Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, sekretoriaujant Jurgitai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovės AB „VAKARŲ LAIVŲ GAMYKLA“ atstovui advokato padėjėjui Dariui Orlai, atsakovo N. G. atstovui advokatui Deiviui Valiuliui, trečiojo asmens UAB „VAKARŲ KROVA“ atstovui Gediminui Rimkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB „VAKARŲ LAIVŲ GAMYKLA“ ieškinį atsakovui N. G. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „VAKARŲ KROVA“, Gediminas Rimkus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje sprendžiamas atsakovo, kaip buvusio trečiojo asmens UAB „VAKARŲ KROVA“ vadovo, civilinės atsakomybės klausimas. Ieškovė, kaip trečiojo asmens akcininkė, grįsdama atsakovo civilinę atsakomybę nurodo, jog atsakovas, būdamas UAB „VAKARŲ KROVA“ direktoriumi, nepagrįstai sudarė trišalę sutartį, kuria prisiėmė įmonei nebūdingas funkcijas. Taip pat nesudarė galimybių UAB „VAKARŲ KROVA“ tinkamai vykdyti trišalę sutartį, nekontroliavo jos vykdymo ir nesiėmė jokių priemonių tam, kad UAB „Nonfera“ tinkamai bei laiku atsiskaitytų už jo vadovaujamos įmonės suteiktas paslaugas. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Nepriklausomai nuo civilinės atsakomybės rūšies (tiek sutartinės, tiek deliktinės) būtina nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis). Taigi, sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti ne tik faktą, jog įmonė patyrė žalą, tačiau ieškovė turėjo įrodyti, jog būtent atsakovo neteisėti veiksmai ir nulėmė trečiojo asmens patirtą žalą. Kaip matyti iš ieškovės procesinių dokumentų ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, ji kaip vieną iš neteisėtų veiksmų, kurie sukėlė trečiojo asmens nuostolius, nurodė aplinkybę, jog atsakovas po trišalės sutarties sudarymo nesiėmė jokių priemonių tam, kad užtikrintų UAB „VAKARŲ KROVA“ sąlygas tinkamai įvykdyti trišalę sutartį. Pasak ieškovės, atsakovas nepriėmė jokių vadovo įsakymų, susijusių su tinkamu trišalės sutarties vykdymo užtikrinimu ir jos tinkamo vykdymo kontrole, nepaskyrė jokių įmonės darbuotojų, kurie būtų supažindinti su specifiniais ir netipiniais jos įsipareigojimais pagal trišalę sutartį ir būtų atsakingi už jų tinkamą vykdymą. Teismo vertinimu, vien tik faktas, kad nebuvo paskirti atsakingi asmenys, kurie kontroliuotų trišalės sutarties vykdymą, nesuponuoja neteisėtų veiksmų, ir šių veiksmų neatlikimas negali būti žalos atsiradimo priežastimi. Teismo vertinimu, netgi ir paskyrus atsakingus asmenis, kurie būtų kontroliavę trišalės sutarties vykdymą, nereiškia, jog žala įmonei nebūtų atsiradusi. Pažymėtina, jog ieškovė netgi nenurodė, kokiomis aplinkybėmis buvo vykdoma trišalė sutartis, kokiomis aplinkybėmis buvo pristatomos prekės į sandėlį, kaip vykdoma jų apskaita, kokia tvarka jos išduodamos UAB „Norfera“. Ieškovė, kildindama atsakovo civilinę atsakomybę iš neteisėto neveikimo, ją grindė abstrakčiais ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiais apie įmonės vadovo pareigą užtikrinti tinkamą pareigų vykdymą. Ieškovės nenurodymas trišalės sutarties vykdymo aplinkybių ir atsakovo atsakomybės grindimas abstrakčiais teiginiais suponuoja išvadą, jog trečiasis asmuo UAB „VAKARŲ KROVA“ visiškai nedalyvavo trišalės sutarties vykdyme, t. y. jo atsakingi darbuotojai nedalyvavo tiek priimant, tiek ir išduodant prekes, visiškai nevykdė jokių pateiktų prekių į sandėlį apskaitos, o atsakovas, kaip įmonės vadovas, nesiėmė priemonių, jog tokia situacija nesusidarytų. Vis dėlto tokio pobūdžio išvada prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Pažymėtina, jog trišalė sutartis, iš kurios vykdymo trečiajam asmeniui, ieškovės vertinimu, atsirado žala, buvo sudaryta 2006-02-23. Tuo tarpu ieškovė nurodo, kad neteisėti veiksmai, sukėlę trečiajam asmeniui žalą, buvo atlikti 2010 m. spalio ir gruodžio mėnesiais vadovui neįvertinus, ar jo vadovaujama įmonė galės patikrinti, ar į sandėlius pristatomas konkretus kiekis konkrečios rūšies metalo laužas. Aplinkybė, jog nuo 2006 m. vasario iki 2010 m. spalio pristatomos prekės buvo saugomos tinkamai, leidžia teismui daryti išvadą, jog ne atsakovo, kaip trečiojo asmens vadovo, veiksmai nulėmė prašomos priteisti žalos atsiradimą.

