Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registravęsis darbo biržoje darbo paieškai, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis N. N. 2015-07-11 apie 24.00 valandą (duomenys neskelbtini) laiptine, konflikto metu tyčia pargriovė ant žemės nukentėjusįjį S. L., sudavė jam kumščiu ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, padarydamas kūno sužalojimus - kraujosruvas odoje ir poodyje abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, nugaros dešinėje pusėje ir dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimus pakaušio srityje, dešinio momenkaulio gumburo srityje, kairio žasto apatinio trečdalio alkūnės srityje ir abejose blauzdose, kraujosruvas ir nubrozdinimus viršutinės ir apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje, nosies kaulų lūžimą, dėl ko nukentėjusiojo S. L. sveikata sutriko ilgesniam nei dešimties dienų laikotarpiui.

Kaltinamasis N. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 5,6), tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos visiškai pripažino ir parodė, kad 2015-07-11 vėlai vakare jis su draugais M. P. ir Ž. K. sėdėjo ant savo gyvenamojo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) laiptų viršutinės pakopos, gurkšnojo alų ir šnekučiavosi. Tuo metu pro šalį ėjo iš matymo pažįstamas kaimynas S. L. su maždaug 12 metų mergaite, kaimynas buvo akivaizdžiai girtas. S. L. tuoj pat ėmė reikšti pretenzijas esą jie per garsiai kalba, o jo namuose miega vaikas, o triukšmas trukdo miegui. Panašias pretenzijas S. L. ne kartą reikšdavo ir anksčiau. Išsakęs nepasitenkinimą S. L. ėmė elgtis dar agresyviau – ėmė rėkti, bauginti juos, kad atvažiuos kažkoks centras, su jais susidoros. Kartu buvusi mergaitė S. L. ramino, tačiau pastarasis į ją nekreipė dėmesio, palipo kelis laiptelius aukštyn ir bandė ranka kirsti M. P., bet pastarasis, vengdamas smūgio, kojomis atsistūmė S. L.. Matydamas bręstantį konfliktą, Ž. K. visus paragino eiti namo, jie pakluso ir pakilę nuo laiptų nulipo žemyn, tačiau S. L., kuris tuo metu dar buvo ant laiptų, puolė žemyn ant jo ketindamas apkabinęs pargriauti, tačiau jam nepavyko. Tada jis, gindamasis nuo S. L., apsikabino jį, pargriovė ir kad S. L. apsiramintų sudavė jam apie 3 smūgius į veidą. Jei to būtų nepadaręs, S. L. būtų smūgiavęs jam. Kiti jo draugai prieš S. L. smurto nevartojo. Dėl suduotų smūgių nukentėjusysis prarado sąmonę. Tuo metu iš namo išbėgo S. L. artimieji, todėl jis ir M. P., vengdami aiškinimosi, pabėgo į namus. Ž. K. visa laiką įvykį stebėjo iš šalies. Kaltinamasis pabrėžia, kad smūgius nukentėjusiajam sudavė gindamasis nuo nukentėjusiojo užpuolimo. Dėl įvykio gailisi, sutinka atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, tačiau sprendžia, kad ieškinys aiškiai per didelis, prašo ieškinį mažinti.

Nukentėjusysis S. L. parodė, kad 2015-07-11 apie 23.50 val. jis kartu su žmonos nepilnamete seserimi G. S., palydėję jos močiutę, ėjo link savo namų. Buvo tamsu, aplinkos nesimatė. Ant daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) laiptų pamatė sėdinčius tris jaunuolius, kuriuos iš matymo pažinojo. Juos paragino netriukšmauti, nes namuose miegojo mažas vaikas. Vienas iš tų vaikinų M. P. pasakė, kad jis šiame name gyvena visą gyvenimą ir kad jam nenurodinėtų, kur jam būti, taip pat pasakė necenzūrinius žodžius. Tada jis atkirto, kad gali pasikviesti draugų ir pan. ir taip kilo žodinis konfliktas. Jis pamatė, kad vaikinai nori eiti link jo, todėl jis laiptais palipo į viršų. Ž. K. ragino draugus nesivelti į konfliktą, todėl visi trys nulipo žemyn, o jis jau buvo užlipęs ant laiptų viršaus. Tada vaikinai pradėjo artintis link jo, todėl G. S. jis liepė bėgti namo kviestis pagalbos. Tuo metu M. P. jį griebė už rūbų ir patempė žemyn. Jis griuvo, užsigavo ir prarado sąmonę. Kokius veiksmus jo atžvilgiu padarė N. N., jis nežino, nes kai atsigavo, šalia savęs pamatė žmoną, kuri sakė :”Ką jūs jam padarėt?”, bet N. N. ir M. P. nubėgo, o Ž. K. liko stovėti. Dėl įvykio jam lūžo nosis, apibrozdinimai jo kūne galėjo atsirasti krentant laiptais. Įvykio metu nurodo buvęs neblaivus, kadangi šventė savo gimtadienį. N. N. reiškia civilinį ieškinį dėl 3062,01 EUR turtinės ir 3000 EUR neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytoja G. S. parodė, kad ji su dėde S. L. vėlai vakare palydėję močiutę grįžo į namus ir ant daugiabučio namo laiptų pamatė tris sėdinčius jaunuolius, iš kurių pažino N. N. ir M. P., trečiasis jai buvo nepažįstamas. Jaunuoliai garsiai juokėsi, todėl jos dėdė S. L. pasisveikinęs paprašė, kad jie elgtųsi tyliau. Vaikinai atsakė, kad neaiškintų jiems, nes jie nuo mažens ten augo ir niekur nesitrauks. Ji suprato, kad bręsta konfliktas. S. L. palipo laiptais aukštyn link jų, tada M. P. necenzūriniais žodžiais jį pasiuntė. S. L. norėjo jam kirsti, tačiau nepataikė ir pats suklupo ant laiptų. Tada M. P. atsistojo, pasiėmė savo telefoną ir nusileido į laiptų apačią. Ji matė, kad kažkuris iš jaunuolių bando patraukti S. L. už sportinių marškinėlių į apačią nuo laiptų. Tada ji parbėgo į namus ir seseriai G. L. pasakė, kad S. L. lauke prisikabino prie jaunuolių ir kad S. reikia parvesti namo. Sesuo su jos tėvu išėjo į lauką, ji matė, kaip sesuo vieną iš jaunuolių atitraukė nuo gulinčio S. L., tačiau kurį, neįžiūrėjo, o kai ji pati priėjo arčiau, pamatė, kad S. L. sukruvintas.

Liudytojas M. P. apklausiamas parodė, kad jis su draugais N. N. ir Ž. K. sėdėjo ant daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) laiptų ir ketino jau eiti namo, bet pamatė ateinantį vyriškį su mergaite. Vyriškis buvo akivaizdžiai girtas ir prie jų prisikabino esą jie per garsiai triukšmauja. Jis atpažino, kad tai S. L., kuris vartodamas necenzūrinius žodžius pats prikibo prie jų ir liepė jiems nuo laiptų pasitraukti, gąsdino iškviesiąs kažkokį “centrą”. Jis S. L. atsakė, kad niekur neis ir taip tarp jų kilo žodinis konfliktas. Mergaitė ištisai ragino S. L. eiti namo, tačiau S. L. palipo link jo laiptais ir kumščiu bandė kirsti į veidą, tačiau jam pavyko kojomis atsispirti ir taip smūgio išvengti. Po išvengto smūgio jis pakilo nuo laiptų ir kartu su draugais nulipo į laiptų apačią, o S. liko laiptų viršuje. Jie jau norėjo eiti nuo laiptinės, nes matė, kad beprasmiška su S. ginčytis. Bet tuo metu jis prisiminė, kad jo mobiliojo ryšio telefonas liko laiptų viršuje, kur prieš tai sėdėjo. Pamatė, kad S. L. yra užmynęs jo telefoną, todėl liepė nemindyti telefono, bet S. jam atsakė "po… man tavo telefonas" ir rėkdamas pradėjo artintis prie jų. Taip lipdamas laiptais žemyn S. L. puolė N. N., jį apsikabino ir abu su N. N. nusirito ant žemės. Tuo metu, kai S. L. krito ant N. N., jis, gindamas N., S. sudavė ranka vieną smūgį į ausį. Šio smūgio būtų nesudavęs, jeigu S. L. nebūtų puolęs N. N.. Tuo momentu jis užbėgo ant laiptų pasiimti savo telefono, o laiptų apačioje grūmėsi S. su N., S. rėkė. Ar N. N. smūgiavo smūgius S. L., jis nematė. Ž. K. į susistumdymą nesikišo. Tuo momentu iš namo išbėgo S. L. artimieji ir, vengdami jų, jis su N. N. pabėgo.

