Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2015-09-25 · Civilinė byla Nr. 2-1329-981/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-25
Bylos Nr.
2-1329-981/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Trumpulienė
Pareiškėjas
I. M.
Suinteresuotas asmuo
A. P., V. P., Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-1329-981/2015Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01010-2015-8Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; 3.4.4.12. (S)
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 25 d.Ukmergė

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Trumpulienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos I. M. skundą dėl notarės Ritos Slapšienės veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje A. P., V. P., Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro notarė Rita Slapšienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. M. pateikė teismui skundą dėl notarės veiksmų, kuriuo prašo: 1) panaikinti Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. 03-08/1 atsisakyti atlikti notarinį veiksmą; 2) įpareigoti Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro notarę Ritą Slapšienę išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos motina J. P., kuri 2006 m. kovo 31 d., išreikšdama savo valią, Ukmergės rajono 2-ajame notarų biure surašė testamentą, kuriuo butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko jai – pareiškėjai I. M. (M.), kadangi žinojo, kad ji neturi savo būsto, su sąlyga, jog šiame bute ji gyvens, o jeigu bute negyventų ir jį parduotų, tuomet pinigus, gautus už parduotą butą, privalo pasidalinti su broliais A. ir V. P.. Po mamos mirties per įstatyme nustatytą terminą ji kreipėsi į Ukmergės rajono l-ąjį notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, motyvuodama tuo, kad iš testamento, registro Nr. 1954, turinio negalima nustatyti tikrosios testatorės valios, testamente testatorės nurodytos sąlygos yra nesuprantamos ir galimai riboja įpėdinės I. M. veiksnumą bei neužtikrina įpėdinių A. P. ir V. P. teisių. Pareiškėja, nesutikdama su šiais notarės argumentais, nurodo, kad testamente mirusiosios valia yra išreikšta aiškiai ir suprantamai, jog butą, esantį (duomenys neskelbtini), po mirties ji palieka dukrai – pareiškėjai I. M. (M.). Paaiškina, jog dar motinai esant gyvai, jos kalbėjosi ir nutarė, kad būtų teisinga pasidalinti pinigus su broliais, jei ji, pareiškėja I. M., nutartų parduoti butą. Dėl šių priežasčių jos motina testamente įrašė sąlygą, jog nutarus parduoti butą, gautus pinigus ji privalo pasidalinti su broliais. Tvirtina, kad buto ji parduoti neketina, nes neturi kur gyventi. Šiuo metu ji gyvena (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei priklausančiame bute, o testamentu jai paliktą butą yra perdavusi panaudos teise valdyti kitiems asmenims, kurie butą prižiūri, sumoka pusę mokesčių sumos. Kitą pusę mokesčių sumoka ji, pareiškėja (1-3 b.l.).

Atsiliepimas

Notarė Rita Slapšienė atsiliepimu į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Nurodo, kad Ukmergės rajono 1-ajame notaro biure po J. P., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties yra pradėta paveldėjimo byla. Palikimą priėmė dukra I. M. (ankstesnė pavardė – M.) bei pateikė testamentą, registro Nr. 1954. Pateiktame testamente nurodyta, kad testatorė J. P. jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste palieka savo dukrai I. M. su sąlyga, kad ši jame gyvens. Paaiškina, jog susipažinus su testamento turiniu, priėmė sprendimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, kadangi pateiktas testamentas yra prieštaraujantis įstatymo nuostatoms, savo esme prieštaringas ir realiai neįvykdomas. Mano, kad pateikto testamento sąlygos varžo ir/ar riboja pačios pareiškėjos konstitucines teises ir laisves, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 32 straipsnio 1 dalyje (pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos), kadangi testamentu pareiškėja I. M. yra privalomai įpareigota paveldimame bute gyventi. Dėl šių priežasčių atsisakė atlikti notarinį veiksmą (107-108 b.l.).

