Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės E. Ž. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8294-776/2014 pagal skolininkės E. Ž. skundą dėl antstolės E. R. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 69-977/2014 pripažinimo neteisėtais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

A. E. R. 2014 m. rugsėjo 22 d. patvarkymu skolininkės E. Ž. skundą atsisakė patenkinti ir vadovaudamasi CPK 510 str., skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Šiaulių apylinkės teismui.

Nurodė, kad vykdomoji byla pradėta 2014 m. balandžio 28 d. patvarkymu, kuris kartu su raginimu išsiųstas skolininkės gyvenamosios vietos žinomais adresais, t. y. (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini). Taip pat vykdymo metu iš skolininkės gautas ne vienas skundas ar prašymas, todėl apie priverstinį skolos išieškojimą skolininkė tikrai žinojo, tačiau savo veiksmais vengia jį vykdyti tuo pačiu kliudydama ir antstolei. Antstolė pažymėjo, kad pagal CPK 687 str., priešpriešinių išieškotinų sumų tarpusavio įskaitymas yra galimas jeigu yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo. Tada antstolis savo patvarkymu atliktų šių sumų tarpusavio įskaitymą. Tačiau nagrinėjamu atveju prie skundo pridėtame priede skolininkė E. Ž. vienasmeniškai (nėra tarpusavio (skolininko ir išieškotojo) skolos suderinimo akto, abiejų šalių parašų ir pan.), atlieka užskaitymus, grąžina skolą, o susidariusį skirtumą reikalaują grąžinti per 10 dienų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

1. CK 6.131 str. 1 d. ir 2 d. nustatyta, kad įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo. Įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Pranešimas laikomas negaliojančiu, jeigu įskaitymas daromas su tam tikra sąlyga ar nurodant jo terminą. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, kad įskaitymas yra vienašalis sandoris, nes pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai. Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad skolininkė yra atlikusi įskaitymą ir užskaičiusi išieškotojo P. J. miško darbų individualios įmonės skolą į jo priešpriešinį reikalavimą skolininkei. Todėl apeliantė nieko nėra skolinga išieškotojui, o tuo pačiu išieškotojas P. J. miško darbų individuali įmonė yra skolingas apeliantei E. Ž. 6220,12 Lt.

2. CPK 687 str. 1 d. norma, kuria vadovaujasi teismas, yra išimtinai procesinė ir reglamentuoja išimtinai antstolio veiksmus vykdymo procese, kai jam pateikti priešingų šalių du vykdomi dokumentai. Ši norma nereglamentuoja materialinių teisės normų, reglamentuojančių įskaitymą, o taikytina tik antstolio veiksmams reglamentuoti.

3. Teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė, kad iš CK 6.130 str. įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius — ir savo skolininko skolininkas; antra — šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia — šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat; ketvirta — abu reikalavimai turi galioti; penkta — abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta - abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Teismas, įvertinęs skolininkės pateiktus duomenis dėl įskaitymo, nustatė, kad iš visų pateiktų šešių reikalavimų, skolininkės atliktas įskaitymas neatitinka vieno reikalavimo – nėra galiojantis ir vykdytinas. Tačiau, skolininkė teigia, kad jos ir išieškotojo skolos priešpriešinis įskaitymas buvo atliktas CK 6.130 str. - 6.131 str. pagrindu, teismo tvarka nėra nuginčytas, pagrindų, dėl kurių įskaitymas nebūtų galimas nėra (CK 6.134 str.), todėl įskaitymas yra teisėtas ir galiojantis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Byloje nustatyta, kad antstolės E. R. kontoroje yra priimtas vykdyti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. 2-23-496/2014 dėl 141680,00 Lt piniginių lėšų išieškojimo iš skolininkės E. Ž. išieškotojui P. J. miško darbų individualiai įmonei, užvesta vykdomoji byla Nr. 69-977/2014 (v. b. I t., 1-4 b. l.). Skolininkė E. Ž. prašo panaikinti antstolės E. R. 2014 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymą Nr. 69-977/2014 dėl skolininkės turto – žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), varžytinių paskelbimo (v. b. II t., 30-31 b. l.) bei nutraukti vykdomąją bylą, nes skolininkė E. Ž. atliko priešpriešinį 136544 Lt kreditorinių reikalavimų įskaitymą, teigdama, kad išieškotojas P. J. miško darbų individuali įmonė jai buvo skolingas 142764,12 Lt, o išieškojimas vykdomojoje byloje vykdomas dėl 136544 Lt išieškojimo iš skolininkės E. Ž. išieškotojo P. J. miško darbų individualios įmonės naudai, todėl ne ji, o išieškotojas, atlikus įskaitymą, jai yra skolingas 6220,12 Lt (b. l. 5-6). Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra įrodymų, kad antstolių kontoroje yra užvesta vykdomoji byla dėl 142764,12 Lt sumos išieškojimo iš P. J. miško darbų individualios įmonės apeliantės E. Ž. naudai.