Liudytoja G. L. parodė, kad 2015 m. liepos 12 d. namuose (duomenys neskelbtini)šventė jos mamos ir sutuoktinio S. L. gimtadienius. Jos sesuo G. S. ir sutuoktinis vakare išlydėjo močiutę į namus, ji liko tvarkytis. Po kurio laiko parbėgo G. L. ir pradėjo šaukti, kad muša S. L.. Ji, jos sūnėnas ir tėtis išbėgo į lauką ir pamatė prie laiptų gulintį S. L., kuriam veidą daužė jį užklaupęs N. N.. Kiek smūgių sudavė, ji nežino, bet N. N. ir M. P. juos pamatę pabėgo, o įvykio vietoje liko Ž. K., kuris paaiškino, kad kai S. L. jiems liepė netriukšmauti, todėl įsiplieskė konfliktas.

Liudytojas A. B. parodė, kad nukentėjusysis yra jo pažįstamas, kaltinamąjį N. N. pažįsta iš matymo, jie gyvena viename bendrabutyje. Vasaros vakarą jam būnant pas uošvę kambaryje per langą išgirdo, kad yra šaukiamas vardu. Į kambarį, kuriame jis buvo, užėjo kaimynas M. ir patvirtino, kad jį šaukia kitas kaimynas. Išėjęs į lauką pamatė kieme ant žemės gulintį kaimyną S. L., kaip suprato, jis jį ir šaukė, S. L. buvo apstoję šeimos nariai, visi kalbėjo, kad jį sumušė “barakiniai” (paaiškino, kad “barakiniai” – bendrabučio gyventojai). S. L. sąmonės nebuvo praradęs, nes priėjęs su juo kalbėjosi. Pačių muštynių jis nurodo nematęs ir negirdėjęs.

Liudytojas T. S. parodė, kad nukentėjusysis S. L. jo žentas, kaltinamasis N. N. kaimynas. Liudytojas parodė, kad parbėgusi į namus duktė G. S. pasakė, kad S. L. sumuštas. Į lauką pirma išbėgo jo duktė G. L., taip pat jis ir pamatė nubėgančius N. N., M. P. bei likusį stovėti Ž. K., kuris sake, kad jis nieko nedaręs. Ant žemės prie laiptų gulėjo sumuštas jo žentas S. L., matėsi jo sužalotas veidas.

