Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-09-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-646-725/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-09-23
Bylos Nr.
1-646-725/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Živilė Bliūdžiuvienė
Kaltinamasis
A. P., M. P.
Advokatai
Donatas Dužinas, Mindaugas Barkauskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-646-725/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25621-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.2.29.1.1; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.4.4.1; 2.3.6.6.4.2; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 23 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė,sekretoriaujant Gabrielei Vaitkevičiūtei,dalyvaujant prokurorei Ritai Čivinskaitei,kaltinamajam A. P., jo gynėjui advokatui Mindaugui Barkauskui,kaltinamajam M. P., jo gynėjui advokato padėjėjui Donatui Dužinui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), padarymu;

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. 2017 m. rugsėjo 29 d. (duomenys neskelbtini), iš Karl-H. D. įsigijo automobilį „Audi B8“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), bei į įsigijimo dokumentą – sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – asmeniui (duomenys neskelbtini). pateikė įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad automobilį perka ne jis pats, o (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) surašius 2017 m. rugsėjo 29 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu A. P. suklastojo tikrą dokumentą – 2017 m. rugsėjo 29 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), po ko A. P. 2017 m. rugsėjo 29 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pasiėmė ir parsivežė į Lietuvos Respubliką, tai yra ją gabeno iš (duomenys neskelbtini),

Žemesnės instancijos teismas

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, A. P., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su (duomenys neskelbtini) direktore A. Č., kuri dėl šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo nuteista 2020 m. liepos 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, turėdamas tikslą išvengti gyventojų pajamų mokesčio, nenustatytu laiku susitarė su (duomenys neskelbtini) direktore A. Č., kad ji jo įsigytą automobilį apskaitys (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje kaip įsigytą (duomenys neskelbtini) vardu, ir suklastotą 2017 m. rugsėjo 29 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 30 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), padavė apskaityti (duomenys neskelbtini) direktorei A. Č., tokiu būdu suklastotą dokumentą – sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo,

toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, A. P., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. J., kuri dėl šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo nuteista 2020 m. rugsėjo 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nenustatytu laiku susitarė su (duomenys neskelbtini) vadybininke R. J., kad ji suklastos pažymą-sąskaitą apie automobilio, įsigyto 2017 m. rugsėjo 29 d. (duomenys neskelbtini) pagal sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), pardavimą klientui, bei, (duomenys neskelbtini) vadybininkei R. J. į sąskaitą įrašius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad pirkėjas H. S. perka iš (duomenys neskelbtini) automobilį (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už 5700 Eur, nors minėtą A. P. priklausantį automobilį H. S. pirko už 9000 Eur, tokiu būdu 2018 m. gegužės 31 d. suklastojo 2018 m. gegužės 31 d. pažymą-sąskaitą RAR Nr. (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino iš dalies, paaiškino, kad pripažįsta kaltinamajame akte dalį pirmos nusikalstamos veikos aplinkybių, kitų jam kaltinime inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažįsta. Kaltinamasis A. P. parodė, kad jam būnant V. V. mieste, (duomenys neskelbtini), kuris turi (duomenys neskelbtini) įregistruotą PVM mokėtojo kodą, pasiūlė įsigyti automobilį (duomenys neskelbtini), kuris buvo po didelio autoįvykio ir stovėjo jo brolio L. D. servise, mieste (duomenys neskelbtini). Faktą, kad automobilis buvo po autoįvykio, patvirtina pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje pats (duomenys neskelbtini). nurodo esminius automobilio pažeidimus. A. P. dėl rimtų automobilio pažeidimų jo vizualios apžiūros metu negalėjo konkrečiai įvertinti ir nustatyti, ar jam pavyks automobilį Lietuvoje tinkamai suremontuoti, kad jį galėtų eksploatuoti kaltinamojo A. P. dukra. A. P. suabejojus dėl šio automobilio atstatymo, L. D. pasiūlė automobilį pirkti kaina su neįskaičiuotu PVM ir nurodė, kad tokiu atveju reikalingas Lietuvoje registruoto juridinio asmens PVM mokėtojo kodas ir šį kodą patvirtinančio dokumento kopija bei juridinio asmens registravimo pažymėjimo kopija. A. P. pažinojo (duomenys neskelbtini) direktorę A. Č., su kuria anksčiau dirbo toje pačioje įmonėje (duomenys neskelbtini), kurios paprašius, A. Č. leido automobilį nupirkti jos vadovaujamos įmonės (duomenys neskelbtini) vardu, todėl, kaltinamojo nuomone, niekas nebuvo nuslėpta ir jokie duomenys nebuvo iškraipyti nei nuo automobilio pardavėjo (duomenys neskelbtini), nei nuo faktinio pirkėjo (duomenys neskelbtini). A. P. nurodė, kad už automobilį pardavėjui (duomenys neskelbtini). mokėjo iš savo asmeninių lėšų, kokia tai buvo suma, nebeprisimena, tačiau jo mokėta suma yra įrašyta (duomenys neskelbtini). išduotoje pirkimo-pardavimo sutartyje. Pabrėžė, kad jeigu būtų suremontuotą automobilį nutaręs eksploatuoti asmeniškai ar perduoti dukrai, būtų jį nupirkęs iš (duomenys neskelbtini), registravęs savo vardu Lietuvoje ir susimokėjęs Pridėtinės vertės mokestį (toliau – PVM) Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pirktą automobilį iš (duomenys neskelbtini) įsigijęs asmuo iš (duomenys neskelbtini) – S. H. – išgabeno jį iš Europos Sąjungos teritorijos į (duomenys neskelbtini), todėl (duomenys neskelbtini) automobilį galėjo parduoti už kainą, į kurią neįskaičiuojamas PVM.

Kaltinamasis A. P. nurodė nepripažįstąs kaltinimų dėl antros kaltinamajame akte nurodytos veikos padarymo ir paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) direktorė pati davė leidimą jam pirkti automobilį įmonės vardu. Šią aplinkybę patvirtina ir (duomenys neskelbtini) direktorė, ir paties pardavėjo (duomenys neskelbtini). parengta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pirkėjas nurodytas, būtent, (duomenys neskelbtini). Pabrėžia, kad pirkimo-pardavimo sutartis iki šiol yra galiojanti, niekas niekada jos neginčijo, įskaitant prokurorą. Todėl nuo momento, kai (duomenys neskelbtini) tapo šio automobilio savininke, ji tapo atsakinga ir už automobilio apskaitą įmonės buhalterijoje, pirkimo-pardavimo sutarties surašymą, jei automobilis parduodamas, bei privalomų mokesčių sumokėjimą. Be to, (duomenys neskelbtini) pardavėjui pateikdama savo įmonės PVM mokėtojo kodą ir taip įsigydama automobilį su nuliniu PVM tarifu, prisiėmė ir finansinės drausmės riziką dėl PVM sumokėjimo arba nesumokėjimo, kuri išplaukia iš Europos Sąjungos teisės aktų. Todėl niekas kitas, tik (duomenys neskelbtini) ir jos darbuotojai, galėjo nuspręsti kaip jiems tvarkyti savo ūkinę-finansinę veiklą. Objektyviai vertinant, to įtakoti jis niekaip negalėjo, todėl ir jo kaltė negalėjo atsirasti. Atsižvelgiant į tai, jam pareikštas kaltinimas dėl neva jo darytos įtakos apskaityti automobilio pirkimo-pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) apskaitoje, t. y. asmeniui, kuris nebuvo su įmone susijęs net darbo santykiais, yra nepagrįstas. Be to, jokio Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) jis išvengti nenorėjo ir to nesiekė, nes už reikalingų mokesčių sumokėjimą atsakinga buvo (duomenys neskelbtini), todėl jam pareikštas kaltinimas dėl GPM nesumokėjimo yra niekuo nepagrįstas ir prieštaraujantis bylos faktams.

Kaltinamasis A. P. nurodė nepripažįstąs kaltinimų ir dėl trečiosios kaltinamajame akte nurodytos veikos padarymo bei paaiškino, kad pirktas (duomenys neskelbtini) automobilis buvo ganėtinai stipriai apgadintas, todėl, jau būdamas (duomenys neskelbtini), jis organizavo visus šio automobilio remonto darbus, už juos ir detales mokėjo iš savo asmeninių lėšų. Šio proceso metu jis suprato, kad automobilis buvo apgadintas stipriau nei jis manė, todėl minties jį pasilikti sau ar perduoti savo dukrai atsisakė ir nusprendė po remonto jį parduoti. Automobilį pardavimui jis pastatė automobilių turguje (duomenys neskelbtini), reklaminiame lape nurodė automobilio pardavimo kainą su PVM, jeigu automobilis būtų parduodamas į (duomenys neskelbtini) arba kitas Europos Sąjungos šalis, ir kainą be PVM, jeigu automobilį pirktų pirkėjai iš trečiųjų šalių. Jam išvykstant iš (duomenys neskelbtini), jis paprašė pažįstamo M. P. leidimo įrašyti į reklaminį lapą ir M. P. telefono numerį. Nežino kodėl, bet pirkėjai iš (duomenys neskelbtini) pirmiausia paskambino M. P.. Po automobilio apžiūros minėti asmenys paskambino ir jam, nurodė, kad automobilį išveš iš Europos Sąjungos, t. y., jis bus išvežtas į (duomenys neskelbtini), todėl su jais buvo suderinta galutinė automobilio kaina, t. y. eksporto kaina – 9000 Eur. Kadangi jis nebuvo (duomenys neskelbtini), paprašė M. P., kad jis susitiktų su automobilio pirkėjais iš (duomenys neskelbtini), su jais nueitų į (duomenys neskelbtini) buveinę ir ten atliktų visus reikalingus veiksmus dėl pirkimo-pardavimo sutarties įforminimo. Automobilio pardavimo kaina buvo 9000 Eur, kurią M. P. tikrai žinojo. Be to, pirkėjas iš (duomenys neskelbtini) S. H. žinojo, kad automobilį perka už 9000 Eur. A. P. pareiškė, kad su niekuo nekalbėjo ir niekieno neįtakojo, kokia automobilio pardavimo suma bus rašoma pirkimo-pardavimo sutartyje – apie tai niekada nebuvo kalbėta nei su M. P., nei su (duomenys neskelbtini) vadybininke R. J., nei su kitu įmonės darbuotoju. Kodėl į automobilio pardavimo dokumentus buvo įrašyta kaina 5700 Eur, o ne 9000 Eur, jis nežino ir to paaiškinti negali. Jis buvo įsitikinęs, kad automobilis parduodamas už 9000 Eur. Kaltinamasis A. P. nurodo, kad iš (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 31 d. išduotos pažymos-sąskaitos RAR Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio savininku tapo S. H.. Šios pažymos nešti (pateikti) į VĮ „Regitra“ M. P. neturėjo jokios teisės, nes automobilio ir jo dokumentų savininku jau buvo tapęs S. H.. Apie šį M. P. veiksmą A. P. apskritai sužinojo tik 2020 m. birželio 9 d. gavęs pranešimą apie įtarimą, todėl jam yra nesuprantama, kodėl M. P. 2018 m. gegužės 31 d. pažymą-sąskaitą RAR Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė pateikti VĮ „Regitra“.

Kaltinamasis M. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad gal prieš 3 metus, 2018 m. birželio mėnesį, M. P. paskambino A. P. ir paklausė, ar gali jam padėti, tai yra, sakė, kad nori pastatyti automobilį į turgų ir, jeigu skambins klientai, ar galėtų M. P. automobilį pademonstruoti, taip pat klausė, ar galėtų užrašyti M. P. telefono numerį. M. P. sutiko. Kitą dieną M. P. skambino (duomenys neskelbtini), kurie norėjo pirkti automobilį. Nuvažiavus prie mašinos, M. P. mašiną aprodė (duomenys neskelbtini). Tada kažkam iš jų paskambinus A. P., (duomenys neskelbtini) su A. P. sutarė automobilio pirkimo kainą – 9 000 Eur. (duomenys neskelbtini) padavė pinigus M. P.. Šiuos pinigus už automobilį M. P. turėjo atiduoti A. P.. M. P. A. P. paprašytas nuvedė (duomenys neskelbtini) patalpas, pas A. Č., tvarkytis dokumentus. Automobilio dokumentai buvo firmoje. M. P. su savimi turėjo brifą, jį padavė (duomenys neskelbtini). M. P. buvo liepta su automobiliu važiuoti į muitinę. Susitvarkę dokumentus, (duomenys neskelbtini) atėjo į muitinę, kur tuo metu buvo M. P., paprašė juos palydėti iki „Regitros“, nes nežinojo, kur eiti. Nuvažiavus prie „Regitros“, į eilę pastatė mašiną, o M. P. nuėjo į draudimo kompaniją, kuri yra prie pat „Regitros“, turbūt tame pačiame pastate, (duomenys neskelbtini), kur yra aparatas pinigų tikrinimui, tikrintis pinigų. Tikrinantis pinigus, žmogus pasakė, kad viena kupiūra bloga. M. P. su pinigais nuėjo prie (duomenys neskelbtini) ir tai jiems pasakė bei paprašė pakeisti. (duomenys neskelbtini) išsigando, pradėjo šūkauti, kad tai M. P. pakeitė kupiūrą, todėl M. P. pasiūlė kviesti policiją. Nuėjus į banką (kuris yra tame pačiame pastate, kaip ir „Regitra“), ten taip pat patvirtino, kad kupiūra bloga. Tada iš kažkur atsirado policijos pareigūnai, kurie apklausinėjo (duomenys neskelbtini), taip pat M. P. „Regitroje“ parašė paaiškinimą R. B. (pastaba – (duomenys neskelbtini)) – rašė taip, kaip buvo, vėliau visi buvo nuvežti į policijos poskyrį ir visą dieną vyko apklausa.

Su A. P. M. P. susipažino jiems sportuojant, M. P. jį pažįsta 10–15 metų, žinojo, kad A. P. dirba kažkokioje transporto firmoje su automobiliais, padėti A. P. M. P. sutiko iš draugiškumo. M. P. nuomone, parduodamas automobilis buvo įmonės, A. P. jį tik parvežė. (duomenys neskelbtini) žinojo, kad automobilį perka iš įmonės. M. P. nurodė nežinąs, koks dokumentas buvo surašytas dėl automobilio pirkimo, nežino, kokia suma buvo įrašyta, nes jis ten nedalyvavo, tų dokumentų net neturėjo rankose, nežino kaip paaiškinti, kodėl jo apklausos protokole parašyta, kad dokumentus visus (duomenys neskelbtini) jis padavė (duomenys neskelbtini) patalpose. Dokumentą – turbūt pažymą-sąskaitą surašė R. J.. Šią pavardę M. P. galimai išgirdo iš tyrėjo.

Tą dieną, kai viskas vyko banke dėl suklastotų pinigų, dokumentai dėl automobilio pardavimo (duomenys neskelbtini) dar nebuvo priduoti. M. P. buvo neįmanoma pateikti automobilio dokumentų registracijai, nes juos turi pateikti automobilio savininkas.

Pinigus M. P. (duomenys neskelbtini) padavė (duomenys neskelbtini) patalpose, prieš ar po pažymos surašymo – panašiu metu. M. P. nurodė nepažinojęs tų moterų, kurios buvo firmos patalpose, su jomis nėra anksčiau bendravęs, jų vardus žino tik iš tyrimo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. P. parodymų jo kaltė visiškai įrodyta liudytojų, kito kaltinamojo parodymais, rašytiniais įrodymais ir kitais bylos duomenimis.

Liudytoja A. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad ji nepažįsta M. P., ji pažįsta tik A. P., nes su A. P. kažkada dirbo vienoje įmonėje ir tarp jų buvo normalūs darbiniai santykiai. (duomenys neskelbtini) yra jos įmonė, ji joje dirba vadybininke ir yra akcininkė, 2017–2018 metais dirbo įmonės direktore ir muitinės tarpininke. (duomenys neskelbtini) vertėsi naudotų automobilių prekyba ir ji žinojo, kad buvo pirktas automobilis ir parduotas per jos įmonę. Tai buvo lengvasis automobilis, galimai (duomenys neskelbtini). Ji pati nedalyvavo automobilio pirkime-pardavime. Automobilis buvo pirktas (duomenys neskelbtini). Nežino, ar į (duomenys neskelbtini) iš jos įmonės buvo kas nors nuvykę. Kai vadybininkai perka automobilius, būna labai įvairiai: būna, kad perka internetu, būna, kad važiuoja į pardavimo vietą. A. P. tuo metu nedirbo (duomenys neskelbtini). Ji yra du kartus bausta, kad įmonėje nedirbantis asmuo pardavinėjo automobilį per jos įmonę. Kai vadybininkai perka automobilius, yra daromi pavedimai arba vadybininkui duodami įmonės gryni pinigai pagal kasos orderį. Neprisimena, kaip šiuo atveju buvo mokami pinigai. Tą dieną nebuvo kabinete, kai viskas vyko. Minėto automobilio pardavimą suformino R. J., kaip ji viską darė, liudytoja nežino. Liudytoja nurodė nežinanti, ar kas nors skolingi pinigų įmonei už šį automobilį, nežino, kodėl A. P. pirko automobilį jos įmonės vardu. Dokumentai buvo jos įmonės vardu. Į įmonę atėjo pirkėjai su dokumentais, už kiek pirkėjas pasakė, už kokią kainą automobilis parduodamas, už tiek ir buvo suformintas automobilio pardavimas. Jie parduoda už tiek, kiek gauna pinigų. Liudytoja negali pasakyti, ar įmonė yra gavusi pinigų už šį automobilį, nebandė aiškintis su A. P. ar M. P., ar yra kažkokios skolos. Jie sumokėjo mokesčius už šio automobilio pardavimą. Nuo automobilio maržos moka Pelno mokestį ir PVM. Paaiškino, kad PVM įmonė moka nuo maržos, jei automobilis iškeliauja į trečiąsias šalis ir įmonė turi eksporto deklaraciją. Yra automobiliai su PVM, kuriuos pirkdami PVM nemoka, ir, jeigu automobilis parduodamas (duomenys neskelbtini), jie moka nuo visos sumos PVM. Kad ir perkama iš juridinio asmens, bet automobilis yra be PVM, tada tas PVM (duomenys neskelbtini) nesiskaičiuoja ir PVM skaičiuojasi tik nuo maržos, ne nuo visos sumos. Yra du pirkimo būdai. Jei perka fizinis asmuo automobilį iš užsienio valstybės, tai jis moka PVM tai užsienio valstybei. Jei parduoda tą automobilį į trečiąsias šalis, jis gali kreiptis į tą užsienio šalį dėl PVM grąžinimo. Jis pateikia tai šaliai eksporto deklaraciją ir pirkimo-pardavimo sutartį ir jie privalo sugrąžinti PVM. Jei automobilį parduoda (duomenys neskelbtini), tai PVM nesusigrąžina. Jei įmonė parduoda automobilį (duomenys neskelbtini), tai PVM turi būti sumokėtas (duomenys neskelbtini). Jei juridinis asmuo nusiperka automobilį užsienio šalyje be PVM ir parduoda (duomenys neskelbtini), tai parduodant susimoka PVM. Jei automobilis nupirktas užsienio šalyje ir parduodamas į trečiąsias šalis, tai PVM nėra mokamas. Įmonės gali parduoti automobilį su jau sumokėtais mokesčiais, be PVM. Fizinis asmuo visada automobilį parduoda be PVM, jei perka užsienio šalyje iš fizinio asmens, tai perka kaip ir su marža, o jei perka iš įmonės, ypač naujesnius automobilius, tai jau daugumoje jie yra parduodami su mokesčiais. Perkant iš fizinių asmenų, automobiliai praktiškai niekada nebūna su sumokėtu PVM. Jei automobilis nupirktas (duomenys neskelbtini) be PVM, tai (duomenys neskelbtini) galėtų jį pirkti be PVM. Jei automobilis būtų atvežtas su jau sumokėtu PVM, tai (duomenys neskelbtini) irgi galėtų pirkti automobilį be PVM todėl, kad jie jį parduoda be PVM. Kaip įmonei, tai jokio skirtumo, ar automobilis parduodamas su PVM, ar be PVM. O kaip fiziniam asmeniui, tai ten nėra sudėtinga susigrąžinti tą PVM iš užsienio šalies. Yra paprasčiau, kai įmonė nuperka automobilį ir parduoda jį be PVM į užsienio valstybę, nes nereikia nieko rašyti, sutaupomas laikas, o ne pinigai. Nesvarbu užsieniečiui, ar jis pirko automobilį su PVM, ar be, fizinis asmuo turėtų kreiptis dėl PVM grąžinimo. Nereikia mokėti PVM, jei fizinis asmuo perka automobilį (duomenys neskelbtini) iš fizinio asmens, nes vokiečiai jau būna kažkada susimokėję mokesčius. Jei automobilį (duomenys neskelbtini) nuperka fizinis asmuo iš fizinio asmens ir parduoda jį kitam asmeniui, tai pardavėjas turėtų sumokėti GPM. Liudytojos nuomone, A. P., pirkdamas automobilį per (duomenys neskelbtini), nenorėjo nuslėpti mokesčių, nes nėra jokių būdų mokesčių nuslėpimui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos A. Č. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 25, 41–44), kuriuose A. Č. parodė, kad automobilis (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė A. P.. Jis jį buvo įsigijęs (duomenys neskelbtini) ir jos, kaip pažįstamos, su kuria dirbo (duomenys neskelbtini), paprašė leidimo pirkti šį automobilį jos įmonės (duomenys neskelbtini) vardu ir užregistruoti šį automobilį jos įmonės (duomenys neskelbtini) vardu. Tikslių aplinkybių neatsimena, kada jis to prašė, tačiau tai buvo vienetinis atvejis ir ji jam sutiko padėti iš draugiškumo. Mano, kad taip A. P. siekė išvengti mokesčių, kuriuos turėtų sumokėti deklaravęs pajamas, tačiau ji to neklausė ir tai būtų tik spėjimas. A. P. (duomenys neskelbtini) pateikė 2017 m. rugsėjo 29 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje jau buvo įrašyta, kad automobilį perka (duomenys neskelbtini). R. J. veiksmų įforminant automobilio pardavimą ji paaiškinti negali. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, 2018 m. gegužės 31 d. pinigai kasoje buvo įforminti tik formaliai, kaip ir vėlesnis 2018 m. vasario 20 d. Kasos išlaidų orderio Nr. 40 ir (duomenys neskelbtini) vadybininko I. V. avanso apyskaitos surašymas. Visi šie dokumentai buvo surašyti, norint sutvarkyti pagal apskaitos reikalavimus tariamą šio automobilio įsigijimą ir pardavimą.

