Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2023 m. spalio 31 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-26383-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23220245585.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2023 m. spalio 31 d., nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-26383-2023, kuriuo E. Š. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda.

E. Š. nubaustas už tai, kad jis, 2023 m. rugsėjo 8 d. apie 15.43 val., Oslo gatvėje, vairuodamas automobilį VOLVO S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas nepraleido gretima juosta ta pačia kryptimi važiavusio motociklo SUZUKI R GSX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. P., gim. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, A. P. patyrė sužalojimus, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2023 m. spalio 31 d. nutarimą. Skunde nurodyta, kad nesutinka su nutarimu, kuriame klaidingai nurodyti įvykiai, sudarantys pažeidimo esmę. Motociklo vairuotojas nevažiavo gretima juosta, ką matė ir liudytoja, kuri pristabdė, kad įleisti jo vairuojamą automobilį į kairę juostą. Policijos pareigūnams apie liudytoją sakė, tačiau gavo atsakymą, kad jeigu nėra vaizdo medžiagos, tai liudytojos parodymais nevertinami kaip įrodymai. Prašo apklausti liudytoją ir peržiūrėti bylą jam dalyvaujant.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė teismui atsiliepimą į E. Š. skundą, kuriame nurodoma, kad, institucijos nuomone, nutarimas Nr. 10-ANR_N-26383-2023 priimtas teisėtai ir pagrįstai, pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu ir kita medžiaga. Nesutinkama su skundo argumentais, kadangi į bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka pareiškėjas neatvyko, prašymas apklausti liudytoją negautas. Administracinio nusižengimo byloje yra surinkti įrodymai, tai yra specialisto paaiškinimas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, eismo įvykio schema, nukentėjusiojo pareiškimas, eismo įvykio nuotraukos, patvirtina, kad pareiškėjas neginčytinai padarė nusižengimą, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda. Prašo nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė jame nurodytais motyvais ir papildomai paaiškino, kad buvo įvykusi avarija. Apie 15.30 val. važiavo keliu, buvo susidariusi spūstis. Automobiliai judėjo negreitai, jungdavo tik 1-2 pavarą, tai yra jis judėjo ~20 km/val. greičiu pirmoje eismo juostoje ir norėjo persirikiuoti žiūrėdamas į veidrodėlį. Iš galo buvo Audi automobilis, kurį vairavo moteris ir praleido jį persirikiuoti pas ją į juostą. Pradėdamas persirikiuoti pajuto smūgį, išlipęs pamatė, kad guli motociklo vairuotojas. Taip kaip pareigūnai parašė, kad jis judėjo gretima juosta ir jis jo nepraleido, tai to nebuvo, niekas to nematė. Nežino, kokiu greičiu jis važiavo. Kiek jis ieškojo informacijos, tai motociklo vairuotojas gali judėti tarp juostų, kai spūstis nejuda, o automobiliai tuo metu judėjo. Prie avariją važiavo dešine juosta ir rikiavosi į kairę pusę. M. A. automobilis buvo atsilikęs ir pristabdė, kad jį praleisti. Tuo metu motociklo gale nebuvo, buvo tik automobilis. Motociklas galėtų atsirasti važiuodamas tarp juostų. Nematė jokių koridorių antroje juostoje, tikrai negalėjo būti atstumas tarp automobilių 30 metrų. A. A. judėjo šalia jo kairėje eismo juostoje, nes tas automobilis jį įleido. Kamštis buvo per abi juostas ir nebuvo taip, kad vienoje juostoje buvo kamštis, o kitoje ne. Abi juostos judėjo panašiu greičiu. Buvo informuotas apie bylos nagrinėjimą spalio 31 d., bet neturėjo galimybės nuvykti.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. P. parodė, kad važiavo iš darbo. Važiavo ne per kelio vidurį, o kaip reikia važiuoti, tai yra kraštine kaire juosta. Buvo spūstis. Jis laikė distanciją nuo to automobilio, kuris buvo prieš jį. Iš dešinės buvo spūstis ir automobiliai vos važiavo, greitis buvo apie 20-30 km/val., kaip ir sakė pareiškėjas. Ten kur jis važiavo, yra ženklas 60 km/val., o jis važiavo nedidesniu nei 50 km/val. greičiu. Kada šitas žmogus važiavo spūstyje, jis pamatė, kad yra koridorius ir galima išvažiuoti, jis tiesiog iššoko po jo motociklo priekiniais ratais. Per vidurį jis važiuoti negalėjo, nes eina linija ir visi motociklininkai žino, kad ten slidu ir gali užnešti motociklą. Automobilis iššoko jam po priekiniu ratu, vos spėjo sureaguoti. Viskas įvyko greitai. Jam iš galo jokių automobilių nebuvo. Jeigu būtų didelis greitis, tai nežino, kas būtų. Matosi, kad važiavo ne per vidurį, o per savo pusę, o automobilio pusė stovėjo, vos važiavo ir jis gal nepastebėjo jo. Jeigu jam iš paskos važiuotų automobiliai, tai jie jį numuštų. Mašinos jo judėjimo juostoje jeigu ir buvo, tai jis laikėsi distancijos, nes čia motociklas. Iš priekio apie 30 metrų buvo automobilis, iš galo irgi važiavo automobiliai, iki jų distancija buvo panaši kaip ir iš priekio. Jeigu jie važiuotų iš galo, tai irgi atsitrenktų, o jeigu priekyje jo važiuotų automobilis, tai jis galėtų atsitrenkti irgi. Automobilis iššoko labai staigiai prieš pat motociklą, suko po priekiniu ratu ir įvyko smūgis. Važiavo nedideliu greičiu, dar spėjo sulėtinti greitį, nes jis iššoko dviem metrais nuo motociklo. Šalia jokio automobilio Audi nematė. Ten yra posūkis į Pilaitę ir ten pastoviai kamštis ir visi stovi spūstyje dešinėje juostoje, kad pasukti, o kita juosta važiuoja. Jis savo eismo juosta važiavo 50 km/val.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. P. parodė, kad viskas įvyko penktadienį apie 15.30 val. Ji važiavo iš darbo. Penktadieniais toje vietoje visada susidaro kamštis. Judėjimas buvo 1-2 pavara, mašinos vos riedėjo. Ji važiavo kairėje eismo juostoje, žmogus iš dešinės juostos paprašė persirikiuoti ir iš niekur nieko per vidurį atsirado motociklininkas bei atsitrenkė į automobilio Volvo užpakalį. Tas žmogus nukrito, atsistojo, apsižiūrėjo ir vėl nukrito. A. V. vairuotojas išlipo. Ji pastovėjo, pasižiūrėjo, kad viskas gerai ir nuvažiavo, nes važiavo su bendradarbiu. Važiavo kaire eismo juosta, iš viso ten buvo 2 eismo juostos viena kryptimi. Vos vos riedėjo visos mašinos. To motociklininko nebuvo ne iš priekio ne iš galo, kai ji įleido Volvo automobilį į savo juostą. Jis atvažiavo dideliu greičiu, kai automobilio Volvo vairuotojas baigė manevrą ir tik tada tas motociklininkas trenkėsi į automobilio Volvo galą ir parkrito. Prieš pat jos automobilį parkrito, bet ji spėjo sustabdyti, nes buvo nedidelis greitis. Abi juostos važiavo panašiu greičiu apie 20-30 km/val. Ji važiavo kaire juosta ir nusprendė praleisti automobilį Volvo, kuris norėjo persirikiuoti. Pristabdė ir davė jam tarpą. Jam baiginėjant manevrą iš kažkur atsirado motociklas. A. V. staigiai negalėjo įvažiuoti į kairę juostą, nes prieš ją buvo mašina, todėl įvažiavo palengva.