Liudytojo Ž. K. parodymais, kurie teisme perskaityti BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu, 2015 m. vasaros metu, liepos mėnesį, jis buvo sugrįžęs į Lietuvą iš užsienio. Tikslios dienos neprisimena, tačiau pamena, kad buvo jau vakaras, susitiko su draugais M. ir N.. Su jais yra užaugęs viename name. Susitikę nusipirko alaus ir gėrė prie V. g. 5 namo laiptinės ( laiptinė nuo T. gatvės pusės). Po kurio laiko ruošėsi eiti namo, tačiau tuo metu iš (duomenys neskelbtini)namo išėjo S. L., kurio jis anksčiau nepažinojo, ir paskui jį išėjo mergaitė ( apie 10-12 metų). S. L. buvo neblaivus, kas matėsi akivaizdžiai, nes jis svirduliavo. Mergaitė, eidama iš paskos, S. L. kalbino, kad jis eitų namo. Mergaitė jį mėgino ir už rankos vesti atgal, tačiau S. L. ėjo tiesiai link jų ir atėjęs užlipo laiptais. Jis mergaitės paprašė, kad vestųsi S. L. namo, kad girtas nesiblaškytų. Mergaitę jis pažinojo, nes ji šalia jų gyveno. S. L. užlipęs laiptais pradėjo reikšti jiems pretenzijas, kodėl jie sėdi ant laiptų, kas jie čia per vieni ir pan. Apie tai, kad jie triukšmauja, S. L. nieko jiems nesakė, nors jie ir netriukšmavo, ramiai sėdėjo ir gėrė alų. Davė jiems suprasti, kad jie nuo laiptų turi pasišalinti, keikėsi ir buvo agresyviai nusiteikęs. Jie išreiškė nuomonę, kad jų niekas nenuvys, nes tai yra jų visų namas, jie čia visi užaugę. Pasakė S. L., kad jis neturi teisės jiems nieko pasakyti, kadangi jis tame name negyvena. Prasidėjo žodinis konfliktas. S. L. ranka kirto M. P. į veidą, bet ar pataikė, nematė. M. P. mėgino gintis, tai yra kojomis atsispirti, kad išvengtų smūgių, ir tada S. L. krito ant laiptų. Ar jis krito dėl to, kad neblaivus buvo, ar dėl to, kad M. P. jį pastūmė, pasakyti negali. Jis tuo metu griebė M. P. ir norėjo vestis jį namo, kad išvengtų didesnio konflikto. Taip jie nuėjo nuo laiptų ir tada M. P. pamatė, kad paliko telefoną ant laiptų. Tuo metu S. L. užmynė ant telefono, greičiausiai, tai padarė netyčia. M. P. grįžus pasiimti telefono, M. su S. susikibo ir abu nusirideno nuo laiptų. Tuo metu išbėgo S. panelė G. ir iš paskos G. motina, tėvas bei dar kažkokie pašaliniai asmenys su šuniu. Visi pradėjo aiškintis, kas ir kodėl. M. su N. išsigandę visų išėjusių girtų asmenų pabėgo, o jis liko stovėti, nes nematė prasmės bėgti. Išbėgęs G. tėvas čiupo jį ir pradėjo kratyti. Jis jam paaiškino, kad jis niekuo dėtas. Tada priėjusi mergaitė pasakė, kad jis nieko nedarė ir nieko nemušė. Kažkas iškvietė GMP, nors jis nematė, kad S. L. būtų sužalotas. Jis nematė, kad S. L. gulintį ant žemės muštų M. su N.. S. sąmonės nebuvo praradęs, nes gulėdamas ant žemės jiems grasino, kad pagaus ir užmuš ir pan. Tada jis nuėjau namo (1t. b.l.75-77).

2015-07-12 Alytaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus vyresnysis specialistas V. B. tarnybiniu pranešimu informavo savo vadovybę, kad 2015-07-12 00.30 valandą iš VšĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties gautas telefoninis pranešimas apie į skyrių pristatytą S. L., kuris buvo sumuštas jo pažįstamų asmenų prie (duomenys neskelbtini). (t. 1, b. l. 1). Analogišką tarnybinį pranešimą pateikė tyrėja G. A. (t. 1, b. l. 2).

2015-07-12 apžiūros protokolas užfiksuota įvykio vieta, kuri yra (duomenys neskelbtini) namo laiptinės. Nustatyta, kad namas turi 12 betoninių laiptų, kurių viršuje yra aikštelė (b. l. 1t. 11-14).

Specialisto išvada G716/15 (06) konstatuota, kad S. L. nustatytos kraujosruvos odoje ir poodyje abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, nugaros dešinėje pusėje ir dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai pakaušio srityje, dešinio momenkaulio gumburo srityje, kairio žasto apatinio trečdalio alkūnės srityje ir abejose blauzdose, kraujosruvas ir nubrozdinimai viršutinės ir apatinės lūpos kairės pusės gleivinėje, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 44-46).

2016-04-02 apžiūros protokolu apžiūrėtas ir užfiksuotas M. P. mobiliojo ryšio telefonas, ant kurio dangtelio matomas įtrūkimas ( 1 t. b. l. 107-111).

2016-08-15 parodymų patikrinimo vietoje protokolu M. P. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1t. b. l. 114-120).