Po liudytojos A. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo, A. Č. papildomai paaiškino, kad dėl šių jos parodymų ji sutiko, kad ją nubaustų ir būtų viskas. A. P. nesakė, kodėl jis nori, kad automobilis būtų perkamas įmonės vardu. M. P. nedirbo (duomenys neskelbtini), jam nebuvo pavesta įmonės vardu atlikti kokius nors veiksmus. Liudytoja nurodė, kad jai buvo paskirta administracinė bauda, nes M. P. su A. P. pardavinėjo automobilį (duomenys neskelbtini) vardu, šioje įmonėje nedirbdami. Administracinės baudos neskundė, tiesiog ją susimokėjo. Pagal dokumentus automobilis buvo įmonės, bet šiaip – A. P.. Jos įmonės įgaliojimai nebuvo suteikti nei M. P., nei A. P.. Tik automobilio pirkėjas turi teisę pateikti dokumentus (duomenys neskelbtini). Nemano, kad galėtų kitas asmuo pateikti (duomenys neskelbtini) tuos dokumentus, nebent pagal įgaliojimą. Negali pasakyti, ar to automobilio dokumentai buvo pas juos įmonėje.

Liudytoja R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad A. P. ji pažįsta iš matymo, M. P. yra mačiusi automobilių turguje, jis dirbo kitoje įmonėje, tačiau (duomenys neskelbtini) nei vienas iš šių asmenų nedirbo. Automobilis (duomenys neskelbtini) buvo pardavinėjamas (duomenys neskelbtini). Kai buvo tvarkomi automobilio dokumentai, į (duomenys neskelbtini) patalpas buvo atėję du (duomenys neskelbtini) ir M. P.. Ji paėmė dokumentus, viską surašė, (duomenys neskelbtini) liepė įvaryti automobilį į muitinės teritoriją, kadangi kitaip negalima atlikti eksporto procedūros. Jai atrodo, kad M. P. buvo visą laiką, nes kai reikėjo įvaryti automobilį į muitinės teritoriją, jai atrodo, kad M. P. įvarė automobilį į muitinės teritoriją. Muitinė internetu atsiuntė eksporto deklaraciją, kad (duomenys neskelbtini) galėtų išvykti iš šalies. Tą deklaraciją ji pildė, kadangi ją pildyti gali tarpininkai, turintys leidimą tai daryti. (duomenys neskelbtini) yra muitinės tarpininkė ir prekiauja automobiliais, tai (duomenys neskelbtini) turi teisę pildyti deklaracijas. Ji dirba (duomenys neskelbtini) vadybininke. Automobilis buvo perkamas už 5700 Eur ar 5800 Eur. M. P. (duomenys neskelbtini) tik lydėjo, dokumentus jai pateikė (duomenys neskelbtini). Gali ir pats pirkėjas ateiti į įmonę ir susitvarkyti dokumentus. Pinigus iš pirkėjų paima vadybininkai, jei vadybininko nėra, tai ji paima pinigus iš pirkėjo. Šiuo atveju ji gavo baudą, kadangi ji nepaėmė iš (duomenys neskelbtini) pinigų, ji tikėjosi, kad pinigus gaus vėliau. Pinigus turėjo duoti (duomenys neskelbtini). Kai pirkėjas pasiima (duomenys neskelbtini) dokumentus, tai automobilis tada jau priklauso jam. A. P. pas juos įmonėje nedirbo. Šis automobilis buvo (duomenys neskelbtini) nuosavybė. Nurodė, kad neprisimena, ar už šį automobilį yra kas nors skolingas įmonei. Nurodė, kad M. P. už automobilį liko skolingas (duomenys neskelbtini) 5700 Eur. Kokią automobilio pardavimo kainą reikėjo įrašyti, jai niekas nepasakė, ji taip pat neklausė už kiek automobilis parduodamas, automobilio kainą įrašė pagal (duomenys neskelbtini) dokumentą. Pagal visą tvarką M. P. turėjo jiems atnešti pinigus už automobilį. Jie gavo baudą už tai, kad nedirbantis žmogus pardavė jų automobilį.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojos R. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t. b. l. 179, 191), kuriuose R. J. parodė, kad ji surašė 2018 m. gegužės 31 d. pažymą-sąskaitą (duomenys neskelbtini), į kurią įrašė duomenis, kad (duomenys neskelbtini) parduoda automobilį (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už 5700 Eur, nors realiai A. P. priklausantį automobilį pardavė M. P. (duomenys neskelbtini) už 9000 Eur. Kadangi realiai pinigai (duomenys neskelbtini) nebuvo sumokėti, tą pačią dieną jos surašytas kasos pajamų orderis (duomenys neskelbtini) taip pat neatitiko tikrovės. Visuose šituose dokumentuose yra jos parašas. Kokiomis aplinkybėmis šie dokumentai buvo surašyti, ji nebeatsimena. Mano, kad (duomenys neskelbtini) administracija ir A. P. susitarė, kad (duomenys neskelbtini) tik surašys dokumentus, nors realiai automobilis priklausė A. P., kurį jis įsigijo už savo pinigus. Atsižvelgiant į tai, už jį gauti pinigai taip pat turėjo atitekti jam.

Po liudytojos R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo, R. J. papildomai paaiškino, kad apie tai, jog čia A. P. automobilis, ji sužinojo tik apklausos metu, kai tyrėjas paklausė. Kai M. P. atėjo su (duomenys neskelbtini), ji jo neklausė. Kad automobilį pardavė už 9000 Eur, sužinojo tik iš tyrėjo. Ji į kasą įmušė 5700 Eur nepaėmusi pinigų ir gavosi klaidingas kasos pajamų orderis.

Visus dokumentus pasiėmė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) dokumentus dėl automobilio registracijos gali pateikti tik automobilio savininkas. Kai M. P. palydėjo (duomenys neskelbtini), ji neklausė, ko jis atėjo, ji galvojo, kad parduodamas M. P. automobilis, tik iš tyrėjo ji sužinojo apie A. P..