Suinteresuotas asmuo A. P. pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka. Paaiškina, kad pareiškėja I. M. yra jo sesuo. Po jų motinos J. P. mirties (duomenys neskelbtini) jis kreipėsi į Ukmergės rajono 1-ojo notaro biuro notarę Ritą Slapšienę dėl palikimo, atsiradusio po motinos mirties, priėmimo. Jam buvo žinoma, kad mama yra sudariusi testamentą. Tvirtina, jog motina yra sakiusi, kad pas notarą sudarė testamentą, kuriuo jai priklausantį butą paliko visiems trims vaikams, tai yra jam, seseriai I. ir broliui V. Po motinos laidotuvių visi trys vaikai kalbėjosi dėl palikimo ir visi kartu sutarė, kad motinos turėtas butas atiteks broliui V., kuris neturi gyvenamosios vietos Lietuvoje, o šis už jiems priklausančias dalis sumokės kompensaciją. Paaiškina, jog susipažinusi su testamentu, kuriuo butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo paliktas jai, I. M. (dabartinė pavardė – M.), su sąlyga, kad ši jame gyvens, o jei butą parduotų, gautus pinigus privalėtų paskirstyti į tris lygias dalis: sau, jam ir broliui V., ji pareiškė, kad butas priklausys jai, nes gal po kokių 10-15 metų jame apsigyvens ir ankstesnio jų susitarimo, kad butas atiteks broliui V., atsisakė. Vertina, kad notarė Rita Slapšienė pagrįstai I. M. atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes pareiškėja elgiasi nesąžiningai ir savanaudiškai: ji savo iniciatyva ėmė tvarkyti motinos turėtą turtą – butą, neturėdama tam jokios teisės. Nurodo, kad 2015 m. balandžio 1 d. pareiškėja 5 (penkiems) metams sudarė po motinos mirties likusio buto patalpų panaudos sutartį, tuo aiškiai parodydama, kad persikelti iš (duomenys neskelbtini) gyventi į butą (duomenys neskelbtini) ji nesiruošia. Mano, kad motinos valia tikrai nebuvo palikti savo butą tik pareiškėjai, nes testamento sudarymo metu pareiškėja turėjo gyvenamąją vietą, gyveno kartu su sutuoktiniu ir jos gyvenimo sąlygos iš esmės nesiskyrė nuo jo ir jo brolio šeimos gyvenimo sąlygų. Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų sužinojo, kad vienas kambarys bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena pareiškėja, priklauso jos sūnui M. M. ir yra dovanotas jam po J. P. mirties. Šis kambarys, jo žiniomis, priklausė pareiškėjai, kurį jį buvo nusipirkusi (89-91 b.l.).

Bylos nagrinėjimo metu procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui V. P. buvo išsiųsti skunde nurodytu adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra pareiškėjos I. M. gyvenamoji vieta, kuri ir priėmė V. P. adresuotus procesinius dokumentus (88 b.l.). Suinteresuotam asmeniui V. P. nepateikus atsiliepimo į skundą, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai viešo paskelbimo internetiniame tinklalapyje www.teismai.lt būdu (CPK 130 straipsnio 1 dalis) (172-173 b.l.).

Atsiliepimas

Pareiškėja I. M. pateikė teismui paaiškinimus, kuriuos ji įvardino dubliku, nurodydama, jog su suinteresuoto asmens A. P. atsiliepimu į skundą nesutinka. Nurodo, jog namuose rado seną, suplėšytą testamentą, kuriame jos motina J. P. butą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko jai – pareiškėjai I. M.. Ši aplinkybė patvirtina, kad tikroji motinos valia, kad butą paveldėtų pareiškėja. Pažymi, kad ji nuosavo buto neturi, todėl ruošiasi persikelti gyventi į motinos jai paliktą butą (117-118 b.l.).

