Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-865-175/2015;

Teisėja Jurga Vasiliauskienė Teisminio proceso Nr. 1-23-1-01230-2014-0;

2015 m. gruodžio 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Jūratė Jakubonienės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorei Džiuljetai Grigienei, nuteistojo G. K. gynėjai advokatei Marytei Vietaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 187 str. 1 d. – laisvės atėmimu 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies subendrinus su Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 14 d. nuosprendžiu (kuriuo pakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 4 d. nuosprendis) paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir bauda, ir G. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams ir 16 MGL dydžio bauda.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir priteista iš G. K. 844,21 Eur civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. gruodžio 14 d., apie 05.35 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, (duomenys neskelbtini) , metaline šiukšliadėže išdaužė prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ dviejų durų paketo stiklus ir įsibrovė į prekybos centrą, iš kurio pagrobė 3 butelius degtinės „Absoliut vodka“, bendros 43,40 Eur (149,97 Lt) vertės, 2 butelius degtinės „Stumbras tyra“, bendros 17,30 Eur (59,98 Lt) vertės, 3 butelius konjako „Henessy Vs“ bendros 112,90 Eur (389,97 Lt) vertės, 6 pakelius cigarečių „Kent Silver Neo“ bendros 16,80 Eur (58,2 Lt) vertės, 10 pakelių cigarečių „Bond street“, bendros 23,55 Eur (81 Lt) vertės, 13 pakelių cigarečių „Bond Sreet mint“ bendros 30,87 Eur (106,6 Lt) vertės, 18 pakelių cigarečių „Bond Street Silver“, bendros 42,74 Eur (147,6 Lt) vertės, 16 pakelių cigarečių „Kent“, bendros 47,26 Eur (163,2 Lt) vertės, 24 pakelius cigarečių „Vogue“, bendros 69,50 Eur (240 Lt) vertės, 10 pakelių cigarečių „Kent Blue“, bendros 29,54 Eur (102 Lt) vertės, 22 pakelius cigarečių „Kent Fina“, bendros 64,99 Eur (224,4 Lt) vertės, viso pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, bendros 498,99 Eur (1722,92 Lt) vertės;

be to, G. K. nuteistas už tai, kad jis, 2014 m. gruodžio 14 d., apie 05.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia išdaužė prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), dviejų durų paketo stiklus, 345,22 Eur vertės, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 345,22 Eur turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistojo G. K. gynėja apeliacinį skundą palaikė, prašė tenkinti. Prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliaciniame skunde veikų kvalifikavimo, kaltės klausimai nėra ginčijami, tačiau nesutinkama su paskirta bausme.

Apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 1 d., 2 d. 5 p.). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 2 d., 2 d.).

Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė aukščiau paminėtas nuostatas, bausmę individualizavo tinkamai, todėl apeliantas neteisus tvirtindamas, kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Nuteistojo teiginys, kad teismas neįvertino nusikaltimų pobūdžio, prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, neatitinka tikrovės. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas, atsižvelgdamas į tai, kad G. K. dėl padarytų nusikaltimų prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją atsižvelgė skirdamas bausmę. Taip pat įvertino ir padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą: padaryti du – nesunkus ir apysunkis – nusikaltimai, nusikaltimai tyčiniai, padaryti iš savanaudiškų paskatų. Tai, kad nusikaltimai padaryti spontaniškai, kaip skunde tvirtina nuteistasis, jo kaltės nešalina ir nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia. Paminėtos aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos tinkamai ir pagrįstai už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, mažesnės, negu sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat pagrįstai, įvertinus, kad G. K. savo kaltės neneigė, sutiko su bylos nagrinėjimu sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikė BK 64¹ str. nuostatas ir bausmę sumažino vienu trečdaliu. Nuteistasis apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios, skiriant bausmę, pirmosios instancijos nebuvo įvertintos ar buvo įvertintos netinkamai. Tai, kad nuteistasis paskirtą bausmę subjektyviai vertina, kaip per griežtą, nėra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes įvertino netinkamai.

Nepagrįstais laikytini ir apeliacinio skundo argumentai dėl bausmių bendrinimo. G. K. tvirtina, kad teismas neteisingai subendrino šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su bausme, paskirta 2011-10-04 nuosprendžiu. Taip pat nepagrįstai į galutinę bausmę neįskaitė 8 mėn. 23 d. pagal 2011-10-04 nuosprendį atliktos bausmės. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad G. K. nusikalstamas veikas, dėl kurių padarymo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neatlikęs bausmės, paskirtos 2011-10-04 nuosprendžiu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai bausmes bendrino pagal BK 64 str. 1 d., 3 d. taisykles, t. y. prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos ir subendrintos bausmės (1 metų laisvės atėmimo) pridėdamas dalį 2011-10-04 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės (2 mėnesius iš likusių 3 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės). Bendrinant bausmes BK 64 str. pagrindu pagal ankstesnį nuosprendį atlikta bausmės dalis į nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės laiką nėra įskaitoma, kadangi prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės yra pridedama tik dalis bausmės, kurios nuteistasis naujo nuosprendžio priėmimo dieną dar nėra atlikęs. Šiuo atveju tai ir buvo padaryta: nuosprendžio priėmimo dieną G. K. neatlikta bausmė dalis pagal 2011-10-04 nuosprendį buvo 3 mėn. 7 d. ir teismas pridėjo tik dalį šios bausmės, t. y. 2 mėn. Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, bendrinant bausmes pažeidimų nepadaryta.

Nuteistojo skundo argumentai dėl įkalinimo įstaigų neatitikimo nustatytiems reikalavimams, dėl įsiskolinimų už komunalinius mokesčius, nagrinėjamos bylos kontekste juridinės reikšmės neturi ir nesudaro pagrindo, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, paskirtą bausmę švelninti. Kolegija neturi objektyvaus pagrindo manyti, kad nuteistajam laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje nebus užtikrintos tinkamos, nežeminančios žmogaus garbės ir orumo, bausmės atlikimo sąlygos. Tokių duomenų skunde nenurodė ir apeliantas. Pažymima, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimas neabejotinai yra susijęs su tam tikrais žmogaus teisių ir laisvių suvaržymais, kurie yra neišvengiamas laisvės atėmimo bausmės rezultatas.

Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nuteistasis savo skunde esminių aplinkybių, dėl kurių bausmę reikėtų dar labiau švelninti, nenurodė, tokių aplinkybių nenustatė ir apygardos teismas.

Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos, teikiamos G. K., išlaidas sudaro 61,72 Eur dydžio advokato užmokestis. BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis teismine praktika (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-405/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-322/2014), antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 st. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su būtinu gynėjo dalyvavimu apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 61,72 Eur, iš nuteistojo G. K. nepriteisti.