Taip pat negalima sutikti su ieškovės pozicija, jog prašomą priteisti žalą nulėmė tai, kad atsakovas, būdamas UAB „VAKARŲ KROVA“ direktoriumi, nepagrįstai sudarė trišalę sutartį, kuria prisiėmė įmonei nebūdingas funkcijas. Pažymėtina, jog dėl aplinkybių, kad sudarytas sandoris neatitinka UAB „VAKARŲ KROVA“ tikslų ir ūkinės rizikos, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, buvo pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 19 d. sprendime (civilinė byla Nr. 2-1306-553/2013), kuriame nurodyta, kad sudaryta trišalė sutartis atitiko UAB „VAKARŲ KROVA“, kaip saugotojo, ūkinę – komercinę veiklą. Teismas konstatavo, jog trišalė sutartis, kurios sudarymo pagrįstumą šioje byloje kvestionuoja ieškovė, neprieštaravo įmonės veiklos tikslams, akivaizdžiai neviršijo ūkinės – komercinės rizikos ir nebuvo ekonomiškai nenaudinga bei nuostolinga. Nepaisant to, kad minėtoje byloje priešieškinį pareiškė UAB „VAKARŲ KROVA“, ir priešieškinio dalykas buvo kitoks, nei šioje byloje, tačiau įrodinėtinos aplinkybės ir šios bylos šalys – atsakovas ir trečiasis asmuo, kurio naudai ieškovas prašo priteisti žalą, dalyvavo byloje, kurioje buvo nustatytos ir šiai bylai reikšmingos aplinkybės. Dėl šios priežasties teismas konstatuoja, jog minėtoje byloje nustatytos aplinkybės gali būti laikomos prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Be to, ieškovės pozicija, jog būtent trišalės sutarties sudarymas sukėlė trečiajam asmeniui UAB „VAKARŲ KROVA“ 167 071,51 Eur žalą, yra nepagrįsta ir nesusijusi faktiniu priežastiniu ryšiu. Pažymėtina, jog įmonei žalą, kaip nurodė ieškovė, sukėlė netinkamas trišalės sutarties sąlygų vykdymas, už kurį nėra atsakingas atsakovas, o ne šios sutarties sudarymas. Jeigu įmonė būtų tinkamai vykdžiusi trišalę sutartį, žala nebūtų atsiradusi.

Ieškovė taip pat nurodo, jog trečiasis asmuo patyrė ir 134 076,20 Eur žalą, susijusią su negautais mokėjimais iš UAB “Nonfera” už suteiktas paslaugas, kadangi atsakovas nekontroliavo UAB “Nonfera” ilgalaikio neatsiskaitymo už trečiojo asmens UAB „VAKARŲ KROVA“ suteiktas paslaugas. Su šiais argumentais bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas nesutinka. Kaip matyti iš bylos duomenų (t.1, b. l. 132, 134–138), atsakovas, būdamas trečiojo asmens direktoriumi, inicijavo UAB “Nonfera” bankroto bylos iškėlimą. Pastarajam juridiniam asmeniui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau bankroto bylą Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 27 d. nutartimi atsisakė iškelti (t. 1., b. l 122–125). Svarbu pažymėti, jog netgi atsakovui būnant trečiojo asmens vadovu, ir kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo suėjus mokėjimo terminams, nereiškia, kad UAB “Nonfera” įsiskolinimas trečiojo asmens naudai būtų buvęs padengtas. Ši aplinkybė leidžia teismui konstatuoti nesant byloje faktinio priežastinio ryšio. Be to, netgi ir pripažinus, kad atsakovas nesiėmė visų būtinų priemonių išieškant skolą iš UAB “Nonfera”, nebūtų pagrindo konstatuoti esant byloje teisinį priežastinį ryšį, nes, teismo vertinimu, ieškovės nurodoma žala būtų teisiškai yra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo. Pažymėtina, jog priežastinio ryšio nustatymo kontekste kasacinio teismo išaiškinta, jog bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti tiek faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų; lot. conditio sine qua non), tiek ir teisinį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veiksmo) priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-541-690/2015 ).

Ieškovei neįrodžius bent vienos iš atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos ieškinys negali būti tenkinamas. Taip pat teismas nesprendžia ir ieškinio senaties taikymo klausimo, nes ieškinio senatis taikytina tik esant pagrįstam reikalavimui pažeistai teisei ginti, o šiuo atveju teisės pažeidimo teismas nenustatė, todėl nėra teisinio pagrindo spręsti dėl praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.124 straipsnis).

Atmetus ieškinį iš ieškovės priteistinos atsakovo turtėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas patyrė 3 039,24 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

AB „VAKARŲ LAIVŲ GAMYKLA“ ieškinį atsakovui N. G. dėl žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš ieškovės AB „VAKARŲ LAIVŲ GAMYKLA“ atsakovui N. G. 3 039,24 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.