- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-19
- Bylos Nr.
- 2K-229/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Dalia Bajerčiūtė, Josifas Tomaševičius (pran.)
- Nuteistasis
- G., D.
- Advokatai
- Žilvinas Mišeikis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. A. ir jo gynėjo advokato Žilvino Mišeikio kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo G. A. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas D. L. , tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Taip pat skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 28 d. nuosprendis, kuriuo Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 9 d. nuosprendis pakeistas:
G. A. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 24 straipsnio 6 dalies, 178 straipsnio 3 dalies į BK 237 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė - laisvės atėmimas devyniems mėnesiams.
Iš nuosprendžio teismas pašalino aplinkybę, kad D. L. padarė nusikalstamą veiką (padėjo pagrobti didelės vertės svetimą turtą) bendrininkaudamas su nenustatytu asmeniu, taip pat D. L. ir G. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 9 d. nuosprendžiu G. A. buvo nuteistas už tai, kad, bendrininkaudamas su D. L. ir kitu asmeniu, dėl kurio baudžiamoje byloje tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, padėjo pagrobti automobilį, o būtent:
2005 m. balandžio 5 d., apie 2 val. nakties, prie namo Nr. 73 A, esančio Kauno mieste, O. ir H. Minkovskių gatvėje, nenustatytam asmeniui pagrobus svetimą turtą – V. A. individualiai įmonei ,,Motus” priklausantį 1997 m. laidos autovežį MAN 18.224 (valst. Nr. GMR 143), 62 000 Lt vertės, su jame buvusiais V. A. individualiai įmonei ,,Motus” priklausiusiais daiktais: radijo stotimi ,,President” 600 Lt vertės, CD magnetola 1000 Lt vertės, pneumatiniu raktu varžtams atsukti 500 Lt vertės, pakėlėju 200 Lt vertės; D. L. , žinodamas, kad šis turtas pagrobtas, pagal susitarimą su pagrobėju turėjo nuvairuoti automobilį iki Kėdainių sankryžos, šį automobilį iš Kauno miesto Minkovskių gatvės vairavo iki Kauno rajono, Babtų miestelio. Šioje vietoje automobiliui sugedus, G. A. pagal išankstinį susitarimą su D. L. padėjo paslėpti ir suremontuoti pagrobtą automobilį, pateikė automobiliui užvesti reikalingą dyzelinį kurą, surado vietą automobiliui paslėpti ir suremontuoti pas V. A. , gyvenantį Kauno rajone, Vilkėnų kaime, ir ten šį automobilį kartu su D. L. nuvairavo.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu patenkino iš dalies nuteistojo G. A. gynėjo apeliacinį skundą ir Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 9 d. nuosprendį pakeitė: G. A. nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš BK 24 straipsnio 6 dalies, 178 straipsnio 3 dalies į BK 237 straipsnio 1 dalį. Iš nuosprendžio pašalino aplinkybę, kad D. L. padarė nusikalstamą veiką (padėjo pagrobti didelės vertės svetimą turtą) bendrininkaudamas su nenustatytu asmeniu, taip pat D. L. ir G. A. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe. Kitą nuosprendžio dalį kolegija paliko nepakeistą.
Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad G. A. nuteisiamas už tai, kad 2005 m. balandžio 5 d., apie 2 val. nakties, prie namo Nr. 73 A, esančio Kauno mieste, O. ir H. Minkovskių gatvėje, nenustatytam asmeniui pagrobus svetimą turtą – V. A. individualiai įmonei ,,Motus” priklausantį 1997 m. laidos autovežį MAN 18.224 (valst. Nr. GMR 143), 62 000 Lt vertės, su jame buvusiais V. A. individualiai įmonei ,,Motus” priklausiusiais daiktais: radijo stotimi ,,President” 600 Lt vertės, CD magnetola 1000 Lt vertės, pneumatiniu raktu varžtams atsukti 500 Lt vertės, pakėlėju 200 Lt vertės; D. L. , žinodamas, kad šis turtas pagrobtas, pagal susitarimą su pagrobėju turėjo nuvairuoti automobilį iki Kėdainių sankryžos, šį automobilį iš Kauno miesto Minkovskių gatvės vairavo iki Kauno rajono, Babtų miestelio. Šioje vietoje automobiliui sugedus, D. L. susisiekė su G. A. ir šis pateikė automobiliui užvesti reikalingą dyzelinį kurą, surado vietą automobiliui paslėpti ir suremontuoti pas V. A. , gyvenantį Kauno rajone, Vilkėnų kaime, kur šį automobilį D. L. nuvairavo; taip G. A. iš anksto nepažadėjęs paslėpė kito asmens nusikalstamu būdu įgytą daiktą.
Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad dėl G. A. pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis keičiamas dėl kai kurių nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2, 3 punktai). G. A. visų teisminio nagrinėjimo metu vykusių apklausų metu neprisipažino kaltu dėl padėjimo įvykdyti didelės vertės svetimo turto pagrobimą. Apeliacinė kolegija laikė, kad nuteistojo G. A. gynėjas teisingai nurodė, jog byloje surinktuose įrodymuose nėra pakankamai informacijos, kurios pagrindu būtų galima daryti neginčijamą išvadą apie kokį nors G. A. bendrininkavimą su turtą – autovežį MAN 18.224, (valst. Nr. GMR), ir jame buvusius daiktus – pagrobusiais asmenimis ir pastarojo padėjimą jiems pasiekti norimą rezultatą – pagrobti didelės vertės svetimą turtą. Kolegijos nuomone, tik kategoriška specialisto ar eksperto išvada gali būti apkaltinamojo nuosprendžio pagrindas byloje surinktų įrodymų grandinėje. Bylą išnagrinėjusi apeliacine tvarka, išanalizavusi liudytojo V. A. parodymus, kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas remtis liudytojo V. A. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais buvo nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien D. L. su G. A. užmaskuota pokalbių forma, skubus prašymas nakties metu surasti kažkokį žmogų, kuris galėtų nutempti autovežį nuo autostrados, leidžia teigti, kad G. A. turėjo suvokti ar numanyti, kad automobilis, kuriuo jis rūpinosi (surado asmenį, kuris galėtų nutempti sugedusi autovežį ir šį pataisyti bei pateikė automobilio užvedimui reikalingą kurą), įgytas nusikalstamu būdu. Nagrinėjamoje byloje nustatęs, kad G. A. dėl padėjimo pagrobti didelės vertės turtą – autovežį MAN 18.224 (valst. Nr. GMR), ir jame buvusių daiktų – yra nuteistas nepagrįstai, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra pakankamai faktinių duomenų, įrodančių, jog G. A. veikė kaip nusikalstamos veikos bendrininkas. Tai pat neįrodžius, kad G. A. bendrininkavo pagrobiant didelės vertės svetimą turtą, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turi būti pašalinama ir G. A. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis G. A. ir jo gynėjas prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir bylą nutraukti. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, nes apeliacinio skundo nepatikrino tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniu skundu. Pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė veiką kvalifikuojančios aplinkybės – stambaus masto. Kartu teismas netikrino ir ekspertizės akto tikrumo, patikimumo bei išsamumo, nors to buvo prašoma apeliaciniu skundu ir būtent vadovaujantis minimu ekspertizės aktu buvo neva nustatytas žalos mastas. Be to, kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas netyrė gynėjo apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, rungimosi principo pažeidimo ir visiškai nepagrįstai nuteistajam pakeistos kardomosios priemonės. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas G. A. pakeitė kaltinimą iš sunkesnio į švelnesnį, pažeisdamas imperatyvias BPK 256 straipsnio 4 dalies nuostatas, ir apribojo G. A. teisę į gynybą, nes nuteistasis turi aiškiai žinoti, kuo yra kaltinamas ir už kokios veikos padarymą pripažintas kaltu. Gynybos nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai G. A. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 237 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas G. A. kaltu bei paskirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę, netinkamai pritaikė BK 54, 55, 74 straipsnių nuostatas. Kasatoriai nurodo, kad teismai netinkamai taikė BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į nuteistojo G. A. ir jo gynėjo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras siūlo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje laikėsi suformuotos teisminės praktikos nagrinėjant baudžiamąsias bylas ir nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Teismas ištyręs ir įvertinęs įrodymus nustatė, kad kaltinamojo veika turėjo būti kvalifikuojama kitaip negu prašoma prokuroro, tačiau dėl teisinių kliūčių negalėjo kvalifikacijos pakeisti, ir tai, prokuroro nuomone, negali būti laikoma teismo šališkumu ir esminiu Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad 2008 m. spalio 2 d. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs apelianto ir jo gynėjo prašymą dėl kardomosios priemonės pakeitimo jį atmetė, todėl kasacinio skundo motyvas, kad apeliacinės instancijos teismas netyrė apeliacinio skundo motyvų dėl kardomosios priemonės pakeitimo nuteistajam G. A. yra nepagrįstas. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 320 straipsnio 3 dalies ir 256 straipsnio 4 dalies pažeidimus, pakeisdamas jo veikos kvalifikavimą. Apeliacinės instancijos teismas, kitaip nei pirmosios instancijos teismas, įvertindamas byloje ištirtus įrodymus ir perkvalifikuodamas G. A. veiką pagal lengvesnį baudžiamąjį įstatymą nepažeidė BPK reikalavimų ir nuteistojo teisių į gynybą nesuvaržė, nes palengvino nuteistojo teisinę padėtį. Prokuroro nuomone, teismas, paskirdamas G. A. laisvės atėmimo bausmę, tinkamai taikė BK 54 straipsnio nuostatas, nes įvertino jo asmenybę, padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Kasatorių motyvas dėl įrodymų surinkimo leistinumo taip pat atmestinas, kaip nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. A. ir jo gynėjo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų
Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas privalo nuodugniai ištirti esančius apeliaciniame skunde motyvus ir savo sprendime privalo aptarti visus apeliacinio skundo motyvus ir juos motyvuotai atmesti arba pagrįsti, t. y. išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. Nesant motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo esminių motyvų, laikoma, kad apeliacinis skundas neišnagrinėtas. Tai yra BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų pažeidimas, kuris priskiriamas prie esminių BPK reikalavimų pažeidimų, dėl to apeliacinės instancijos teismo priimto nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais ir jie naikinami BPK 369 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu.
Nuteistojo G. A. ir jo gynėjo kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio atkartoja esminius apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. birželio 9 d. nuosprendžio motyvus ir jame nurodomi apeliacinio skundo motyvai, kurie, kasatoriaus nuomone, liko neišnagrinėti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.
Kasatorius tvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo motyvo dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Pirmosios instancijos teismo šališkumą kasatorius įžiūri nuosprendžio motyvuose, išdėstytuose dėl D. L. nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Tas pats motyvas buvo nurodytas ir apeliaciniame skunde. Jis paminėtas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 28 d. nuosprendyje dėstant apeliacinio skundo esmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra išvados dėl šio motyvo, todėl jis laikomas neišnagrinėtas. Kasacine tvarka neišnagrinėtas apeliacinio skundo motyvus negali būti nagrinėjamas. Taigi, pirmosios instancijos teismo šališkumo klausimas lieka neišspręstas.
Taip pat kasaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo motyvo dėl pagrobto turto vertės nustatymo. Kasaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pagrobto turto vertė yra reikšminga sprendžiant nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio atitinkamą dalį ir pagal BK 237 straipsnio 1 dalį.
Tokių reikšmingų apeliacinio skundo motyvų neišnagrinėjimas yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį BPK 369 straipsnio 3 dalyje nurodytu pagrindu.
Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinio skundo motyvų, kurie yra ir apeliacinio skundo motyvai, kol neišnagrinėtas apeliacinis skundas. Teisėjų kolegija negali iš anksto nustatyti išvadų dėl G. A. kaltės ir jo veikos kvalifikavimo, tai turi nuspręsti apeliacinės instancijos teismas. Tačiau būtina pažymėti, kad nusikalstama veika, numatyta BK 237 straipsnio 1 dalyje, padaroma tik tiesiogine tyčia. Tuo tarpu, kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, G. A. nuteistas pagal BK 237 straipsnio 1 dalį, nors teismas pripažino, kad jo kaltė pasireiškė neatsargumo forma. Nuosprendžiu nustatyta, kad G. A. turėjo suvokti ir numatyti, jog automobilis įgytas nusikalstamu būdu. Tam, kad būtų galima jį nuteisti pagal BK 237 straipsnio 1 dalį, to nepakanka, būtina įrodyti, kad jis suvokė, jog automobilis įgytas nusikalstamu būdu, ir norėjo jį paslėpti.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 28 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.