Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Speciali teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Ričardo Piličiausko,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos V. J. skundą atsakovui valstybei, atstovaujamai Švenčionių rajono policijos komisariato ir Vyriausybės, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir Finansų ministerijai dėl žalos atlyginimo rūšinio teismingumo klausimą

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti jai iš valstybės 9367,30 Lt turtinės ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėja nurodė, kad jos sutuoktinis L. J. 2005 m. lapkričio 8 d. buvo pristatytas į Pabradės policijos nuovadą dėl jo pasirodymo esant girtam viešoje vietoje. Jos sutuoktinis buvo laikomas minėtos policijos nuovados laikino sulaikymo patalpoje, kur tą pačią dieną mirė. Pareiškėja nurodė, kad jos sutuoktinį ištiko mirtis dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiuo atveju nebuvo jokio teisėto pagrindo jos sutuoktinį sulaikyti ir pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 263 straipsnį pristatyti į policijos nuovadą. Pristatytas į policijos nuovadą jos sutuoktinis buvo sunkios sveikatos būklės, tačiau policijos pareigūnai laiku nesiėmė priemonių, kad jam būtų suteikta medicininė pagalba, ir tuo pažeidė Policijos veiklos įstatymą bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr.660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatas. Pareiškėja nurodė, kad dėl sutuoktinio mirties, kurią nulėmė policijos pareigūnų neteisėti veiksmai, ji patyrė turtinę ir neturinę žalą, kurią privalo atlyginti valstybė. Pareiškėja taip pat nurodė, kad ji sužinojo, jog Vyriausybė 2006 m. rugsėjo 7 d. nutarimu Nr.851 panašiomis aplinkybėmis kaip ir jos sutuoktinis mirusio rašytojo G. B. šeimai skyrė 20000 Lt pašalpą. Dėl panašaus pobūdžio pašalpos skyrimo ji taip pat kreipėsi į Vyriausybę, tačiau Vyriausybės kanceliarija 2006 m. lapkričio 28 d. raštu atsisakė jai skirti pašalpą. Vyriausybei atsisakius jai skirti pašalpą ji buvo diskriminuojama ir dėl to taip pat patyrė neturtinę žalą. Pareiškėja nurodė, kad jai neturtinė žala taip pat buvo padaryta Baudžiamojo proceso kodekse nustačius netinkamą teisinį reguliavimą, dėl kurio ji neturėjo galimybių veiksmingai dalyvauti kaip nukentėjusioji dėl jos sutuoktinio mirties atlikto ikiteisminio tyrimo procese.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nagrinėdamas bylą 2007 m. lapkričio 14 d. nutartimi kreipėsi į Specialią teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti prašydamas išspręsti šios bylos rūšinio teismingumo klausimą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nurodo, kad pareiškėja skundo reikalavimus dėl žalos atlyginimo kildina iš Civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų neteisėtai sulaikant asmenį, taip pat iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, Seimo veiklos nustatant nepakankamą teisinį reglamentavimą Baudžiamojo proceso kodekse bei Ministro Pirmininko ir Vyriausybės veiklos. Tuo tarpu pagal Civilinio proceso kodekso 22 straipsnį ir 30 straipsnio 7 dalį bei Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį tokio pobūdžio ginčas turėtų būti nagrinėjamas ne administraciniame, o bendrosios kompetencijos teisme.

byla teisminga administraciniam teismui.

Kaip matyti iš pareiškėjos skundo, jai padarytą žalą ji sieja su policijos pareigūnų neteisėtais veiksmais sulaikant jos sutuoktinį bei nesuteikiant pagalbos jam būnant policijos nuovados laikino sulaikymo patalpoje. Šie pareiškėjos nurodyti policijos pareigūnų veiksmai buvo atlikti jiems vykdant viešosios tvarkos užtikrinimo bei administracinių teisės pažeidimų tyrimo funkcijas. Šių veiksmų neteisėtumą pareiškėja grindžia Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Policijos veiklos įstatymo, Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatų pažeidimais. Pareiškėjos nurodyti policijos pareigūnų veiksmai negali būti priskirti policijos ikiteisminio tyrimo veiklai, o žalos, susijusios su tokiais veiksmais, atlyginimo klausimas patenka ne į Civilinio kodekso 6.272 straipsnio, bet į šio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį ir bylos dėl tokio žalos atlyginimo yra teismingos administraciniam teismui (žr. pvz., Specialios teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 10 d. nutartis, priimta byloje A. B. v. Kauno miesto vyriausiasis policijos komisariatas; 2005 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta byloje R. Č. v. valstybė, atstovaujama Vyriausybės; 2005 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta byloje G. V. v. Vidaus reikalų ministerija ir Teisingumo ministerija).

Pareiškėja jai padarytą žalą taip pat sieja su Vyriausybės veikla skiriant pašalpas. Tokia Vyriausybės veikla yra reglamentuojama viešosios teisės normų, o žalos, atsiradusios dėl tokios veiklos, atlyginimo klausimas patenka į Civilinio kodekso 6.271 straipsnio reglamentavimo sritį. Tuo tarpu ginčus dėl žalos atlyginimo pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nagrinėja administracinis teismas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, kad administracinių teismų kompetencijai nėra priskirta tirti Seimo, Vyriausybės ir kitų aukščiausių valstybės institucijų veiklos, yra reikšmingos atribojant administracinių teismų ir Konstitucinio Teismo kompetenciją, tačiau negali lemti bylų rūšinio teismingumo. Taisyklė, kad bylų priskyrimą administracinių teismų kompetencijai turi lemti keliamo ginčo pobūdis, o ne Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatos, buvo taikoma ir ankstesnėje Specialios teisėjų kolegijos praktikoje panašaus pobūdžio bylose (žr. pvz., Specialios teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 11 d. nutartis, priimta byloje P. N. v. Respublikos Prezidentas; 2004 m. vasario 2 d. nutartis, priimta byloje V. G. v. Finansų ministerija, Vyriausybė; 2003 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta byloje VŠĮ Vilniaus centro universitetinė ligoninė v. valstybė, atstovaujama Vyriausybės).

Pareiškėja jai padarytą žalą taip pat sieja su ikiteisminiu tyrimu dėl jos sutuoktinio mirties aplinkybių. Tačiau pareiškėja kokių nors neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų nemini, o nurodo, kad žala jai buvo padaryta nepakankamu baudžiamojo proceso reglamentavimu Baudžiamojo proceso kodekse. Esant tokiai pareiškėjos argumentacijai sieti jos skundą su Civilinio kodekso 6.272 straipsniu bei pripažinti, jog byla dėl to turėtų būti nagrinėjama bendrosios kompetencijos teisme, nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pareiškėjos keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Speciali teisėjų kolegija ginčams dėl teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalimi ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

byla teisminga administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjos V. J. skundą atsakovui valstybei, atstovaujamai Švenčionių rajono policijos komisariato ir Vyriausybės, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos ir Finansų ministerijai dėl žalos atlyginimo grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis neskundžiama.