Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-06-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-228/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-27
Bylos Nr.
1A-228/2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Svajūnas Knizleris (pirm.), Valdimaras Bavėjanas, Elena Vainienė
Nuteistasis
D. B.
Nukentėjusysis
Z. J.
Advokatai
Jolanta Teresė Litvinskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1A-228/2008Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1;
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,teisėjų: Elenos Vainienės, Valdimaro Bavėjano,sekretoriaujant Agatai Minkel,dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui,gynėjui advokatui Jolantai Teresei Litvinskienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu dvylikai metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš D. B. priteista nukentėjusiajai Z. J. 4587,32 Lt turtinei ir 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. nuteistas už tai, kad nužudė A. D. , t.y 2007-04-16, laikotarpyje nuo 23 iki 24 val., bute, (duomenys neskelbtini), Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su nukentėjusiąja A. D. metu, tyčia rankomis sudavė jai nemažiau vieną smūgį į pakaušį, nemažiau vieną smūgį į kaktą, nemažiau vieną smūgį į smakrą, ne mažiau vieną smūgį į dešinę akies sritį, padarė jai muštinę žaizdą pakaušyje, poodines kraujosruvas kaktoje, smakre, dešinės akies vokuose, kraujosruvas kaktos ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose, smakro dešinės pusės raumenyse, po to tyčia kišant butelį ir kočėlą A. D. į makštį, išangę, padarė jai gleivinės įplyšimus išangėje, išoriniame tiesiosios žarnos sfinkteryje, kairėje mažojoje lytinėje lūpoje, makšties prieangyje, kraujosruvas makšties gleivinėje, dėl to nuo patirtų sužalojimų galvos srityje, kraujui išsiliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio, tai komplikavosi smegenų suspaudimu, smegenų pabrinkimu, foraminaliniu smegenų kamieno strigimu, A. D. mirė.

Šalies argumentai

D. B. apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2008-02-28 nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti arba sumažinti paskirtos bausmės dydį.

Apeliaciniame skunde nurodo, jog nukentėjusiosios A. D. nežudė, nes teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas nei patvirtino, nei paneigė, kad A. D. būdama girta galvą galėjo susižaloti ir ne įvykio metu. Apelianto nuomone, A. D. mirties priežastis galėjo būti jos alkoholizmas, be to, ji galvą galėjo susitrenkti dar kelias dienas prieš įvykį į kieme esantį šulinį. Tvirtina, kad nei vienas iš apklaustų liudytojų pačio įvykio nematė, o teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį neatsižvelgė į jo gynėjo baigiamosiose kalbose išsakytus argumentus.

Pažymi, kad su nukentėjusiąja A. D. sutarė gerai, ketino gyventi kartu ir susilaukti vaikų, vedžiodavo ją į anoniminių alkoholikų klubą. A. D. sirgo sunkia kepenų liga ir mažakraujyste, todėl pas ją dažnai ant kūno buvo mėlynių. Jam ir nukentėjusiajai atėjus pas liudytoją B. B. , A. D. pakaušis jau buvo praskeltas, ant nugaros buvo didele mėlyne, nes prieš kelias dienas nukentėjusioji buvo apalpusi, kur ją nukritusią rado mama ir močiutė, o ant akies mėlynė buvo padaryta jos tėvo.

Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų Z. J. , K. M. ir B. B. parodymais. Liudytoja B. B. davė melagingus parodymus, kaltindama jį dėl savo sūnaus mirties. Minėta liudytoja įvykio metu buvo girta, todėl nurodo išgalvotas aplinkybes, be to, ji negalėjo nurodyti tikslaus nusikaltimo laiko, nes jos bute nėra laikrodžio. Liudytojai Z. J. , K. M. jį apkalba dėl pavogto jų dukters (nukentėjusiosios) mobilaus telefono ir auksinių papuošalų. Be to, pastarieji liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi.

Teismo posėdžio metu nuteistojo D. B. gynėja prašė jos ginamojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Apygardos teismas visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo nuteistajam D. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymo aplinkybes bei teisingai jį nuteisė, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde.

