šalių vaiko turtinė padėtis iš esmės yra pablogėjusi, todėl ši aplinkybė suponuoja prielaidas išlaikymo dydžio padidinimui. Nesutiko su ieškovės paskaičiavimais, jog šalių vaiko išlaikymui reikia apie 1000 Lt per mėnesį. Teismas padidino priteistą išlaikymą, atsižvelgdamas į teismų praktiką ir į tai, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Įvertinęs įrodymus teismas konstatavo, kad šalys yra pajėgios teikti šalių vaikui reikalingą išlaikymą lygiomis dalimis, o duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti pusės išlaikymo dydžio, nebuvo nustatyta. Nurodė, jog aplinkybė, kad atsakovas šiuo metu gauna nedideles pajamas, turi kitą vaiką bei kreditinių įsipareigojimų, taip pat nekilnojamojo turto išlaikymui reikalingų išlaidų, nesudaro pagrindo teigti, kad jis turi mažiau prisidėti prie šalių vaiko išlaikymo ar kad jo turtinė padėtis neleidžia jam teikti didesnio dydžio išlaikymo šalių vaikui nei yra priteistas teismo sprendimu.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo sūnaus naudai mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo teismo sprendimo įsigaliojimo datos iki jo pilnametystės. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, dėl ko liko neatskleista bylos esmė. Teismas neteisingai aiškino nuostatą, jog materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Nurodė, jog teismų praktika, kad išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, buvo suformuota iki 2009 m., t.y. iki ekonominės krizės. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, jog atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, o ieškovės pablogėjo. Taip pat nebuvo pateikta įrodymų apie vaiko poreikių pasikeitimą, neaišku koks „esminis poreikių virsmas“ įvyko per tą laiką. Teismas, nustatydamas tėvų turtinę padėtį, turėjo išsiaiškinti kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turimą turtą. Pagal pateiktus duomenis ieškovės turtinė padėtis nepalyginamai geresnė nei apelianto šeimos padėtis, todėl teismas, nustatydamas išlaikymo pareigą, pažeidė proporcingumo turtinei padėčiai principą. Taip pat byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių priteistos sumos reikalingumą sūnaus poreikiams tenkinti. Teismas nepagrįstai ir neteisingai išlaikymą priteisė nuo 2008-10-13, t.y. nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos. Nurodė, jog kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs naujas teismo sprendimas, tol galioja priimtas paskutinis 2002-06-18 teismo sprendimas dėl išlaikymo. Mano, jog teismas neatsižvelgė į šiuo metu susiklosčiusią sunkią padėtį darbo rinkoje, kad atsakovui yra sunku susirasti geriau apmokamą darbą, o turtinė padėtis neleidžia teikti vaikams didesnio išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
LR CK 3.192 str. reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal LR CK 3.198 str. 1 d. teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ir daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Šios teisės normos turi būti laikomasi ir tuo atveju, kai, nors išlaikymas priteisiamas vienam vaikui, tačiau išlaikymas turi būti teikiamas dviem ir daugiau vaikų. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, nustato teisiškai reikšmingus faktus, atsižvelgdamas į vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis minėtose teisės normose išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais LR CK įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 str. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintais prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais. Pagal LR CK 3.201 str. 1-2 d. jau priteistas išlaikymo dydis gali būti sumažintas (padidintas), jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, o atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas. Taigi, išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t.y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas, arba (bei) aplinkybės, patvirtinančios atsiradusias papildomas vaiko priežiūros išlaidas. Tačiau, keičiant išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į aukščiau nurodytus išlaikymo proporcingumo vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei kitus minėtus reikalavimus, taip pat į tai, ar vaiko tėvas (motina) turi kitų išlaikytinų vaikų (LR CK 3.198 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad spręsdamas ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes. Bylose dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar po teismo sprendimo dėl išlaikymo dydžio ir formos nustatymo iš esmės pasikeitė tėvo (motinos) turtinė padėtis ir vaiko (vaikų) poreikiai. Šioje byloje pasikeitė vaiko poreikiai dėl to, kad vaikui paaugus jo poreikiai padidėjo ne tik maistui, bet ir socialinėms reikmėms. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, atsižvelgė į nurodytas nuostatas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog šalių sūnui jau šešiolika metu, jis sparčiai auga ir vystosi, todėl objektyviai jo kasdienių poreikių tenkinimui reikia daugiau lėšų. Apeliantas savo nesutikimą su nurodyta išlaikymo suma reiškė abstrakčiais teiginiais, esą dėl užklupusios finansinės bei ekonominės krizės teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tačiau nepateikė argumentų dėl nepagrįsto kokių nors konkrečių vaiko poreikių tenkinimo, t.y. neįrodinėjo savo atsikirtimų (LR CPK 178 str.). Jo argumentas, kad orientaciniu kriterijumi turėtų būti 300 Lt išlaikymo suma, nagrinėjamo ginčo atveju nėra teisingas, pažymėtina, jog sprendžiama buvo dėl minimalių nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo, o remiantis teismų praktika 800 Lt suma bent minimaliai užtikrins nepilnamečio vaiko poreikius. Priteistas nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydis po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra proporcingas vaiko priežiūros išlaidoms – atsakovo sūnus mokosi mokykloje, reikalingos išlaidos sveikatos priežiūrai, išlaidos maistui, aprangai, komunalinėms paslaugoms, vaiko ugdymui, laisvalaikiui ir poilsiui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, tenkino iš dalies ieškinį, priteisdamas atsakovo vaikui tenkantį išlaikymą po 400 Lt mokamą kas mėnesį. Teisėjų kolegija pažymi, jog vaiko poreikiai išaugo per 7 metus nuo išlaikymo priteisimo, kadangi padidėjo sūnaus poreikiai maistui, rūbams ir avalynei, ugdymui, taip pat atsižvelgiant į dabartinę šalies ekonominę situaciją išaugo komunalinės ir kitos paslaugos. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog ieškovei tenka ne tik pareiga teikti išlaikymą sūnui, tačiau ir rūpintis kasdieniniais vaiko poreikiais bei priežiūra, todėl vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Dėl šių priežasčių pripažintina, kad yra teisinis pagrindas priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 400 Lt mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį, ką pagrįstai pripažino savo sprendime ir pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, jog atsakovas yra darbingas ir sveikas, įrodymų patvirtinančių, jog apeliantas serga akių gliaukoma ir negali dirbti sunkaus fizinio darbo, kaip teigė 2008-12-04 teismo posėdžio metu (I t., b.l.85-86), į bylą nepateikė, todėl konstatuojama, jog atsakovas gali susirasti geriau apmokamą darbą. Apeliantas yra tokio amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), kad gali uždirbti didesnes sumas, nes yra pakankamai gyvenimiškos patirties ir darbo įgūdžių privalantis turėti žmogus. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas turi nekilnojamojo turto Marijampolėje ir Kaune (I t.,b.l.76-77), Kaune esančiame bute gyvena pats atsakovas, tačiau disponuodamas butu Marijampolėje gali užsidirbti papildomų pajamų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia teikti sūnui išlaikymą tokio dydžio, kokį priteisė teismas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl neteisingo įrodymų vertinimo. Pagrindinės įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo taisyklės civiliniame procese suformuluotos LR CPK 176-185 straipsniuose. Vertindamas byloje esančius įrodymus bei jų pakankamumą tam tikroms teisinėms išvadoms padaryti, teismas privalo vadovautis šiuose straipsniuose išdėstytomis įrodinėjimo taisyklėmis. Vadovaujantis LR CPK 177 str. 1 d. įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja esant aplinkybes, pagrindžiančias šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai spręsti, arba jų nesant. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, laikosi laisvo įrodymų vertinimo principo, t. y. teismas byloje esančius įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 str.). Galutinai ir privalomai įvertinti byloje esančius įrodymus palikta būtent teismo kompetencijai, laikantis tos nuostatos, kad nė vienas įrodymas negali turėti iš anksto nustatytos galios. Teismo funkcija pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir, remdamasis įrodymų įvertinimu, daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Bylos duomenimis buvo nustatyta, jog atsakovas yra darbingas ir turi tokią pačią galimybę gauti didesnį atlyginimą kaip ir ieškovė, todėl nepagrįsti atsakovo argumentai, jog ieškovės turtinė padėtis žymiai geresnė, be to atsakovas turi nekilnojamojo turto. Apeliantas nurodo, jog jis turi išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų. Pažymėtina, jog tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Atsakovas pats pasirinko savo gyvenimo būdą, todėl jo teiginys, kad jis išlaikyti kitą nepilnametį vaiką, taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų, neatleidžia jo visiškai nuo šios pareigos vykdymo, taip pat atkreiptinas dėmesys, jog ir ieškovė išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką (b.l. 8). Be to, vaiko išlaikymo poreikiai yra prioritetiniai prieš kitokio pobūdžio išlaidas, įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kredito atsakovui suteikimas patvirtina jo gerą turtinę padėtį, nes kredito įstaiga gerai įvertino atsakovo turtinė padėtį ir galimybę grąžinti paskolą. Pagal bylos duomenis teismo sprendimo priėmimo dienai negrąžinta paskolos dalis yra nežymi, o šiuo metu ji yra grąžinta. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apelianto argumentą, kad yra pagrindas nukrypti nuo suformuotos teismų praktikos dėl minimalaus išlaikymo dydžio, atsižvelgiant į esamą valstybėje ekonominę situaciją, kadangi vaiko poreikiai dėl to nesumažėjo, išlaidos jam išlaikyti taip pat nesumažėjo, atsakovo turtinė padėtis nepablogėjo, todėl nagrinėjamu konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistą išlaikymą.
Apeliantas skunde nepagrįstai nurodo, jog didesnis išlaikymas turėjo būti priteistas ne nuo ieškinio padavimo, o nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. LR CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Atsižvelgiant į prioritetinio vaiko teisių apsaugos principą šeimos teisniuose santykiuose, ši teisė norma pagal analogiją taikytina ir sprendžiant išlaikymo padidinimo klausimą, kadangi ieškovė, kreipdamasi į teismą, reikalavimą grindė būtent padidėjusiais vaiko poreikiais. Vaiko poreikiai atitinkamai padidėjo ne teismui priėmus sprendimą ar jam įsiteisėjus, o ieškovei pateikus ieškinį teismui, nes būtent dėl padidėjusių poreikių ji kreipėsi, todėl padidintas išlaikymas vaikui turi būti teikiamas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos ir skundžiamu teismo sprendimu jis pagrįstai priteistas nuo 2008-10-13.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog iš esmės pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str.).
Remdamasi nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisingą sprendimą, apeliantas nenurodė ir teisėjų kolegija nenustatė, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.
Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, iš jo priteistinos 8,30 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d.1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Trakų rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo P. Š. 8,30 Lt (aštuonis litus 30 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.