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsina R. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (2 t. b. l. 164–165), kuriuose R. J. parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) dirba vadybininke. 2018 m. gegužės 31 d. apie 10.00 val. išrašė pažymą-sąskaitą, serija (duomenys neskelbtini). Minėtą sąskaitą išrašė įmonės ofise, esančiame (duomenys neskelbtini). Sąskaita buvo išrašyta į bendrovės ofisą atėjus 4 asmenims. Vienas iš jų buvo (duomenys neskelbtini), kuriuo vardu ir buvo išrašyta pažyma-sąskaita. Minėtas (duomenys neskelbtini) su savimi turėjo automobilio (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), dokumentus ir pasakė, kad perka šį automobilį. Su juo nieko iš (duomenys neskelbtini) darbuotojų nebuvo, o buvo dar vienas (duomenys neskelbtini) ir du, kaip ji suprato, lietuviai, iš kurių vienas apie 50 metų amžiaus, o kitas 60 metų amžiaus. (duomenys neskelbtini) su savimi turėjo (duomenys neskelbtini) automobilio įsigijimo dokumentą, pagal kurį automobilis priklausė (duomenys neskelbtini). Ji paklausė (duomenys neskelbtini), už kiek jis perka automobilį, jis atsakė, kad automobilį perka už 5700 Eur ir jai padavė 5700 eurų. Ji minėtus pinigus įnešė į kasą ir išmušė kasos čekį. Ar kasos čekį padavė (duomenys neskelbtini), neatsimena. Jam padavė išrašytą pažymą-sąskaitą, serija (duomenys neskelbtini), ir eksporto lydimą dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašė taip pat pardavimo kainą 5700 Eur. Iš (duomenys neskelbtini) ji paėmė vokiško pardavimo dokumento „Kauferio“ originalą ir pasidarė automobilio techninio paso kopiją. Iš (duomenys neskelbtini) ji dar paėmė 200 Eur kaip neoficialų užstatą, kurį jam atidavė po savaitės, kai jis atvežė importo deklaraciją ir (duomenys neskelbtini) techninį pasą. Tą pačią dieną, baigus darbą, jai paskambino iš policijos ir liepė atvykti į ofisą, kur buvo padaryta krata bei paimti (duomenys neskelbtini) buhalteriniai dokumentai. Kas buvo padaryta su tą dieną apskaitytais kasoje buvusiais pinigais, ji neatsimena. Paprastai šie pinigai būna įnešami į banką arba paliekami kasoje. Žino, kad pareigūnai kasos pinigų kratos metu nepaėmė. Kaip matė, pagal dokumentus automobilis buvo pirktas (duomenys neskelbtini) vardu. Ar šis automobilis buvo apskaitytas (duomenys neskelbtini) apskaitoje, neatsimena. Kas pirko automobilį iš (duomenys neskelbtini) darbuotojų, nežino. Galvoja, kad automobilį (duomenys neskelbtini) vardu galėjo nupirkti ir A. P.. Nežino (duomenys neskelbtini) darbuotojo, kuris galėjo automobilį (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti A. P.. A. P. ji pažįsta iš matymo. Kiek žino, jis užsiima automobilių perpardavinėjimu. Jos žiniomis, jis dirbo kartu su dabartine (duomenys neskelbtini) direktore A. Č. bendrovėje (duomenys neskelbtini). Jos žiniomis, dėl minėto automobilio pardavimo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) atliko mokestinį tyrimą ir bendrovei buvo skirtos dvi baudos – 70 Eur ir 1000 Eur.

Po šių liudytojos R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų pagarsinimo, R. J. papildomai paaiškino, kad ji apie A. P. išvis nieko nežino, ji gavo tokius klausimus apie A. P. apklausos metu. Nurodė, kad gegužės 31 d. ji viena dirbo įmonėje. Ji su A. Č. yra muitinės tarpininkės. Su jų sutikimu kita įmonė galėjo padaryti eksporto deklaraciją, bet turėjo pasirašyti sutartį. Ji neatsimena, kokia kaina buvo įrašyta (duomenys neskelbtini) dokumente, negali pasakyti, ar už tą pačią kainą automobilis buvo parduotas. Gal reikėjo jiems susimokėti Pelno mokestį. Jei automobilis būtų neišvažiavęs į užsienį, tai jie būtų susimokėję 21 proc. PVM. Ji buvo paėmusi 200 Eur užstato, kad automobilis išvažiuos į užsienį, todėl nereikėjo sumokėti PVM. Nurodė, kad M. P. nieko neklastojo, neklastojo ir ji. M. P. neturėjo jokios įtakos surašant pažymą-sąskaitą.

Liudytojas N. K. parodė, kad M. P. ir A. P. buvo įtariamieji baudžiamojoje byloje, o jis tyrėjas. Jam teko apklausti ir buvusias įtariamąsias šioje byloje – A. Č. ir R. J.. Liudytojas pamena, kad R. J. buvo moteris, pas kurią atėjo (duomenys neskelbtini) su M. P., ir ji išrašė sąskaitą. Liudytojui kaip tyrėjui buvo susidaręs įspūdis, kad A. P., M. P., A. Č. ir R. J. ne pirmą kartą papuola į tokią situaciją, tiesiog šis kartas buvo lemtingas, kad buvo pagauti. Liudytojo nuomone, jie veža mašinas, rašo netikras sąskaitas, po ko tos mašinos išvažiuoja į užsienį ir neįmanoma susekti. Liudytojo teigimu, byloje yra pateikti duomenys iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) portalų pagal mašinų numerius, kad į skelbimus buvo įdėtos M. P. ir A. P. mašinos. Bet tos mašinos niekur neužfiksuotos – nei (duomenys neskelbtini), nei kažkur kitur. Liudytojo manymu, tie automobiliai išvažiavo į užsienį – į (duomenys neskelbtini) ir panašiai. Buvo pasidomėta, kas buvo tų mašinų savininkai, tai A. P. ir M. P. nebuvo nei vienos mašinos, kuri buvo įdėta į skelbimus, savininkai. Jie buvo tik nematomi tarpininkai. Todėl ir susidarė tokia nuomonė. Ir šiuo atveju, niekas nebūtų matęs, kad M. P. ar A. P. būtų šitame automobilio pirkime kažkaip atsiskleidę, jų tiesiog nebūtų buvę. Būtų buvę, kad (duomenys neskelbtini) automobiliu išvažiavo (duomenys neskelbtini), o, kad realiai mašina buvo nupirkta A. P., niekas nebūtų pastebėjęs, jei ne suklastota 200 Eur kupiūra, dėl kurios kilo triukšmas (duomenys neskelbtini). Kadangi tuo metu vyko policijos reidai ir policijos pareigūnai budėjo (duomenys neskelbtini), todėl pareigūnai iškart prisistatė ir pristatė visus į VPK. Liudytojas tuo momentu buvo kitame (duomenys neskelbtini) padalinyje. Pareigūnų budėjimo tikslas buvo nustatyti šešėlį automobilių prekyboje. Kai importuojamos mašinos atvežamos iš užsienio pagal užsienietiškus dokumentus, kauferius ir panašiai, ir pardavėjas niekur nefigūruoja, tik perduoda tą kauferį pirkėjui, gaunasi, kad pirkėjas perka automobilį iš užsienio valstybės. Taip dingsta vienas asmuo, kuris gauna visus pinigus ir to pasėkoje nuslepia mokesčius. Liudytojas nurodė, kad kai jis M. P. apklausinėjo, šis patvirtino tas pačias aplinkybes, jo apklausa buvo nuosekli. Liudytojas nurodė, kad M. P. pats pasisakė pačioje pirmoje apklausoje, kad pateikė dokumentus (duomenys neskelbtini), bet ta operacija nebuvo užbaigta, nes pareigūnai prisijungė ir visus pristatė į policiją. Pati operacija, kai buvo atiduoti dokumentai, įvyko kitą dieną, nes patys (duomenys neskelbtini) užregistravo pirktą mašiną. (duomenys neskelbtini) darbuotojas, kuris neužbaigė mašinos registracijos, nes sutrukdė policijos pareigūnai, nėra nustatytas, nes operacija neįvyko, o darbuotojas, kuris kitą dieną užbaigė operaciją, negali turėti jokių reikšmingų bylai duomenų. Jo nuomone, liudytoja R. J. apklausoje melavo. Liudytojo teigimu, A. P., jei nusipirktų automobilį už 4500 Eur ir parduotų už 9000 Eur, turėtų susimokėti gyventojų pajamų mokestį – 15 proc. nuo pirkimo ir pardavimo skirtumo, o jei perka ir parduoda juridinis asmuo – mokamas juridinių asmenų pelno mokestis. Liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo apklaustas K.-H. D., nes nebuvo poreikio, buvo aiškios faktinės aplinkybės. Paskutinėje stadijoje buvo atskirtas ir sustabdytas ikiteisminis tyrimas nenustačius asmens, kuris pateikė suklastotą pinigą. Liudytojo teigimu, visiems proceso dalyviams jis perskaito jų apklausą ir tada jie pasirašo po protokolu. Liudytojas patvirtino, kad M. P. pats pasakė, kad pateikė dokumentus (duomenys neskelbtini) darbuotojui. Šioje byloje automobilis buvo parduodamas klastojant dokumentus, nes A. P. nurodė, kad automobilį perką (duomenys neskelbtini), o ne jis pats, nors realiai pirko jis pats. M. P. neneigė, kad jis tuo užsiima. Yra dar meistras apklaustas, kur veža paremontuoti prieš pardavimą mašinas, ir jis paliudijo, kad kartais atvažiuoja ir A. P., ir M. P.. Galimai tas pats numeris yra nurodytas ir įtariamojo pažymoje, ir skelbimuose.

