Tauragės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. A.-K. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, suinteresuoti asmenys T. K., L. K., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys T. K. ir L. K. palaikė pareiškimą.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kuria neprieštarauja pareiškėjos reikalavimams.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. santuokoje su L. K. susilaukė dviejų vaikų: R. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. K., gim. (duomenys neskelbtini). R. K. santuokoje su pareiškėja susilaukė sūnaus Milanijaus K. K., gim. (duomenys neskelbtini). R. K. mirė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė A. K.. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad A. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – tvartu, esantys (duomenys neskelbtini), bei 1/16 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašo duomenimis nustatyta, kad po A. K. mirties jo palikimą priėmė sutuoktinė L. K. ir sūnus T. K..

Dėl įstatymų nustatyto termino atnaujinimo

CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas dviem būdais: 1) kai faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti; 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis, pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatyme nenurodyta, kokios priežastys pripažįstamos svarbiomis, taigi kiekvienoje byloje teismas, įvertinęs konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, ar yra pagrindas atnaujinti pareiškėjo praleistą terminą palikimui atsisakyti priimti. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių gali būti atnaujintas praleistas terminas, yra tokios aplinkybės, kurios egzistavo tuo metu, kai palikimas turėjo būti priimtas (atsisakyta priimti), ir kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus (kreiptis į notarų biurą), ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo (atsisakymo priimti). Klausimą, ar konkrečios palikimą atsisakyti priimti laiku trukdžiusios priežastys pripažintinos svarbiomis ir, ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui atsisakyti priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą) teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Pareiškėja nurodo, kad terminą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu praleido dėl to, kadangi kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjas A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad pareiškėja į teismą dėl teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo privalėjo kreiptis ne vėliau kaip iki 2020 m. vasario 21 d., tačiau pareiškimas teisme gautas 2020 m. kovo 3 d., iš ko akivaizdu, kad pareiškimas pateiktas praleidus įstatymu nustatytą terminą. Tačiau byloje esantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyriaus (toliau – Skyrius) 2020 m. vasario 18 d. sprendimas Nr. (8.3)TP-20-T-271-2278 patvirtina, kad pareiškėja 2020 m. vasario 12 d. su pareiškimu kreipėsi į Skyrių dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kuris minėtu sprendimu buvo patenkintas. Taigi byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja buvo aktyvi ir įstatyme nustatytais terminais siekė įgyvendinti jos nepilnamečio sūnaus materialines subjektines teises. Terminas praleistas nežymiai. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, atsiradusį po A. K. mirties praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atsižvelgus į prioritetinę vaiko teisių gynybą, terminas atnaujintinas.

Dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.12 straipsnyje nustatyta vaikaičio ir provaikaičio teisė paveldėti atstovavimo teise, t. y. vaikaičiai ir provaikaičiai pagal įstatymą paveldėjimo santykiuose atstovauja mirusiam savo tėvui ar motinai. Nors vaikaičiai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktą paveldi kaip antros eilės įpėdiniai, bet atstovavimo teise jie gali paveldėti kartu su pirmos eilės įpėdiniais, jeigu nėra gyvų jų tėvų, kurie būdami gyvi tokią teisę turėtų; atitinkamai provaikaičiai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 3 punktą paveldi kaip trečios eilės įpėdinai, bet atstovavimo teise jie gali paveldėti su antros eilės įpėdiniais, jeigu nėra gyvų jų tėvų, kurie būdami gyvi tokią teisę turėtų. Jeigu nėra nė vieno atitinkamai pirmos ar antros eilės įpėdinio, tai palikėjo vaikaičiai ar provaikaičiai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnio 1 dalies 2 arba 3 punktus, 2 dalį paveldi atitinkamai kaip antros ar trečios eilės įpėdiniai. Taip paveldėjimas atstovavimo teise aiškinamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje S. A. v. A. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-537/2006. Taigi pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.12 straipsnyje nustatytą atstovavimo teisę turi teisę paveldėti, pirma, tik mirusiojo vaikaičiai ir provaikaičiai, antra, atstovavimo teise jie paveldi tik tuo atveju, jeigu yra aukštesnės eilės bent vienas įpėdinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2009).

Nustatyta, kad pareiškėjos nepilnametis sūnus M. K. K. yra palikėjo A. K. vaikaitis, o A. K. – M. K. K. senelis, ir kadangi pareiškėjos nepilnamečio sūnaus tėvas R. K. – A. K. sūnus – mirė iki palikėjo palikimo atsiradimo dienos, jis turi teisę paveldėti atstovavimo teise senelio turtą kartu su pirmosios eilės įpėdiniais.

Norint nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą, yra būtinas teismo leidimas, kaip tai nustatyta CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte. CPK 582 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad su vaiko teisėmis susijusį ar leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus. Tai ypač svarbu bylose dėl leidimo atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, nes toks teismo leidimas suponuoja, kad vaikas neįgis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą. Pagal CK 5.1 straipsnio 2 dalį įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pagrindas leisti atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu gali būti tada, kai paveldimo turto balansas yra neigiamas, t. y. skoliniai įsipareigojimai yra didesni už turtą. Tokiu atveju turi būti nurodomas konkretus tiek paveldimo turto, tiek skolų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35, 2011-08-08, registracijos numeris AC-35-1, „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo teisiniuose santykiuose“).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad mirties dieną palikėjui priklausė šis nekilnojamasis turtas: ½ buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu – tvartu, esantys (duomenys neskelbtini), bei 1/16 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Nei pareiškėjai nei institucijai teikiančiai išvadą nėra žinoma apie kreditorinius įsipareigojimus.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius neprieštarauja, kad pareiškėja priimtų palikimą nepilnamečio vaiko vardu.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad pagrįstai prašoma leisti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, tačiau siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus leistina palikimą priimti pagal turto apyrašą (CK 5.53 straipsnio 1 dalis, CPK 582 straipsnio 4 dalis).

Pareiškėjai išaiškinama, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą ji su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis turi ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais, teismas

nutaria:

Atnaujinti pareiškėjos M. A.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą priimti (duomenys neskelbtini) mirusio A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimą nepilnamečio sūnaus M. K. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu.

Išduoti pareiškėjai M. A.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo leidimą nepilnamečio M. K. K., gim. (duomenys neskelbtini), vardu priimti palikimą pagal turto apyrašą, atsiradusį po palikėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Nutarties dalis dėl teismo leidimo priimti palikimą išdavimo neskundžiama ir įsiteisėja per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos.