Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-03-28 · Administracinė byla Nr. A-556-613-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-28
Bylos Nr.
A-556-613-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
Trečiasis asmuo
G. R.
Pareiškėjas
viešosios įstaigos Jonavos ligoninės
Atsakovas
Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
Administracinė byla Nr. A556- 613/2008Procesinio sprendimo kategorija 5; 24 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. kovo 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Dinai Jerusalimskienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovui Aleksandrui Sizovui,atsakovo atstovui Vismantui Matului,trečiajam suinteresuotam asmeniui G. R.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Jonavos ligoninės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Jonavos ligoninės skundą atsakovui Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui G. R. dėl aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas viešoji įstaiga Jonavos ligoninė (toliau – ir pareiškėjas, VšĮ Jonavos ligoninė) skundu (b. l. 11-15), kurį patikslino (b. l. 3-7), kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK, Komisija) 2007 m. kovo 19 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta vertinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VMAI, Inspekcija) 2007 m. sausio 25 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitą Nr. lA-12-538K (toliau – ir Ataskaita) bei 2007 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 4A-12-538K ,,Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti“ 3.1.1 ir 3.1.2 punktus; 2) panaikinti 2007 m. sausio 25 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitos Nr. lA-12-538K išvadas; 3) panaikinti 2007 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 4A-12-538K ,,Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti“ 3.1.1, 3.1.2 ir 4.1.1 punktus.

Pareiškėjas nurodė, kad jog Komisija skundą patenkino iš dalies, o Ataskaitos išvadas atsisakė pripažinti nepagrįstomis, nes jos nesukelia VšĮ Jonavos ligoninei teisinių pasekmių. Tokia VAGK pozicija nepagrįsta, nes tiek Ataskaitos, tiek sprendimo išvados sukelia pareiškėjui teisines pasekmes (tokia yra ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika) ir su jomis kategoriškai nesutinka. Pareiškėjas, teikdamas pacientei G. R. sveikatos priežiūros paslaugas, vidaus ir išorės dokumentuose nustatytų reikalavimų nepažeidė, jos buvo kokybiškos, nes nuo 2004 m. spalio 22 d. iki 2004 m. lapkričio 4 d. nebuvo jokių klinikinių, instrumentinių bei laboratorinių duomenų perikardo diagnozei įtarti bei nustatyti, o Ataskaitos išvada, jog gydytoja J. D. galėjo įtarti ir diagnozuoti pacientei ūmų perikarditą, nepagrįsta, nes neparemta teisės aktais ir literatūros šaltiniais ir tai tik subjektyvi sveikatos apsaugos specialisto nuomonė. Perikarditų klinikiniai atvejai praktikoje labai reti, ligoninėje per 5 metus gydytas tik vienas ligonis, o ligos diagnostinių kriterijų ankstyvojoje jos stadijoje nėra daug ir jie nėra specifiniai. VAGK, nusprendusi nenagrinėti Ataskaitos išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, apribojo pareiškėjo galimybę ginti savo pažeistas teises, iš esmės užkirto kelią ginčyti neteisėtas ir nepagrįstas Ataskaitos išvadas, nors Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis numato, jog sveikatos priežiūros įstaiga privalo atlyginti žalą, padarytą pacientams dėl šios įstaigos ar jos darbuotojų kaltės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, o 17 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, priimdama sprendimą, atsižvelgia į VMAI ir kitų sveikatos priežiūros įstaigas kontroliuojančių institucijų bei ekspertų išvadas, taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes. Nesutinka su Komisijos sprendimo motyvu, kad pareiškėjui nebuvo taikytos poveikio priemonės už konstatuotus pažeidimus, nes Inspekcijos sprendimo 4.1.1 punktu pareiškėjas buvo įpareigotas atlikti 2005-2006 m. ligoninėje pacientams diagnozuotų perikarditų atvejų diagnozavimo vidaus medicininį auditą kokybės bei savalaikiškumo aspektu. Be to, VAGK įpareigojo Inspekciją panaikinti 2007 m. sausio 25 d. sprendimo 3.2.1 ir 4.1.2 punktus, tuo pripažindama, kad kokybės vadybos sistemos trūkumų VšĮ Jonavos ligoninėje nėra, todėl turėjo būti panaikintas ir 4.1.1 punktas.

