- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-11-19
- Bylos Nr.
- 2-1051-714/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Lukšienė
- Ieškovas
- L. V.
- Atsakovas
- D. V.
- Advokatai
- Aleksandras Uščiauskas
Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Irenai Kostkuvienei, dalyvaujant ieškovei L. V., atsakovo atstovui advokatui Aleksandrui Uščiauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
teisme 2012 09 05 buvo iškelta civilinė byla pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo (b.l. 2). Ieškovė prašo teismo pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 1996 09 03 nutarimą civilinėje byloje Nr. AV-61/1996 ir priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai U. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 400,00Lt per mėnesį iki jos pilnametystės.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad sutiktų U. V. teikti išlaikymą po 200,00Lt (b.l. 15).
Teismo posėdyje ieškovė palaikė savo reikalavimą, paaiškino, kad nuo 1996 metų išlaikymo dydis nebuvo peržiūrimas, šiuo metu iš atsakovo dukters išlaikymui ji gauna po 163,00Lt, bet to nepakanka paauglei mergaitei išlaikyti, ji ir dukra gyvena skurdžiai, jos darbo užmokestis minimalus, mergaitė mokosi vienuoliktoje klasėje, papildomai lavintis neturi galimybių dėl prastos turtinės padėties, atsakovas su dukra nebendrauja, papildomai prie dukters išlaikymo neprisideda, nors gyvena ir dirba Norvegijoje.
Atsakovo atstovas su ieškiniu sutinka iš dalies, tai yra sutinka, kad iš atsakovo būtų priteistas išlaikymas po 200,00Lt, paaiškino, kad atsakovas yra atleistas iš tarnybos dėl sveikatos, jam paskirta 600,00Lt pensija, dirba pas ūkininką Norvegijoje, turi dar vieną dukrą, kurią taip pat reikia išlaikyti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš bylos rašytinės medžiagos nustatyta, kad U. V. gimė (duomenys neskelbtini), o jos tėvai D. V. ir L. V. (b.l. 3), Jurbarko rajono apylinkės teismo 1996 09 03 nutarimu iš D. V. buvo nutarta išieškoti ¼ dalį jo pajamų, bet ne mažiau kaip 0,4 MGL per mėnesį dukters U. V. išlaikymui (b.l. 6), jos išlaikymui iš atsakovo išieškoma po 168,03Lt (b.l. 4), ieškovė dirba (duomenys neskelbtini) kur jai išmokamas darbo užmokestis apie 800,00Lt per mėnesį (b.l. 5, 20), L. V. yra gimusi (duomenys neskelbtini) jos tėvai D. V. ir V.V. (b.l. 16), VSDFV duomenimis D. V. ir jo sutuoktinė darbo pajamų neturi (b.l. 21-22), ieškovei L. V. nuosavybės teise 0,06ha ploto žemės sklypas sodų paskirties, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 23), atsakovo vardu nekilnojamojo turto nėra registruota (b.l. 24), tačiau V. V. vardu yra registruotas 2,50 ha ploto žemės sklypas, jame esantys gyvenamasis namas ir kiti pastatai (duomenys neskelbtini) (b.l. 25-31), (duomenys neskelbtini) yra deklaruota atsakovo gyvenamoji vieta (b.l. 9), transporto priemonių šalių ir jų šeimos narių vardu nėra registruota (b.l. 32-34), duomenų, kad būtų nutraukta D. V. ir V. V. santuoka nėra (b.l. 35-36).
Lietuvos Respublikos CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo, taip pat atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius. Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, tai ir yra kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama, nustatant nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydį. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo priteisimo iš vieno iš tėvų ar išlaikymo pakeitimo, taip pat atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (Lietuvos Respublikos CK 3. 192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 2d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko išlaikymo dydis pirmiausiai siejamas su protingais jo paties poreikiais, be to išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis. Tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, kurios negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. 1 d.). Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą reikalingą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas sprendžia, kokio dydžio išlaikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti vaiko interesus. Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 850,00Lt. Ieškovė prašo priteisti mažiau nei pusę tos sumos iš atsakovo.
Išlaikymas iš atsakovo buvo priteistas 1996 metais, tuo metų šalių dukrai U. V. buvo vieneri metai amžiaus. Nuo to laiko kelis kartus išlaikymo priteisimo ir nustatymo tvarka, tačiau U. V. priteistas išlaikymas nebuvo peržiūrėtas. Šiuo metu U. V. yra sulaukusi 17-os metų amžiaus, mokosi vienuoliktoje klasėje, atsižvelgiant į tai, jos poreikiai yra žymiai išaugę, o atsižvelgiant į ekonominę padėtį šalyje atsakovo dukrai skiriamo išlaikymo dydis 168,00Lt per mėnesį yra nepateisinamai menka suma, nepakankama tokio amžiaus vaikui išlaikyti.
Tėvo ar motinos teikiamas išlaikymui vaikui turi patenkinti bent jau pačius būtiniausius vaiko poreikius (būsto išlaikymą, maistą, sveikatinimą, lavinimą, rūbus, avalynę, higienos priemonės, laisvalaikio praleidimą).
Ieškovei mokama minimalus darbo užmokestis, dviese su dukra ji turi pragyventi maždaug iš vieno tūkstančio litų per mėnesį, ir iš tos sumos išlaikyti būstą, sumokėti mokesčius, nupirkti maisto, kitų būtiniausių prekių, mokymosi priemones ir kt.).
Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad dėl savo sveikatos būklės jis negalėtų dirbti, nurodo, kad dirba Norvegijoje pas ūkininkus, duomenų, kad atsakovo santuoka būtų nutraukta byloje nėra, jis su savo sutuoktine Šakių rajone turi žemės sklypą, gyvenamąjį namą. Todėl galima teigti, kad atsakovo teiginiai apie jo sunkią turtinę padėtį yra deklaratyvūs, neparemti jokiais rašytiniais įrodymais (Lietuvos Respublikos CPK 178str.). Jeigu ieškovo turtinė padėtis būtų tikrai tokia, kaip teigiama jo atsiliepime, jis turėtų kreiptis į savo gyvenamosios vietos valdžios institucijas socialinei paramai gauti, stoti į darbo biržą, tačiau jis to nėra padaręs.
Atsižvelgiant į šalių dukters amžių, poreikius (svarbi aplinkybė yra tai, kad U. V. dabar mokosi baigiamosiose gimnazijos klasėse) bendra 800,00Lt suma, skiriama abiejų tėvų būtų optimali tenkinant pačius būtiniausius vaiko poreikius. U. V. gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, suteikia vaikui gyvenamąjį būstą, aprūpina maistu ir panašiai. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
Įvertinant byloje esančius rašytinius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, ieškovės paaiškinimus galima daryti išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis viešų registrų duomenimis nėra geresnė nei atsakovo. Atsakovas, būdamas suaugęs, protingas asmuo, jau prieš kurdamas naują šeimą turėjo suprasti ir įvertinti, kad reikės tinkamai išlaikyti, rūpintis visais savo vaikais, esant bet kokioms gyvenimo ir buities sąlygoms.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į nepilnamečio vaiko amžių, poreikius, jo tėvų turtinę padėtį, atsakovo pajamas, sveikatos būklę, išlaikymo dydis U. V. turėtų būti pakeistas, didinant jį iki 400,00Lt per mėnesį nuo 2012 09 01, tai yra nuo to mėnesio, kad ieškovė kreipėsi į teismą 2012 09 05 (Lietuvos Respublikos CK 3.201str. 1d.).
Išlaikymo dydis keistinas ir dėl to, kad nuo 1996 metų du kartus keitėsi įstatymai, reglamentuojantys nepilnamečių išlaikymo tvarką. Periodinėmis išmokomis priteistas išlaikymas (alimentai) taip pat gali būti keičiami, kai įsiteisėjus teismo sprendimui (nutarčiai) iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžio nustatymui ar jų trukmei (Lietuvos Respublikos CPK 279str. 5d.). Iš sprendimo civilinėje byloje, išnagrinėtoje Jurbarko rajono apylinkės teisme 1996 metais, nustatyta, kad iš atsakovo ieškovės naudai dukters išlaikymui buvo priteisti alimentai pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso nuostatas. Atsižvelgiant į pasikeitusią situaciją, tėvų turtinę padėtį, teismas sprendžia ginčą dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo. Išlaikymo dydis keistinas įvertinus šią aplinkybę, taip pat tai, kad ankstesniu teismo procesiniu sprendimu (nutarimu) nustatyta minimali išlaikymo dydžio riba yra nepateisinamai maža. Tuo tarpu priteistas ir teikiamas išlaikymas savo dydžiu ir verte negalėtų žeminti vaiko ir su juo kartu gyvenančio tėvo ar motinos orumo, o vaiko gyvenimo lygis negali būti žemesnis vien dėl to, kad jo tėvai negyvena kartu.
Teismas, nagrinėdamas iš civilinių šeimos santykių kylančią bylą, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, turi teisę spręsti dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti (Lietuvos Respublikos CPK 376str.).
Nepilnamečiui vaikui priteistų piniginių išmokų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (Lietuvos Respublikos CK 3.185str., 3.190str. 1d.).
Atkreiptinas šalių dėmesys į tai, kad po teismo sprendimo priėmimo, pasikeitus situacijai, vaiko gyvenamosios vietos, vaiko išlaikymo formos ir dydžio, bendravimo su vaiku klausimai gali būti peržiūrimi teisme pagal vieno iš tėvų ieškinį (Lietuvos Respublikos CK 3.169str., 3.170str., 3.201str.).
Ieškovė šioje byloje buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos CPK 83str. 1d. 2p.).
Iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos CPK 96str. 1d., 80str. 1d. 1p., 5p, 85str. 1d. p.), 84,00Lt.
Sprendimo dalis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir priteisimo nepilnamečiams vaikams vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282str. 2d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Jurbarko rajono apylinkės teismo 1996 09 03 nutarimu civilinėje byloje Nr. AV2-61/1996 iš D. V. priteisto išlaikymo nepilnametės dukters U. V. išlaikymui dydį ir
priteisti iš atsakovo D. V., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai U. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį nuo 2012 09 01 iki U. V. pilnametystės.
Nepilnametei U. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja paskirti jos motiną L. V., a.k. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovo D. V., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 84,00Lt (aštuoniasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio.
Priteistas žyminis mokestis turi būti sumokėtas VMI pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimui įsiteisėjus civilinę bylą Nr. AV2-61/1996 grąžinti į teismo archyvą.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jurbarko rajono apylinkės teismą.