- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-31
- Bylos Nr.
- 2S-1147-259/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-20148-2009-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Algimantas Kukalis, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- L. P.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-494-451/2011, kuria sustabdytas šios civilinės bylos nagrinėjimas ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011-03-14 nutartimi (t.3, b.l.153-154) sustabdė civilinės bylos Nr. 2-494-451/2011 nagrinėjimą, kol įsiteisės sprendimas civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. D. V. ir J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Teismas nustatė, jog Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjų G. D. V. ir J. B. (kurios šioje civilinėje byloje Nr. 2-494-451/2011yra atsakovės) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Iš byloje pateikto pareiškimo teismas nustatė, jog pareiškėjos prašo nustatyti faktą, kad kiemo statiniai, esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, yra žemės sklypo priklausiniai. Kadangi byloje neginčijamai nustatyta, to neginčija ir šalys bei jų atstovai, kad šie statiniai stovi ant ginčo žemės sklypo, dėl kurio naudojimo tvarkos šalys nesutaria, be to, šalims nesutinkant, jog pavėsinė liktų ieškovo prašomo žemės sklypo naudojimosi dalyje, teismas pripažino, jog neišsprendus šių statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausomybės klausimo, teismas negalėtų išspręsti klausimo dėl kitų bendraturčių galimybės naudotis kiemo statiniais, teisių ir teisėtų interesų. Teismas pripažino, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, sukels teisines pasekmes šalims šioje nagrinėjamojoje civilinėje byloje, todėl laikė, jog šios civilinės bylos yra tarpusavyje susiję ir kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ir privalomąją galią sustabdytai bylai. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog sustabdžius šios bylos nagrinėjimą, bus galima išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, todėl šią civilinę bylą sustabdė LR CPK 163 str. 1 d. 3 p. pagrindu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu (t.4, b.l.2-4) ieškovas L. P. su teismo nutartimi nesutiko, prašė teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - prašymą dėl civilinės bylos Nr. 2-494-451/2011 sustabdymo atmesti, dėl šių motyvų:
1) ši civilinė byla gali būti nagrinėjama nepriklausomai nuo kitos civilinės bylos išnagrinėjimo rezultato, prejudicinis bylų ryšys nėra tiesioginis ir neatsiejamas. Byla gali būti sustabdyta tik dėl įstatyme numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išspręsti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Teismas turi teisę sustabdyti civilinę bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Negalimumas išnagrinėti civilinės bylos, kol neišnagrinėta kita byla, reiškia, kad teismas neturi tam tikrų faktų, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir pats negali jų nustatyti. Visus teisiškai reikšmingus faktus pagal savo kompetenciją galėdamas ir privalėdamas nagrinėjamoje byloje nustatyti pats, teismas neturi teisės stabdyti bylą ir savo kompetenciją dėl tam tikrų faktų nustatymo perkelti kitam teismui, nes tai ne tik neatitinka bylos sustabdymo tikslų, bet ir sudarytų sąlygas vilkinti bylos nagrinėjimą. Sustabdyti civilinę bylą šiuo pagrindu būtų galima tik tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai;
2) šios civilinės bylos Nr. 2-494-451/2011 nagrinėjimo dalykas yra naudojimosi tvarkos žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatymas. Šiame sklype esantys statiniai yra išsamiai aprašyti Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo taip pat matyti, jog (duomenys neskelbtini), Kaune, yra teisiškai įregistruoti ir kiti statiniai - kiemo statiniai (tvora, kiemo aikštelė, kanalizacijos šuliniai), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kiemo statinių buvimo vieta yra aiški - (duomenys neskelbtini), Kaune, taip pat aiškus ir jų teisinis statusas - tai yra antraeiliai daiktai, kuriuos ištinka pagrindinio daikto likimas. Civilinėje byloje, dėl kurios teismas sustabdė šią civilinę bylą, yra prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad kiemo statiniai - tvora, kiemo aikštelė, pavėsinė, esantys (duomenys neskelbtini), Kaune, yra šio žemės sklypo priklausiniai. Taigi, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas niekaip neįtakos šios civilinės bylos dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo. Nei vienas iš statinių - tvora, pavėsinė, kiemo aikštelė - nėra šalių ginčo objektas. Tvora juosia visą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kiemo aikštelė, kurios priklausomybės klausimą kelia atsakovės G. V. ir J. B., patenka į joms skiriamą žemę ir kitų bendraturčių ši teisė nėra ginčijama. Pavėsinė yra greta ieškovui priklausančio gyvenamojo namo (su atskirais butais), visos šalys šioje byloje savo pateiktais procesiniais dokumentais ir prie jų pridedamais pasidalijimo projektais siūlo žemės dalį po pavėsine paskirti naudotis ieškovui. Teismui nustačius kiemo statinių pripažinimo žemės sklypo priklausiniais faktą, teisinė situacija niekaip nepasikeis, kadangi pats statinių adresas registro duomenyse jau aiškiai įtvirtina šių kiemo statinių teisinį rėžimą. Reiškia, naujai iškeltos civilinės bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagrindas ir dalykas niekaip neįtakoja šios civilinės bylos, tik nepagrįstai ją vilkina. Darytina išvada, jog kitoje civilinėje byloje nustatinėjamos aplinkybės neturi įtakos šios bylos baigčiai, kadangi šioje civilinėje byloje teismas pats privalės įvertinti visas reikšmingas bylai aplinkybes. Taigi, tarp šių civilinių bylų nėra prejudicinio ryšio;
3) ši civilinė byla yra iškelta jau seniai, teismas šioje byloje yra paskyręs teismo posėdį. Ieškininių reikalavimų tikslinimas nebėra galimas procesiškai. Šalys yra atstovaujamos profesionalių teisininkų, o viena iš bylos šalių pati turi aukštąjį teisinį išsilavinimą, todėl jau seniai privalėjo tinkamai suformuluoti savo reikalavimus ir kartu įvertinti nuo pat bylos iškėlimo pradžios byloje buvusius registro duomenis, apibrėžiančius kiemo statinių teisinį režimą;
4) šioje byloje nėra esminio bylos sustabdymo pagrindo - negalimumo nagrinėti šios bylos dėl kitos civilinės bylos. Todėl toks bylos sustabdymas pažeidžia proceso koncentracijos ir operatyvumo principus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą (t.3, b.l.9-11) atsakovės J. B. ir G. D. V. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė atskirąjį skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:
1) šioje civilinėje byloje yra nagrinėjamas klausimas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo. Šalims priklausančiame bendrame žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, yra pastatyti keturi gyvenamieji namai su ūkiniu pastatu, inžineriniais tinklais ir kiemo statiniais, priklausantys byloje dalyvaujantiems asmenims. Vienas iš naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ypatumų yra tai, kad jeigu bendraturčių faktiškai naudojamame sklype yra vieno iš jų statiniai, įrenginiai, nustatoma tokia naudojimosi tvarka, kad šie statiniai, įrenginiai liktų šiam bendraturčiui paskirtoje naudotis sklypo dalyje. Kitam bendraturčiui naudojimosi teisė turi būti kompensuota, paskiriant naudotis žeme kitoje to sklypo vietoje (LAT 2003-10-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-964/2003). Nagrinėjant bylą, buvo nustatyta, kad viešajame registre šioje valdoje yra įregistruotas kiemo statinys (pavėsinė), kurios bendraturčiai nėra pasidalinę. Todėl būtina nustatyti, kokia nuosavybės dalimi pavėsinė priklauso kiekvienam iš bendraturčių, o tuo pačiu kiekvienam statinio bendraturčiui užtikrinti patekimą iki šio statinio (pavėsinės). Pavėsinė pastatyta žemės sklypo dalyje, ieškovo projekte pažymėta indeksu B/427 kv. m, ir kurią ieškovas prašo paskirti naudotis tik jam vienam (t.2, b.l.177). Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog šalys nesutinka, jog pavėsinė liktų ieškovo prašomo žemės sklypo naudojimosi dalyje. Šią aplinkybę patvirtina ir 2011-01-20 teismo posėdžio protokolas, užfiksavęs tiek šalių ginčus dėl pavėsinės, tiek atsakovių atstovių paaiškinimą, jog išsisprendus klausimui dėl pavėsinės teisinės priklausomybės, atsakovės tikslins priešieškinį. Todėl akivaizdu, jog šalys pirmiausia turėtų pasidalinti pavėsinę ir tik po to teikti pasiūlymus dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu po šia pavėsine nustatymo. Abiejų civilinių bylų reikalavimai yra akivaizdžiai susiję tarpusavyje, todėl užvedus civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (kiemo statinių), civilinė byla dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo turėtų būti sustabdyta, nes tarp šių bylų yra prejudicinis ryšys. Todėl tik sustabdžius šios bylos nagrinėjimą, bus galima išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose.
