- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-16
- Bylos Nr.
- e2YT-18400-907/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05860-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Čebatoriūtė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.4.6.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.4.6.19Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nagrinėjimas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Asta Čebatoriūtė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja A. L. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L. po brolio Č. L., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti; pareiškėjai A. L. atnaujinti terminą palikimui priimti po A. L., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
2. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos tėvas A. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties liko nekilnojamas turtas - dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėja apie jo mirtį nežinojo, nes tėvai buvo išsiskyrę, o su tėvu virš 30 metų nebendravo, nepalaikė jokio ryšio. Pareiškėja nuo 2011-06-03 gyvena (duomenys neskelbtini). Apie tėvo mirtį sužinojo (duomenys neskelbtini) iš B. K. per Facebook, kuri nurodė, kad tėvas yra palaidotas (duomenys neskelbtini) kapinėse. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad A. L. palikimo priėmimo faktų nėra. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. L. tėvas - F. L., gim. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) mirė A. L. sesuo B. L., gim. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) mirė A. L. mama M. L., gim. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) mirė A. L. brolis Č. L., gim. (duomenys neskelbtini). Po Č. L. mirties jo nekilnojamąjį turtą faktiniu valdymu paveldėjo brolis A. L. (mirė (duomenys neskelbtini)), kuris tuo metu gyveno kartu ir valdė nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą su priklausiniais, adresu: (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise. Po brolio mirties A. L. liko gyventi namo dalyje su dalimi statinių, juos valdė, naudojosi, prižiūrėjo bei tvarkė, mokėjo mokesčius. Šiuo turtu A. L. disponavo ir rūpinosi. Vadinasi, valdė, naudojosi, prižiūrėjo bei tvarkė šį turtą. Taip turtą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, t. y. realizavo savo teisę į palikimą, nors į notarą ir nesikreipė. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad Č. L. palikimo priėmimo faktų nėra. Prašo nustatyti, kad A. L. priėmė palikimą po brolio Č. L. mirties faktiškai padėjęs paveldimą turtą valdyti ir atnaujinti pareiškėjai terminą palikimui priimti po A. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
3. Suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai VĮ Turto banko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas atsiliepimas, kuriame prašė pareiškėjos A. L. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (b. l. 31-34).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo) nustatymo
4. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjos tėvai yra R. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) (b. l. 26, 27). Ištuokos liudijimas patvirtina, kad santuoka tarp R. L. ir A. L. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) (b. l. 25). Iš VĮ Registrų centro pažymų matyti, kad A. L. tėvas F. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), sesuo B. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), mama M. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), brolis Č. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 18, 20, 22, 23). Iš Testamentų registro išrašo matyti, kad A. L., Č. L., palikimo priėmimo faktų nėra (b. l. 14, 17). Iš Nekilnojamojo turto registrų duomenų bazės išrašo matyti, kad Č. L. nuosavybės teise priklausė ¼ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-9). VĮ Registrų centro pažymos išrašas patvirtina pareiškėjos nurodytą aplinkybę apie tai, kad ji nuo 2011-06-03 gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 21). Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L. priėmė palikimą, atsiradusį po brolio Č. L. mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
5. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų ((duomenys neskelbtini) straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.
6. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal CK normas turėjo būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.