Liudytojas S. H., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio apklausa buvo pagarsinta vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, parodė, kad 2018 m. gegužės 29 d. su broliu V. H. atvyko į (duomenys neskelbtini) nusipirkti automobilį. Šiandien (pastaba – apklausa vyko 2018 m. gegužės 31 d.) apie 9.00 val. atvykus į (duomenys neskelbtini) automobilių turgų, pamatė, kad parduodamas automobilis (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, 2012 metų gamybos. Pardavėjas, vyriškis, pasakė, kad automobilis kainuoja 9 000 eurų, yra parvežtas iš (duomenys neskelbtini). Vyriškis, pardavinėjęs automobilį, neprisistatė, savo vardo ir pavardės nepasakė. Liudytojui automobilis patiko, nusprendė jį pirkti, galutinė automobilio kaina buvo sutarta 9 000 eurų. Automobilio pardavėjas nusivedė liudytoją į greta automobilių turgaus esantį pastatą, kaip suprato kažkokią firmą, kur buvo surašytas kažkoks dokumentas, kaip jam paaiškino muitinės deklaracija. Dokumentas buvo surašytas lietuvių kalba, kurios liudytojas nemoka ir nesupranta. Už šį dokumentą liudytojas sumokėjo 40 eurų. Ar šiame dokumente buvo nurodyta kaina, už kiek liudytojas pirko automobilį, liudytojas neatkreipė dėmesio. Pardavėjui pinigus už automobilį – 9 000 eurų padavė liudytojo brolis V. H. prieš jiems einant į (duomenys neskelbtini). Gavę kažkokią pažymą, kaip liudytojas suprato, iš muitinės, visi kartu su automobilio pardavėju ėjo į (duomenys neskelbtini), esančią netoli automobilių turgaus, kur turėjo įregistruoti automobilį. Visi automobilio dokumentai buvo pas pardavėją. Jokios automobilio pirkimo-pardavimo sutarties liudytojas nepasirašinėjo. Atvykus į (duomenys neskelbtini), automobilio pardavėjas nuėjo kažkur neva patikrinti kupiūras, kurios jam buvo duotos už norimą nusipirkti automobilį. Jis greitai grįžo sakydamas, kad viena 200 eurų kupiūra yra netikra ir bankomatas jos nepriima, liepė ją pakeisti. Jie su broliu pasakė, kad nekeis, nes jis kažkur nuėjo ir, jiems nematant, neva patikrino kupiūras ir dabar teigia, kad viena iš jų netikra. Tuomet automobilio pardavėjas pasakė, kad kvies policiją. Liudytojas sutiko, nes tikrai tyčia jokios suklastotos kupiūros nepateikė, jei ji ir buvo suklastota, tai jis pats to nežinojo. Netrukus prisistatė policijos pareigūnai, kurie juos pristatė į policijos komisariatą. Ar automobilis, kurį norėjo įsigyti, priklausė kokiai nors įmonei ar fiziniam asmeniui, jis nežino (2 t., b. l. 139–141).

Liudytojas R. B. parodė, kad 2018 m. gegužės mėnesį buvo atliekamas patikrinimas (duomenys neskelbtini) padalinyje, (duomenys neskelbtini), automobilių registravimo ir numerių išdavimo padalinyje, su (duomenys neskelbtini) ir policijos komisariato pareigūnais. Jis tada buvo Kauno apskrities VMI Operatyvios kontrolės vyriausias specialistas. Buvo renkama informacija apie asmenis, parduodančius automobilius, aiškinamasi, ar buvo nurodomos teisingos pardavimo kainos, ar automobiliai neparduodami su (duomenys neskelbtini), užsienietiškais dokumentais, vadinamais „kauferiais“, ar parduodama su lietuviškomis sutartimis. O tie, kurie parduoda automobilį su „kauferiais“, ar patys vyko į užsienį pirkti automobilius, ar pirko turguje. Patikrinimas vyko (duomenys neskelbtini) patalpose, antrame aukšte. Po sandorio asmenys ateina į antrą aukštą su dokumentais, priduoda (duomenys neskelbtini) darbuotojui registravimui, o ten buvo sutarta, kad tokie sandoriai, kurie bus neaiškūs arba su „kauferiais“, perduos (duomenys neskelbtini) ir policijai. Neaiškūs sandoriai tai tie, kai neatitinka kainos, pavyzdžiui, automobilis prabangus, o kaina maža. Jie informaciją gaudavo iš registratoriaus. Automobilio pirkėjas atėjęs pateikdavo (duomenys neskelbtini) darbuotojui prie langelio pirkimo dokumentus. Liudytojas sėdėjo irgi prie langelio, šalia registratoriaus, bet atskiroje patalpoje. Tokie patikrinimai vyksta periodiškai, kelis kartus per mėnesį, būna, kad visą savaitę trunka. Tą įvykį liudytojas atsimena, nes jis buvo išskirtinis, kadangi buvo pateikti galimai suklastoti pinigai. Pirkėjai buvo (duomenys neskelbtini) piliečiai, kurie pateikė automobilio (duomenys neskelbtini) sąskaitą-faktūrą, kur buvo išrašyta pardavimo suma 5000 Eur. Ta kaina pagal rinkos kainą buvo mažoka. Todėl užsimezgė pokalbis, kam jie mokėjo, kiek mokėjo. Pirkėjai pasakė, kad mokėjo 9000 Eur ir pateikė pirkimo-pardavimo dokumentus, kuriuos išrašė (duomenys neskelbtini). Kaip tik tuo metu apačioje buvo automobilio pardavėjas – norėjo pasitikrinti valiutos keitimo punkte pinigus ir įvyko konfliktas, kad netikra viena 200 Eur kupiūra. Taip pat tuo metu pirmame aukšte, (duomenys neskelbtini) patalpose, prie valiutos keityklos, buvo policija. Ten automobilio pardavėjas skaičiavo tuos pinigus, paaiškėjo, kad iš tikro buvo 9000 Eur. Dėl netikros 200 Eur kupiūros, kadangi sukėlė įtarimų, policija ((duomenys neskelbtini)) iškvietė savo ekipažą, kuris atvažiavo už 20–30 min. ir sulaikė asmenį, kuris skaičiavo pinigus. Liudytojas tiksliai nežino, ar sulaikė ir tuos asmenis, kurie pateikė dokumentus. Tyrimas vyko pagrinde dėl tos kupiūros, todėl policija asmenis sulaikė ir paskui išsivežė. Jie tik surinko duomenis, iš ko pirko, už kokią sumą, paaiškinimo patys nerašė. Kai (duomenys neskelbtini) pateikinėjo dokumentus, be (duomenys neskelbtini) atstovo, liudytojas buvo vienas iš M. R. L. tik gavo nurodymą patikrinti po įvykio įmonę, įvykio metu jo nebuvo. Tuo metu, kai tikrino (duomenys neskelbtini) pateiktus pirkimo dokumentus, su jais nebuvo lietuvių. Įvykio dieną automobilio registracija neįvyko. (duomenys neskelbtini) negalėjo įvardinti konkretaus (duomenys neskelbtini) darbuotojo – kas jiems padavė dokumentus, tam jie ir sumokėjo. Liudytojas matė automobilio įsigijimo dokumentus, bet nepamena, kas juos pateikė. Kadangi nustatė, kad buvo pardavimas įmonės, tai po kiek laiko buvo išrašytas pavedimas patikrinti įmonę, kaip ten apskaitoje viskas atsispindi. Liudytojas įvykio dieną nebendravo su automobilio pardavėjais, vėliau taip pat jis asmeniškai su jais nebendravo, paaiškinimų neteikė. Liudytojas nurodė, kad R. L. pateikė paaiškinimus bei pasakojo, kad už stiklo buvo užkištas telefono numeris, kuriuo skambino pardavėjui, atsiliepė vienas žmogus, po to tas žmogus parašė paaiškinimą, kad prašė automobilį parduoti draugas. VMI patikrinus įmonę (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad automobilio pardavėjai nebuvo įdarbinti įmonėje, todėl buvo surašytas įmonės vadovui protokolas dėl nelegalaus darbo, kadangi asmenys, kurie pardavinėjo automobilį, atliko tiesiogines pardavėjo funkcijas – nurodė automobilio kainą, buvo nurodytas telefono numeris vieno iš tų fizinių asmenų. Pati automobilių sutikrinimo vieta yra lauke, (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Kai sutikrinami duomenys, automobilį pirkėjas pastato į aikštelę ir tuomet jis eina su dokumentais į antrą aukštą.

Liudytojas R. L. parodė, kad 2017 m. dirbo (duomenys neskelbtini) ir yra tekę dalyvauti patikrinimuose (duomenys neskelbtini) padaliniuose. R. B. buvo jo kolega, dirbo kartu viename skyriuje. Pagrindinis patikrinimų tikslas buvo išaiškinti nelegalius automobilių perpardavinėtojus, kai pirkėjai ateina į (duomenys neskelbtini) su „kauferiu“, kad jie registruotų savo veiklą įstatymų nustatyta tvarka. Pateikė pavyzdį, kai pirkėjas nuperka automobilį turguje iš fizinio asmens, sumoka jam pinigus ir automobilio pardavėjas duoda jam fiktyvų pirkimo-pardavimo dokumentą, išrašytą, pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini) kalba. Tame dokumente įrašyta pirkėjo pavardė, tariamai jis pats buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) ir pats tą automobilį pirko. Tai čia yra dokumentų klastojimas. Kai liudytojas dirbo (duomenys neskelbtini), po patikrinimo rašydavo operatyvaus patikrinimo pažymas, operatyvaus patikrinimo pagrindas buvo pavedimas. Tas pavedimas gali atsirasti ir jiems esant (duomenys neskelbtini), ten nustačius kažką neteisėto, nelegalaus. Tuomet reikia informuoti tiesioginius savo vadovus, kad jie skubos tvarka išrašytų ir pateiktų pavedimą. Jie rašydavo įvairias pažymas, fakto fiksavimo pažymas. Būdami (duomenys neskelbtini), jie, kaip (duomenys neskelbtini) darbuotojai, vertindavo dokumentus, kuriuos atneša juridiniai, fiziniai asmenys registruojant automobilį. Jie sėdėdavo prie (duomenys neskelbtini) darbuotojo, kuris priimdavo dokumentus, ir taip dokumentai papuldavo pas juos. Peržiūrėdavo visus dokumentus, kurie jiems būdavo įdomūs, pavyzdžiui „kauferius“. Gavę dokumentus, jie aprašydavo „kauferius“ pažymose. Pirkėjai paprastai žinodavo, kad (duomenys neskelbtini) dirba VMI atstovai, todėl tą dieną registruoti automobilių neidavo. Ar 2018 m. P. teikė paaiškinimą, jis nepamena, bet paaiškinimą pildo tas asmuo, kuris yra apklausiamas. Parodė, kad gali būti, kad jis ėmė tokį paaiškinimą.

