Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2013-03-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-321-784/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-03-14
Bylos Nr.
1-321-784/2013
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-1726-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gediminas Viederis
Nukentėjusysis
M. D.
Kaltinamasis
M. V. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-321-784/13Proceso Nr. 1-13-1-1726-2012-7Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.1.; 1.2.5.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis,sekretoriaujant Vitai Jurgaitienei, A. K.,dalyvaujant prokurorėms Elinai Jevmenovaitei, E. I.,gynėjai advokatei E. Ž.,nukentėjusiajai M. D.,vertėjams Giedriui Račkauskui, Audronei Adomavičienei, Ritai Daškevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V. D., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) neturintis Lietuvos Respublikos pilietybės, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, teistas 2012-10-12 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 45 parų arešto bausme (nuosprendis įsiteisėjęs, bausmė atlikta), teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. V. D. sukėlė fizinį skausmą ir grasino sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą:

jis 2012 m. birželio 17 d., apie 21.30 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrasino M. D. susidorojimu išsakydamas žodžius: „Tu negyvensi, aš tave primušiu“, po ko, tyčia abejomis rankomis stipriai pastūmė nukentėjusiąją M. D. į kairį petį, dėl ko M. D. dešine ranka atsitrenkė į koridoriaus sieną, susimušdama alkūnę ir petį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai M. D. fizinį skausmą ir taip sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad bus sunkiai sutrikdyta jos sveikata.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. V. D. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena jis, žmona ir du sūnūs. Šiame bute jis turi atskirą kambarį, kuriame ir gyvena. Pastaruosius du metus, jis su žmona nelabai sutaria. Ji pastoviai kabinėjasi prie jo, grįžta išgėrusi, išeina pas meilužį. Įvykio dieną, jis buvo išgėręs, gėrė dvi dienas, tačiau žmonos nelietė.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji M. D. parodė, kad buvo birželio mėnuo. Ji pamatė savo vyrą laiptinėje, jis buvo girtas, keikėsi. Ji užsirakino namuose. Vyras pradėjo daužytis, bet po to pats atsirakino duris ir užėjo. Užėjęs pradėjo kabinėtis, stumdytis, rėkti ant jos. Jis ją pastūmė koridoriuje, jai skaudėjo žemiau kaklo. Todėl ji pabėgo iš namų ir sūnaus paprašė pranešti, kai jos vyras pasišalins. Ji bijo savo vyro, jaučia stresą. Šiuo metu vyksta vėl viskas tas pats, jos vyras vėl rėkė, daužėsi, dėl ko kviesta policija. Savo vyro ji nemyli, jis ją pastoviai šmeižia. Dėl 2012 m. birželio 17 d. įvykusio įvykio pas ekspertus ji nesikreipė.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas S. D. parodė, kad jis pačio tėvų konflikto nematė. Tėvų santykiai pablogėję yra jau kuris laikas. Mamai kyla realus pavojus dėl smurtaujančio tėvo. 2012 m. birželio 17 d. jis buvo kambaryje. Išgirdo rėkiantį tėvą, dėl ko mama nubėgusi užsirakino. Vėliau mama išbėgo iš buto, prašė jai pranešti kai tėvas pasišalins. Policijos pareigūnus iškvietė brolis, kuris prašė tėvo kambaryje nerūkyti. Tėvas rūkė savo kambaryje.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. D. parodė, kad 2012 m. birželio 17 d. jis kartu su broliu buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Girdėjo tėvo ir mamos riksmus, jie rėkavo. Nors mama buvo užrakinusi duris, tačiau tėvas pats atsidarė namų duris, o užėjęs rėkavo. Matė, kaip tėvas stūmė motiną, ko pesekoje ji trenkėsi sieną. Po ko mama išėjo iš namų, o tėvas savo kambaryje rūkė. Jis tėvui pasakė, kad kvies policiją. Atvažiavus policijai, jis parašė pareiškimą. Jo manymu, mama realiai bijo tėvo, kuris gali sutrikdyti jos sveikatą. Pats tėvas prieš motiną yra smurtavęs ir anksčiau.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas A. J. parodė, kad įvykio aplinkybių nepamena, tačiau pamena, kad kaltinamasis buvo išgėręs. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius liudytojo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus (b. l. 19), A. J. patvirtino, kad duoti parodymai yra teisingi ir teismas gali jais vadovautis.

Iš byloje esančio 2012 m. birželio 17 d. A. D. pareiškimo policijos komisariatui matyti, kad pareiškėjas nurodė, jog jo tėvas M. V. D. namuose būdamas neblaivus grasino jo motinai fiziniu susidorojimu (b. l. 2).