Atsiliepimas

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į skundą (b. l. 15-16) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad atlikdama tyrimą pagal G. R. skundą nustatė, jog pastarajai tik bendros vizitacijos metu 7 stacionarizavimo dieną nutarta paskirti kardiologo konsultaciją, iki tol G. R. nebuvo pilnai kliniškai tirta, todėl turimų duomenų gydytojams ir nepakako perikarditui diagnozuoti. Iš turimų duomenų matyti, jog ligonės būklė buvo sunki, todėl, vadovaujantis VšĮ Jonavos ligoninės vyriausiojo gydytojo 2003 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 6 patvirtintos kokybės sistemos procedūros „Pacientų tyrimas ir gydymas I-ame terapijos skyriuje“ 20.2 punktu, privalėjo būti kviečiamas gydytojų konsiliumas, organizuojamas palatos gydytojo, informuojant apie tai skyriaus vedėją ir kitus kviečiamus gydytojus. Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir SAM) 1997 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 676 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 55:1997 „Gydytojas kardiologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 7.4 punktas reglamentuoja, kad gydytojas kardiologas turi mokėti diagnozuoti perikarditą. VMAI šį klinikinį atvejį paprašė įvertinti dviejų SAM specialistų konsultantų, kurie pateikė panašias išvadas, t. y. kad gydytojos J. M. ir J. D. nesiaiškino pacientės skausmų krūtinėje priežasties. Vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. lapkričio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A11-900/2004 konstatavo, jog ataskaita nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir negali būti laikoma teisės taikymo (individualiu teisės) aktu, todėl skundo teiginys, kad Ataskaita sukelia teisines pasekmes - nepagrįstas. Kontrolės priemonės, privalomi įpareigojimai, sankcijos dėl ataskaitoje fiksuotų pažeidimų pareiškėjui netaikyti, nes suėjęs 1 metų terminas, o pavedimas sveikatos priežiūros įstaigai atlikti 2005-2006 m. pacientams diagnozuotų perikarditų atvejų diagnozavimo vidaus medicininį auditą suformuluotas, norint atkreipti sveikatos priežiūros specialistų dėmesį ir budrumą į specifinius šios ligos diagnostinius kriterijus bei siekiant prevencinių tikslų.