Pažymėtina, jog priėmus vykdyti vykdomąjį dokumentą ir pradėjus vykdymo veiksmus, vykdomoji byla gali būti nutraukta tik CPK 629 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais vykdomosios bylos nutraukimo pagrindais: 1) jeigu išieškotojas atsisakė išieškojimo; 2) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė taikos sutartį ir teismas ją patvirtino šio Kodekso 595 straipsnyje nustatyta tvarka; 3) jeigu mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui; 4) jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas; 5) jeigu panaikinti vykdomieji dokumentai, kurie buvo vykdymo pagrindas; 6) reorganizavus ar likvidavus juridinį asmenį, jeigu negalimas teisių ir pareigų perėmimas; 7) jeigu skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo; 8) jeigu išieškotojas ir skolininkas sudarė skolos padengimo sutartį (Civilinio kodekso 6.436 straipsnis); 9) jeigu vykdomasis dokumentas neteisėtai priimtas vykdyti; 10) jeigu išieškotojas atsisakė priimti paimtus iš skolininko tam tikrus daiktus, nurodytus teismo sprendime.

Atsižvelgiant į įstatyme nurodytus vykdomosios bylos nutraukimo pagrindus, darytina išvada, kad vykdomosios bylos užbaigimui neturi jokios teisinės reikšmės prievolės pasibaigimas CK šeštosios knygos I dalies IX skyriuje numatytais pagrindais, išskyrus atvejus, kai prievolės pabaigos pagrindas sutampa su vykdomosios bylos nutraukimo pagrindu (pavyzdžiui, prievolės pabaiga šalių sutapimu (CK 6.126 str.) ir vykdomosios bylos nutraukimas, jei skolininkas ir išieškotojas yra tas pats asmuo (CPK 629 str. 1 d. 7 p.). Kadangi CPK 629 straipsnio 1 dalyje nenumatyta galimybė vykdymo procese nutraukti vykdomąją bylą skolininkui atlikus įskaitymą, vykdymo metu toks įskaitymas, kai prievolės pasibaigimas sąlygotų vykdomosios bylos nutraukimą, nėra galimas. Vykdymo procese yra numatytas pinigų sumų išieškojimo tarpusavio įskaitymo būdu galimybė, jei yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo (CPK 687 str.). Šia prasme įskaitymas vykdymo procese suprantamas kaip pinigų sumų išieškojimo būdas, kuris sąlygoja vykdomosios bylos užbaigimą vykdomojo dokumento įvykdymu (CPK 632 str. 1 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-146/2010).

Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo nei panaikinti antstolės 2014 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymą Nr. 69-977/2014 „Dėl varžytynių paskelbimo“, nei vykdomąją bylą nutraukti.

Dėl išdėstyto, Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartis paliktina nepakeista.

Byloje nustatyta, kad išieškotojas P. J. miško darbų individuali įmonė už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 350 Lt teisinės pagalbos išlaidų (53, 54 b. l.), jos pripažintinos pagrįstomis ir atitinkančiomis CPK 98 str. reikalavimus, todėl atskirąjį skundą atmetus, išieškotojui P. J. miško darbų individualiai įmonei priteistinos iš skolininkės E. Ž. (CPK 93 str. 1d., 3 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš skolininkės E. Ž. (a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojui P. J. miško darbų individualiai įmonei (juridinio asmens kodas 301168541, buveinė – Ežero g. 30, Tytuvėnai, Kelmės r.) 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) teisinės pagalbos išlaidų.