2016-05-27 Teismo medicinos ekspertas S. J. paaiškinimo protokole nurodė, kad nukentėjusiajam S. L. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai devynių trauminių poveikių pasėkoje. Griūnant ir veidu atsitrenkiant į kietą paviršių žalojamos iškilusios veido dalys, tai yra kakta, antakių sritis, skruostikaulio sritis, smakras ir nosis. Sužalojimai dėl dinaminio kontakto su traumuojančiu paviršiumi, pasireiškia odos nubrozdinimai iškiliosiose veido dalyse. Piliečio S. L. veido srityje odos nubrozdinimai nekonstatuoti, nustatyta kraujosruva nosies nugarėlės srityje ir nosies kaulų lūžimas. Šio sužalojimo padarymo galimybė griūnant ir atsitrenkiant į kietą, buką žalojantį paviršių mažai tikėtina (1 t. b. l. 79-82).

2015-08-13 asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokolas užfiksuota, kaip nukentėjusysis atpažįsta jį užpuolusius asmenis M. P. ir N. N. (1 t., b. l. 22-31).

2016-03-20 parodymų patikrinimo vietoje protokolu fiksuoti liudytojos G. L. parodymai dėl įvykio vietos ir kitos aplinkybės (1 t., b. l. 69-74).

Motyvuojamoji dalis

BK 138 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad N. N. nusikalstami veiksmai, tiesioginė tyčia suduodant nukentėjusiajam smūgius į veidą ir jį sužalojant, sudaro baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. sudėtį, nes šiais veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, nes nukentėjusysis dėl nosies kaulų lūžimo patyrė sveikatos sutrikdymą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Teismas, remdamasis kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, specialisto išvadų duomenis daro išvadą, kad S. L. nustatytus kūno sužalojimus padarė kaltinamasis ir tai įvyko kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje. Vertindamas nukentėjusiojo ir kaltinamojo parodymus, teismas atkreipia dėmesį, kad jie kardinaliai skiriasi aiškinantis konflikto pradžią, taip pat skiriasi ir aiškinantis jo eigą. Nukentėjusysis teigia, kad eidamas namo pamatė ant daugiabučio namo laiptų sėdinčius tris jaunuolius ir paragino juos netriukšmauti, nes namuose miegojo vaikas, tačiau jaunuoliai pasipiktino jo raginimu, grubiai atsikirto žodžiais, dėl ko tarp jų įvyko konfliktas. Tada jis palipo laiptais aukštyn link jaunuolių, tačiau M. P. pagriebė jį už rūbų ir patraukė nuo laiptų žemyn, dėl ko jis griuvo ir prarado sąmonę. Tuo tarpu kaltinamojo N. N. parodymais konfliktą išprovokavo neblaivus nukentėjusysis S. L., kuris prie jų ramiai sėdinčių ant laiptų ėmė kabinėtis žodžiais, tada palipo laiptais ir bandė kirsti ranka M. P.. Kaltinamojo nurodytas aplinkybės dėl konflikto pradžios patvirtinamos liudytojų M. P., Ž. K., o taip pat ir G. L. parodymais, šie visi asmenys patvirtino, kad žodinį konfliktą iniciavo nukentėjusysis S. L., kuris be jokio reikalo užsipuolė jaunuolius esą jie per garsiai nakties metu triukšmauja, G. L. netgi bandė vesti nukentėjusįjį namo, tačiau jai nepavyko. Taigi, iš asmenų apklausų duomenų nustatyta, kad konflikto iniciatorius neginčijamai buvo pats nukentėjusysis S. L., kuris būdamas neblaivus, prikibo prie jaunuolių, o vėliau tapo ir fizinio kontakto su jais iniciatorius. Pastebėtina, kad nukentėjusiojo S. L. namų langai nėra ties