Skundas tenkintinas.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais.

Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju E. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, už tai, kad 2023 m. rugsėjo 8 d. apie 15.43 val., Oslo gatvėje, vairuodamas automobilį VOLVO S60, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) persirikiuodamas nepraleido gretima juosta ta pačia kryptimi važiavusio motociklo SUZUKI R GSX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. P., gim.(duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, A. P. patyrė sužalojimus, kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį Kelių eismo taisyklių pažeidimą.

(duomenys neskelbtini) punkte nustatyta, jog persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Jeigu ta pačia kryptimi važiuojančios transporto priemonės persirikiuoja kartu, vairuotojas privalo duoti kelią dešinėje esančiai transporto priemonei, išskyrus Taisyklių 112 punkte nurodytus atvejus. Pagal (duomenys neskelbtini) punktą jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. Tuo tarpu pagal (duomenys neskelbtini) punktą, draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius, elektrines mikrojudumo priemones) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. Š. tiek teikdamas rašytinį paaiškinimą dėl įvykio, tiek skunde, tiek nagrinėjant bylą teisme nurodė vienodas aplinkybes, kad automobiliams nedideliu greičiu judant spūstyje, jis persirikiavo į kitą eismo juostą, prieš tai įsitikinęs, kad tai daryti bus saugu ir jį praleidžia kaire juosta važiuojantys automobiliai, jau baigiant persirikiavimo manevrą, pajuto smūgį į galinę automobilio dalį, išlipęs pamatė gulintį motociklą. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, iš esmės rėmėsi tik nukentėjusiojo parodymais, kad jam važiuojant leistinu greičiu, prieš pat jo vairuojamą motociklą iš dešinės eismo juostos staigiai išsuko automobilis, į kurį jis, nespėjęs sustabdyti, atsitrenkė.