Iš byloje esančio 2012 m. birželio 17 d. policijos pareigūno A. J. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), triukšmauja girtas tėvas, neleidžia ramiai gyventi. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją iškvietė A. D., kuris nurodė, kad 2012 m. birželio 17 d. apie 21.00 val. į namus grįžo girtas tėvas M. V. D., kuris jo akivaizdoje grasino fiziškai susidoroti su motina bei juos žemino necenzūriniais žodžiais. Taip pat nurodė, kad tėvo atžvilgiu yra įsiteisėjusi teismo nutartis draudžianti lankytis minėtu adresu (b. l. 5-6).

Iš policijos registruojamų įvykių registro ataskaitos matyti, kad laukelyje pavadinimu „Informacijos gavimo data ir laikas“ nurodyta „2012-06-17, 21:49“, laukelyje pavadinimu „Aplinkybės“ nurodyta, kad „Neblaivūs tėvas M. D., kuriam uždrausta teismo sprendimu būti adresu (duomenys neskelbtini), triukšmauja, konfliktuoja“ (b. l. 7).

Iš policijos registruojamų įvykių registro ataskaitos matyti, kad laikotarpyje nuo 2010 m. gegužės 23 d. iki 2012 m. birželio 17 d. buvo kviesti policijos pareigūnai adresu (duomenys neskelbtini), dėl smurto (b. l. 8-10).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio alkotesterio kvito parodymų matyti, kad 2012 m. birželio 18 d. 00.04 val. M. V. D. nustatytas 3,17 promilių girtumas (b. l. 27).

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad jų visuma patvirtina kaltinamajam M. V. D. pareikštus kaltinimus. Nors kaltinamasis neprisipažino kaltu, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios M. D., parodymais (tiek duotais teisiamajame posėdyje, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu – b. l. 11, 16), tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje faktu, liudytojų parodymais, kitais įrodymais. Nukentėjusioji patvirtino, kad kaltinamojo veiksmais jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios M. D. parodymais ir apie tai, kad ji pagrįstai manė, jog 2012 m. birželio 17 d. kaltinamojo išsakytas grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumą patvirtina ir tas faktas, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 12 d. nuosprendžiu kaltinamasis M. V. D. buvo nuteistas už panašių nusikalstamų veikų padarymą prieš nukentėjusiąją M. D.. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. V. D., 2012 m. birželio 17 d., apie 21.30 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pagrasino M. D. susidorojimu po ko, tyčia abiem rankom stipriai pastūmė nukentėjusiąją į kairį petį, dėl ko ji dešine ranka atsitrenkė į koridoriaus sieną, susimušdama alkūnę ir petį, tokiais savo veiksmais sukeliant nukentėjusiajai fizinį skausmą ir sudarant pakankamą pagrindą manyti, kad tuoj pat bus sunkiai sutrikdyta jos sveikata.

Pažymėtina, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo tokios nukentėjusiojo būsenos. Būtent tokios aplinkybės nustatytos šioje byloje, kaltinamojo grasinimas nukentėjusiajai buvo pakankamai konkretus ir realus, dėl jo nukentėjusioji išsigando.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad kaltinamojo M. V. D. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, kaip dviejų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis.

Kaltinamojo M. V. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas kaltinamajam M. V. D. bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, nustatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. Kaltinamasis M. V. D. padarė du nesunkius nusikaltimus, ankščiau teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius teisės pažeidimus. Šių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam M. V. D. už šiuo nuosprendžiu nustatytas nusikalstamas veikas taikytina baudžiamoji atsakomybė ir skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė. Teismas, atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskiriant M. V. D. įstatymo sankcijoje numatytą arešto bausmę.

Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. D. pareiškė 1000 Lt civilinį ieškinį nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. V. D. padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo nusikalstamais veiksmais buvo sukeltas nukentėjusiajai M. D. fizinis skausmas bei sudarytas pakankamas pagrindas manyti, kad bus sunkiai sutrikdyta jos sveikata. Kaltinamasis veikdamas tyčia padarė dvi nusikalstamas veikas. Aprašytos aplinkybės yra pagrindas pripažinti, kad kaltinamojo M. V. D. veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Taip pat neginčytina, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą, baimę ir stresą. Taigi šios pasekmės nukentėjusiosios fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jai padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Teismas laiko, kad nukentėjusiosios M. D. pareikštas civilinis ieškinys, atsižvelgiant į įstatymo reikalaujamus kriterijus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra tenkintinas visa apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)303 str.,

nusprendė:

M. V. D., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 50 parų arešto bausme.

M. V. D., pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje ir nubausti 40 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti ir galutinę subendrintą bausmę M. V. D. paskirti 50 parų arešto bausmę, bausmę atliekant areštinėje. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. V. D. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012 m. birželio 17 d. iki 2012 m. birželio 29 d.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti ir nuteistąjį nukreipti atlikti bausmę.

Priteisti iš M. V. D. nukentėjusiajai M. D. 1000 Lt nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gediminas Viederis