Galimas laiduotojas V. D. nurodė žinąs, jog A. P. kaltinamas dėl to, kad įsigijo automobilį įmonės vardu ir buvo pateikta pirkimo sąskaita, kurioje yra skirtingos sumos. Mano, jog padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio ir galėtų būti vertintina kaip mažesnio pavojingumo laipsnio nei kitų analogiškų tyčinių nusikalstamų veikų atvejais. V. D. žino, kad A. P. kritiškai vertina savo poelgį, pergyvena dėl to, kad jo veiksmai yra vertinami ne tik kaip prieštaraujantys teisei, tačiau net ir nusikalstami, jis nuoširdžiai gailisi, yra tvirtai pasiryžęs laikytis įstatymų ir ateityje nenusikalsti. V. D. sutinka būti laiduotoju dėl vieno nusikaltimo, kurį A. P. pripažįsta. Jis A. P. pažįsta nuo anksčiau – nuo nepilnametystės, o dabar – kaip savo darbuotoją. A. P. yra puikaus išsilavinimo, inteligentiškas, tvarkingas, laikosi žodžio, terminų. Jo santykiai su A. P. darbe yra darbiniai, o po darbo pasidalina gyvenimiškais patarimais. Jo įmonė yra (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini), užsiimanti krovinių pervežimu ir automobilių prekyba, o A. P. toje įmonėje dirba (duomenys neskelbtini). Jam būtų paprasčiau laidavimą taikyti be užstato, bet jeigu reikėtų, užstatą sumokėtų. Jo pajamos per mėnesį sudaro 700–800 Eur, turi santaupų. Jis jokių administracinių nusižengimų neturi, tik vieną kartą padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą, nes nežymiai viršijo greitį. Jis yra vedęs, turi 7 metų dukrą, žmona yra dekretinėse ir gauna motinystės išmoką. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Nevartoja alkoholio, narkotinių medžiagų, nerūko, nėra konfliktiškas žmogus. Mano, kad jis A. P. gali daryti teigiamą įtaką, A. P. gali iš jo pasimokyti.

2019 m. gruodžio 9 d. Specialisto išvadoje Nr. 04/11-2-11-13026 nustatyta, kad tyrimui pateiktoje 2017 m. rugsėjo 29 d. sąskaitos Nr. 01290917 kopijoje (5 priedas), nurodytas pardavėjas – fizinis asmuo K.-H. D. (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas – (duomenys neskelbtini), pirkėjas – (duomenys neskelbtini), parduodamas automobilis – identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), markė – (duomenys neskelbtini), kaina – 5670 Eur. Sąskaita pasirašyta, nurodytas pasirašęs asmuo (duomenys neskelbtini), yra parašas, kuriuo patvirtinama, kad gavo pinigus. Kopija patvirtinta (duomenys neskelbtini) antspaudu, „Kopija tikra“, A. Č., yra parašas. Pagal šią 2017 m. rugsėjo 29 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu buvo įsigytas 2017 m. rugsėjo 29 d. už 5670 Eur iš fizinio asmens K.-H. D.. Sąskaitoje nurodytas pasirašęs asmuo (duomenys neskelbtini), yra parašas, kuriuo patvirtinama, kad gavo pinigus.

Pagal tyrimui pateiktą (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 31 d. Pažymą-sąskaitą, serija (duomenys neskelbtini) (6 priedas), automobilis, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), buvo parduotas H. S. 2018 m. gegužės 31 d. Pažymoje-sąskaitoje nurodyti pinigai – 5700 Eur. Pažyma-sąskaita pasirašyta, yra parašas, nenurodytas pasirašęs asmuo, yra (duomenys neskelbtini) antspaudas.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje pateikta (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 31 d. Pažyma-sąskaita, serija (duomenys neskelbtini) (7 priedas), kurią Kauno apsk. VPK Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos pareigūnai kartu su VMI pareigūnais atlikdami patikrinimą (duomenys neskelbtini), gavo iš H. S.. Ši pažyma-sąskaita skiriasi nuo tarp bendrovės (duomenys neskelbtini) apskaitos dokumentų rastos pažymos-sąskaitos tuo, kad H. S. pateikta pažyma-sąskaita pasirašyta kasininko, yra parašas, vardas, pavardė nenurodyti. Kasininkas parašu patvirtina, kad 5700 Eur sumokėti kasoje.

(duomenys neskelbtini) duomenimis (8 priedas), transporto priemonę (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gegužės 31 d. įsigijo S. H. ((duomenys neskelbtini) išdavė laikinos registracijos liudijimą (transporto priemonės laikinas įregistravimas)). (duomenys neskelbtini) duomenimis, 2018 m. liepos 1 d. fiksuotas šios laikinai įregistruotos transporto priemonės išregistravimas (2 t., b. l. 60–83, 99, 100, 101, 102–103).

2018 m. gegužės 31 d. Savanoriškų daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad M. P. tyrimui pateikė 8 800 Eur, gautus už automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimą (1 t., b. l. 173–174), kurie 2018 m. birželio 1 d. tyrėjo nutarimu įnešti į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato depozitinę sąskaitą (1 t., b. l. 178–180).

2018 m. gegužės 31 d. Savanoriškų daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad M. P. tyrimui pateikė galimai suklastotą 200 eurų kupiūrą (1 t., b. l. 167).

2018 m. gegužės 31 d. Kratos protokole užfiksuota, kad iš (duomenys neskelbtini) buvo paimti įvairūs apskaitos dokumentai, tarp kurių ir 2017 m. rugsėjo 29 d. sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta automobilio (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo kaina 5 670 Eur (1 t., b. l. 196–199; 2 t., b. l. 11).

2018 m. gegužės 31 d. Savanoriškų daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad S. H. tyrimui pateikė įvairius automobilio dokumentus, tarp kurių 2018 m. gegužės 31 d. Pažymą-sąskaitą (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) piliečiui H. S. pardavė automobilį (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už 5 700 Eur. Dokumente yra du kasininko parašai, kad 5 700 Eur buvo sumokėti kasoje ir, kad kasininkas pinigus 2018 m. gegužės 31 d. gavo (1 t., b. l. 181–183).

Automobilio (duomenys neskelbtini) dokumente be kitų automobilio ypatybių nurodyta, kad automobilis 2012 metų, vokiški dokumentai, galimai pardavimo kaina 10 900 Eur, eksportui 9 900 Eur (1 t., b. l. 192).

(duomenys neskelbtini) 2021 m. gegužės 11 d. rašte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, prašymas įregistruoti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktas 2018 m. birželio 1 d., duomenų apie tai, kad minėtas prašymas buvo pateiktas 2018 m. gegužės 31 d., įmonėje nėra (5 t., b. l. 31).

2021 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini) rašte nurodyta, kad dėl transporto priemonės – automobilio (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos į (duomenys neskelbtini) kreipėsi (duomenys neskelbtini) pilietis S. H., pateikdamas prašymą ir jame pasirašydamas, pažyma-sąskaita (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ buvo pateikta 2018 m. birželio 1 d. (4 t., b. l. 148–149, 150, 156–157).

2020 m. rugsėjo 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu R. J. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jai paskirta 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda (2 t., b. l. 182–187).

2020 m. liepos 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu A. Č. pripažinta kalta, padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (3 veikos), 222 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, jai paskirta 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda (2 t., b. l. 28–39).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas

Nors kaltinamasis A. P. kaltu padaręs nusikalstamą veiką neprisipažino, tačiau jis neneigia atlikęs dalį jam kaltinime nurodytų veiksmų. A. P. patvirtino, kad norėdamas sau įsigyti automobilį, A. Č. leidus automobilį nupirkti jos vadovaujamos įmonės (duomenys neskelbtini) vardu, A. P. pateikė įrašymui į automobilio pirkimo dokumentą įmonės (duomenys neskelbtini) duomenis. Nors A. P. mano, kad niekas nebuvo nuslėpta ir jokie duomenys nebuvo iškraipyti nei nuo automobilio pardavėjo K.-H. D., nei nuo faktinio pirkėjo (duomenys neskelbtini)“, tačiau A. P. nebuvo (duomenys neskelbtini) darbuotojas, neveikė šios įmonės interesais, vėliau šį automobilį pardavinėjo kaip savo už savo paties nusistatytą kainą, todėl akivaizdu, kad automobilį (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. pirko sau ir už automobilį pardavėjui K.-H. D. mokėjo, kaip pats patvirtino, iš savo asmeninių lėšų. Taigi tokiu būdu į tikrą automobilio įsigijimo dokumentą – 2017 m. rugsėjo 29 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) A. P. įrašė melagingus duomenis, kad automobilį perka ne jis, o (duomenys neskelbtini). Po to šį automobilio dokumentą A. P. parsivežė į (duomenys neskelbtini) bei pateikė (duomenys neskelbtini) direktorei A. Č., kad ši jo įsigytą automobilį apskaitytų (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, kaip įsigytą (duomenys neskelbtini) vardu. Taigi tokiu būdu A. P. šį suklastotą tikrą dokumentą gabeno bei panaudojo.

