Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui G. N.,

atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus atstovui J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „duomenys neskelbtini“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pažymėtina, kad teismo posėdyje, šalių sutikimu, buvo sutvarkyta šalių procesinė padėtis į bylą antru atsakovu įtraukiant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyrių (2019 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Paaiškina, jog duomenys neskelbtini piliečiui M. Z. (M. Z.) 2017 m. liepos 3 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Radviliškio grupė išdavė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje duomenys neskelbtini, galiojantį iki 2019 m. liepos 3 d. duomenys neskelbtini pilietis M. Z. 2017 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai pateikė naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti įmonėje UAB „duomenys neskelbtini“. Pažymi, kad duomenys neskelbtini piliečiui M. Z. pateikus prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, jo turimas leidimas laikinai gyventi nebuvo panaikintas, todėl duomenys neskelbtini pilietis M. Z. išsaugojo teisę teisėtai būti Lietuvos Respublikoje iki naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

2017 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjas buvo įdarbintas įmonėje UAB „duomenys neskelbtini“ ir jam buvo leista dirbti nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Pareiškėjos teigimu, kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir ĮUTP) 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, migracijos tarnybai buvo pateiktas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui ir 2017 m. rugpjūčio 18 d. tarp pareiškėjo UAB „duomenys neskelbtini“ sudaryta darbo sutartis. Pareiškėja mano, jog įvykdė visus UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, todėl jai paskirta nuobauda dėl UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimo pažeidimo nesilaikant ĮUTP 44 straipsnio 7 punkto nuostatų, buvo paskirta nepagrįstai.

Pažymi, jog atsižvelgdama į UĮ 56 straipsnio 2 dalį reikalavimus ir siekdama tinkamo trečiosios šalies duomenys neskelbtini piliečio M. Z. įdarbinimo, pareiškėja patikrino užsieniečio dokumentus, suteikiančius jam teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir parengė migracijos tarnybai įsipareigojimą įdarbinti užsienietį. Užsienietis M. Z. buvo įdarbintas tolimųjų reisų vairuotoju - ekspeditoriumi. Pažymi, jog ši profesija įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis 2017 m. II pusmečiui. Pagal ĮUTP 44 straipsnio 2 dalį, tokiu atveju, užsieniečiui nėra reikalinga gauti Lietuvos darbo biržos išduodamo leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje, todėl jokio UĮ pažeidimo nebuvo nustatyta.

VDI nuomone, pareiškėja pažeidė UĮ, kadangi sąlygų, nurodytų UĮ 56 straipsnio 2 dalyje, UAB „duomenys neskelbtini“ neįvykdė. Įmonė negavo leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje duomenys neskelbtini piliečiui M. Z., kadangi užsienietis turėjo teisę konkrečiu laikotarpiu dirbti tik UAB „duomenys neskelbtini“. UAB „duomenys neskelbtini“ 2017 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, minėtam užsieniečiui išdavimo, tačiau leidimas nebuvo gautas. Atsakovės įsitikinimu, pareiškėja žinojo, jog M. Z. pateiktas leidimas negalioja ir kreipėsi dėl naujo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.

Mano, kad pareiškėjos minimas faktas, jog M. Z. profesija įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje sąrašą pagal ekonomines veiklos rūšis 2017 m. II pusmečiui, su nagrinėjama situacija nėra susijęs, kadangi sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo priima Lietuvos Respublikos Migracijos departamentas prie vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas), o ne Lietuvos darbo birža. VDI nuomone, šis pareiškėjo motyvas yra nevertintinas ir nagrinėjamu atveju neturi reikšmės.

Teismo posėdyje liudytojas J. Č. nurodo, jog dirba UAB „duomenys neskelbtini“ direktoriaus pavaduotoju. Paaiškina, jog prieš įdarbinant užsienietį (M.), siekiant sužinoti ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui buvo išduotas buvo nuvykta į Migracijos valdybą (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento darbuotojai patvirtino, jog užsieniečiui (M.) leidimas laikinai dirbti Lietuvos Respublikoje buvo išduotas. Paaiškina, jog Migracijos departamento pareigūnai buvo su juo susisiekę ir prašė pateikti paaiškinimus. J. Č. atvykęs į Migracijos departamentą teikė parodymus, tačiau nesupranta, dėl kokių priežasčių buvo apklaustas jis, o ne UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius. Nurodo, jog UAB „duomenys neskelbtini“ su personalo įdarbinimu nėra susijęs, o dokumentaciją, susijusią su darbuotojų įdarbinimu tvarko administratorė, tačiau darbo funkcijos dažnai pasidalijamos. Užsieniečio įdarbinimo sutartį pasirašė jis, tačiau neprisiima atsakomybės dėl teisės aktų pažeidimų, kadangi mano, jog atsakingas yra UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius. UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius nekalba lietuvių kalba. Darbo ginčų komisijos posėdyje UAB „duomenys neskelbtini“ direktorius nedalyvavo. Dėl kokios priežasties jis kreipėsi į Migracijos departamentą 2017 m. rugpjūčio 24 d., jeigu mano, kad tinkamai įdarbino užsienietį, J. Č. atsakė, kad nežino (2019 m. balandžio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VDI 2018 m. gegužės 9 d. priimto nutarimo Nr. NUĮPBJ 0490 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog 2017 m. birželio 2 d. Migracijos departamento Imigracijos skyrius, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą išduoti duomenys neskelbtini piliečiui M. Z., leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, ne ilgiau kaip iki 2019 m. birželio 8 d.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus grupė 2017 m. liepos 3 d. išdavė M. Z. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2019 m. liepos 3 d.