Tretysis suinteresuotas asmuo G. R. atsiliepimu į skundą (b. l. 50-52) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad 2004 m. spalio 21 d. dėl didelių skausmų krūtinės kairėje pusėje ir dusulio kreipėsi į VšĮ Jonavos ligoninės priėmimo skyrių ir buvo paguldyta į ligoninę, kur, gydant gydytojai J. M., iki 2004 m. spalio 28 d. būklė visai nepagerėjo, tačiau buvo išrašyta iš ligoninės. Nuo 2004 m. spalio 28 d. gydymas buvo tęsiamas ambulatoriškai iki 2004 m. lapkričio 5 d., kai skubos tvarka, praėjus vos 8 dienoms po išrašymo, dėl širdies ritmo sutrikimo buvo paguldyta į ligoninę, kur jai diagnozuotas perikarditas. 2005 m. vasario 14 d. nustatyta II invalidumo grupė, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba 2006 m. vasario 13 d. jai nustatė 60 procentų netekto darbingumo, o 2006 m. balandžio 28 d. atlikta širdies išlaisvinimo ir perikardo šalinimo operacija. Gydytoja J. M. netinkamai nustatė jai pradinę diagnozę, be to, buvo daromos šildymo procedūros, po kurių ji alpdavo, bet į tai nebuvo reaguojama. Gydytojos neatidumas, nerūpestingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas nulėmė jos sveikatos pablogėjimą, o Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienam turi būti suteikta kokybiška sveikatos priežiūra. Į skundo teiginį, jog jos būklė nebuvo sunki, o diagnozė pagal esamus klinikinius duomenis buvo aiški - intervertebralinės osteochondrozės klinikinė manifestacija, atsikirto, jog tokia išvada VU ligoninės Santariškių klinikų Radiologijos centre buvo padaryta 2006 m. lapkričio 22 d., t. y. praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo jos stacionarizavimo VšĮ Jonavos ligoninėje, be to, tai galėjo būti 2006 m. balandžio 28 d. atliktos operacijos pasekmė. Gi gydytoja J. D. tikrosios diagnozės nenustatė ir 2004 m. spalio 27 d., o perikardo diagnozė nustatyta tik 2004 m. lapkričio 5 d. – 2004 m. gruodžio 3 d., kai skysčio perikarde atsirado iki 13 mm, kas beveik tris kartus viršija normą.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 11 d. sprendimu (b. l. 69-74) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad pagal G. R. 2006 m. spalio 9 d. skundą, pavadintą prašymu (VAGK byla Nr. 2007/04-4R-53, b. 1.20) ištirti VšĮ Jonavos ligoninės ir gydytojos J. M. veiksmus dėl jos netinkamo gydymo, VMAI atliko tyrimą, dėl kurio 2007 m. sausio 25 d. surašyta Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita Nr. lA-12-538K. VMAI 2007 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 4A-12-538K „Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti“. Pareiškėja 2007 m. vasario 28 d. skundu kreipėsi į Komisiją prašydama pripažinti Ataskaitos išvadas nepagrįstomis, o 2007 m. sausio 25 d. sprendimą panaikinti. Išnagrinėjusi skundą VAGK 2007 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 2007/04-4R-53 skundą patenkino iš dalies: 1) įpareigojo VMAI panaikinti 2007 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 4A-12-538K 3.2.1 bei 4.1.2 punktus dėl padarytos išvados, jog Inspekcijai nėra suteikta diskrecija, nesant valstybės lygiu teisės aktuose nustatytų reikalavimų kokybės sistemos procedūroms, nustatyti šiuos reikalavimus savo nuožiūra konkrečiai gydymo įstaigai, 2) konstatavo, jog ataskaitos įforminimas yra sprendimo dėl kontrolės priemonių taikymo priėmimo procedūros dalis, ja nėra taikomos poveikio priemonės pareiškėjui, o išdėstomos nustatytos faktinės aplinkybės, todėl ji nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių ir negali būti laikoma individualiu teisės aktu (b. l. 16-22). Teismas konstatavo, teisiniai santykiai dėl sveikatos priežiūros įstaigų valstybinės kontrolės reguliuojami Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – ir SPĮĮ) 1 straipsniu, o pareiškėjo skundžiamas sprendimas Nr. lA-12-538K priskirtinas prie SPĮĮ 58 straipsnyje nurodytų sprendimų dėl kontrolės priemonių taikymo kategorijos. SPĮĮ 53 straipsnio 1 dalyje yra išvardintos kontroliuojančios paslaugų teikimą institucijos (jos pareigūnų) teisės, vykdant sveikatos priežiūros įstaigų valstybinę kontrolę, o šio straipsnio 3 dalyje - pareigūno pareiga surašyti ir pateikti atlikto tikrinimo aktą. Teismas pažymėjo, kad analizuojamos teisės normos nuoroda į tikrinimo akto pateikimą aiškintina kaip reikalavimas patikrinimo rezultatų įforminimui ir reiškianti, jog pareigūno atliktas tikrinimas turi būti įformintas tikrinimo akto (šiuo atveju ataskaitos) surašymu. Šios straipsnio dalies nuorodos dėl išvadų ir rekomendacijų pateikimo aiškintinos kaip reikalavimai tikrinimo akto turiniui. Nenukrypstant nuo įstatymo normų, VMAI direktorė 2006 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3v-21-1 patvirtino Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės procedūrą. Teismas padarė išvadą, kad ataskaita yra paruošiamasis dokumentas sprendimui priimti, juo jokios poveikio priemonės, privalomi vykdyti nurodymai ar kitokie patvarkymai pareiškėjui nebuvo suformuluoti, todėl šis dokumentas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasmę nelaikytinas individualiu administraciniu sprendimu. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundo argumentas, jog VAGK, nusprendusi nenagrinėti ataskaitos išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, apribojo jo galimybę ginti savo pažeistas teises, iš esmės užkirto kelią ataskaitos išvadas ginčyti - nepagrįstas ir paneigiamas pačia bylos medžiaga, iš kurios matyti, jog ataskaitos išvados buvo skundžiamos VAGK, o pastaroji savo sprendime aiškiai nurodė, jog ataskaitos teiginių ir išvadų pagrįstumas bus vertinamas tiek, kiek turi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (b. 1. 20), nes nuginčijus sprendimą, kuris priimtas surašytos ataskaitos pagrindu, ataskaitos išvados jokios juridinės galios neturėtų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo paminėta Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-2147/2006 biuletenyje „Administracinių teismų praktika“ neskelbta, todėl joje esantys teisės aktų taikymo išaiškinimai teismui neprivalomi. Teismas atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus panaikinti Komisijos 2007 m. kovo 19 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta vertinti Inspekcijos Ataskaitą ir panaikinti jos išvadas. Teismas taip pat vadovavosi SPĮĮ 2 straipsnio 7 dalimi, 52 straipsnio 1 dalimi (2000 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. VIII-I800 redakcija), Vyriausybės 1996 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1172 patvirtintų Valstybinio medicininio audito nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 2, 4, 5, 9.5 punktais, SAM 1998 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 154 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų (toliau – ir VMAI nuostatai) 9.5 punktu. Teismas dėl likusių skundo reikalavimų pažymėjo, jog skundžiamo sprendimo 3.1.1 ir 3.1.2 punktai yra į jį perkelti ataskaitoje fiksuoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimai vidaus ir išorės dokumentuose nustatytiems reikalavimams, kuriuos pareiškėjas ginčija. Teismas nurodė, kad iš cituotų teisės aktų matyti, jog Inspekcija, reikalui esant, turi teisę kviesti specialistus ir ekspertus. Aptariamu atveju dalyvauti atliekant auditą buvo pakviesti specialistai iš SAM 2005 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-688 patvirtinto specialistų konsultantų sąrašo, kuris sudarytas atsižvelgus į sveikatos priežiūros specialistų profesinių draugijų (asociacijų) siūlymus, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jie būtų nekompetentingi ar suinteresuoti. Dėl kitų pareiškėjo argumentų teismas yra nuomonės, kad šioje situacijoje prašyti gydytojo terapeuto patarimo buvo teisinga taktika, nes G. R. pradžioje buvo hospitalizuota būtent vidaus ligų skyriuje, tad reikėjo nustatyti, ar šios srities specialistai turėjo įtarti širdies susirgimą. Teismas taip pat konstatavo, kad iš skundžiamo sprendimo matyti, kad 4 punktu buvo nuspręsta pavesti įstaigos vadovui įvykdyti tam tikrus privalomus nurodymus, o 5 punktu nustatytas ir tokio sprendimo įvykdymo terminas - iki 2007 m. kovo 25 d. Ar toks nurodymas laikytinas kontrolės priemone ar sankcija, nustatytina įvertinus SPĮĮ normas, nes aukščiau cituoti teisės aktai kontroliuojančių institucijų (pareigūnų) teisių plačiau nereglamentuoja. Teismas įvertinęs SPĮĮ 53 straipsnio 3 dalies, 58 straipsnio 1 dalies, 58 straipsnio 3 dalies, 59 straipsnio nuostatas, padarė išvadas: 1) nei vienas iš cituotų teisės aktų tiesiogiai nenumato skirti (numatyti) prevencines priemones, kurios, be to, būtų privalomos; 2) skundžiamo sprendimo 4.1.1 punktu VMAI nuostatų 10.7 punkto pagrindu paskirta privaloma rekomendacija nėra adekvati ir SPĮĮ įstatymo 85 straipsnio l dalies 1 punkte numatytai panašiai kontrolės priemonei - įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų, todėl ją (t. y. privalomą rekomendaciją) laikyti kontrolės priemone ar sankcija SPĮĮ prasme nėra pagrindo; 3) padarius išvadą, kad privaloma rekomendacija nėra kontrolės priemonė ar sankcija SPĮĮ prasme, darytina išvada, kad kitų kontroliuojančios įstaigos sprendimo išvadų, nesukėlusių kontrolės priemonių ar sankcijų taikymo, tikrinta sveikatos įstaiga apskųsti iš viso neturi teisės. Atsižvelgus į tai, teismas konstatavo, kad skundžiamos VAGK bei atsakovo sprendimo dalys iš esmės yra teisėtos, pagrįstos teisės aktais ir teismų praktika.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 78-80) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas.

