Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs klausimą dėl ginčijamos kreditoriaus Z. B. kreditorinio reikalavimo dalies patvirtinimo bankrutavusios UAB „Forsažo miražas“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi UAB „Forsažo miražas“ iškelta bankroto byla, įmonės kreditoriams nustatytas 45 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. kovo 29 d.

2016 m. birželio 27 d. nutartimi patvirtintas UAB „Forsažo miražas“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, tame tarpe pirmos eilės kreditorių O. B. ir Z. B. reikalavimai (atitinkamai 9269,45 Eur ir 952,94 Eur). Tuo tarpu bankrutuojančios UAB „Forsažo miražas“ bankroto administratoriaus A. K. ginčijami O. B. ir Z. B. finansiniai reikalavimai (atitinkamai dėl 1750 Eur ir 194,18 Eur sumos) išskirti į atskiras bylas, kreditoriai įpareigoti pateikti atsiliepimus į administratoriaus prieštaravimus.

Bankroto administratorius ginčija Z. B. pareikšto reikalavimo dalį (194,18 Eur iš 1147,12 Eur), paaiškindamas, jog kreditoriui nepriklauso išeitinė išmoka. Z. B. iš bankrutuojančios įmonės buvo atleistas Darbo Kodekso 127 str. 1 d. pagrindu, tuo tarpu DK 140 str. nenumato išeitinės išmokos, kai atleidžiama pagal DK 127 str. 1 d.

Z. B. atsiliepimo į administratoriaus prieštaravimus nepateikė, procesiniai dokumentai jam įtekti tinkamai (b. l. 11).

Iš bankrutuojančios įmonės bankroto administratoriaus pateiktų duomenų nustatyta, jog Z. B. iš UAB „Forsažo miražas“ buvo atleistas Darbo Kodekso 127 str. 1 d. pagrindu. Įmonė kreditoriui liko skolinga iš viso 952,94 Eur sumą, kurią sudaro neišmokėtas atlyginimas ir kompensacija už nepanaudotas atostogas.

Pagal DK 127 str. 1 d. darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat ir terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika darbo dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas ir kitoks įspėjimo terminas, bet jis negali viršyti vieno mėnesio. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. Išeitinės išmokos mokėjimo atvejus ir išmokų dydžius reglamentuoja DK 140 str., pagal kurį išeitinės išmokos mokamos nutraukus darbo sutartį pagal DK 129 str. ir 136 str. 1 d. 6 p. (1, 2 d.). To paties straipsnio 3 d. nustatyta, jog nutraukus darbo sutartį kitais šiame skirsnyje (išskyrus šio Kodekso 125 ir 126 straipsniuose bei 127 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus) ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu įstatymai ar kolektyvinės sutartys nenustato kitaip. Taigi įstatymas numato aiškius pagrindus, kai išeitinė išmoka nėra mokama, t. y. jeigu darbuotojas atleistas DK 125, 126 ir 127 str. 1 d. pagrindais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Z. B. iš UAB „Forsažo miražas“ buvo atleistas DK 127 str. 1 d. pagrindu. Todėl darytina išvada, jog išeitinė išmoka jam nepriklauso (DK 140 str.). Atsižvelgiant į išdėstytą, Z. B. prašymas dėl finansinio reikalavimo dalies 194,18 Eur patvirtinimo UAB „Forsažo miražas“ bankroto byloje netenkinamas. Likusi kreditoriaus pareikšto reikalavimo dalis (952,94 Eur) įmonės kreditorių sąraše buvo patvirtinta 2016 m. birželio 27 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. liepos 5 d. Taigi dėl 952,94 Eur sumos ginčo nėra, todėl dėl šio reikalavimo teismas nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti Z. B. prašymo dėl kreditorinio reikalavimo dalies 194,18 Eur patvirtinimo BUAB „Forsažo miražas“ bankroto byloje.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.