Pareiškėjos skundas dėl notarės veiksmų nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 442, 443 straipsniai, 513 straipsnis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl notarės veiksmų atsisakius išduoti paveldėjimo teisės liudijimą teisėtumo. Nagrinėjamu atveju notarė 2015 m. gegužės 11 d. nutarimu Nr. 03-08/1 „Dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą“ atsisakė išduoti pareiškėjai I. M. paveldėjimo teisės liudijimą pagal J. P. testamentą.

Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (toliau – Notariato įstatymas) 1 straipsnį notaras tvirtina neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrina šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Notaro veiklos ypatumai lemia, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011, 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Notariato įstatymo 40 straipsnis nustato, jog notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų, todėl tuo atveju, jeigu dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kylą abejonių ar nesutarimų, notaras privalo atsisakyti tvirtinti tokia teises ar faktus.

Vienas iš notaro atliekamų veiksmų – paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas (Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro notarė Rita Slapšienė, 2015 m. gegužės 11 d. išnagrinėjusi I. M. prašymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, priėmė nutarimą atsisakyti atlikti šį notarinį veiksmą (5 b.l.). Notarė atsisakyme nurodė, kad iš testatorės J. P. pasirašyto ir 2006 m. kovo 31 d. Ukmergės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Nijolės Gansiniauskienės patvirtinto testamento turinio negalima nustatyti tikrosios testatorės valios, konstatavusi, jog šiame testamente testatorės nurodytos sąlygos yra nesuprantamos ir galimai riboja įpėdinės I. M. veiksnumą bei neužtiktina įpėdinių A. P. ir V. P. teisių.

Paveldėjimo teisės liudijimo turinys, kai paveldima pagal testamentą, turi tiksliai atitikti testamente išdėstytą testatoriaus valią. Dėl to notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi būti įsitikinęs dėl testatoriaus valios, išreikštos testamente, aiškiai suprasti jo patvarkymų dėl palikimo esmę. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.18 straipsnio 2 dalį testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens ar daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko, jei iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, neturi reikšmės, taigi tokie netikslumai nėra kliūtis išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl testamento neaiškumo. Tačiau galimi ir tokie atvejai, kai testamento turinį galima aiškinti įvairiai (skirtingai), arba jo turinio esminės dalys prieštarauja viena kitai ir kartu panaikina viena kitą ar iš viso neįmanoma nustatyti tikrosios testatoriaus valios (nesuprantamas testamentas – CK 5.16 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Notaras, minėta, neturi įgaliojimų nustatinėti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei spręsti dėl ginčijamų aplinkybių. Tuo atveju, kai testamento turinys yra neaiškus, notaras neturi teisės pats jį aiškinti, interpretuoti, pasikliauti įpėdinio teikiamu aiškinimu, o įpėdiniams jį aiškinant skirtingai – spręsti, kurio aiškinimas atitinka tikrąją testatoriaus valią. Tokiu atveju notaras privalo atsisakyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, o ginčas pagal suinteresuotų asmenų kreipimąsi spręstinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013).

Nagrinėjamu atveju notarei Ritai Slapšienei konstatavus, kad iš J. P. testamento nėra aiški testatorės valia, notarė, veikdama pagal įstatymo jai suteiktus įgaliojimus, pagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, juolab kad iš suinteresuoto asmens A. P. atsiliepimo į pareiškėjos I. M. skundą matyti, kad šio įpėdinio J. P. testamento turinio aiškinimas skiriasi nuo pareiškėjos pateikto aiškinimo.

Kitas pareiškėjos reikalavimas – įpareigoti notarę išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Tam, kad teismas galėtų nuspręsti, ar yra pagrindas tenkinti šį pareiškėjos reikalavimą, būtina aiškinti testamento turinį.

Iš 2006 m. kovo 31 d. Ukmergės rajono 2-ojo notaro biuro patvirtinto testamento teksto matyti, kad J. P. jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), palieka savo dukrai I. M. (M.), su sąlyga, kad ji šiame bute gyvens. Tuo atveju, jeigu jos dukra I. M. (M.) minėtą butą parduotų, pinigus už parduotą butą privalo padalinti į tris lygias dalis: sau ir jos sūnums A. P. ir V. P. (8 b.l.). Teismo vertinimu, J. P. valia testamente nėra aiškiai išreikšta, todėl siekiant atskleisti testatorės valią, yra pagrindas aiškinti testamento turinį.

Pagal kasacinio teismo praktiką, atsižvelgiant į testamento, kaip paveldėjimo pagrindo, prigimtį ir teisinį reglamentavimą (CK 5.2, 5.15-5.42 straipsniai), kilus ginčui dėl testamente išreikštos testatoriaus valios turinio, šis turi būti nustatomas vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, remiamasi ne vien pažodiniu testamento teksto aiškinimu, būtina aiškintis tikruosius testatoriaus ketinimus, testamento sudarymo aplinkybes ir kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes (mutatis mutandis CK 6.193 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į testamento prigimtį, esmę bei jo dalyką, reikšmė (mutatis mutandis CK 6.193 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2011).

Pareiškėja testamento sakinį „<...> man priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), palieku savo dukrai I. M., su sąlyga, kad jinai jame gyvens.<...>“ aiškina taip, jog J. P. testamentu minėtą butą paliko jai, kadangi motina žinojo, jog ji neturi savo būsto. Šiuo metu pareiškėja nurodo gyvenanti (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybei priklausančiame bute, tačiau ateityje ketina gyventi paveldėtame bute, nes kitos gyvenamosios vietos neturi. Teismo vertinimu, toks testamento aiškinimas neatitinka tikrųjų testatorės ketinimų.

Pažymėtina, kad paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 2 punktas). Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Taigi pirmame sakinyje pavartotas žodis „palieku“, daiktinės teisės prasme reiškiantis teisę laisvai valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti, apribojamas būtinąja sąlyga – pareiškėja turi gyventi šiame bute. Teismo vertinimu, tai reiškia gyvenimą paveldimame bute ne kažkada ateityje, o gyvenimą tuo momentu, kai būstas yra reikalingas asmeniui dėl to, kad jis neturi gyvenamosios vietos. Antrame testamento sakinyje „<...> Jeigu mano dukra I. M. minėtą butą parduotų, pinigus už parduotą butą privalo paskirstyti į tris lygias dalis <...>„ nustatomas aiškus pirmame sakinyje nustatytos teisės ribojimas – buto pardavimo atveju įpareigojimas gautus pinigus pasidalinti su kitais įpėdiniais. Tuo tarpu disponavimas nuosavybės teisės objektu daiktinės teisės prasme reiškia teisę laisvai turtą parduoti, kitaip perleisti, išnuomoti, įkeisti ar kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę. Atsižvelgiant į tai, kad testamentas nebuvo surašytas teisiškai taisyklingai, nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas spręsti, jog testatorė žodžiui „palieku“ teikė ne specialią teisinę, o įprastą buitinę reikšmę, reiškiančią teisę naudotis, o kartu ir rūpintis bei tvarkyti butą apibrėžtą terminą – visą gyvenimo šiame bute laiką.

Testamento turinio analizė leidžia daryti išvadą, jog testatorė pareiškėjai suteikė ne nuosavybės, o naudojimosi butu teisę. Teismo vertinimu, tokie testamente išdėstyti patvarkymai iš esmės atitinka uzufrukto teisę (CK 4.141 straipsnis).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, jog nėra pagrindo įpareigoti notarę atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, todėl pareiškėjos skundas dėl notarės veiksmų atmetamas kaip nepagrįstas.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsniu, priteistinos iš pareiškėjos I. M. valstybės naudai.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 443, 513 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos I. M. skundą dėl notarės Ritos Slapšienės veiksmų atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos I. M. 13,92 EUR (trylika eurų 92 ct) pašto išlaidų valstybės naudai.

Informuoti pareiškėją, jog pašto išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, banko kodas 73000, nurodant įmokos kodą 5660.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Dalia Trumpulienė