Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ atstovams R. R., advokatui Giedriui Gvildžiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ ieškinį atsakovei V. U. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, V. D., E. G., A. G., V. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Giedrius Gvildys ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad bendrosios dalinės nuosavybės išlaidų apmokėjimas yra aiškiai reglamentuotas teisės aktų. Atsakovei tenkanti dalis už stogo remonto darbus paskaičiuota proporcingai atsakovės turimai buto naudingo ploto, nurodyto Nekilnojamojo turto registre, daliai. Nors dalis atsakovės turimo buto ploto patenka į priestatą, tačiau priestatas nėra atskiras turtinis vienetas, pastatas ir priestatas yra bendras objektas ir namo stogas yra bendra dalinė nuosavybė. Nors remontuota tik dalis stogo, tačiau remonto išlaidų paskirstymo namo bendrasavininkams skaičiavimo tvarka dėl to nesikeičia. Pažymėjo, kad atsakovė savo rizika 2011 m. atliko priestato stogo remonto darbus ir savo valia nesinaudoja teise išieškoti šias išlaidas iš kitų bendrasavininkų.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė R. R. ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad gyventojų susirinkime buvo priimtas sprendimas atlikti stogo remontą. Stogas turėjo avarinės būklės požymių ir net nereikėjo gyventojų pritarimo jo remontui, tačiau ginčo stogo remontą darė su gyventojų pritarimu. Buvo parengtas darbų projektas, tačiau po atsakovės pastabų nuspręsta atlikti projekto korekciją – atsakovės lėšomis užsidengta stogo dalis išbraukta iš projekto. Gavus statybos leidimą, darbai buvo atlikti ir apmokėjimo sumos paskaičiuotos proporcingai turimai nuosavybės daliai. Pažymėjo, kad gyventojų susirinkimų metu atsakovė reiškė pretenzijas, kad nebūtų skaičiuojama už visą jos turimo buto naudingą plotą, rašė raštus. Tačiau priestatas yra pastato dalis, o ne atskiras pastatas, todėl už stogo remontą mokėtina suma atsakovei paskaičiuota proporcingai turimo turto naudingo ploto daliai.

7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė A. K. ieškinį prašė atmesti. Paaiškino, kad atsakovė yra jos motina. Ginčo namas yra (duomenys neskelbtini) m. statybos. (duomenys neskelbtini) m. tėvai, gavę leidimą, prisistatė priestatą ir pasidarė atskirą įėjimą. 2011 m. savo lėšomis atliko priestato stogo remontą. Pažymėjo, kad daug kartų kreipėsi į ieškovę, kad ką nors darytų su namo čerpiniu stogu, kurio būklė buvo labai prasta, stogą buvo būtina remontuoti, esant didelei sniego dangai jis būtų įgriuvęs. Dalyvavo visuose susirinkimuose dėl stogo remonto, prašė, kad protokoluose būtų užfiksuota, jog nesutinka mokėti už tą buto plotą, kuris yra priestate. Po to, kai buvo paskelbtas konkurso laimėtojas ieškovės vadovei pasakė, kad nemokės už tą dalį, kurią susiremontavo patys, kad mokės tik tą dalį, kuri yra po senuoju stogu. Nurodė ir tai, kad du iš keturių namo butų yra apleisti, negyvenami, nemokūs, jiems atjungta elektra, šių butų atstovai niekada nedalyvavo susirinkimuose, ieškovė nori nepagrįstai šias lėšas išieškoti iš atsakovės.

9. Liudytoju apklaustas G. Z. parodė, kad yra stogo remonto aprašo rengėjas. Pagal projektavimo užduotį buvo parengtas pirminis projektas, numatant viso stogo dangos keitimą. Gavus pastabas iš gyventojų ir nustačius, kad priestato stogo danga yra geros būklės, projektas buvo patikslintas, atsisakant priestato stogo dangos keitimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

10. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) yra paskirta daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratore ir teikia šio daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas. Pastate, kurio naudingas plotas 163,19 kv. m, suformuoti 4 gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektai - butai. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovei paminėtame name asmeninės nuosavybės teise priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio naudingas plotas yra 67,60 kv. m. Atsakovės butas susideda iš patalpų, pažymėtų indeksais 2-1, 2-2, 2-6 (iš viso 30,2 kv. m), kurios yra gyvenamojo namo priestate, ir patalpų, pažymėtų indeksais 2-3, 2-4 ir 2-5 (iš viso 37,40 kv. m), kurios yra pagrindiniame pastate.