Nuteistojo D. B. apeliaciniame skunde iškelta versija, kad nukentėjusioji galėjo būti sužalota kitomis aplinkybėmis, t.y. prieš kelias dienas iki įvykio buvo apalpusi ir nukritusi susižalojo galvą, o jis pats įvykio dieną vykusio konflikto metu tik kelis kartus delnu sudavė nukentėjusiajai į veidą, buvo patikrinta bylą nagrinėjant apygardos teisme bei pagrįstai atmesta.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji Z. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai parodė, kad jos duktė A. D. prieš įvykį artimai bendravo su nuteistuoju D. B. . 2007 m. balandžio 14 d. namuose pamatė ant nukentėjusiosios A. D. kaktos kraujosruva. Nuteistasis D. B. dukrą pradėjo vadinti necenzūriniais žodžiais dėl to, kad ji atsisakė su juo kažkur eiti. Tada Z. J. užtarė dukrą, dėl to nuteistasis D. B. užpuolė ir ją. Nukentėjusiąją Z. J. bandė ginti jos sugyventinis K. M. , tačiau nuteistasis jį sumušė. Dėl šio fakto atliekamas ikiteisminis tyrimas. Po šio konflikto nuteistasis D. B. su jos dukra A. D. išėjo iš namų. Praėjus kelioms dienoms, t.y. 2007 m. balandžio 16 d. apie 22 val., į namus grįžo dukra, pasiėmė antklodę ir išėjo. Sekančią dieną atvykę policijos pareigūnai pranešė apie jos dukters mirtį (t.1, b.l.80-81, 93-94, t.2, b.l. 66-67). Liudytojas K. M. davė iš esmės analogiškus parodymus bei paaiškino, jog nukentėjusiosios atžvilgiu prieš įvykį nėra smurtavęs, ką nepagrįstai tvirtina nuteistasis (t.1, b.l. 98-99, t.2, b.l.67-68).

Iš liudytojo V. P. parodymų, duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme matyti, kad 2007 m. balandžio 16 d. apie 19 val., išėjęs į lauką pamatė stovinčius nukentėjusiąją A. D. , nuteistąjį D. B. , liudytoją B. B. ir nukentėjusiosios A. D. močiutę. Jie tarpusavyje dėl kažko barėsi. Po to, nukentėjusioji A. D. pasakė nuteistajam D. B. , kad duotų pinigų degtinės buteliui. Vėliau nukentėjusioji ir nuteistasis būdami jo bute visą laiką pykosi, įžeidinėjo vienas kitą necenzūriniais žodžiais. Kadangi liudytojas nenorėjo, kad jie pasiliktų jo bute, nukentėjusioji A. D. paprašė liudytojos B. B. raktų nuo jos buto, kuris yra tame pačiame name. Jis išėjo pirkti degtinės, o nukentėjusioji su nuteistuoju išėjo į B. B. butą. Grįžęs namo liudytojas rado nukentėjusiąją ir nuteistąjį. Jiems padavė degtinės butelį ir kartu nuėjo į liudytojos B. B. butą, tuo pačiu padėjo jiems pernešti drabužius. Po to, grįžo namo. Gulėdamas lovoje girdėjo kaip liudytojos B. B. bute barėsi nukentėjusioji A. D. ir nuteistasis D. B. . Po to, išgirdo, kaip nuteistasis D. B. rėkė ant nukentėjusiosios ir kažkokius garsus panašius į pliaukštelėjimą ranka į veidą, po šių garsų nukentėjusioji verkė. Praėjus kuriam laikui į liudytojo butą atėjo nuteistasis D. B. , atsinešė brendžio butelį ir sausainių. D. B. siūlė liudytojui V. P. eiti kartu su juo į B. B. butą, nes nori parodyti „vaizdelį“. Jis su nuteistuoju nuėjo į B. B. butą, kur ant lovos pamatė gulinčią nukentėjusiąją A. D. , pastaroji buvo be kelnaičių, kojos pražergtos, į lytinius organus įkištas butelis. Tai pamatęs liudytojas grįžo į savo butą, netrukus atėjo ir nuteistasis D. B. . Jiems toliau begeriant brendį, liudytojas priekaištavo nuteistajam D. B. dėl tokio jo netinkamo elgesio. Šis atsakė, kad A. D. jam neištikima, todėl jis iš jos pasityčiojo (t.1, b.l.100-102, t.2, b.l. 68-69).

Iš liudytojos B. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, matyti, kad pas ją į butą atėjo nukentėjusioji A. D. ir nuteistasis D. B. , jie prašė pernakvoti, nes nukentėjusiąją iš namų išvarė močiutė. Jie abu buvo neblaivūs, atsinešė butelį degtinės. Išgėrus degtinę abu atsigulė vienoje lovoje, o liudytoja kitoje. Prieš tai nukentėjusioji jai pasakė, kad ji niekur neišeitų, nes bijo nuteistojo. Liudytoja gulėdama lovoje girdėjo kaip nuteistasis D. B. sakė nukentėjusiajai „imk į burną“. Šiai nesutikus iš garsų suprato, kad D. B. spaudžia burną A. D. , bando ją pražiodyti, girdėjo kaip nuteistasis sudavė A. D. porą kartų į veidą, sakė, kad „aš tau tai nedovanosiu“. Liudytoja dėl tokių nuteistojo veiksmų buvo išsigandusi, nieko nesakė, gulėjo nusisukusi į sieną, nes bijojo nuteistojo. Vėliau užmigo. Ryte matė nukentėjusiąją klūpančią prie lovos, išrengtą nuogai, rūbai buvo prie galvos, į jos makštį įkištas butelis. Liudytoja ištraukė butelį ir padėjo šalia jos, dar matė besimėtantį kočėliuką. Netrukus atėjo nuteistasis D. B. , kuris jai pasakė „tu nieko nematei, nieko nežinai, jei kalbėsi, tau taip pat bus kaip ir Airidai“. Tokiu būdu nuteistasis jai grasino ir liepė tylėti. Be to, liudytoja pasakė, kad iš vakaro pas ją į butą buvo užėjęs kaimynas V. P. (t.1, b.l.103-104, 105-107, 111-113, t. 2, b.l. 69-70). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes parodė liudytojai J. P. (t.2, b.l. 70-71), V. S. (t.1, b.l. 118-119, t.2, b.l. 71).

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiosios A. D. mirties priežastimi buvo sunki galvos smegenų trauma: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio, kas komplikavosi smegenų suspaudimu ir pabrinkimu. Sprendžiant pagal įvykio vietos apžiūros metu konstatuotus lavoninius reiškinius nukentėjusioji mirė 4-5 val. iki apžiūros įvykio vietoje. A. D. konstatuota sunki galvos smegenų trauma: kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, muštinė žaizda pakaušyje, poodinės kraujosruvos kaktoje, smakre, dešinės akies vokuose, kraujosruvos kaktos ir pakaušio minkštuosiuose audiniuose, smakro dešinės pusės raumenyse. Sužalojimai padaryti kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), ar įrankiu (įrankiais), ranka, koja. Išoriniai bei vidiniai paviršiniai sužalojimai (kraujosruvos), kurie pagal laiką sietini su mirtina galvos smegenų trauma, atspindi ne mažiau keturių trauminių poveikių į galvą. Mirtina galvos smegenų trauma galėjo išsivystyti tiek nuo vieno, tiek nuo keleto trauminių poveikių, tikėtinas išsivystymo laikas 2-3 valandos iki mirties. Konstatuotų galvos sužalojimų visuma atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, kas šiuo atveju tapo mirties priežastimi (t.1, b.l. 30-35). Šią išvadą teismo posėdžio metu patvirtino teismo medicinos ekspertas S. M. bei paaiškino, kad 2007 m. balandžio 17 d. buvo atlikta A. D. lavono autopsija. Autopsijos metu nustatyta mirties priežastis – sunki galvos smegenų trauma su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu. Kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, tapęs mirties priežastimi, išsivystė nuo trauminio poveikio ar poveikių. Išoriniai be paviršiniai vidiniai sužalojimai (kraujosruvos), kurie pagal laiką sietini su mirtina galvos smegenų trauma atspindi ne mažiau keturių trauminių poveikių į galvą. Mirtina galvos smegenų trauma galėjo išsivystyti tiek nuo vieno, tiek nuo keleto trauminių poveikių visumos (t.2, b.l. 85). Apygardos teismas pagrįstai nuosprendyje rėmėsi šiomis teismo medicinos specialisto išvadomis bei jo paaiškinimais teisme dėl nukentėjusiosios mirties priežasties ir patirtų mirtinų sužalojimų mechanizmo, kas kolegijos manymu nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde. Šios išvados pagrįstos, motyvuotos ir nekelia abejonių.

Taigi, apygardos teismas tinkamai įvertinęs anksčiau aptartus ir kitus, išsamiai teismo nuosprendyje išdėstytus įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis D. B. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su nukentėjusiąja A. D. metu, tyčia rankomis sudavė jai ne mažiau vieną smūgį į pakaušį, ne mažiau vieną smūgį į kaktą, ne mažiau vieną smūgį į smakrą ir ne mažiau vieną smūgį į dešinės akies sritį, dėl ko, nuo patirtų sužalojimų galvos srityje, kraujui išsiliejus po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairiojo pusrutulio, tai komplikavosi smegenų suspaudimu ir pabrinkimu, foraminaliniu smegenų kamieno strigimu, nukentėjusioji mirė, t.y. tyčia nužudė nukentėjusiąją A. D. (BK 129 str. 1 d.).

