Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-17 · Administracinė byla Nr. I-10777-821/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-12-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-10-24Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-17
Bylos Nr.
I-10777-821/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04300-2015-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Iveta Pelienė
Pareiškėjas
I. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
  • 1.15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-10777-821/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04300-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant pareiškėjui I. V. (I. V.) viešame posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau ir LAVL arba Ligoninė), neturtinę žalą po 15 EUR už kiekvieną dieną kiemelyje praleistą pasivaikščiojimo laiką, laikotarpiu nuo 2012-08-25 iki 2015-08-25.

Skunde (b.l. 1-2) ir jo papildyme (b.l. 8-9) nurodo, kad LAVL kiemeliai, esantys prieš psichiatrijos skyrių, po 6-9 kamerų langais, pagaminti iš sietinės tvoros, t.y. prie pastato sienos pritvirtintos dvi metalinės dėžės. Jų ilgis – 5 m, plotis – 2 m. Konstrukcija pagaminta iš metalinių lovų korpusų, kurie yra surūdiję. Kiemelio grindys asfaltuotos, tačiau danga labai sena, sutrūkinėjusi, duobėta. Duobės maždaug 5-7 cm gylio, todėl sukelia nepatogumų vaikščiojant, ypač lietingu oru. Kai į kiemelį būna išvedami 5-6 nuteistieji, visiems vaikščioti neįmanoma, tenka stovėti, nes trūksta vietos dėl mažo kiemelio ploto. Kameroje judėti dėl mažo ploto nėra galimybių, o išėjus į kiemelį yra priverstas stovėti, negali pasimankštinti. LAVL kiemeliai neužtikrina galimybės judėti, ją varžo, o tai pareiškėją vargina psichologiškai, nes iš prigimties yra linkęs sportuoti, judėti. Nuteistieji dažnai nesutaria, kurie kiemelyje stovės, o kurie mankštinsis ar vaikščios, todėl kyla konfliktai, jaučiama nervinė įtampa. Tai sukėlė nepasitikėjimą savimi, baimę prieš kitus nuteistuosius. Pažymi, kad dėl netinkamų pasivaikščiojimo sąlygų buvo psichologiškai traumuotas, pažemintas jo orumas. LAVL pasivaikščiojimų kiemeliais nepatenkintas. Patirtą neturinę žalą pareiškėjas vertina po 15 EUR už kiekvieną pasivaikščiojimo kiemelyje dieną.

Atsiliepimas

Valstybę atstovaujanti Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepimu (b.l. 20-21) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas šiais laikotarpiais: nuo 2014-03-28 iki 2014-04-04 Vidaus ligų skyriaus 29 (15,45 m², 8 lovos) kamerų tipo palatoje; nuo 2014-10-31 iki 2014-11-07 Vidaus ligų skyriaus 18 (7,33 m², 4 lovos) ir 27 (21,25 m ,7 lovos) kamerų tipo palatoje; nuo 2015-03-20 iki 2015-03-27 Vidaus ligų skyriaus 17 (7,33 m², 4 lovos) ir 24 (21,25 m², 8 lovos) kamerų tipo palatoje; nuo 2015-06-12 iki 2015-06-26 Vidaus ligų skyriaus 23 (8,80 m², 4 lovos) kamerų tipo palatoje.

LAVL nuteistiesiems pasivaikščiojimą gryname ore suteikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir BVK) 103 straipsniu. Ligoninės paskirtis - pirminio ir antrinio lygio ambulatorinių ir antrinio lygio stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas suimtiesiems ir nuteistiesiems, t. y. įstaiga teikia pirmenybę pacientų gydymui. Todėl pasivaikščioti pacientai vedami po gydytojų vizitacijų, medikamentų išdavimo ir kitų nustatytų medicinos procedūrų. Šios minėtos medicininės paslaugos gali užtrukti iki vakaro, todėl pasivaikščioti pacientai vedami pagal galimybę, t. y. pasivaikščiojimas vyksta visą dieną.

Paaiškina, kad Ligoninė turi tik du savo pasivaikščiojimo kiemelius (18,92 m² ir 19,21 m²), taip pat naudojasi Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau - Lukiškių TI-K) kiemeliais. Ligoninė pacientus veda pasivaikščioti po to, kai jais pasinaudoja Lukiškių TI-K suimtieji ir (arba) nuteistieji. 2014 m. lapkričio 3 d., 2015 m. kovo 27 d., 2015 m. birželio 21 ir 24 d. pareiškėjas nebuvo išvestas į lauką, nes atsisakė, apie tai atlikti įrašai Budėjimų režiminiame korpuse perdavimo ir priėmimo žurnale.

Pažymi, kad Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistė 2015 m. rugsėjo 9 d. įvertino Ligoninėje įrengtų pasivaikščiojimo kiemelių techninę ir higienos normų reikalavimų atitikimo būklę. Patikrinimo metu pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas į LAVL administraciją su skundais dėl pasivaikščiojimų kiemeliuose, nesikreipė.

Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas jokiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp Ligoninės veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, prašoma priteisti neturtinės žalos suma niekuo nepagrįsta.

Atsiliepimas

Pareiškėjas posėdžio metu skundą palaikė. Papildomai nurodė, kad su atsiliepimu nesutinka. Kiemelio įrengimas neatitinka Kalėjimo departamento įsakymu patvirtintų taisyklių nuostatų – grindinio danga nelygi, siena ne iš plytų, o iš lovų rėmų. Duobės gilios 2-5 cm. Pareiškėjas taip pat pateikė papildomus įrodymus: 2015-09-15 LAVL raštą Nr. 7-522 ir 2015-09-21 Vilniaus visuomenės sveikatos centro raštą Nr. 13-15(2.1)-2-11392, kuriais atsakyta į pareiškėjo skundus (prašymus), prašė juos prijungti prie bylos. Posėdyje pareiškėjas prašė jo skundą tenkinti ir priteisti neturtinę žalą už ginčo laikotarpiu Ligoninės kiemelyje praleistą pasivaikščiojimo laiką, t.y. po 15 EUR už 30 dienų.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdžio datą, vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 47, 49).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų pasivaikščiojimo sąlygų LAVL kiemeliuose. Pareiškėjas teigia, kad Ligoninės kiemelių įrengimas neatitinka teisės aktų reikalavimų, jų plotas labai mažas, todėl nėra galimybių laisvai judėti, mankštintis.

Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas šiais laikotarpiais: nuo 2014-03-28 iki 2014-04-04 (septynios dienos); nuo 2014-10-31 iki 2014-11-07 (septynios dienos); nuo 2015-08-20 iki 2015-03-27 (septynios dienos); nuo 2015-06-12 iki 2015-06-26 (14 dienų) (b.l. 23-26). Nurodytu laikotarpiu pareiškėjas Ligoninėje iš viso gydytas 35 dienas. Ligoninė atsiliepime nurodė, kad turi tik du savo pasivaikščiojimo kiemelius, kurių plotas 18,92 kv.m., ir 19,21 kv.m., pateikė jų fotonuotraukas (b.l. 27-28, 31-32). Ligoninė taip pat naudojasi ir Lukiškių TI-K kiemeliais. Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, kad fotografijose užfiksuoti būtent tie kiemeliai dėl kurių netinkamo įrengimo šioje byloje ir yra kilęs ginčas.

Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore įtvirtinta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 103 straipsnyje. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis BVK 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskyrimo (izoliavimo) reikalavimų (BVK 103 straipsnio 2 dalis). Laisvės atėmimo vietų ligoninė - prilyginama laisvės atėmimo bausmę vykdančiai įstaigai (BVK 62 straipsnis), todėl kilusiam ginčui aktualios Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau ir Taisyklės), patvirtintos Kalėjimų departamento direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, reglamentuojančios ir pasivaikščiojimo kiemų įrengimą pataisos įstaigose.