2. Teismo išvados, jog skundžiama Ataskaita nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, yra nepagrįstos. Ataskaitos pagrindu buvo priimtas sprendimas, į kurio turinį perkelti Ataskaitoje fiksuoti pažeidimai bei išvados.

3. Nagrinėjant bylą buvo pažeisti ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsnio reikalavimai, kadangi teismas aktyviai nedalyvavo tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes, taip pat nevisapusiškai ir neobjektyviai jas ištyrė.

4. Teismas rėmėsi tik skundžiamą Ataskaitą paruošusių specialistų išvadomis. Tuo tarpu sprendžiant šį klausimą turėjo būti skiriama ekspertizė, kadangi iš esmės turėjo būti nagrinėjami klinikiniai asmens sveikatos priežiūros paslaugų aspektai ir tam reikėjo specialių žinių (ABTĮ 68 str. 1 d. 5 p.).

5. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad net dviejų skirtingų įstaigų kardiologai nerado klinikinių, instrumentinių bei laboratorinių duomenų perikardo diagnozei įtarti bei patvirtinti.

6. Teismas nevertino 2007 m. sausio 18 d. VšĮ Jonavos ligoninėje vykusios Klinikinės konferencijos „Perikarditas: diagnostikos ir gydymo ypatumai“ metu padarytų išvadų, dėl jų nepasisakė sprendime.

7. Vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-2147/2006 patvirtina, jog teismo praktika yra priešinga.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą.

Atsakovas nurodo, kad VMAI sprendimas nagrinėjamu atveju nesukėlė pareiškėjui teisinių pasekmių. Pažymi, kad teismas pagrįstai nusprendė, kad specialistų kviesti į teismą nėra pagrindo. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo minima VšĮ Jonavos ligoninėje vykusi klinikinė konferencija „Perikarditas: diagnostikos ir gydymo ypatumai“ vertintina kritiškai, kadangi joje dalyvavo skundžiamos gydymo įstaigos medikai ir du išorės specialistai, kurie nėra oficialiai deleguoti teikti klinikines išvadas, o konferencija vyko pareiškėjo gydymo įstaigoje. Atsakovas remiasi Vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. liepos 3 d. konsultacija Nr. 93 bei 2004 m. balandžio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-352/2004).

Tretysis suinteresuotas asmuo G. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 91-93) prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 11 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Gydytojų neatidumas, nerūpestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas nulėmė sveikatos pablogėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškėjas kreipdamasis į teismą pateikė tokius reikalavimus:

1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2007 m. kovo 19 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta vertinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2007 m. sausio 25 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitą Nr. lA-12-538K bei 2007 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 4A-12-538K ,,Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti“ 3.1.1 ir 3.1.2 punktus; 2) panaikinti 2007 m. sausio 25 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitos Nr. lA-12-538K išvadas; 3) panaikinti 2007 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 4A-12-538K ,,Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti“ 3.1.1, 3.1.2 ir 4.1.1 punktus. Pirmosios instancijos teismo sprendimu visi šie reikalavimai buvo atmesti kaip nepagrįsti. Viešosios įstaigos Jonavos ligoninės apeliacinio skundo turinys, kita bylos medžiaga leidžia teigti, kad pareiškėjas visiškai nesutinka su Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2007 m. sausio 25 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita Nr. lA-12-538K bei iš dalies su 2007 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 4A-12-538K ,,Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti“, o būtent su 3.1.1, 3.1.2 ir 4.1.1 punktais. Taigi revizuojant administracinę bylą išskirtini du tikrintini pagrindiniai aspektai: ataskaita ir sprendimas dėl prevencinių priemonių taikymo. Kiekvienu jų atžvilgiu pasisakytina atkirai.

V.

Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2007 m. sausio 25 d. surašė Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitą Nr. lA-12-538K, kurioje atlikusi viešojoje įstaigoje Jonavos ligoninė 2004 m. spalio 21 d. – 2004 m. gruodžio 3 d. G. R. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę nustatė asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimų (b.l. 26 – 28). Šiame dokumente privalomojo pobūdžio patvarkymų nėra, su kuo sutiko ir pareiškėjo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje pateiktas sąrašas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai. Tarp šių bylų galima ir administracinė byla dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, tik tokių teisės aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims. Teisinių pasekmių nebuvimas byloja, jog ginčo iš esmės nėra.

