- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-23
- Bylos Nr.
- 2A-687-210/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Kursevičius (pran.), Laisvė Aleknavičienė, Danutė Burbulienė
- Ieškovas
- A. Š.
- Atsakovas
- Raseinių
- Kategorijos
- 121.19.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja D. Kregždienė Procesinio sprendimo kategorija 121.19.6
NUTARTIS
2009 m. gruodžio 23 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1067-237/2009 pagal ieškovo A. Š. ieškinį atsakovui Raseinių darbo biržai dėl nedarbo išmokos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. Š. kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui Raseinių darbo biržai, prašydamas priteisti iš atsakovo 37 440 Lt nedarbo išmoką. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas atsisako mokėti bedarbio pašalpą, nors ieškovas turi reikiamą darbo stažą bedarbio pašalpai gauti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas Raseinių darbo birža nurodė, kad ieškovui A. Š. nedarbo draudimo išmoka nepaskirta ir neišmokėta, nes teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiais teritorinėje darbo biržoje įsiregistravę apdraustieji, atitinkantys įstatymų nustatytus reikalavimus šiai išmokai gauti, o teisės gauti šią išmoką atsiradimo momento atskaitos taškas yra ieškančio darbo asmens įsiregistravimas darbo biržoje ir reikalingas socialinio draudimo stažas nedarbo išmokai gauti. Ieškovo bendras nedarbo socialinio draudimo stažas yra 28 mėnesiai, o 3 metų iki 2008-07-02 ( užsiregistravimo darbo biržoje datos) nedarbo draudimo stažas buvo tik 3 mėnesiai.
Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo argumentai
Žemesnės instancijos teismas
Raseinių rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismo sprendime nurodoma, kad nedarbo draudimo išmokos skyrimo ir mokėjimo tvarką numato Lietuvos Respublikos Nedarbo socialinio draudimo įstatymas. Šio Įstatymo 5 str. numato sąlygas nedarbo draudimo išmokai gauti. Įstatymas nustato, kad teisę į nedarbo draudimo išmoką turi bedarbiais įsiregistravę šio įstatymo 4 str. nurodyti apdraustieji, kuriems teritorinė darbo birža nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių ir jeigu jie iki įsiregistravimo teritorinėje darbo biržoje turi ne mažesnį kaip 18 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 36 mėnesius. Teismas, ištyręs rašytinius įrodymus, nustatė, kad ieškovas Raseinių rajono darbo biržoje įsiregistravo 2008-07-02 ir iki šio įsiregistravimo turi tik 3 mėnesių per paskutinius 36 mėnesius darbo stažą. Teismas pažymėjo, kad net jei ieškovas ir atitiktų kitus įstatyme išvardintus reikalavimus nedarbo draudimo išmokai gauti, jos gauti šiuo metu negali, nes neturi įstatymo reikalaujamo darbo stažo šiai išmokai gauti.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų esmė
Apeliaciniu skundu ieškovas A. Š. prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai nurodė, kad darbo biržoje ieškovas įsiregistravo 2008-07-02, kadangi ieškančio darbo atmintinėje nurodoma, kad ieškovas pradėjo registruotis 2008-02-07; teismas netyrė aplinkybės, kad nuo 2006-05-01 iki 2006-06-30, taip pat nuo 2006-07-01 iki 2006-08-07 ieškovas dirbo pas ūkininką B. G. ir turi 20 mėnesių 11 dienų darbo stažą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas su apeliaciniu skundu nesutiko ir nurodė, kad ieškovui draudimo išmoka nepaskirta ir neišmokėta vadovaujantis LR Nedarbo socialinio draudimo įstatymo antrojo skirsnio 5 straipsnio 1 punkto 1 dalimi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos priteisimo.
Asmens teisė gauti nedarbo draudimo išmoką kyla iš teisės į socialinį aprūpinimą, kai, siekiant užtikrinti žmogaus gyvybinių poreikių patenkinimą, per socialinio draudimo sistemą iš dalies yra kompensuojamos dėl nedarbo kilusios neigiamos pasekmės. Ši teisė yra įgyvendinama per Lietuvos darbo biržą ir jos teritorines darbo biržas, kurios yra atsakingos už nedarbo draudimo išmokų apskaičiavimą ir mokėjimą (Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalis). Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnyje yra nustatyta, kad teisę į nedarbo draudimo išmoką turi asmenys, apdrausti socialinio nedarbo draudimu, įgiję bedarbio teisinį statusą ir atitinkantys kitus įstatyme nustatytus reikalavimus. Taigi, tarp asmens, siekiančio gauti nedarbo draudimo išmoką ir teritorinės darbo biržos susiklosto viešosios teisės reglamentuojami socialinės apsaugos teisiniai santykiai. Nedarbo draudimas yra socialinio draudimo rūšis, kuri įstatymų nustatytais atvejais kompensuoja šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims dėl nedarbo negautas pajamas arba jų dalį (Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnis). Valstybinio socialinio draudimo teisiniai santykiai yra viešosios teisės reglamentavimo dalyku (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 8 d. nutartis, priimta byloje pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui Kauno darbo biržai dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos priteisimo). Atsakovas – Raseinių darbo birža yra teritorinis valstybinio administravimo subjektas (ABTĮ 2 straipsnio 8 dalis, 5 dalies 1 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju keliamas ginčas dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos priteisimo yra ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje ir yra nagrinėtinas administraciniame teisme (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė rūšinio teismingumo taisykles, tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas ir dėl šios priežasties apylinkės teismo nutartis naikintina (CPK 329 str. 2 d. 6 p.).
CPK normose nenumatyta bendrosios kompetencijos teismui teisė iškeltą, bet nagrinėti civilinio proceso tvarka nepriskirtą, bylą perduoti nagrinėti administraciniam teismui; CPK 34 straipsnyje reglamentuojamas teismo priimtos savo žinion bylos perdavimas kitam bendrosios kompetencijos teismui, todėl šio straipsnio 2 dalies 4 punkto norma dėl civilinės bylos perdavimo pagal teismingumą kitam teismui nagrinėti tokiais atvejais netaikytina. Tuo atveju, kai bendrosios kompetencijos teismas negali pats išspręsti bylos iš esmės ir neturi teisės bylą perduoti nagrinėti administraciniam teismui, pagal CPK nustatytą reglamentavimą jis turi teisę tik bylą užbaigti be teismo sprendimo. Remiantis CPK 293 straipsnio 1 punktu, ši civilinė byla turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.
Teisėjų kolegija, nutraukdama bylą kaip nenagrinėtiną teisme, išaiškina ieškovui A. Š., kad nagrinėjamos bylos nutraukimas neužkerta jam galimybės, nepažeidžiant administracinių bylų nagrinėjimą reguliuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos ir sąlygų, pareikšti reikalavimą administraciniame teisme.
Esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui, teisėjų kolegija kitų apeliacinio skundo argumentų nenagrinėja.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 5 punktu, teisėjų kolegija
nutari a:
Panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir bylą nutraukti.