11. Iš 2017 m. liepos 18 d. susirinkimo protokolo matyti, kad 2017 m. liepos 17 d. vyko daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), visuotinis savininkų susirinkimas, kurio darbotvarkės 6 klausimu svarstyta dėl pastato stogo remonto. Susirinkimas laikytas neįvykusiu, nes patalpų savininkų susirinko mažiau nei ½ plius vienas. Iš 2017 m. rugpjūčio 3 d. susirinkimo protokolo matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 2 d. įvyko pakartotinis daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), visuotinis savininkų susirinkimas, kurio metu 6 darbotvarkės klausimu buvo nuspręsta: užsakyti aprašą (projektą) ir statybos leidimą, skelbti konkursą stogo dangos remonto darbams atlikti, atlikti stogo dangos remontą, apmokėjimui panaudoti namo kaupiamąsias lėšas, apmokėti proporcingai turimai nuosavybės daliai.

12. Projektuotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo dangos paprastojo remonto aprašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal gyventojų prašymą (žr. 2018 m. gegužės 23 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), visuotinio neįvykusio savininkų susirinkimo protokolą) buvo pakoreguotas bei išleista laida „A“, čerpių stogo dangą pakeičiant į čerpinio profilio skardos stogo dangą, projekte nebenumatant esamo priestato jau pakeistos stogo dangos keitimo bei pakeičiant numatomų keisti esamų konstrukcijų medienos kiekį iš 30 proc. į 50 proc.

13. 2018 m. liepos 20 d. vokų plėšimo su rangovų pasiūlymais kainų apklausos ir pirkimo komisijos posėdžio protokole užfiksuota vokų su tiekėjų pasiūlymais atlikti stogo dangos remonto darbus atplėšimo procedūra atliekant įprastinę komercinę praktiką daugiabučiam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini). 2018 m. liepos 20 d. kainų apklausos ir pirkimų komisijos dėl rangovų pasiūlymų aptarimo ir rangovo pasirinkimo protokole užfiksuota, jog nutarta pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ konkurso nugalėtoju (duomenys neskelbtini); pakviesti rangovą sudaryti rangos sutartį; paruošti informaciją butų ir kitų patalpų savininkams, kaip apskaičiuojamos išlaidos už stogo remonto darbus.

14. Rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbus už 19 457,39 Eur sumą. 2020 m. rugsėjo 25 d. UAB „Paslaugos būstui“ buhalterinėje pažymoje nurodyta, kad namui, adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. buvo priskaičiuota 334,56 Eur kaupiamųjų lėšų, iš jų panaudota 15,44 Eur elektros remonto darbams, iš jų 319,12 Eur panaudota stogo remonto darbams. Taigi, įvertinus darbų kainą ir panaudotas kaupiamąsias lėšas, 1 kv. m pastato - gyvenamojo namo naudingo ploto tenka 117,276 Eur stogo remonto darbų kainos ((19 457,39 Eur – 319,12 Eur kaupiamosios lėšos) / 163,19 kv. m pastato naudingas plotas = 117,276 Eur).

15. Atsakovei už stogo remonto darbus buvo paskaičiuota 7 927,86 Eur suma (117,276 Eur x 67,60 kv. m buto naudingas plotas = 7 927,86 Eur), kurios atsakovė ieškovei iki galo nesumokėjo. Likusi atsakovės skola pagal ieškovės skaičiavimus yra 3 541,74 Eur.

Dėl skolos priteisimo

16. Byloje kilo ginčas dėl stogo remonto darbų išlaidų paskirstymo, konkrečiai - dėl atsakovės nuosavybės teise turimo buto naudingo ploto, kuris reikalingas mokesčiui už stogo remontą paskaičiuoti. Atsakovė nesutinka, kad mokestis už stogo remontą jai būtų skaičiuojamas nuo viso turimo buto naudingo ploto (67,60 kv. m), kadangi dalis buto (30,20 kv. m) yra namo priestate, kurio stogas nebuvo remontuojamas, ir tik 37,40 kv. m buto naudingo ploto patenka po naujai suremontuotu stogo plotu. Atsakovė sutiko sumokėti ir sumokėjo ieškovei mokestį už stogo remontą, paskaičiuotą proporcingai buto naudingo ploto daliai, esančiai pagrindiniame gyvenamojo namo pastate, t. y. už 37,40 kv. m.

17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Iš esmės tapačiai bendrosios dalinės nuosavybės objektus apibrėžia ir Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai yra pastato bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės pastato konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kita įranga, taip pat kitas turtas, priklausantis daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punktą pastato bendrojo naudojimo objektai yra bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos).