Kartu atmetamas nuteistojo D. B. apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusiosios mirties priežastimi galėjo būti galimai prieš kelias dienas patirta trauma, krentant ir galva atsitrenkiant į šulinį. Tai paneigia aukščiau minėta teismo medicinos specialisto išvada bei jo paaiškinimai teisme iš kurių matyti, kad tokia galvos trauma, dėl kurios įvyko nukentėjusiosios mirtis, nebūdinga griuvimui dėl sužalojimų išsidėstymo, be to sužalojimai galvoje atsirado ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje. Taip pat jokiais medicininiais duomenimis nepagrįstas nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad nukentėjusiosios mirtį sąlygojo nuolatinis alkoholio vartojimas, kepenų liga bei mažakraujystė. Be to, apygardos teismas pagrįstai nuosprendyje konstatavo, kad įvykio dieną būtent nuteistasis ir nukentėjusioji konfliktavo, nuteistasis A. D. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą, tai, kad kiti asmenys būtų naudoję fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, nenustatyta. Tai patvirtino liudytojai V. P. , B. B. , J. P. .

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde abejoja liudytojų B. B. , K. M. , Z. J. parodymų objektyvumu, tačiau, kolegijos manymu, minėtų liudytojų parodymais apygardos teismas neturėjo pagrindo abejoti. Taip, liudytoja B. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė iš esmės nuoseklius parodymus apie jai žinomas įvykio aplinkybes, kurios atitinka kitą bylos medžiagą. Be to, byloje nustatyta, kad nuteistasis iš karto po įvykio grasino liudytojai, kad ši niekam nenurodytų jai žinomų įvykio aplinkybių. Liudytojai Z. J. bei K. M. apklausti šioje byloje davė parodymus, susijusius su nuteistojo ir nukentėjusiosios tarpusavio bendravimu, tačiau jokių konkrečių aplinkybių, jog būtent nuteistasis įvykio dieną sužalojo nukentėjusiąją nenurodė, nes pačio įvykio nematė ir apie tai sužinojo tik po nukentėjusiosios mirties.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad neturėjo tikslo smurtauti nukentėjusiosios atžvilgiu bei ją nužudyti, nes ja rūpinosi, ketino su ja kartu gyventi, vedžiojo į anoniminių alkoholikų klubą. Tačiau tai prieštarauja baudžiamosios bylos medžiagai, iš kurios matyti, kad nuteistasis ir nukentėjusioji nuolat girtavo, be to, nuteistasis pats pripažįsta, jog įvykio dieną girtavo su A. D. , vėliau pamatęs, kad nukentėjusioji dėl girtumo užmigo, nuėmė kelnes, kelnaites, į lytinius organus įkišo butelį ir liudytojui V. P. pasiūlė pasižiūrėti „vaizdelį“ bei šį vaizdą nufotografavo.

Taip pat kolegijos manymu, apygardos teismas nuteistajam D. B. paskyrė tinkamą bausmę, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, kaltės formą, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei faktines bylos aplinkybes, kas nepagrįstai ginčijama nuteistojo apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistasis D. B. padarė labai sunkų nusikaltimą, kuris sukėlė negrįžtamas pasekmes, nes buvo atimta kito žmogaus gyvybė, nužudyta jauno amžiaus moteris. Kaip asmenybė, nuteistasis charakterizuojamas patenkinamai, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo, girtavo, baustas administracine tvarka. Be to, teismas skirdamas bausmę, tinkamai įvertino ir faktines bylos aplinkybes, t.y. nuteistojo demonstratyvų nepaisymą visuotinai pripažintų dorovės normų, pasižymintį begėdišku pasityčiojimu iš moters esančios bejėgiškoje būsenoje (po smūgių sudavimo, nukentėjusiąją nurengė, į lytinius organus įkišo butelį, vėliau fotografavo). Nuteistojo D. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe apygardos teismas pagrįstai pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Nuteistojo D. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl, apygardos teismas įvertinęs visas šias aplinkybes nuteistajam D. B. pagrįstai paskyrė didesnę laisvės atėmimo bausmę, nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 61 str.). Šiuo atveju BK 54 straipsnio reikalavimai nepažeisti ir nuteistajam D. B. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta.

Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. B. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Svajūnas KnizlerisTeisėjai Elena VainienėValdimaras Bavėjanas