2007 m. sausio 25 d. ataskaita - plačiąja prasme yra viešojo administravimo subjekto atliktas veiksmas, bet atlikus pastarąjį veiksmą, t. y. surašius ataskaitą ir joje raštu fiksavus tik atitinkamą tikrinimo metu nustatytą informaciją, pareiškėjo teisių apimtis nesusiaurėjo, papildomų pareigų neatsirado. Žodis „ataskaita“ interpretuotinas kaip oficialus pranešimas žodžiu ar raštu apie nuveiktą darbą, tam tikrą dalykų padėtį (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, kompiuterinis variantas). Tokio dokumento paskirtis pakankamai ribota. Juo siekiama informuoti atitinkamus suinteresuotus asmenis ir galimai visuomenę (plačiąja prasme) apie tai, koks buvo atliktas darbas ir kokios žinios gautos konkretaus darbo atlikimo metu. Ataskaita paprastai gali būti pagrindas galimų tolimesnių kompetentingų institucijų imperatyvinio pobūdžio aktams bei veiksmams. Taigi Valstybinė medicininio audito inspekcija, šiuo atveju, vykdydama pacientės prašymą, atlikusi patikrinimą, privalėjo savo darbo rezultatus atsispindėti atitinkamame dokumente. Tai ir buvo padaryta rašytine ataskaitos forma, kuri pati savaime, kaip savarankiškas dokumentas, nesant joje viešojo administravimo subjekto valinio pobūdžio patvarkymų, nedaro įtakos asmens teisėms ar pareigoms. Vadinasi, dėl tokio veiksmo negali būti iškelta administracinė byla. Teisminis nagrinėjimas dėl dokumento, nesukuriančio jokių teisių ar pareigų, teisiškai beprasmis, paneigiantis teismui priskirtą funkciją spręsti socialinius konfliktus.

Pastarosios pozicijos laikytasi ir pirmiau Vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiško pobūdžio administracinėse bylose. Antai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. lapkričio 9 d. administracinėje byloje Nr. A11-900/2004 pažymėjo, kad ataskaita negali tiesiogiai sukelti tikrintai įstaigai teisinių pasekmių. Toks aktas negali būti laikomas teisės taikymo (individualiu teisės) teisės aktu.

Dėl išdėstytų priežasčių teigtina, kad Vyriausioji administracinių ginčų komisija teisėtai atsisakė vertinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2007 m. sausio 25 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitą Nr. lA-12-538K. Tų pačių, ką tik išdėstytų argumentų pagrindu negali būti pripažintas pagrįstu ir reikalavimas dėl Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės 2007 m. sausio 25 d. ataskaitos Nr. lA-12-538K išvadų panaikinimo.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismų praktika, vertinant ar ataskaita gali būti skundžiama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, yra priešinga. Nurodoma Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A4-2147/2006 (procesinio sprendimo kategorija 5), tačiau apeliacija nėra pagrįsta. Byloje Nr. A4-2147/2006 faktinės aplinkybės nėra identiškos šios administracinės bylos faktinėms aplinkybėms, todėl įvardijamas teismų praktikos išsiskyrimas aptariamu klausimu pripažintinas niekuo neparemtu ir neanalizuotinas.

VI.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (redakcija nuo 2004 m. gegužės 1 d. iki 2007 m. liepos 1 d.) 1 straipsnyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato sveikatos priežiūros įstaigų kvalifikaciją, jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos, jos valstybinio reguliavimo pagrindus, kontrolės priemones, atsakomybės už šio įstatymo pažeidimus pagrindus. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalį įstaigų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, teikiamų paslaugų valstybinę kontrolę tarp kitų institucijų ir pareigūnų atlieka inter alia valstybinė medicininio audito inspekcija – asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę. Inspekcija yra valstybės kontrolės įstaiga, išlaikoma iš valstybės lėšų, juridinis asmuo (Valstybinio medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų 1 ir 2 p.). Audito inspekcijos pareigūnai, vykdydami inspekcijai priskirtas funkcijas, turi teisę patekti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir atlikti valstybinį medicininį auditą, reikalauti ir gauti iš juridinių ir fizinių asmenų visą reikalingą informaciją, kuri reikalinga patikrinimui atlikti, reikalauti, kad pacientams būtų atlikti papildomi tyrimai, duoti asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams privalomus vykdyti nurodymus, siekiant užtikrinti įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros veiklą, tinkamą įgyvendinimą, įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus, įstatymų nustatyta tvarka skirti įstaigos valdymo organų vadovams administracines nuobaudas ir kt. (Valstybinio medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų 10 p.). Taigi vien iš šių išvardintų teisėkūros subjekto audito inspekcijos pareigūnams suteiktų teisių matyti, kad Valstybinė medicininio audito inspekcija - vienas iš viešojo administravimo subjektų, praktiškai įgyvendinantis atskirą vykdomosios valdžios funkciją – asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę.