18. CK 4.82 straipsnio 3 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

19. CK 4.82 straipsnio 7 dalis nustato, jog buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Iki CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo 2012 m. gegužės 10 d. įstatymu Nr. XI-2005 (įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d.) šis reguliavimas buvo įtvirtintas CK 4.82 straipsnio 5 dalyje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas, kuris reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Ji apskaičiuojama visą konkrečiam butų ir kitų patalpų savininkui nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingąjį plotą palyginant su gyvenamojo namo visu naudinguoju plotu. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą, yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

20. Šiuo atveju, minėta, nesutikimą su ieškiniu atsakovė grindžia aplinkybe, jog dalis jos buto patalpų (iš viso 30,2 kv. m) yra namo priestate, kurio stogas nebuvo remontuojamas, todėl nesutinka, kad paskirstant stogo remonto darbų išlaidas į turimo buto naudingąjį plotą būtų įtraukta ta buto dalis, kuri yra priestate. Atsakovė laiko, kad turi pareigą sumokėti (ir šią pareigą įvykdė) tik už buto naudingojo ploto dalį, kuri yra pagrindiniame pastate, kurio stogas ir buvo remontuojamas. Atsakovė taip pat teigia, kad priestatas neturi jokių sąsajų su namu, atsakovė nesinaudoja bendrosiomis patalpomis. Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti.

21. Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše yra nurodyta, kad pastatas - gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas kaip vienas nekilnojamojo turto objektas, kurio naudingas plotas yra 163,19 kv. m, ir kuriame nėra jokių skirstymų į aukščiau nurodytas dalis (pagrindinis pastatas ir priestatas). Šie duomenys turi aukštesnę įrodomąją galią ir laikomi teisingais, kol jie nėra nuginčyti ir įrodyta priešingai.

22. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovės buto patalpos, esančios namo priestate, būtų nesusietos su daugiabučiu namu bendrojo naudojimo mechanine, elektros, sanitarine-technine ir / ar kitokia įranga, t. y. kad šios dalys turėtų atskirus inžinerinių tinklų įvadus bei autonomines (atskiras) inžinerines sistemas bei galėtų funkcionuoti visiškai atskirai (pvz., turėtų atskirus elektros, vandens įvadus) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 178 straipsnis). Taigi, nors pastatą - gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai sudaro dvi dalys: pagrindinis pastatas ir priestatas, tačiau šios dalys sudaro pastato visumą, jas sieja inžinerinė sistema, jos yra viena su kita susijusios, todėl nepagrįstas atsakovės tvirtinimas, kad išlaidos už stogo remontą atsakovei turi būti skaičiuojamos proporcingai tik už tą buto naudingojo ploto dalį, kuri yra pagrindiniame pastate, kuriame buvo atliekami stogo remonto darbai. Pabrėžtina, kad tokiu savo atsikirtimu į ieškinį atsakovė iš esmės prašo pakeisti įstatyminį butų ir kitų patalpų savininkų bendro naudojimo patalpų administravimo režimą (išskirti buto patalpas, esančias priestate, iš pastato kaip savarankišką nekilnojamojo turto vienetą) ir išlaidų, susijusių su bendra daline nuosavybe, paskirstymo taisyklę, numatant, kad patalpų, esančių priestate, savininkas neprivalo prisidėti prie pagrindinio pastato bendros dalinės nuosavybės išlaikymo. Atsakovė, kaip ir kitų daugiabučiame name esančių butų savininkai, yra namo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkė, kuriai pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį kyla pareiga proporcingai savo daliai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti ir jų būtiniems pagerinimams atlikti (kaip minėta teismų praktikoje, šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės).

23. Atsakovė kaip pagrindą nemokėti ieškovės reikalaujamos ginčo dalies už stogo remontą, paskaičiuotos proporcingai nuo viso atsakovės turimo buto naudingo ploto (t. y. nuo 67,60 kv. m), taip pat nurodo aplinkybę, kad ginčo stogo remonto darbų metu nebuvo keičiamas priestato stogas, nes jį dar 2011 m. savo lėšomis pasikeitė atsakovė ir iki šiol nepasinaudojo įstatymo įtvirtinta teise iš kitų namo bendraturčių pareikalauti tokių išlaidų atlyginimo (CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismo vertinimu ši aplinkybė taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovė neturi pareigos apmokėti stogo remonto išlaidų proporcingai už tą buto naudingojo ploto dalį, kuri yra namo priestate (t. y. už 30,20 kv. m).

24. Pažymėtina, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisei, be kita ko, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisei, būdinga, kad tarp bendraturčių dėl bendro turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo susiklosto vidiniai santykiai, o tarp bendraturčių ir kitų (trečiųjų) asmenų – išoriniai. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą tik bendraturčiai sprendžia dėl teisių į bendrą turtą įgyvendinimo (CK 4.75 straipsnis, 4.80 straipsnio 1, 2 dalys, 4.85 straipsnis) bei pareigų vykdymo (CK 4.76 straipsnis, 4.83 straipsnio 3, 4 dalys), o tretieji asmenys šiems santykiams gali daryti įtaką tik įstatymo nustatytais atvejais. Taigi, sprendimų, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimu, priėmimas priskirtinas patalpų savininkų kompetencijai, o bendrojo naudojimo objektų administratorius tik imasi priemonių šiems sprendimams įgyvendinti.