Be to, nutaręs minėtą automobilį (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), parduoti, šį automobilį pastatė automobilių turguje, nurodė automobilio kainą – 9 000 Eur, už kurią (duomenys neskelbtini) pilietis S. H. automobilį ir nupirko. Nors su automobilio pirkėju bendravo, mašiną pirkėjams aprodė M. P., tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, A. P. papašyta, jis tik pastarajam padėjo, kol pastarasis turėjo būti išvykęs. Nors M. P. nuomone, A. P. dirbo kažkokioje transporto firmoje su automobiliais ir minėtas parduodamas automobilis buvo įmonės, o A. P. jį tik parvežė, tačiau iš ištirtų įrodymų matyti, kad S. H. už automobilį M. P. sumokėjo A. P. pageidautą gauti pinigų sumą – 9 000 Eur, o ne (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 31 d. pažymoje-sąskaitoje (duomenys neskelbtini) nurodytą pardavimo kainą – 5 700 Eur, šios sumos M. P. A. P. vardu nepridavė (duomenys neskelbtini) kasininkei, nors ši pasirašė, kad pinigus gavo, kas taip pat patvirtina, kad A. P. pardavė jam priklausantį automobilį. Liudytoja R. J., dirbusi (duomenys neskelbtini) vadybininke, parodė, kad jai niekas nesakė ir ji niekieno neklausė, kokią automobilio kainą reikėjo įrašyti į 2018 m. gegužės 31 d. pažymą-sąskaitą (duomenys neskelbtini), kad pinigus iš pirkėjų paima vadybininkai, jei vadybininko nėra, tai ji paima pinigus iš pirkėjo, šiuo atveju ji nepaėmė iš (duomenys neskelbtini) pinigų, automobilio kainą įrašė pagal (duomenys neskelbtini) dokumentą. Tačiau iš automobilio (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimo dokumento – 2017 m. rugsėjo 29 d. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilis A. P. buvo įsigytas už 5670 Eur. Taigi nors nei R. J., nei pats A. P. nenurodė susitarę suklastoti 2018 m. gegužės 31 d. pažymą-sąskaitą (duomenys neskelbtini) tiek į ją įrašant, kad automobilį parduoda (duomenys neskelbtini), tiek įrašant automobilio kainą 5 700 Eur, tačiau akivaizdu, kad jei nebūtų buvę susitarimo, R. J. nebūtų žinojusi, kokią sumą reikia įrašyti į sąskaitą (kaip jau buvo minėta, automobilis A. P. buvo įsigytas už 5670 Eur, tuo tarpu į 2018 m. gegužės 31 d. pažymą-sąskaitą (duomenys neskelbtini) R. J. įrašė pardavimo kainą – 5 700 Eur), be to, pirkėjams atėjus be įmonės vadybininko (o R. J. žinojo, kad pirkėjus atlydėjęs M. P. įmonėje (duomenys neskelbtini) nedirbo), ji būtų pasiklaususi pirkusiojo automobilį asmens automobilio pardavimo kainos ir ją įrašiusi į pardavimo dokumentą, be to, kadangi susitarimas 2018 m. gegužės 31 d. pažymą-sąskaitą (duomenys neskelbtini) suklastoti buvo ir R. J. žinojo, kad yra parduodamas ne (duomenys neskelbtini) priklausantis automobilis, R. J. ir neėmė iš atėjusių pirkėjų pinigų, tačiau savo parašu patvirtino, kad už automobilio pardavimą gauti 5700 Eur sumokėti kasoje, ko nėra bendrovės (duomenys neskelbtini) tyrimui pateiktoje (duomenys neskelbtini) vardu surašytoje 2018 m. gegužės 31 d. pažymoje-sąskaitoje (duomenys neskelbtini). Kad automobilis nepriklausė įmonei, o priklausė A. P., ir įmonė savo buhalteriniuose dokumentuose tik formaliai fiksavo apie tariamą automobilio, kuris nepriklausė įmonei, įsigijimą ir pardavimą, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu ir liudytoja A. Č. (3 t., b. l. 25, 41–44), paaiškinusi, kad 2018 m. gegužės 31 d. pinigai (už automobilio (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimą) kasoje buvo įforminti tik formaliai, kaip ir vėlesnis 2018 m. vasario 20 d. kasos išlaidų orderis Nr. 40 ir (duomenys neskelbtini) vadybininko I. V. avanso apyskaitos surašymas – visi šie dokumentai buvo surašyti, norint sutvarkyti pagal apskaitos reikalavimus tariamą šio automobilio įsigijimą ir pardavimą.

Nors iš vienos pusės – A. P. teigia, kad nuo momento, kai į automobilio pirkimo dokumentą buvo įrašyti įmonės (duomenys neskelbtini) duomenys, (duomenys neskelbtini) ir tapo šio automobilio savininke, taigi ji tapo atsakinga ir už automobilio apskaitą įmonės buhalterijoje, pirkimo-pardavimo sutarties surašymą, jei automobilis parduodamas, bei privalomų mokesčių sumokėjimą, taigi jis nenorėjo ir nesiekė išvengti Gyventojų pajamų mokesčio, nes už reikalingų mokesčių sumokėjimą atsakinga buvo (duomenys neskelbtini), iš kitos pusės – A. P. nebuvo (duomenys neskelbtini) darbuotojas, pirkdamas automobilį neveikė šios įmonės interesais, už automobilį mokėjo savo pinigus, šį automobilį po jo remonto pats nusprendė parduoti kaip savo jam netinkantį daiktą, iš (duomenys neskelbtini) už jiems parduotą minimą automobilį gautus pinigus jis irgi laiko savais, o ne bendrovės (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, kad įsigydamas sau automobilį, tačiau į dokumentus pardavėjui pateikdamas įrašyti kito, šiuo atveju juridinio asmens (duomenys neskelbtini) duomenis, perduodant dokumentą bendrovei ir pačiai bendrovei tokį dokumentą apskaitant bendrovės buhalterinėje apskaitoje, tokia veika sukelia tiek (duomenys neskelbtini), tiek valstybei teisiškai reikšmingus padarinius. Šį automobilį A. P. pardavus (duomenys neskelbtini), pardavimo sutartis būtų buvusi pateikta (duomenys neskelbtini) (jei ne vienas netikras už automobilį sumokėtas banknotas, automobilio pardavimas būtų buvęs užregistruotas), šio dokumento pagrindu kelių transporto priemonių duomenis kaupiančiame valstybės registre (duomenys neskelbtini) būtų įregistruotas ne tik naujas savininkas, bet ir tikrovės neatitinkantys duomenys apie vieną iš sandorio šalių – automobilio pardavėją – (duomenys neskelbtini). Be to, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre yra tvarkomi įvairūs duomenys, taip pat informacija apie transporto priemonės teisėto valdymo pagrindus: sandorio ar kito juridinio aktos forma ir rūšis; sandorio suma, sumokėti mokesčiai (jeigu tokie priklauso), deklaruota transporto priemonės vertė; informacija apie sandorį ar kitą juridinį faktą sudariusias šalis; fizinio ar juridinio asmens duomenys; sandorio ar kito juridinio fakto sudarymo vieta, data, laikas ir kt. Todėl veiksmais, kai sutartyse nurodomi ne tikrieji automobilių pardavėjai, sudaromos prielaidos asmenims į mokesčių deklaracijas įrašyti neteisingus duomenis nuslepiant tikrąsias gautas pajamas, nuo kurių nesumokami gyventojų pajamų, pridėtinės vertės ar kiti mokesčiai. Transporto priemonę įgijus iš perpardavinėtojo, sandoryje jo nefiksuojant, visi tokio asmens sandoriai patenka į „šešėlį“. Šiuo atveju, jei automobilį (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. būtų įsigijęs, kaip ir priklauso, savo vardu bei pats pardavęs byloje nurodytomis aplinkybėmis nurodytiems pirkėjams ((duomenys neskelbtini) piliečiams), nuo automobilio pirkimo ir pardavimo kainų skirtumo būtų turėjęs susimokėti 15 procentų gyventojų pajamų mokestį (šiuo atveju tai būtų apie 500 Eur). Taigi nors pats A. P. teigia nenorėjęs nuslėpti jokių mokesčių, kad šiuo atveju už mokesčių sumokėjimą buvo atsakinga (duomenys neskelbtini), tačiau iš šioje byloje atliktų jo veiksmų akivaizdu, kad pavykus jo įsigytą automobilį įforminti bei vėliau parduoti (duomenys neskelbtini) vardu, jis turėjo išvengti gyventojų pajamų mokesčio susimokėjimo, kadangi jokie duomenys apie jį, kaip vieną iš sandorio šalių, niekur nebūtų atsispindėję. Šį A. P. norą nuspėjo ir liudytoja A. Č. (3 t., b. l. 25, 41–44), kuri, būdama įmonės vadove, suprato, kad įmonės vardu įsigydamas ir parduodamas automobilį, tokiais veiksmais A. P. siekė išvengti mokesčių, kuriuos turėtų sumokėti deklaravęs pajamas.

Todėl A. P. veiksmai pateikiant įrašymui ir automobilio pardavėjui įrašant į automobilio įsigijimo dokumentą – 2017 m. rugsėjo 29 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) netikrus duomenis, šį dokumentą pateikiant apskaityti (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, vėliau minėto dokumento pagrindu, minėtą automobilį parduodant bei, bendrininkaujant su R. J., surašant melagingą 2018 m. gegužės 31 d. pažymą-sąskaitą (duomenys neskelbtini), yra pavojingi ir jais yra padaroma nusikalstama veika.

Nors A. P. buvo kaltinamas padaręs tris atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, tačiau iš A. P. veiksmų matyti, kad jo tikslas buvo įsigyti automobilį, o nesant galimybės jį pasilikti savo reikmėms, jį parduoti. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. P. veiksmus sieja vieninga tyčia įgyjant bei parduodant minėtą automobilį, todėl jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip vieninga tęstinė nusikalstama veika. Todėl kaltinamojo A. P. nusikalstami veiksmai, kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kaip trys nusikalstamos veikos, perkvalifikuotini kaip vieningas tęstinis nusikaltimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

Iš kaltinimo A. P. šalintina aplinkybė, kad į įsigijimo dokumentą – 2017 m. rugsėjo 29 d. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti žinomai melagingus duomenis apie tai, kad automobilį perka ne jis pats, o (duomenys neskelbtini), jis pasitelkė asmenį, nežinantį apie daromą nusikalstamą veiką, tai yra K.-H. D.. Minėta kaltinime nurodyta aplinkybė bylos nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, tačiau aplinkybė dėl asmens – K.-H. D. žinojimo ar nežinojimo, kad A. P. pateikė melagingus duomenis, neturi esminės reikšmės A. P. veikos kvalifikavimui, ši kaltinimo korekcija nesunkina kaltinamojo A. P. teisinės padėties, nekeičia juridinės kvalifikacijos bei nepažeidžia jo teisės į gynybą, todėl yra leistina.