laiptais, ant kurių sėdėjo jaunuoliai, taigi netgi jei būtų pasitvirtinusi aplinkybė dėl keliamo triukšmo, triukšmas negalėjo trukdyti tiek, kad blaškytų vaiko miegą, kas tik patvirtina nukentėjusiojo priekabumą. Kaltinamasis N. N. stengėsi pabrėžti, kad būtent nukentėjusysis S. L. pirmiausia sukėlė ne tik žodinį konfliktą, bet ir pradėjo fizinį kontaktą, bandydamas smūgiuoti kumščiu M. P., o kai pastarasis jį kojomis atsistūmė, tada puolė jį, N. N.. Nors nukentėjusysis nepripažįsta bandęs smūgiuoti M. P., bet šią aplinkybę patvirtino ne tik M. P., bet ir kaltinamasis N. N. bei liudytojas Ž. K., o taip pat ir liudytoja G. S., nurodžiusi, kad S. L. norėjo ranka kirsti M. P.. Šių asmenų parodymais paneigiamas nukentėjusiojo paaiškinimas, kad jis tik suklupo ant laiptų, bet kirsti M. P. neketino. Tai, kad M. P. spėjo sureaguoti ir atsispirti S. L. kojomis, leido jam išvengti smūgio. Taigi, akivaizdu, kad fizinio kontakto prieš M. P. iniciatorius buvo pats nukentėjusysis S. L.. Kaip matyti iš Ž. K. parodymų, kuris į konfliktą nesivėlė ir stebėjo įvykį iš šono, S. L., būdamas laiptų viršuje, po nepavykusio išpuolio prieš M. P. puolė N. N.. Tai dar kartą akivaizdžiai patvirtina paties nukentėjusiojo agresyvų provokuojantį elgesį prieš kitus asmenis. Nukentėjusiojo agresyvumą patvirtina jo elgesys – jis nepraėjo pro sėdinčius ant laiptų jaunuolius, bet lipo laiptais aukštyn, nors tam nebuvo jokio reikalo išskyrus jo paties norą susidoroti su jaunuoliais. Nukentėjusiojo ir kaltinamojo fizinio kontakto pradžią šie abu įvykio dalyviai aiškina skirtingai. Nukentėjusysis iš viso nematė, kad jam būtų smūgiavęs N. N., nes kaip pats nurodė, jis prarado sąmonę, kai M. P. buvo patrauktas už rūbų ir griuvo laiptais. Griuvimo fakto nė vienas kitas proceso dalyvis nepatvirtino. Kaltinamasis N. N. ir liudytojas M. P. tvirtina, kad nukentėjusysis, būdamas palipęs laiptais aukštyn, puolė į apačią ant N. N., tada jiedu susikibo, M. P. tuo metu gindamas N. N. smūgiavo ranka S. L. į ausį, tačiau jo smūgis jokio poveikio nukentėjusiajam nesukėlė ir nukentėjusysis su N. N. nusirito žemyn. Liudytojas M. P. nurodo nematęs, kad nukentėjusiajam kaltinamasis būtų sudavęs smūgius, ir tai paaiškinama tuo, kad būtent smūgių sudavimo momentu M. P. buvo palipęs laiptais aukštyn pasiimti savo telefono. Taigi, dėl nukentėjusiojo sužalojimo aplinkybių teismas kaip objektyvius vertina kaltinamojo N. N. parodymus, kuriais jis atvirai pripažįsta, kad tuo metu, kai S. L. puolė nuo laiptų žemyn ant jo, jis S. L. apglėbė, parvertė, abu nugriuvo žemyn ir tada jis smūgiavo S. L. tris smūgius į veidą. Kaltinamasis tvirtina kitų sužalojimų, išskyrus sužalojimus veide, nepadaręs, tačiau teismas sprendžia, kad visi apibrozdinimai nukentėjusiojo kūne galėjo atsirasti kaltinamajam nukentėjusįjį parverčiant ant žemės. Taigi, įvertinus paties kaltinamojo prisipažinimą nustatyta, kad nosies lūžis nukentėjusiajam, o taip pat kiti apibrozdinimai kilo būtent dėl N. N. veiksmų. Nors kaltinamasis smūgių sudavimą nukentėjusiajam į veidą argumentuoja kaip gynimąsi nuo nukentėjusiojo, o jo gynėjas prašo veiką vertinti kaip būtinąją gintį, tačiau tokią poziciją šiuo klausimu teismas vertina kritiškai.