25. Šiuo atveju į bylą yra pateiktas 2017 m. rugpjūčio 3 d. daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), visuotinio pakartotino savininkų susirinkimo protokolas ir namo gyventojų, dalyvavusių susirinkime, sąrašas. Šie dokumentai patvirtina, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai priėmė su stogo remontu susijusius sprendimus: užsakyti aprašą (projektą) ir statybos leidimą, skelbti konkursą stogo dangos remonto darbams atlikti, atlikti stogo dangos remontą, apmokėjimui panaudoti namo kaupiamąsias lėšas, apmokėti proporcingai turimai nuosavybės daliai. Pagal CK 4.85 straipsnio 6 dalį, bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo pastato patalpų savininkams, iki kol jie įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyti. Nagrinėjamu atveju 2017 m. rugpjūčio 2 d. balsavimo metu priimtas sprendimas nėra nuginčytas ir yra galiojantis.

26. Nors atsakovė tvirtina, kad tiek namo gyventojų susirinkimų metu, tiek ieškovės vadovei žodžiu, tiek raštu akcentavo, kad sutinka mokėti tik už tą buto naudingojo ploto dalį, kuri patenka po pagrindiniu pastato stogu, kuris ir buvo remontuojamas, tačiau tai nesudaro pagrindo atsakovės atžvilgiu taikyti kitokios, nei įstatyme (CK 4.82 straipsnio 7 dalis) numatytos bendrosios dalinės nuosavybės remonto išlaidų paskirstymo tvarkos. Dėl kitokios atsiskaitymo tvarkos patalpų savininkai gali susitarti, tačiau šiuo atveju atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kad savininkų balsų dauguma buvo priimtas daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų susirinkimo sprendimas dėl atsiskaitymo už stogo remontą tvarkos, kuriuo būtų nustatyta kitokia stogo remonto išlaidų paskirstymo namo bendraturčiams tvarka, t. y. jog stogo remonto išlaidos tarp namo butų savininkų būtų dalijamos proporcingai pagal tuos butų naudinguosius plotus, kurie yra pagrindiniame pastate, eliminuojant atsakovės buto naudingojo ploto dalį, patenkančią į priestatą (CPK 178 straipsnis).

27. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė turi teisę reikalauti iš visų namo patalpų savininkų, įskaitant atsakovę, kaip 67,60 kv. m naudingo ploto buto savininkę, teisės aktų nustatyta tvarka proporcingai apmokėti bendrojo naudojimo objekto (stogo) remonto išlaidas.

28. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ginčo stogui esant bendrojo naudojimo objektui, atsakovė, kaip namo bendrasavininkė, privalo vykdyti įstatyme nustatytą pareigą ir apmokėti jai proporcingai tenkančią išlaidų už remonto darbus dalį. Kadangi atsakovė prievolę atsiskaityti už stogo remonto darbus yra įvykdžiusi tik iš dalies, darytina išvada, kad ieškovės reikalavimas yra pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovės priteistina 3 541,74 Eur skola (CK 4.82 straipsnio 3, 7 dalys, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

29. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovė laiku neįvykdė prievolės, ieškovei prašant, iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

30. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

31. Ieškovė pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 111 Eur žyminis mokestis bei 937,75 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.

32. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

33. Nagrinėjamu atveju įvertinus ieškovės atstovo atliktus procesinius veiksmus (surašytus procesinius dokumentus (parengti ieškinys, 2020 m. rugsėjo 29 d., 2020 m. spalio 26 d. prašymai dėl papildomų įrodymų pateikimo, 2020 m. gruodžio 7 d. pareiškimas dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo), atstovavimo teismo posėdžiuose, kurie bendrai truko 3 val. 46 min., laiką), atsižvelgus į tai, kad išlaidos advokato suteiktai teisinei pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.16 ir 8.19 punktuose nustatytų maksimalių rekomenduojamų priteisti užmokesčio dydžių, į tai, kad teismas nenustatė, jog minėtos išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, atliktų procesinių veiksmų skaičių, būtų nepagrįstai per didelės ir reikėtų jas mažinti, atsakovė patyrė iš esmės tokio pat dydžio atstovavimo išlaidas, konstatuotina, kad atsakovė turi atlyginti visas ieškovės patirtas išlaidas.

34. Apibendrinant tai, kas nurodyta, ieškovės pareikštam materialiajam teisiniam reikalavimui esant patenkintam, iš atsakovės ieškovei priteisiamas 1 048,75 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės V. U. 3 541,74 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt vieno Eur 74 ct) skolą, 5 (penkių) procentų metines palūkanas nuo priteistos 3 541,74 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų keturiasdešimt vieno Eur 74 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. vasario 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 048,75 Eur (vieno tūkstančio keturiasdešimt aštuonių Eur 75 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės UAB „Paslaugos būstui“ naudai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.