Iš kaltinimo A. P. taip pat šalintinos aplinkybės, kad nusikalstamus veiksmus jis darė veikdamas bendrininkų grupėje su M. P., kadangi byloje nebuvo surinka pakankamai įrodymų, kad M. P. žinojo apie A. P. neteisėtus veiksmus, todėl taip pat šalintinos ir aplinkybės, kad automobilio pirkėją surado M. P., kad 2018 m. gegužės 31 d. A. P. telefonu nurodė M. P. nuvykti į (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kad nurodė M. P. nuvykus į (duomenys neskelbtini) patalpas pateikti (duomenys neskelbtini) vadybininkei R. J. įrašymui į sąskaitą žinomai melagingus duomenis bei kad A. P. telefonu nurodė M. P. paimti suklastotą 2018 m. gegužės 31 d. pažymą-sąskaitą (duomenys neskelbtini) ir ją tą pačią dieną pateikti (duomenys neskelbtini) padalinio, esančio (duomenys neskelbtini), darbuotojams. Ši kaltinimo korekcija nesunkina kaltinamojo A. P. teisinės padėties, nekeičia juridinės kvalifikacijos, nepažeidžia jo teisės į gynybą, todėl yra leistina.

Dėl kaltinamojo M. P. veiksmų

Byloje kaltinimai nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu taip pat buvo pareikšti M. P., kaltinant jį tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. P. ir R. J., suklastojo ir panaudojo suklastotą dokumentą – 2018 m. gegužės 31 d. pažymą-sąskaitą (duomenys neskelbtini), o būtent :

2018 m. gegužės 30 d., žinodamas, kad parduoda A. P. (duomenys neskelbtini) nupirktą automobilį (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. P. telefonu perduotu nurodymu nuvyko į (duomenys neskelbtini) patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), kur (duomenys neskelbtini) vadybininkei R. J., veikusiai pagal išankstinį susitarimą su A. P., kad ji suklastos (duomenys neskelbtini) vardu pažymą-sąskaitą, pateikė įrašyti į sąskaitą žinomai melagingus duomenis apie tai, kad pirkėjas H. S. perka iš (duomenys neskelbtini) automobilį (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), už 5700 eurų, nors minėtą A. P. įsigytą automobilį, jam tarpininkaujant, pirko H. S. už 9000 eurų, (duomenys neskelbtini) vadybininkei R. J. suklastojus 2018 m. gegužės 31 d. pažymą-sąskaitą (duomenys neskelbtini), jis ją paėmė ir tą pačią dieną pateikė (duomenys neskelbtini) padalinio, esančio (duomenys neskelbtini) darbuotojui, taip veikdamas bendrininkų grupėje su A. P. ir R. J., suklastojo ir panaudojo suklastotą dokumentą.

Kaltinamasis M. P. savo kaltę neigė, nurodydamas, kad jis A. P. tik iš draugiškumo padėjo sutvarkyti įvairius parduodamo automobilio reikalus, tai yra, jei skambins klientai, pademonstruoti automobilį, siūloma pardavimo kaina buvo užrašyta ant parduodamos mašinos, todėl galutinę kainą pirkėjai patys sutarė su A. P., be to, M. P. buvo paprašytas paimti iš pirkėjų pinigus už automobilį, kuriuos turėjo atiduoti A. P., bei palydėti pirkėjus į (duomenys neskelbtini) patalpas susitvarkyti dokumentus, kadangi automobilio dokumentai buvo firmoje, pats M. P. tik turėjo atiduoti dokumentus, buvusius automobilio daiktadėžėje. (duomenys neskelbtini) firmoje susitvarkius dokumentus, M. P. juos palydėjo iki (duomenys neskelbtini), nes pastarieji nežinojo, kur eit, ir paprašė juos palydėti. Nuvažiavus prie (duomenys neskelbtini) ir mašiną pastačius į eilę, M. P. nuėjo į draudimo kompaniją, kuri yra tame pačiame pastate kaip ir (duomenys neskelbtini), tikrintis pinigų. M. P. nurodė nežinojęs, koks dokumentas buvo surašytas dėl automobilio pirkimo, nežinojo ir kokia suma buvo įrašyta, nes jis ten nedalyvavo. Nei kaltinamasis A. P., nei liudytoja R. J. nepatvirtino, kad buvo tariamasi su M. P. dėl tam tikrų duomenų įrašymo į 2018 m. gegužės 31 d. pažymą-sąskaitą (duomenys neskelbtini), jokių kitų objektyvių įrodymų, kad būtent M. P. pateikė įrašymui į 2018 m. gegužės 31 d. pažymą-sąskaitą (duomenys neskelbtini) melagingus duomenis, tai yra, kad pirkėjas H. S. perka automobilį (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) už 5700 eurų, nors pirko už 9000 eurų, nėra. Nors ikiteisminio tyrimo metu M. P. buvo nurodęs, kad visus automobilio pirkimo dokumentus jis padavė (duomenys neskelbtini) patalpose, vis tik aplinkybė – ar pirkėjai patys susirinko automobilio pardavimo dokumentus (duomenys neskelbtini) patalpose, ar minėtus dokumentus, kažkuriuo metu iš kažko gavęs, M. P. padavė pirkėjams (duomenys neskelbtini) patalpose – neįrodo, kad būtent jis pateikė (duomenys neskelbtini) vadybininkei R. J. įrašyti kokius nors melagingus duomenis į 2018 m. gegužės 31 d. pažymą-sąskaitą (duomenys neskelbtini).

Taip pat aplinkybę, kad automobilio pardavimo dokumentai kartu su 2018 m. gegužės 31 d. pažyma-sąskaita (duomenys neskelbtini) M. P. nebuvo pateikti (duomenys neskelbtini) 2018 m. gegužės 31 d., be paties kaltinamojo parodymų patvirtina liudytojo S. H., apklausto ikiteisminio tyrimo metu, protokolas, iš kurio matyti, kad atvykus į (duomenys neskelbtini), M. P. nuėjo kažkur patikrinti gautus už automobilį pinigus, o jam grįžus prasidėjo konfliktas dėl vienos netikros kupiūros. Kad M. P. nebuvo kartu su automobilio pirkėjais (duomenys neskelbtini) piliečiais, šiems (duomenys neskelbtini) pateikinėjant dokumentus, patvirtino ir liudytojas R. B.. Taip pat ir (duomenys neskelbtini) patvirtino, kad Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis prašymas įregistruoti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktas tik 2018 m. birželio 1 d., duomenų apie tai, kad minėtas prašymas buvo pateiktas 2018 m. gegužės 31 d., įmonėje nėra (5 t., b. l. 31).

Nors teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tačiau tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje tiesiogiai jiems suteikia būtiną pagalbą. Tačiau, teismo nuomone, ta aplinkybė, kad M. P. draugo A. P. paprašytas, pastarajam minėtu laiku būnant išvykusiam iš (duomenys neskelbtini), padėjo sutvarkyti įvairius su automobilio pardavimu susijusius formalumus, neduoda pagrįsto pagrindo manyti, kad kaltinamasis M. P. žinojo ar suprato, kad jis prisideda ir kartu dalyvauja draugo daromoje neteisėtoje veikloje.

Kadangi byloje nėra jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo M. P. tariamą žinojimą apie A. P. daromo nusikaltimo aplinkybes, todėl M. P. padėjimas draugui, kol šis bus išvykęs iš (duomenys neskelbtini), atsiradus automobilio pirkėjui, sutvarkyti automobilio pardavimo formalumus, nereiškia, kad M. P. su A. P. bei R. J. buvo bendrininkai, kad M. P. suklastojo ir panaudojo suklastotą dokumentą.

Atsižvelgus į išdėstytus motyvus, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad M. P. dalyvavo padarant nusikaltimą, kaltinamasis M. P. išteisintinas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl kaltinamojo A. P. baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą, iki nusikaltimo padarymo nebaustas, duomenų apie gydymąsi ar lankymąsi psichikos ir priklausomybės ligų įstaigose nėra.

Byloje buvo pateiktas V. D. prašymas atleisti kaltinamąjį A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Nors kaltinamasis A. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tačiau A. P. praktiškai neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl nėra visų formalių sąlygų, numatytų BK 40 straipsnyje, kurioms esant asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi teismas konstatuoja, kad nėra galimybės A. P. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnį ir kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kadangi A. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, yra neteistas, nors nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bet nėra ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamasis dirba, tačiau yra jau yra netoli pensinio amžiaus, todėl kaltinamajam skirtina švelniausia už šią nusikalstamą veiką sankcijoje numatyta bausmė – bauda, jos dydį nustatant artimesnį baudos bausmės už nesunkius nusikaltimus minimumui.

Byloje taip pat yra 2018 m. gegužės 31 d. Savanoriškų daiktų pateikimo protokolu (1 t., b. l. 173–174) iš M. P. paimti 8 800 Eur. Kadangi bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso A. P., pinigai buvo gauti už jam priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini) pardavimą, nei M. P., nei (duomenys neskelbtini) į šiuos pinigus nepretenduoja, todėl iš M. P. paimti 8 800 Eur, 2018 m. birželio 1 d. tyrėjo nutarimu įnešti į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato depozitinę sąskaitą (1 t., b. l. 178–180), kurie nėra kaltinamojo A. P. padaryto nusikaltimo nei įrankis, nei priemonė, nei rezultatas, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini A. P..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Įpareigoti A. P. per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs nurodytą sumą, asmuo privalo mokėjimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Nustatytu laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Byloje 2018 m. gegužės 31 d. Savanoriškų daiktų pateikimo protokolu iš M. P. paimtus 8 800 Eur, 2018 m. birželio 1 d. tyrėjo nutarimu įneštus į Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato depozitinę sąskaitą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. P..

M. P. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis M. P. dalyvavo padarant minėtą nusikaltimą (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Živilė Bliūdžiuvienė