Atkreiptinas dėmesys, kad byloje, apart nukentėjusiojo A. P. paaiškinimų, nėra objektyvių E. Š. kaltę patvirtinančių įrodymų, jog būtent pareiškėjas sukėlė eismo įvykį. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių duomenų bei teismo posėdyje išsakytų liudytojos V. P. bei pareiškėjo parodymų, pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jokio eismo įvykio jis nesukėlė. Pažymėtina, jog liudytoja V. P. parodė aplinkybes, analogiškas pareiškėjo nurodytoms, tai yra patvirtino jo nurodomas eismo įvykio aplinkybes. Tuo tarpu nukentėjusiojo paaiškinimai liudytojos parodymais yra visiškai paneigti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, patys savaime niekaip nepatvirtina, jog būtent E. Š. veiksmai buvo kilusio eismo įvykio priežastis, kadangi tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, jog įvykis įvyko E. Š. nepastebėjus atvažiuojančio motociklo nepaneigia liudytojos nurodytų aplinkybių, jog motociklas atvažiavo didesniu greičiu tarp juostų, todėl jį pastebėti buvo labai sunku; apžiūros protokoluose ir eismo įvykio schemoje užfiksuotas transporto priemonių išsidėstymas kelyje ir padaryti sugadinimai, taip pat nepaneigia pareiškėjo versijos bei nepatvirtina nukentėjusiojo teiginių.

Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą.

Nagrinėjamu atveju teismas mano, kad nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp E. Š. veiksmų ir kilusio eismo įvykio. Kaip jau aukščiau minėta, byloje nėra patvirtinančių įrodymų, kad būtent pareiškėjo veiksmai buvo pagrindine priežastis eismo įvykiui kilti. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kuriuos pripažįsta įrodymais, konstatuoja, jog E. Š. nepažeidė (duomenys neskelbtini) punkto, kadangi prieš persirikiuodamas davė kelią gretimą eismo juosta važiavusioms transporto priemonėms ir manevrą atliko tik įsitikinęs, jog tai daryti bus saugu ir jį praleidžia kitos transporto priemonės. Tuo tarpu motociklu važiavęs A. P. nesilaikė KET reikalavimų, važiavo ne eismo juosta, kuri buvo užimta lėtai judančių automobilių, o tarp juostų, taip lenkdamas ja važiuojančias transporto priemones iš dešinės, ką draudžia teisės aktai. Byloje yra nustatyta, jog būtent A. P. veiksmai yra priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu, jei jis vairuotų motociklą laikydamasis KET reikalavimų, jo vairuojama transporto priemonė ir jos manevrai būtų gerai matomi kitiems eismo dalyviams, taigi eismo įvykis nagrinėjamomis aplinkybėmis nebūtų kilęs. Tuo tarpu A. P., pažeisdamas KET reikalavimus, turėjo numatyti ir prisiimti riziką, kad jo manevrai gali būti laiku nepastebėti kitų eismo dalyvių. Todėl yra pagrindas konstatuoti, jog Nutarime netinkamai nurodytos eismo įvykio aplinkybės, kadangi E. Š. neturėjo galimybės pamatyti tarp eismo juostų tarp automobilių atvažiuojančio motociklo, tuo tarpu A. P. neturėjo teisės važiuoti ne eismo juosta ir lenkti automobilius iš dešinės. Skundžiamas nutarimas priimtas tinkamai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, nebuvo sutrinkti visi reikalingi įrodymai, apklausta įvykio liudytoja, nors Pareiškėjas teigia apie liudytoją informavęs bylą tyrusius pareigūnus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir teismui padarius išvadą, kad E. Š. nepadarė (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, skundas tenkintinas ir skundžiamas Nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena E. Š. atžvilgiu nutrauktina.

Teismas pažymi, kad nustačius, jog E. Š. eismo įvykio nesukėlė, priežastis eismo įvykiui kilti buvo kito asmens veiksmai, institucija turi pareigą nustatyti dėl eismo įvykio kaltą asmenį bei patraukti jį atsakomybėn.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi

Rezoliucinė dalis

nutaria:

E. Š. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-26383-2023 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23220245585 panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną E. Š. atžvilgiu nutraukti nesant jo veikoje administracinio nusižengimo, numatyto (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalyje, sudėties.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.