M. Z. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai 2017 m. rugpjūčio 4 d. pateikė naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo UAB „N. S.“. 2017 m. rugpjūčio 24 d. M. Z. pateikė naują prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo UAB „duomenys neskelbtini“, tačiau 2017 m. spalio 18 d. buvo priimtas sprendimas nutraukti prašymo nagrinėjimą, atsižvelgiant į 2017 m. rugsėjo 25 d. prašymą.

Migracijos departamentas 2017 m. spalio 18 d. priėmė spendimą nutraukti prašymo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo nagrinėjimą.

Migracijos departamento Kontrolės skyrius 2017 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. (15/5-10)11U-1714(01824) nusprendė panaikinti duomenys neskelbtini piliečiui M. Z., išduotą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2019 m. liepos 3 d.

VDI 2018 m. balandžio 25 d. UĮ pažeidimo protokolu juridiniam asmeniui Nr. UĮPPJ 0801-0010 UAB „duomenys neskelbtini“ informavo apie bylos nagrinėjimą 2018 m. gegužės 9 d.

VDI 2018 m. gegužės 9 d. priimtu Nutarimu, už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą administracinį teisės pažeidimą pareiškėjai skyrė 1 000 EUR dydžio baudą.

UĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Iš byloje pateikto 2018 m. sausio 30 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0801-1360 turinio matyti, jog 2018 m. sausio 15 d. Lietuvos darbo birža VDI pateikė informaciją apie UAB „duomenys neskelbtini“ dėl leidimo dirbti duomenys neskelbtini piliečiui M. Z. nesikreipė, o UAB „duomenys neskelbtini“ teikė M. Z. darbo sutartį registravimui. VDI duomenimis, duomenys neskelbtini pilietis M. Z. šioje įmonėje dirbo nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d., o pažeidimų dėl duomenys neskelbtini piliečio M. Z. įdarbinimo nenustatyta. 2018 m. sausio 19 d. gauta informacija iš Migracijos departamento, kurioje nurodoma, jog 2017 m. rugpjūčio 24 d. Vilniaus apskrities VPK Migracijos valdybos Užsieniečių reikalų skyriuje registruotas pakartotinis prašymas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo, tarpininkaujant UAB „duomenys neskelbtini“. 2017 m. rugsėjo 25 d. darbdavio prašymu Migracijos departamentas buvo informuotas apie darbo santykių nutraukimą. Tyrimo metu buvo nustatyta, jog Darbo ginčų komisija pateikė UAB „duomenys neskelbtini“ teiktus dokumentus iš kurių matyti, kad faktiškai M. Z. įmonėje dirbo nuo 2017 m. rugpjūčio 29 d. iki 2017 m. rugsėjo 27 d. Susisiekti su UAB „duomenys neskelbtini“ vadovu nepavyko, o susisiekus su Įmonės darbuotoju J. Č., buvo paaiškinta, jog Įmonės vadovas daug keliauja ir nėra aišku kada bus Lietuvos Respublikoje. Asmuo nurodė bendrauti oficialiu Įmonės el. paštu, todėl juo buvo išsiųstas VDI nurodymas vadovui atvykti ir pateikti paaiškinimus bei trūkstamus dokumentus.

Nagrinėjamu atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) informacinės sistemos duomenys patvirtina, jog M. Z. laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. dirbo UAB „duomenys neskelbtini“, o laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. lapkričio 3 d. UAB „duomenys neskelbtini“.

UĮ 56 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog darbdavys nelaikomas pažeidusiu 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, jeigu, įdarbindamas trečiosios šalies pilietį, įvykdo šias sąlygas: 1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje; 2) darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu saugo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų dokumentų kopijas ir pateikia jas Valstybinei darbo inspekcijai, Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar kitai šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytai institucijai jų reikalavimu.