Teisinis reguliavimas nustato, jog tam, kad nuteistieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, pataisos įstaigų uždaroje teritorijoje ant žemės arba ant nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų stogų įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Ant žemės įrengti pasivaikščiojimo kiemai gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis nuteistiesiems lydėti (Taisyklių 18 punktas). Pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu grotuotu rėmu. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais prižiūrėtojo pakylą, kuria jis vaikšto stebėdamas nuteistuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema (Taisyklių 19 punktas). Pagal Taisyklių nuostatas, pasivaikščiojo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei (Taisyklių 20 punktas). Pasivaikščiojimo kiemų sienos dengiamos lygia, patvaria ir drėgmei atsparia danga, grindys turi būti lygios ir neslidžios (Taisyklių 21 punktas). Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma 76:2010) 18.4 punkte buvo numatytas reikalavimas pasivaikščiojimo kiemus įrengti teritorijoje arba ant pastato stogų, juos periodiškai valyti, jeigu dulka – laistyti.

Iš byloje esančių duomenų (b.l. 27-28, 31-32, 39) matyti, kad LAVL kiemeliai sujungti su pastatu, sienos iš plytų, skiriamoji perdanga – metalinės grotos, stogas uždengtas taip pat metaliniu grotuotu rėmu, įrengtas stogelis slėptis nuo kritulių. Grindys – padengtos kieta danga (asfaltu), kurioje matyti nelygumų, duobių. Kiemelių plotas apie 19 kv.m. (b.l. 21). Vilniaus visuomenės sveikatos centras atlikęs patikrinimą pagal pareiškėjo skundą (b.l. 14, 29, 55) 2015 m. rugsėjo 18 d. patikrinimo aktu Nr. 13 (15.3)-PA-2091, konstatavo, kad LAVL teritorijoje esantys pasivaikščiojimo kiemeliai asfaltuoti, patikrinimo metu buvo švarūs ir atitiko Higienos norma 76:2010 reikalavimus. Kaip jau buvo minėta, pareiškėjas posėdžio metu apžiūrėjęs LAVL pateiktas kiemelių fotonuotraukas, patvirtino, kad tai užfiksuoti būtent tie kiemeliai dėl kurių netinkamo įrengimo šioje byloje ir yra kilęs ginčas.

Teismas sutinka su pareiškėju, kad LAVL kiemeliai nėra erdvūs, tačiau teisės aktai jų dydžio nereglamentuoja. Atsižvelgiant į kiemelių plotą, ir tai, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog vienu metu pabūti gryname ore būtų vedamas neadekvatus skaičius nuteistųjų, darytina išvada, kad kiemeliuose nuteistiesiems yra sudarytos galimybės judėti.

Įvertinus byloje esančius įrodymus ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes pripažintina, kad dabartinė LAVL kiemelių būklė neatitinka Taisyklių 21 punkte numatyto reikalavimo užtikrinti lygias grindis. LAVL pateiktose fotonuotraukose aiškiai matyti, kad grindų danga susidėvėjusi, nelygi, duobėta. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad LAVL neveikė taip, kaip pagal įstatymą turėjo veikti, t.y. neužtikrino, kad kiemelio grindys atitiktų Taisyklių 21 punkto reikalavimus. Tačiau vien šios aplinkybės nepakanka valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Siekiant nustatyti neteisėtumą pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai; kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste paminėtina, kad Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Sutiktina, jog dėl nelygios pasivaikščiojimo kiemelių dangos pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, tačiau įvertinus tai, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo periodiškai su ilgomis pertraukomis (po du kartus per metus) ir trumpais laikotarpiais, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jie buvo tokio pobūdžio ir intensyvumo, kad būtų pagrindas juos įvertinti pinigais. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl nustatyto pažeidimo būtų patyręs reikšmingų neturtinių praradimų. Bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių ir išdėstytų argumentų pagrindu pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu teismas

nusprendžia:

pareiškėjo I. V. (I. V.) skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Iveta Pelienė