Įstatymas numato aplinkybes, kurioms esant baudžiamoji atsakomybė nekyla, nors padaryta veika formaliai atitinka nusikalstamos veikos požymius. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Įstatymas nustato tokias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi (jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 str. 2 d.: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus), 2) kėsinimasis turi būti realus (jis turi egzistuoti objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje), 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus (jis turi būti pradėtas ar tiesiogiai grėsti besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams), 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui, 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (gynyba turi būti proporcinga gresiančiam pavojui, t. y. atitikti kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą). Prasidėjęs ar tiesiogiai gresiantis pavojingas kėsinimas turi egzistuoti ir būti nepasibaigęs gynybos veiksmų atlikimo metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-313/2012).

Kaltinamasis N. N. pripažino, kad būtent jis parvertė nukentėjusįjį ant žemės, o ne nukentėjusysis jį, ir tris stiprius smūgius nukentėjusiajam smogė tuo metu, kai pastarasis jau buvo parverstas. Reikia atkreipti dėmesį, kad visų įvykio dalyvių tvirtinimu nukentėjusysis buvo labai girtas, šią aplinkybę pripažino pats nukentėjusysis (t.2, b. l. 8), iš ko darytina išvada, kad parverstas ant žemės nukentėjusysis didelės grėsmės nebekėlė, o jo agresiją buvo įmanoma numalšinti kitais būdais, pvz. jį sulaikant rankomis arba tiesiog pasitraukiant iš įvykio vietos ar pan., bet ne žalojant, kaip šiuo atveju padarė kaltinamasis. Sprendžiama, kad pavojingas nukentėjusiojo kėsinimasis į kaltinamąjį jau buvo pasibaigęs, kai kaltinamasis pargriovė nukentėjusįjį ant žemės, ir kaltinamasis kaip jaunas, pakankamai protingas žmogus į nukentėjusiojo elgesį galėjo ir turėjo reaguoti civilizuotai, bet ne smūgiuoti stipriais žalojančiais smūgiais į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, juolab pastebėtina, kad buvo suduoti trys smūgiai, kurie agresijos numalšinimui, akivaizdu, buvo pertekliniai. Taigi, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo kaltinamojo veiksmus vertinti kaip būtinąją gintį ar kaip būtinosios ginties ribų peržengimą. Tai, kad nukentėjusysis buvo įkyrus ir jo elgesys iš šono atrodė agresyvus, negali būti vertinama kaip reali grėsmė kaltinamajam. Iš dalyvavusių įvykyje asmenų parodymų pavojingo, akivaizdaus ir realaus S. L. kėsinimosi į N. N. sveikatą, nuo kurio būtų reikėję aktyviai gintis, nebuvo, tai patvirtina ir pats kaltinamasis, nurodęs, kad jis apglėbė puolantį nukentėjusįjį ir jį parvertė. Iš to daroma išvada, kad įvertinus nukentėjusiojo girtumą, kaltinamasis šiuo atveju turėjo fizinės jėgos persvarą, taigi, menka abstraktaus pobūdžio tikimybė, kad gulėdamas pargriautas ant žemės asmuo galėtų toliau pulti, negali būti vertinama kaip akivaizdus kėsinimasis į žmogų. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad konfliktas negali būti laikomas abipusėmis muštynėmis, nes nė vienas iš įvykyje dalyvavusių asmenų nukentėjusiojo smūgių realiai nepatyrė, o smūgius į veidą nukentėjusiajam S. L. kaltinamasis N. N. sudavė nesant būtinosios ginties sąlygų, todėl nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti BK 28 straipsnio nuostatas.

Teismas detaliai neanalizuoja liudytojų G. L., T. S., A. B. parodymų, nes šie liudytojai įvykio akivaizdoje nedalyvavo. Liudytojo Ž. K. parodymai vertintini kitų įrodymų kontekste, nes apklausti jo teisme nebuvo galimybės. Ikiteisminio tyrimo metu duotais šio liudytojo parodymais teismas tiki toje dalyje, kiek parodymai susiję su konflikto pradžia. Konflikto eigą šis liudytojas atpasakojo kaip S. L. ir M. P. grumtynes, tačiau tokie parodymai niekuo daugiau neparemti, jie prieštarauja kitų įvykyje dalyvavusių asmenų parodymams, be to labai tikėtina, kad liudytojo Ž. K. parodymuose įsivėlusi kalbos klaida – vietoje su nukentėjusiuoju susigrūmusio asmens M. P. turėta omenyje N. N., tačiau teismas negali remti savo išvadas spėlionėmis, todėl, šio liudytojo parodymų dėl konflikto eigos nevertina.

Dėl bausmės

Skirdamas N. N. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

N. N. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje ir darbą be verslo liudijimo, tačiau skirtas administracines baudas yra sumokėjęs. Šiuo metu asmuo registruojasi darbo biržoje darbo paieškai. Jį charakterizuojančios medžiagos teismui nepateikta.

Atsižvelgęs į visas aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamojo N. N. nusikalstamos veikos padarymui didelės įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo asmens elgesys, o tai pripažintina kaltinamojo N. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Teismas atsižvelgia į tai, kad N. N. neteistas, yra jauno amžiaus, padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, prisipažino jį padaręs ir remiantis jo parodymais buvo konstatuota, kad būtent dėl jo kaltų veiksmų nukentėjusiajam buvo sulaužyta nosis, kaltinamojo veikoje yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl sprendžiama, kad bausmės tikslams pasiekti pakanka skirti laisvės apribojimo bausmę, o bausmės terminą nustatyti artimą minimaliam.

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa dėl S. L. gydymo pateikė 483,42 EUR civilinį ieškinį bei jį patvirtinančius rašytinius įrodymus (t. 1 b. l. 49-51). Ieškovas nurodė, kad už gydymo paslaugas iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto apmokėta suma vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 26 str., 27 str., taip pat Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Patirtų išlaidų dydis pagrįstas paslaugų ir gydymo procedūrų paskaičiavimu, remiantis Sveikatos apsaugos ministro nustatytais įkainiais. Kaltas dėl S. L. sužalojimo yra N. N., todėl iš šio asmens priteistina civilinio ieškovo reikalaujama suma.

Nukentėjusysis S. L. į bylą pateikė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 32,33, 2 t., b. l. 76, 77), kuriame nurodė, kad neteisėtais kaltinamojo veiksmais jam buvo padaryta 3062,01 EUR turtinė ir 3000 EUR neturtinė žala. Nukentėjusysis nurodė, kad po įvykio gydėsi vaistais, kurių bendra vertė 52,81 EUR, už teismo medicinos specialisto išvadą sumokėjo 13 EUR, suplėšytus įvykio metu marškinėlius vertina 10 EUR, nurodo važiavęs į Jonavos miesto ligoninę, kur jam buvo operuota nosies pertvara, už ką vairuotojui sumokėjo 40 EUR, būsima plastinė nosies operacija jam kainuos 2100 EUR. Be to, nukentėjusysis nurodo, kad dėl prarasto darbo užmokesčio vykstant į teismą teikia reikalavimą dėl 532 EUR, kelionės išlaidas iš Vokietijos į Alytų nurodo 314,20 EUR, advokato teisinių paslaugų apmokėjimas sudaro 300 EUR (t. 2, b. l. 108).

Atsižvelgiantį tai, kad didelę ieškinio dalį sudaro ne realiai patirti dėl įvykio nuostoliai, bet nukentėjusiojo asmens būsimos išlaidos už plastinę operaciją, o būtinybė atlikti tokią operaciją baudžiamajame procese nukentėjusiojo nebuvo įrodinėjama, be to, ieškinio dalis dėl prarasto darbo užmokesčio grindžiama rašytiniais vokiečių kalba surašytais įrodymais, kas procese nėra leidžiama, taip pat atsižvelgiant į tai, kad neturtinė žala negali būti teisingai įvertinta nenustačius turtinės žalos dydžio, nes nukentėjusysis ją sieja su būtinybe atlikti dar vieną chirurginę operaciją, teismas konstatuoja, kad baudžiamajame procese negalima tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomų įrodymų, todėl nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, bet klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-307 straipsniais,

nusprendė:

N. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant jį būti namuose nuo 24 iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu, ir skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos įpareigoti atlikti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Išaiškinti N. N., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

N. N. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

N. N. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti iš N. N. 483,42 EUR.

Nukentėjusiajam S. L. pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduotini nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.