Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. L. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotais asmenimis byloje esant L. N., Marijampolės savivaldybės administracijai, valstybės įmonei Turto bankui, valstybės įmonei Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad šio juridinio fakto nustatymas pareiškėjui suteiktų teisę pilnai disponuoti garažu. Teigiama, kad likviduojant Marijampolės rajono žemės ūkio bendrovę „Pavasaris“, M. (kurios pilnas vardas M. D.) G. nutarta parduoti 1972 metų statybos autogaražą. 1992 m. lapkričio 17 d. turto perdavimo - priėmimo aktu žemės ūkio bendrovės „Pavasaris“ komisija ir perdavė M. D. G. pirmiau nurodytą statinį. Nuosavybės teisės į šį turtą įregistruotos nebuvo. 1999 m. spalio 1 d. sutartimi M. D. G. jai priklausantį garažą - tą patį autogaražą, jai perduotą pagal 1992 m. lapkričio 17 d. turto perdavimo - priėmimo aktą pardavė L. N.. 2003 m. spalio 11 d. sutartimi L. N. jam priklausantį garažą pardavė pareiškėjui K. L.. Abi sutartys nebuvo sudarytos notarine forma, nuosavybės teisės į perleistą garažą minėtų sutarčių pagrindu įregistruotos nebuvo.

2021 m. vasario 25 d. pareiškėjas kreipėsi į Valstybės įmonės Registrų centro Marijampolės skyrių (toliau – VĮ Registrų centras) dėl garažo teisinės registracijos, tačiau nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo sprendimu pareiškėjo prašymas buvo atmestas, iš esmės dėl to, kad pareiškėjas nepateikęs savo nuosavybės teisę į garažą pagrindžiančių dokumentų.

Kadangi šio garažo perdavimas pareiškėjo nuosavybėn nebuvo iki galo tinkamai įformintas nustatyta tvarka, pareiškėjas, turėdamas nepakankamus nuosavybei pagrįsti dokumentus, negali įregistruoti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą - garažą viešame registre, tai yra VĮ Registrų centre savo vardu. Pareiškėjas yra pirmiau nurodyto garažo sąžiningas įgijėjas ir teisėtas valdytojas, nuo 2003 m. spalio 11 d. garažą valdo ir prižiūri kaip savo. Visą šį laiką pareiškėjas garažą naudoja pagal paskirtį, šias aplinkybes gali patvirtinti liudytojai R. U. ir A. T.. Taip pat naudojimuisi garažu pareiškėjas su Nacionaline žemės tarnyba yra sudaręs 2013 m. gegužės 15 d. žemės nuomos sutartį. Teigiama, kad niekas neturėjo daugiau teisių į šį garažą, nes visą laikotarpį iki šiol garažu naudojosi tik pareiškėjas. Pareiškėjui nėra žinomos kliūtys trukdančios įgyti garažą savo nuosavybėn. Per visą nurodytą laikotarpį garažo valdymas buvo atviras ir nepertraukiamas. Tokiu būdu šio garažo įgijimo senaties terminas yra daugiau nei dešimt metų (2021 m. – 2003 m. = 18 metų). Pareiškėjui nėra žinomos aplinkybės, kurios apribotų pareiškėjo teisę įgyti nuosavybėn garažą įgyjamosios senaties būdu. Nei valstybei ar savivaldybei, nei kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims VĮ Registrų centre nėra įregistruotos nuosavybės teisės į šį garažą.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo nuomone, yra visos įstatyme numatytos sąlygos, kada galima konstatuoti nuosavybės teisės įgijimą į nekilnojamąjį daiktą pagal įgyjamąją senatį. Įgyjamoji senatis taikoma sprendžiant turto nuosavybės klausimus asmeniui, kuris ilgą laiką valdo daiktą, tačiau neturi formalios nuosavybės teisės į jį ir toks valdymas sudaro teisinį pagrindą įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą - nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas). Nuosavybės teisės įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant sąlygų visetui: 1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, tai yra sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22 straipsnis, 4.68 straipsnis); 2) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo. Tai reiškia, kad užvaldydamas daiktą asmuo turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ir per visą daikto valdymo laiką asmuo neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.68 straipsnis, 4.70 straipsnis); 3) asmuo valdo daiktą teisėtai (CK 4.23 straipsnis, 4.68 straipsnis). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį, įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą; 4) daikto atviro valdymo sąlyga (CK 4.68 straipsnis). Ši sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip dešimt metų (CK 4.68 straipsnis, 4.71 straipsnis) reiškia, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pagal kasacinio teismo praktiką sandorio, nesilaikant įstatymo nustatytos formos, sudarymas gali būti sąžiningo ir teisėto valdymo patvirtinimas. Asmuo, sudaręs sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris atitiko sandorio šalių valią, tačiau sandoriui esant negaliojančiam dėl CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų nesilaikymo, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais.

CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą pagal įgyjamąją senatį. Taigi, įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), taikytinas įvykdžius įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jei yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y., asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas; 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu asmeniui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68-4.71 straipsniais). Nuo teismo sprendimo nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo datos asmuo gali nuosavybės teisę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Bylos duomenų pagrindu nustatyta, kad likviduojant Marijampolės rajono žemės ūkio bendrovę „Pavasaris“ M. D. G. 1992 m. lapkričio 17 d. turto perdavimo - priėmimo aktu nutarta parduoti 1972 metų statybos autogaražą. Nuosavybės teisės į šį turtą įregistruotos nebuvo. 1999 m. spalio 1 d. sutartimi M. D. G. jai priklausantį garažą pardavė L. N.. 2003 m. spalio 11 d. sutartimi L. N. jam priklausantį garažą pardavė pareiškėjui K. L. Abi sutartys nebuvo sudarytos notarine forma, nuosavybės teisės į perleistą garažą minėtų sutarčių pagrindu įregistruotos nebuvo. Atsiliepime L. N. patvirtino, kad visos šios aplinkybės teisingos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas nusipirkęs garažą, jo neįregistravo savo vardu, todėl toks turto perėjimo būdas nelaikytinas nė vienu nuosavybės įgijimo CK 4.47 str. nurodytu būdu, tačiau pareiškėjas tapo teisėtu jo valdytoju (CK 4.23 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju pareiškėjas vertintinas kaip sąžiningas ir teisėtas turto įgijėjas ir valdytojas, nes jam įgijus (nusipirkus) turtą, jis turėjo pagrindą vertinti, kad niekas neturi daugiau teisių už jį į šį turtą (CK 4.70 straipsnio 1 dalis).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai suteikia pakankamą pagrindą teigti, jog pareiškėjas turtą valdė atvirai, nepertraukiamai kaip savo daugiau nei 10 metų, jį prižiūrėjo, per visą tą laiką turto nepablogino, rūpinosi įregistravimu viešajame registre. Iš 2018 m. spalio 16 d. susitarimo dėl 2013 m. gegužės 15 d. valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties, žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo plano bei Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad pareiškėjas dėl žemės sklypo dalies, esančios po garažu, su Nacionaline žemės tarnyba yra sudaręs žemės nuomos sutartį.

Byloje ištyrus pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus – 1992 m. lapkričio 17 d. turto perdavimo – priėmimo aktą, 1999 m. spalio 1 d ir 2003 m spalio 11 d. sutartis, kurios nebuvo sudarytos privaloma notarine forma, VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimus prašymą atmesti bei raštą dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo, kuriame nurodyta, kad daiktas ir daiktinės teisės į pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neįregistruotos, gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, testamentų registro išrašą, nustatyta, kad turtas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, be to, jis nėra registruotas ir kitų asmenų vardu. Duomenų, kad per laikotarpį, kurį pareiškėjas valdė garažą, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, nėra, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai teismo tinklalapyje apie šios bylos nagrinėjimą teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Tai reiškia, kad jis turi būti atsiradęs teisei neprieštaraujančiu būdu ar tvarka. Šiuo atveju turtas nėra įregistruotas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre, tačiau į bylą pateikta kadastrinių matavimų byla, registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. vasario 25 d. deklaracija apie statybos užbaigimą, kuria skelbiama, kad pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus užbaigta statinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio ant žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), statyba, leidžia daryti išvadą, kad garažas pastatytas teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka.

Kasacinis teismas yra pasisakęs jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013). Įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011, 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste garažui gali būti taikomas nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu institutas, nes tik jo pagalba galima įteisinti realiai egzistuojančią nuosavybės teisę ir užpildyti nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragas, todėl CK 4.68 - 4.71 straipsnių nuostatų netaikymas neatitiktų civilinėje teisėje taikomų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pripažintina, kad byloje nustatytos visos CK 4.68-4.71 straipsniuose įtvirtintos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos, nes pareiškėjas nuo 2003 m. spalio 11 d. teisėtai, atvirai, nepertraukiamai garažą valdė kaip savo nuosavybę, jis nėra registruotas šio turto savininku, bet sąžiningai jį įgijo ir sąžiningai, teisėtai, atvirai bei nepertraukiamai valdo daugiau nei 10 metų, tuo pagrindu pareiškėjo prašymas tenkintinas ir nustatytinas faktas, kad K. L. įgijo garažą, (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu (CPK 185, 533 straipsniai).

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punktu, už kiekvieną pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas penkiasdešimt eurų, išskyrus CPK numatytus atvejus, dydžio žyminis mokestis. Šiuo atveju iš pareiškėjo pateiktų apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų matyti, kad teismui teikdamas pareiškimą jis sumokėjo 45 Eur žyminio mokesčio, nors teikdamas pareiškimą ypatingosios teisenos byloje, jį teikiant tik elektroninėmis ryšio priemonėmis, kai mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, turėjo būti sumokėtas 38 Eur dydžio žyminis mokestis. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ir 5 dalimi, teismas savo iniciatyva grąžina pareiškėjui 7 Eur dydžio sumokėto žyminio mokesčio permoką. Žyminio mokesčio dalį pavedama grąžinti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 ir 5 dalimis, 259, 265, 270 ir 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo garažą, (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu.

Pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti pareiškėjui K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 Eur (septynių eurų) žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2021 m. kovo 9 d.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.