7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. L. iki brolio mirties gyveno kartu su broliu (duomenys neskelbtini), ir iš karto po savo brolio Č. L. mirties priėmė jam priklausantį palikimą, nes iš karto po palikėjo mirties rūpinosi likusia nekilnojamojo turto dalimi, esančia (duomenys neskelbtini), kaip sava, juo naudojosi, priėmė baldus, namų apyvokos reikmenis, buitinę techniką, jais naudojosi, t. y. aktyviais veiksmais rūpinosi likusiu turtu kaip savu, tęsė jo priežiūrą, t. y., palikimą priėmė pradėjęs faktiškai palikimą valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusios brolio turtą negavo. Tai įrodo į bylą pateikta VĮ Registrų centro 2025-07-07 išrašas, kuris patvirtina, kad A. L. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 19). A. L. palikimo priėmimo valdant brolio turtą fakto suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas neginčijo. Nustatyta, jog po A. L. mirties pareiškėjas nesikreipė į notaro kontorą dėl turto paveldėjimo. A. L. turto priėmimas, kaip savo, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka, nei juridinio fakto nustatymas, pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad A. L. mirusio brolio Č. L. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai jos turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo
9. Pareiškėja teismo prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą. Šios kategorijos bylos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) XXXVIII skyriuje nustatytas proceso taisykles (CPK 442 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Šia tvarka sprendžiami klausimai dėl praleistų materialiųjų teisinių terminų atnaujinimo. Su materialinėmis teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Sprendžiant klausimą pratęsti ar nepratęsti praleistą materialųjį terminą, būtina įvertinti: 1) kilsiančias pasekmes terminą prašančio pratęsti asmens ir kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai; 2) termino praleidimo priežastis, trukdžiusias pareiškėjui laiku įgyvendinti savo teise ir pareigas. Sprendžiant, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos teikia pagrindą pratęsti terminą, reikia atsižvelgti į prašomo atnaujinti termino paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias faktines aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 1.5 straipsnis). Atsižvelgiant į šių bylų svarbą trečiųjų asmenų interesams ir visai civilinei apyvartai, asmens veiksmai konkrečioje praleisto termino atnaujinimo situacijoje turėtų būti vertinami atsižvelgiant į apdairaus, rūpestingo ir atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje kriterijų.
10. Byloje esančio mirties įrašo matyti, kad A. L., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 26). Iš gimimo įrašo kopijos matyti, kad pareiškėjos tėvai yra R. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. L., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini) (b. l. 26, 27). Ištuokos liudijimas patvirtina, kad santuoka tarp R. L. ir A. L. buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) (b. l. 25). VĮ Registrų centro pažymos išrašas patvirtina pareiškėjos nurodytą aplinkybę apie tai, kad ji nuo 2011-06-03 gyvena (duomenys neskelbtini) (b. l. 21). Iš VĮ Registro centro išrašai patvirtina aplinkybes, kad Č. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), tai, kad A. L. ir Č. L. gyveno name adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 19, 22). 2025-07-07 Testamentų registro išrašas patvirtina, kad A. L. palikimo priėmimo faktų nėra (b. l. 14).
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėja laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo, atsiradusio po palikėjo A. L. mirties, priėmimo ir praleido trijų mėnesių įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, nes pareiškėja nuo 2011-06-03 gyvena (duomenys neskelbtini), tėvai išsiskyrę, su tėvu nebendravo, jokių ryšių nepalaikė, apie jo mirtį sužinojo atsitiktinai - (duomenys neskelbtini) iš B. K. per Facebook, kuri nurodė, kad tėvas yra palaidotas (duomenys neskelbtini) kapinėse. Minėtos priežastys, dėl kurių ji praleido įstatymo nustatytą terminą, pripažintinos svarbiomis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėja savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, priešingai, jos elgesys rodo, kad ji ėmėsi aktyvių teisinių veiksmų palikimui priimti iš karto sužinojusi apie atsiradusį palikimą. Terminas praleistas nežymiai. Suinteresuotas asmuo dėl praleisto termino atnaujinimo neprieštarauja, todėl, atnaujinus praleistą palikimo priėmimo terminą, pareiškėjos, prašančios atnaujinti praleistą terminą, ir suinteresuoto asmens, kurio teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas nebus pažeistas.
12. Įstatymas numato, kad įpėdinis palikimą privalo priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis.). Asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, terminas gali būti pratęsiamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Paaiškėjus, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti pagrįstas, teisėtas ir įrodytas byloje esančiais dokumentais, manytina, kad terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių, kurios teismo pripažintinos svarbiomis, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CPK 78 straipsnio 1 dalis, CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 13 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 9 punktu, 448 straipsniu, 577 straipsniu, 578 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po brolio Č. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Atnaujinti pareiškėjai A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą palikimui priimti po palikėjo A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.