Bylos medžiaga patvirtina, kad UAB „duomenys neskelbtini“ ir M. Z. darbo sutartis buvo sudaryta 2017 m. rugpjūčio 18 d. (b. l. 14–15), o Migracijos departamentas dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje M. Z. išdavimo kreipėsi 2017 m. rugpjūčio 24 d. (Migracijos departamento 2018 m. sausio mėn. raštas Nr. (15/4-14)10K). Vadinasi, pareiškėja prieš įdarbindama trečiosios šalies pilietį nesikreipė dėl M. Z. leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje. Įvertinus tai, darytina išvada, kad pareiškėja pažeidė UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi šiuo atveju UAB „duomenys neskelbtini“ nebuvo išduotas leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje duomenys neskelbtini piliečiui M. Z., kadangi užsienietis turėjo teisę konkrečiu laikotarpiu dirbti tik UAB „duomenys neskelbtini“.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Be to, individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo, jo pavaduotojo ar įgalioto asmens ir patvirtintas antspaudu.

Teismas nenustatė, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, būtų pažeidęs Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams. Skundžiamas Sprendimas pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiamas Nutarimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes bei taikytas teisės aktų nuostatas, naikinti šio Nutarimo nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas dalyje dėl Nutarimo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja antru ir trečiu skundo reikalavimais neskirti jai baudos, o teismui nusprendus, kad neskirti baudos negalima, sušvelninti paskirtą baudą ir skirti 50 Eur baudą ar kitą šiai sumai artimą sumą.

Pareiškėjos teigimu, skundžiamame Nutarime atsakovė nurodė pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog juridinis asmuo iki administracinio nusižengimo tyrimo pradžios nusižengimą nutraukė.

UĮ 56 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką: 1) jeigu darbo santykiai nėra pasibaigę, įpareigoja darbdavį sudaryti su nelegaliai dirbusiu asmeniu darbo sutartį raštu ir pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai, kad darbo sutartis sudaryta ir darbuotojas priimtas į darbą; 2) įpareigoja darbdavį sumokėti nelegaliai dirbusiam asmeniui sulygtą atlyginimą už darbą, išskyrus atvejį, kai šis atlyginimas buvo sumokėtas; 3) šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie patys veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.

UĮ 60 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo trukdė atlikti pažeidimo tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, tęsė pažeidimą, nepaisydamas šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytų institucijų įgaliotų pareigūnų įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus. Šio įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytos baudos gali būti skiriamos ne vėliau kaip per 2 metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per 2 metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

Skundžiamame Nutarime nurodoma, kad skiriant piniginę baudą (finansinę sankciją) mažesnę nei numatytas baudos vidurkis, buvo įvertinta, jog pažeidimo padarymas buvo susijęs su netinkamu pareiškėjos darbo organizavimu. Finansinės sankcijos skyrimo metu nustatyta, jog M. Z. UAB „duomenys neskelbtini“ nebedirba.

Įvertinus byloje esančią medžiagą teisės aktų kontekste, darytina išvada, kad pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes pareiškėja iš esmės nepagrindė ir nepateikė duomenų, patvirtinančių, atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad teismui nepateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys, kad pareiškėjos finansinė padėtis yra sunki, kad paskirtos baudos dydis turės esminės ir lemiamos įtakos juridinio asmens finansinei padėčiai. Be to, Argumentų ir duomenų, kad atsakovas būtų pritaikęs pareiškėjui finansinę sankciją (poveikio priemonę plačiąja prasme) nesilaikydamas bendrųjų poveikio priemonių taikymui keliamų reikalavimų ar administracinę atsakomybę numatančiuose teisės aktuose nustatytų taisyklių, nepateikta.

Teismas sutinka atsakovės pozicija, jog pažeidimo padarymas buvo susijęs su netinkamu pareiškėjos darbo organizavimu. Pareiškėjai skirta bauda artima UĮ 60 straipsnio numatytam baudos vidurkiui, t. y. didesnė nei sankcijos baudos minimalus dydis, todėl laikytina, jog skirta sankcija yra proporcinga ir pagrįsta, jos naikinti ar sumažinti nėra pagrindo, todėl šioje dalyje dėl pareiškėjo skundo reikalavimų, kuriais prašo neskirti jai baudos, o teismui nusprendus, kad neskirti baudos negalima, sušvelninti paskirtą baudą ir skirti 50 Eur baudą ar kitą šiai sumai artimą sumą, atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad šalys nurodė ir daugiau argumentų, tačiau jie laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Pareiškėja taip pat teismo prašo priteisti pareiškėjai UAB „duomenys neskelbtini“ iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismui netenkinus skundo, prašomos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės UAB „duomenys neskelbtini“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.