- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-26
- Bylos Nr.
- PK-952-201/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-3-00054-2011-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, susipažinusi su I. K. privataus kaltinimo skundu dėl R. Š. ir A. S. veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2011-08-19 gautas I. K. skundas privataus kaltinimo tvarka dėl R. Š. ir A. S. veiksmų, prašant nustatyti asmenis, kaltus dėl užpuolimo aplinkybių bei pripažinti juos kaltais, taip pat dėl jai padarytos materialinės ir moralinės žalos pripažinti ją nukentėjusiąją ir civiline ieškove.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodė, kad 2011-07-04 Klaipėdos miesto ikiteisminio tyrimo teisėjas E. A., išnagrinėjęs jos 2011-06-09 skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio 2011-05-25 nutarimo bei susipažinęs su bylos medžiaga, nutarė skundo netenkinti. 2011-08-10 Klaipėdos apygardos teismo teisėja A. S. nutarė jos skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-07-04 nutartį. Pareiškėja su minėtais nutarimais nesutinka aiškindama, kad priešingai, nei nurodyta 2011-07-04 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartyje bei 2011-08-10 Klaipėdos apygardos tesimo nutartyje, tarp jos ir R. Š. bei A. S. įvykęs konfliktas nebuvo nukreiptas į tarpusavio santykių aiškinimąsi, tiesiog ją, grįžtančią namo, užpuolė ir sumušė dvi nepažįstamos moterys, su kuriomis ji neturi jokių bendrų interesų ir jų nepažįsta. Apie prieš įvykį įvykusį incidentą, kad V. L. vedžiojo šunį be pavadėlio, kas sukėlė R. Š. nepasitenkinimą, ji nieko nežinojo ir jos (I. K.) atžvilgiu tai buvo netikėtas užpuolimas. Pareiškėja pažymi, kad į jokį konfliktą ji nesivėlė, jokio konflikto ji nepradėjo, tik norėjo saugiau pareiti namo. Teigia, kad ją užpuolusių asmenų parodymai yra melagingi ir prieštaringi, siekiant išvengti atsakomybės, be to, visi ją užpuolusieji buvo akivaizdžiai girti ir nesuvokė savo poelgio pasekmių. Be to, I. K. skunde nurodo, kad užpuolimo metu buvo sumušta ne tik ji pati, bet ir jos už pavadėlio namo vedamas šuo. Šuo buvo spardomas, smaugiamas, nepažįstamos moterys žiauriai elgėsi su jos augintiniu, todėl, jos nuomone, tai yra šiurkštus nusižengimas prieš gyvūnų teises ir už šiuos veiksmus asmenys turėtų atsakyti pagal Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 310 str. Pareiškėja skunde išdėstė, kad minėto užpuolimo metu ji patyrė fizinį skausmą, didelį stresą, moralinį sukrėtimą, taip pat materialinių nuostolių, nes užpuolimo metu buvo ne tik sumušta, bet ir neteko savo akinių, kurių vertė 400 Lt. Jos nuomone, asmenys už šiuos veiksmus turėtų būti teisiami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 187 str. 1 d.
Kadangi pateiktas skundas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. 1 d. numatytų reikalavimų, todėl negali būti priimamas ir yra grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. reglamentuoja skundo, paduodamo privataus kaltinimo tvarka, turinį. Nukentėjusiojo skundas privataus kaltinimo bylose yra svarbus procesinis dokumentas, kuriame ne tik išreiškiama nukentėjusiojo asmens valia, kad kaltininkas atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, tačiau nurodomos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir jas patvirtinantys duomenys, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. Skundas turi būti aiškus, konkretus, suprantamas teismui ir kaltinamam asmeniui. Kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo turi teisę žinoti apie jam pareikšto kaltinimo pobūdį ir pagrindą, turi turėti galimybių pasirengti gynybai. Nekonkretaus ir neaiškaus skundo perdavimas nagrinėti teisiamajame posėdyje pažeistų kaltinamo asmens teises. Tokiu būdu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 straipsnyje, apibrėžiant nukentėjusiojo skundo turinį, vienareikšmiai nurodyta, jog skunde ar pareiškime ne tik privalomai turi būti išdėstytos (be kitų duomenų) esminės nusikalstamos veikos aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos turinčios reikšmę aplinkybės, bet privalomai turi būti pateikti ir duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes, bei nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta.
Analizuojant pareiškėjos privataus kaltinimo skundą, jo turinį, matyti, jog skunde, priešingai nei numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str., nėra nurodyta tiksli nusikalstamos veikos padarymo vieta bei laikas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškime nėra suformuluotas konkretus kaltinamas, nėra aišku, kas konkrečiai yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu ir kokiais veiksmais bei aplinkybėmis galimai nusikalstama veika I. K. atžvilgiu buvo padaryta bei pagal kokį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnį asmuo galimai turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Nukentėjusiojo skundas yra procesinis dokumentas, kuriuo remiantis pradedamas privataus kaltinimo bylos procesas bei nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės keisti negali. Pareiškėja skunde prašo teismo nustatyti asmenis, kaltus dėl užpuolimo aplinkybių bei pripažinti juos kaltais, taip pat dėl jai padarytos materialinės ir moralinės žalos pripažinti ją nukentėjusiąją ir civiline ieškove, tačiau, pažymėtina yra tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 408 str. 1 d., privataus kaltinimo skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis ir savo iniciatyva teismas negali rinkti duomenų, juolab papildyti ar iš esmės keisti suformuluotą kaltinimą. Pagal kaltinimą, pareikštą nukentėjusiojo skunde ar jo teisėto atstovo pareiškime, teismo nutartimi byla perduodama į teisiamąjį posėdį, todėl skunde/pareiškime turi būti aiškiai nurodytos ir išdėstytos baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamos aplinkybės, priešingu atveju, skundo nagrinėjimas suvaržytų proceso dalyvių teises. Pažymėtina ir tai, kad I. K. privataus kaltinimo skunde be R. Š. ir A. S. minimi asmenis, dalyvavę ir matę įvykį, t.y. V. L., T. Ž., tačiau skunde nėra nurodyta šių liudytojų gyvenamoji vieta, o kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str., skunde turi būti nurodyti ne tik nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens, bet ir liudytojų vardai, pavardės, gyvenamoji vieta. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad I. K. nurodo, jog įvykio metu buvo sumušta ne tik ji pati, bet ir jos šuo, kuris nepažįstamų moterų buvo spardomas, smaugiamas ir daužomas. Pareiškėjos nuomone, dėl šių veiksmų asmenys turi būti teisiami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str., tačiau, kaip matyti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 407 str., įstatymas aiškiai apibrėžia Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos privataus kaltinimo bylos procesas pradedamas, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas ir, kaip matyti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 str. nepatenka į privataus kaltinimo bylų ribas.
Kadangi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyta, jog privataus kaltinimo bylose proceso inicijavimas ir eiga priklauso nukentėjusiajam, jis ir privalo pateikti skundą, atitinkantį visus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. numatytus reikalavimus. Įvertinus aptartas aplinkybes, daroma išvada, kad I. K. skundas neatitinka įstatymo numatytų reikalavimų, todėl privataus kaltinimo bylos procesas negali būti pradėtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pašalinus trūkumus, pareiškėja turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą, paduodant naują skundą privataus kaltinimo tvarka dėl tos pačios veikos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412 str. 3 d., įstatymo reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
I. K. skundo nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.