Atsiliepime į atskirąjį skundą (t.3, b.l.12) tretieji asmenys A. P., R. V. ir D. V. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė atskirąjį skundą atmesti, dėl šių motyvų:
1) po bylos ypatingąja teisena išnagrinėjimo paaiškėjus, jog sklype yra statinių, priklausančių visoms šalims ir tretiesiems asmenims (ar tik ieškovui ir atsakovams) bendrosios nuosavybės teise, prie šių statinių (konkrečiai - pavėsinės) prieiti nebūtų galima, jei teismas tenkintų vieną iš šiuo metu pareikštų reikalavimų. Atsakovių atstovės 2011-01-20 teismo posėdyje pareiškė, jog tikslins ieškinį po pavėsinės priklausomybės galutinio paaiškėjimo;
2) teismas tinkamai nustatė bylos nagrinėjimo ribas, atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą bei 2010-02-18 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje (Skelbta: Teismų praktika, 2010-02-18, Nr.: 32) skelbiamą vienodą teismų praktiką, LAT 2003-10-15 nutartį civ. byloje Nr. 3K-3-964/2003. Kiemo statinys - pavėsinė - visiškai atitinka teisiškai įregistruoto nekilnojamojo daikto sąvoką, turi ir unikalų numerį - (duomenys neskelbtini). Šis kiemo statinys (kaip ir kiti statiniai) kol kas nepriskirtas jokiam pagrindiniam daiktui, kurį valdytų konkretus savininkas, t. y. kol kas nėra aiškios nuosavybės teisės į pavėsinę. Kai šios teisės paaiškės ypatingąja teisena išnagrinėtoje byloje ir bus įregistruotos viešajame registre, bus galima spręsti tarp šalių kilusį ginčą šioje byloje;
3) pats ieškovas yra pateikęs D. V. pranešimą, kuriuo pripažįsta, jog pavėsine jis pats nesinaudoja, o naudojasi D. V.. Atsakovės J. B. į bylą pateiktas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, jog ir ji pageidauja toliau naudotis anksčiau buvusia neužrakinta pavėsine, tačiau dėl ieškovo pakabintos spynos aplinkybių konstatavimo metu to daryti negalėjo (po kelių dienų spyną ieškovas nuėmė ir pavėsine naudotis niekam nebetrukdo). Atsižvelgiant į tai, ne tik atsakovės, bet ir ieškovas turėtų tikslinti byloje pareikštus savo reikalavimus, tačiau tai turėtų įvykti po bylos Nr.2-6590-364/2011 išnagrinėjimo, o ne iki tol;
4) skundo argumentas, kad ieškinio ar priešieškinio tikslinimas „nebėra galimas procesiškai“, neatitinka imperatyvių CPK 141 str. ir 143 str. nuostatų: „Vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau... ; Vėlesnis priešieškinio priėmimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio priėmimo būtinumas iškilo vėliau...“
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog šioje byloje ieškovas L. P., ieškiniu, o atsakovai Z. P., A. P., G. D. V., J. B. priešieškiniais siekia nustatyti tarp jų ir bendraturčių turimo žemės sklypo naudojimosi tvarką (duomenys neskelbtini), Kaune (1 t. b.l 4, 13, 61, 83, 86, 89). Tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais D. V. byloje pateikė reikalavimą nustatyti statinių ir kelio servitutą žemės sklype, (duomenys neskelbtini) , Kaune (1 t. b.l. 147-148).
Iš bylos medžiagos matyti, kad 2011 03 14 teismo posėdžio metu buvo nustatyta, jog Kauno miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal pareiškėjų G. D. V. ir J. B. (kurios šioje civilinėje byloje Nr. 2-494-451/2011yra atsakovės) pareiškimą kuriame pareiškėjos prašo nustatyti faktą, kad kiemo statiniai, esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, yra žemės sklypo priklausiniai (3 t. b.l.137-139). Kauno miesto apylinkės teismas 2011-03-14 nutartimi (t.3, b.l.153-154) sustabdė civilinės bylos Nr. 2-494-451/2011 nagrinėjimą, kol įsiteisės sprendimas civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. D. V. ir J. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Teismas tokį sprendimą motyvavo ta aplinkybe, jog neišsprendus kiemo statinių, esančių žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, priklausomybės klausimo, teismas negalėtų išspręsti klausimo dėl kitų bendraturčių galimybės naudotis kiemo statiniais, teisių ir teisėtų interesų. Teismas pripažino, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, sukels teisines pasekmes šalims šioje nagrinėjamojoje civilinėje byloje, todėl laikė, jog šios civilinės bylos yra tarpusavyje susiję ir kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ir privalomąją galią sustabdytai bylai.
Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, sprendžia, kad Kauno miesto apylinkės teismas netinkamai vertino nustatytas faktines aplinkybes byloje, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylos sustabdymo prielaidas ir sąlygas, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą sustabdyti nagrinėjamą bylą. Dėl to skundžiama apeliacine tvarka teismo nutartis naikintina kaip nepagrįsta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje šalys siekia nusistatyti bendrąja daline nuosavybe turimo žemės sklypo naudojimosi tvarką. O Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.2-6590-364/2011, iškeltoje pagal pareiškėjų (šioje byloje atsakovių) G. D. V. ir J. B. pareiškimą, pareiškėjos prašo nustatyti faktą, kad kiemo statiniai, esantys žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, yra žemės sklypo priklausiniai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ir Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr.2-6590-364/2011 nesutampa tiek faktinis ieškinio pagrindas, tiek ieškinio dalykas, todėl Kauno miesto apylinkės teismo skundžiamos apeliacine tvarka nutarties nuoroda, kad šios bylos yra susiję, išvada, kad Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ir privalomąją reikšmę nagrinėjamoje byloje, yra nepagrįsta ir klaidinga. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ši nagrinėjama civilinė byla ir Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.2-6590-364/2011 yra tarpusavyje nesusiję, šiose bylose priimti sprendimai neturės prejudicinės galios vieni kitiems, nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, yra visos teisinės prielaidos ir faktinės galimybės šalims kitoje byloje spręsti ar kiemo statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ar žemės sklypas yra statinių priklausinys ir atvirkščiai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje pareiškėjos nesiekia nustatyti kiemo statinių priklausomybės fiziniams asmenims, todėl teisinio pagrindo, numatyto LR CPK 163 str. 1 dalies 3 punkte, stabdyti bylos nagrinėjimą nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-14 nutartį panaikinti, bylą perduoti nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui.