Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalės Burdulienės,

sekretoriaujant V. M.

atsakovės atstovei advokatei Rasai Malinauskienei viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. D., L. D. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. D., L. D. ieškinį atsakovei M. K., trečiajam asmeniui UAB “Renvila“ dėl turtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ieškovai R. D. ir L. D. Prienų rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovei M. K. dėl 1 750 Lt turtinės žalos atlyginimo. Ieškovai nurodė, kad kartu su atsakove turi vieną šalia kito sublokuotus gyvenamuosius namus, esančius Šlaito g. 1, Birštonas, kurių stogas yra bendras. Atsakovė be ieškovų sutikimo atliko rekonstrukcijos, statybos darbus jai priklausančiame name, tame tarpe ir stogo rekonstrukciją. Atliekant šiuos darbus, ieškovams buvo padaryta turtinė žala, apgadinta stogo danga, kuri ribojasi su atsakovės namo stogu. Kad ieškovams padaryta 1 750 Lt žala, patvirtina UAB „Skena“ ataskaita Nr.07-12/01, antstolės A. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, foto nuotraukos.

Skunde nurodoma, kad ieškovai yra pateikę rašytinius įrodymus, kad jiems yra padaryta materialinė žala ir, kad ši žala yra padaryta neteisėtais atsakovės veiksmai. Tuo tarpu, atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie nuginčytų ieškovų pateiktus rašytinius įrodymus, tačiau teismui visiškai pakako bendrų samprotavimų ieškiniui atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl šališko teismo.

Apeliantė apeliaciniame skunde nurodė, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Pažymėjo, kad ieškovės pareiškimas nušalinti teisėją nebuvo patenkintas, todėl argumentus dėl to išdėstė apeliaciniame skunde. Bylos duomenys patvirtina, kad 2008-12-17 teismo posėdžio metu ieškovė pareiškė teisėjui nušalinimą. Jį grindė tuo, kad nemotyvuotai atmestas jos prašymas dėl ekspertizės akto prijungimo. Tačiau teismo nutartis atsisakyti priimti ieškovės papildomą įrodymą buvo motyvuota (CPK 181 str. 1 d.). Protokolinėje nutartyje nurodyta, kad pateikta ataskaita yra nepasirašyta ją surašiusių asmenų ir nėra ją patvirtinančio antspaudo, be to, ataskaitos surašymo data 2008-06-09, o ieškovės prašymas dėl ekspertizės atlikimo yra 2008-11-07 (II t., b.l. 17). Pažymėtina, kad šis rašytinis įrodymas, pašalinus jo trūkumus, buvo priimtas (II t., b.l. 31,33), nors tai buvo susiję su bylos nagrinėjimo atidėjimu (CPK 181 str. 2 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad patenkinus ieškovės prašymą civilinės bylos nagrinėjimas buvo atidėtas tris kartus (I t., b.l. 48, 59, 197), atsakovės prašymu - vieną kartą. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo laikyti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė reikalavimą, kad atsisakymas priimti byloje dalyvaujančio asmens nustatyta tvarka pateiktą įrodymą turi būti motyvuotas, ar pažeidė civilinių bylų nagrinėjimo rungimosi principą (CPK 12 str.) ir dėl to buvo šališkas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo sprendime nurodytos aplinkybės, kurių teismo posėdžio metu atsakovės atstovė bei trečiojo asmens atstovas nenurodė. Tačiau nei skunde, nei bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme konkrečių argumentų dėl pastarųjų teiginių apeliantė ar jos atstovė nenurodė. Teisėjų kolegija apeliacinį skundą privalo nagrinėti neperžengiant apeliacinio skundo faktinio pagrindo, todėl ir šie apeliantų teiginiai dėl šališko teismo atmestini.

Dėl įrodymų pakankamumo ir jų vertinimo

Byloje dėl žalos atlyginimo turi būti įrodytos tokios teisinės aplinkybės: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu. Teismas turi išsiaiškinti, kurias teisines aplinkybes kuri šalis turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamojoje byloje ieškovai turėjo įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Ieškovai ieškinyje nurodė, kad atsakovė, be jų sutikimo atlikdama stogo rekonstrukciją, jiems padarė 1750 Lt materialinę žalą. Šią žalą ieškovai įrodinėjo 2007-08-01 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (I t., b.l. b.l. 10), kuriame konstatuota stogo dangos pažeidimai, gegnių ir sąramų pažeidimai, sienos pažeidimai prie kamino, dangos aplink kaminą pažeidimai. Protokole yra nuoroda apie pridedamas 28 foto nuotraukas. Byloje yra daug daugiau foto nuotraukų, be jose nurodytų vaizdo fiksavimo datų, su nuoroda „pastatai prieš griovimą“ (I t., b.l. 98-101) ir „pastatai po griovimo (I t., b.l. 102-131), kurias 2008-09-15 parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė ieškovų atstovė (I t. , b.l. 133). Teisėjų kolegija pažymi, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas abstraktus, jame nėra konkrečių žinių apie ieškinyje nurodytų pažeidimų mastą (sugadintų daiktų kiekį ir kt.) ir nei vienoje nuotraukoje nėra žymos ar prierašo apie vaizdo fiksavimo datą. Ieškovė ieškinį įrodinėjo taip pat UAB „Skena“ 2007-12-06 ataskaita Nr. 07-12/01 (I t., b.l. 14). UAB „Skena“ atliko žalos paskaičiavimą, kaip nurodyta ataskaitos 1.4 p. pagal konkretų ieškovės prašymą (2.1 p.). Ieškovė L. D. 2009-12-03 užsakyme (I t., b.l. 13) konkrečiai nurodė, ką paskaičiuoti (šiferis 10 kv.m., sugadinta mineralinė vata-10 kv. m., gegnės-apvadas – 3 vnt., latakas -2,75 m.). UAB „Skena“ ataskaitoje nėra žinių, kad žalos mastą nustatė ataskaitą atlikusi bendrovė. Ataskaitoje pažymėta, kad paskaičiavimui atlikti buvo panaudota faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kopija, bet joje konkrečių duomenų apie sugadinimų dydį nėra, o trijų fotonuotraukų turinys ataskaitoje neaprašytas.

Civilinės bylos dalimi yra 2008-11-07 ieškovės prašymu Nr. 08/80 UAB „Kauno komprojektas“ atliktas gyvenamajame name Vaižganto g. Nr. 17, Birštone atliktų rekonstravimo darbų įvertinimas. Ekspertams buvo pateikta užduotis nustatyti ar atsakovės pastato stogas įrengtas vadovaujantis projektu ir ar įrengiant stogą nėra pažeistos ieškovės teisės (ataskaitos 2.1p.). 2008-11-21 ataskaitoje (4.2 p.) konstatuota, kad 2004-08-23 gyvenamojo namo savininkė V. D. suderino projektinius pasiūlymus dėl numatomos priblokuoto gyvenamojo namo Vaižganto g. 17, Birštone rekonstrukcijos. Pasirašytame suderinime reikalaujama stogo gabaritais nepažeisti raudona linija pažymėtos derintojos namo stogo ribos ir užtikrinti ugniasienės įrengimą pagal veikiančius priešgaisrinius reikalavimus. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje ataskaitoje nėra žinių apie žalos dydį, jos sudedamąsias dalis, o ieškovės pažeistos teisės dėl rekonstrukcijos atlikimo teisėtumo ne šios bylos ginčo objektas, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas. Šioje vietoje kolegija pažymi, kad eksperto išvada, kaip įrodymas civiliniame procese yra tik dėl iškeltoje civilinėje byloje teismo ar teisėjo nutartimi paskirto tyrimo gauta išvada, kurią pateikia teismo ekspertu paskirtas asmuo, pritaikęs specialiąsias žinias. Kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymima, kad jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo–mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma rašytiniu įrodymu, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 73 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „ Valvikė“ v. UAB „ Laugina“, byla Nr. 3K-3-575/2008; 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje R. S. v. A. R. Ž., byla Nr. 3K-3-8/2005). Be UAB „Kauno komprojektas“ ataskaitos, byloje yra kitų rašytinių įrodymų, išduotų savivaldybės institucijų ar jų įgaliotų asmenų, kurie laikytini oficialiais rašytiniais įrodymais, turinčiais didesnę įrodomąją galią. Tai Birštono savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyriaus 2007-05-10 statybos leidimas Nr. (16.2)-1-S-10, kuris išduotas gyvenamojo namo rekonstrukcijai ir priestato statybai bei Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2007-11-15 raštas Nr. 9-38 (I t., b.l. 38), kuriame konstatuota, kad patikrinus stogo rekonstrukcijos darbus nustatyta, jog jie atliekami prisilaikant projekto reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pastaruosius oficialius rašytinius įrodymus laikė turinčiais didesnę įrodomąją galią (CPK 185 str.).

Apeliacinio skundo argumentai dėl liudytojos G. G. parodymų (II t., b.l. 69) neįvertinimo teismo sprendime yra pagrįsti (CPK 270 str. 4 d.), tačiau apeliantė neargumentuotai apeliaciniame skunde nurodė, kad jos parodymai patvirtina faktą, jog darbai buvo atliekami pažeidžiant projektinę dokumentaciją. Ši liudytoja parodė apie šalių ginčą, jo pobūdį, apie gautus leidimus darbams atlikti, apie susidėvėjusią stogo dangą, kurią reikėjo pakeisti, nes drėko ir pelijo sienos, rekonstrukcijos terminą bei darbus, kuriuos numatyta atlikti šalims kartu.

Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas, - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 tr. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. kovo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009, išaiškino, kad pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį vadinamosiose dispozityviose bylose, t. y. bylose, kuriose nėra viešojo intereso gynimo poreikio ir kuriose visa apimtimi galioja dispozityvumo, taip pat rungimosi principai (CPK 12, 13 straipsniai), teismas turėtų pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus tais atvejais, kai įrodymų apskritai nėra arba jų akivaizdžiai neužtenka. Kitais atvejais tai yra teismo teisė, o ne pareiga, ir teismas šią teisę įgyvendina atsižvelgdamas į įrodinėjimo proceso eigą, tirdamas ir vertindamas pateiktus bei surinktus įrodymus ir spręsdamas dėl jų pakankamumo. Teismas nėra įrodinėjimo pareigos subjektas, tokia našta pagal CPK nuostatas tenka šalims (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą bei įvertinęs ieškovų pateiktus įrodymus – šalių ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, dviejų ataskaitų išvadas, foto nuotraukas, neturėjo pagrindo konstatuoti, kad jų akivaizdžiai nepakanka bei siūlyti šalims jų pateikti papildomai. Tuo galėtų būti pažeistas dispozityviškumo ir rungimosi principai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, t. y. išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad dėl įrodymų pakankamumo konkrečioje civilinėje byloje sprendžiama, atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje V. P. v. M. Š., bylos Nr. 3K-3-171/2006 ir kt.). Byloje esančios foto nuotraukos patvirtina skundžiamo teismo sprendimo argumentus dėl ieškovų stogo dangos susidėvėjimo ne tik ginčo vietoje. Liudytoja G. G., be kita ko, parodė, kad stogas buvo dengtas prieš 30 m., kai jo šiltinimų dar nebuvo (II t., b.l. 69). Ieškovė paaiškino, kad buvo bendras stogas ir bendra danga, o mineralinės vatos ji negalėjo nufotografuoti, stiklo vata buvo sena, ieškovai ir patys buvo užlipę ant stogo (II t., b.l. 66-67). Pažymėtina, kad Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole visai nėra žinių apie stiklo ar mineralinę vatą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias deliktinę civilinę atsakomybę bei nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių spręsdamas tikimybių pusiausvyros principu, kad atliekant stogo rekonstrukcijos darbus žala, nurodyta ieškovų ieškinyje, jiems nebuvo padaryta, todėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovų apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė atsakovės 650 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti bei valstybei 86,60 Lt. išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimą, kadangi solidarioji atsakomybė bylinėjimosi išlaidų dalyje įstatymo nenumatyta (CK 6.5 str.). Šioje dalyje teismo sprendimas patikslintinas, šias išlaidas priteisiant iš ieškovų atsakovei bei valstybei lygiomis dalimis.

Ieškovų apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovų atsakovei lygiomis dalimis priteistina jos turėtos 700 Lt išlaidos, advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 88 str. 1 d. 6 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija:

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Patikslinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir ją išdėstyti taip: priteisti iš ieškovų R. D. a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. D. a.k. (duomenys neskelbtini) po 325 (tris šimtus dvidešimt penkis) litus iš kiekvieno atsakovei M. K. a.k. (duomenys neskelbtini) bei valstybei po 43,30 Lt (keturiasdešimt tris litus 30 ct) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų R. D. a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. D. a.k. (duomenys neskelbtini) po 350 (tris šimtus penkiasdešimt) litų iš kiekvieno atsakovei M. K. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaidų advokatės pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.