Valstybinė medicininio audito inspekcija 2007 m. sausio 25 d. priėmė sprendimą Nr. 4A-12-538K ,,Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti“, kurio 3.1.1 punkte konstatavo, kad vidaus ligų gydytoja J. M. pažeidė viešosios įstaigos Jonavos ligoninė vyriausiojo gydytojo 2003 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 6 patvirtintos kokybės sistemos procedūros Pacientų tyrimas ir gydymas I terapijos skyriuje 20.2 punkto nuostatą. 3.1.2 punkte nurodė, jog gydytoja kardiologė J. D. pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1997 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 676 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 55:1997 „Gydytojas kardiologas. Teisės ir pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 7 punkto 4 papunkčio nuostatą, o 4.1.1 punktu įpareigojo Jonavos ligoninę atlikti 2005 m. – 2006 m. VšĮ Jonavos ligoninėje pacientams diagnozuotų perikarditų atvejų diagnozavimo vidaus medicininį auditą kokybės bei savalaikiškumo aspektu (b.l. 29-30). Konkrečių gydytojų pažeidimų konstatavimas, įpareigojimas sveikatos priežiūros įstaigos atlikti atitinkamus veiksmus lemia išvadą, kad 2007 m. sausio 25 d. sprendimas patenka į administracinių aktų sąvoką apibrėžtą Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje. Vadinasi, 2007 m. sausio 25 d. sprendimas dėl prevencinių priemonių taikymo, tai administracinis aktas priimtas viešojo administravimo subjekto, vykdant jam priskirtas vykdomosios valdžios funkcijas, sukeliantis teisines pasekmes tiek Jonavos ligoninei, tiek 3.1.1 ir 3.1.2 punktuose nurodytiems asmenims, todėl jis gali būti skundžiamas bei nagrinėjamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjo ir atmetė reikalavimą dėl sprendimo dėl prevencinių priemonių taikymo panaikinimo. Taip buvo sukurta teisinė situacija, pagal kurią pareiškėjas viešoji įstaiga Jonavos ligoninė turi įvykdyti privalomojo pobūdžio patvarkymus – atlikti auditą, ką patvirtino ir inspekcijos atstovas dalyvavęs teismo posėdyje, o sprendimo dėl prevencinių priemonių taikymo 3.1.1 ir 3.1.2 įvardijamos gydytojos pripažįstamos pažeidusios atitinkamų teisės aktų reikalavimus. Bet kaip matyti iš bylos medžiagos gydytojos J. M. ir J. D. į teismo procesą įtrauktos nebuvo (b.l. 3-7, 47, 63-66, 69). Taip joms užkirsta teisinė galimybė kvestionuoti medicininio audito inspekcijos padarytas išvadas dėl gydytojų įvardijamų pažeidimų bei įtvirtinama, jog jos tikrai padarė tuos pažeidimus, kurie nurodomi 2007 m. sausio 25 d. sprendime. Taigi akivaizdu, kad teismas priimdamas sprendimą pasisakė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, o tai sprendimo pripažinimo negaliojimo pagrindas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 str. 2 d. 2 p.). Vadinasi, ta apimti teismo sprendimas turi būti panaikintas ir perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Šio reikalavimo kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, ar iš naujo nagrinėjant bylą nebūtų tikslinga pasinaudoti įstaigos ar asmenų, turinčių specialių žinių, kvalifikuota pagalba, jei teismui tektų iš esmės spręsti klausimus, reikalaujančius išskirtinės informacijos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 61 – 62 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Viešosios įstaigos Jonavos ligoninės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ta apimti, kur atmestas reikalavimas panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2007 m. kovo 19 d. sprendimo dalį, kuria atsisakyta vertinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2007 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 4A-12-538K ,,Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti“ 3.1.1 ir 3.1.2 punktus ir ta apimtimi, kur atmestas reikalavimas panaikinti 2007 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 4A-12-538K ,,Dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti“ 3.1.1, 3.1.2 ir 4.1.1 punktus ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėRomanas KlišauskasArūnas Sutkevičius