- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-08
- Bylos Nr.
- N-62-169-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Ričardas Piličiauskas
Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. Č. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Apylinkės teismo nutarimu A. Č. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41 ³ straipsnio 1 dalyje numatytojo pažeidimo padarymą nubaustas 12000 (dvylikos tūkstančių) litų bauda.
Kaip nurodyta apylinkės teismo nutarime, A. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad jo personalinėje įmonėje (toliau – ir PĮ) „Čemeda" Širvintų rajone Juodelių kaime esančiose patalpose 2006 m. rugpjūčio 2 d. - 2006 m. rugpjūčio 3 d. buvo vykdoma medžio apdirbimo veikla ir įmonėje nelegaliai dirbo 5 darbuotojai, kurie buvo aprūpinti darbu, žaliavomis ir kitomis būtinomis priemonėmis.
Pagal Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnį nelegaliu laikomas darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas darbas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (DK 99 straipsnio l dalis). Tokiu būdu būtina nustatyti, ar buvo darbo sutarties požymių ir ar tarp darbdavio ir darbininkų įvyko susitarimas dėl darbo sutarties sąlygų.
Iš operatyvaus patikrinimo pažymos (b. l. 4 - 7), administracinio teisės pažeidimo protokolo, liudytojų A. K. , M. K. ir D. A. , kurie dalyvavo patikrinime, parodymų nustatyta, kad pagal pranešimą buvo patikrinta vykdoma veikla. Paaiškėjo, kad yra įkurtas medienos apdirbimo cechas, kuriame patikrinimo metu dirbo darbininkai, veikė įrenginiai ir buvo laikomos medžiagos ir produkcija. Patalpose įrengtos administracinės patalpos, surasti veiklą įtvirtinantys dokumentai. Darbininkai nurodė, kad dirba A. Č. įmonėje ir gauna darbo užmokestį. Todėl apylinkės teismas padarė išvadą, kad medienos apdirbimo ceche O. C. , S. B. , S. R. ir D. V. dirbo nelegaliai, nes nustatyti DK 93 straipsnyje nurodyti darbo sutarties požymiai, dirbant nesudarius darbo sutarties. Visi liudytojai patvirtino, kad su A. Č. buvo susitarta dėl tam tikro darbo - medienos apdirbimo, langų darymo, jų dažymo tam tikrame ceche už tam tikrą darbo užmokestį (už atliktus darbus), su A. Č. pateiktomis medžiagomis. Yra įrodyta, kad darbas buvo dirbamas realiai. Taip pat nustatyta, kad nebuvo laikomasi ir darbo sutarties sudarymo taisyklų (DK 99 straipsnis), nes sutartys nebuvo sudarytos raštu, nebuvo įvykdyti ir visi kiti sutarties sudarymui numatyti reikalavimai, numatyti Darbo sutarčių registravimo taisyklėse.
Pažeidimas įrodytas. Protokole yra nurodyta, kad nelegaliai dirbo 5 darbuotojai, tačiau įrodymai ir paaiškinimai pateikti dėl 4 darbuotojų. Galima daryti išvadą, kad kalba eina apie R. G. , kuris nurodytas protokole, tačiau jo atžvilgiu teismui medžiaga nepateikta, nėra jo duomenų ir paaiškinimo.
II.
A. Č. apeliaciniame skunde prašoma apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti nagrinėti iš naujo.
Teigiama, kad rajono apylinkės teismo nutarimas neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas dėl materialios ir proceso teisės normų pažeidimo.
Nepagrįstas teismo motyvas, kad O. C. , S. B. , S. R. ir D. V. dirbo nelegaliai. Tarp jo ir minėtų asmenų buvo sudarytos žodinės rangos sutartys, pagal kurias minėti asmenys, turėdami verslo liudijimus, sutarė iš jo medžiagų ir jo įmonės patalpose atlikti rangos darbus - pagaminti langus. Pagal sutartį, už atliktus rangos darbus, priklausomai nuo pagamintos produkcijos kiekio, turėjo būti apmokama. Tai, kad ne visi sutarčių dalyviai turėjo verslo liudijimus, jis nežinojo, nes jam sutarties sudarymo metu buvo pranešta, kad visi dirba pagal verslo liudijimus, o vienas iš jų turėjo su savimi, kuris, nebepamena. Todėl teismas netinkamai aiškino ir pritaikė DK straipsnių nuostatas, nes jis nebuvo darbdaviu, o juos siejo sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai. Teismas turėjo pripažinti, kad jam, A. Č. , nepagrįstai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nes nėra nelegalaus darbo kaip administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų, esant rangos sutartims, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Teismas nutarime nurodė, kad byla išnagrinėta jam nedalyvaujant, o apie teismo posėdį pranešta. Jis pranešė, kad yra išvykęs į užsienį, bet pageidauja dalyvauti teismo posėdyje, arba sudaryti atstovavimo sutartį, kad jo teisės ir teisėti interesai būtų ginami, tačiau teismas nepagrįstai bylos nagrinėjimo neatidėjo, dėl ko buvo pažeistos jo procesinės teisės, numatytos Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 48 - 49, 51, 53 straipsniuose, kas turėjo esminės įtakos neteisėto ir nepagrįsto nutarimo priėmimui. Jis negalėjo pateikti duomenų, kad teismas galėtų taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
A. Č. apeliacinis skundas netenkinamas.
Apylinkės teismo nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Kaip numato ATPK 257 straipsnis, įrodymai vertinami pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Vidinis įsitikinimas — tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaryta po surinktų įrodymų išanalizavimo, kada būna išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik iš byloje surinktų įrodymų visumos, o ne remiantis atskirais įrodymais. Apylinkės teismas įvertino visus bylos duomenis ir jo atliktas vertinimas atitinka teisės nuostatas ir įstatymo reikalavimus. Teismas padarė įrodymų analizę ir nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Pagrįstai pripažinta, kad padarytas ATPK 41 ³ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas įrodytas ir kad A. Č. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Apeliaciniame skunde apeliantas atlieka savąjį įrodymų vertinimą vadovaudamasis iš esmės tik jam palankiais duomenimis. Pažymėtina, kad apylinkės teismas nepatikėjo apelianto iškeltąja versija, kad buvo civiliniai teisiniai santykiai (ranga), o ne darbo teisiniai santykiai. Byloje liudytojų parodymų pagrindu nustatyta, kad buvo dirbama A. Č. patalpose, su jo įranga ir medžiagomis, buvo atliekamos tęstinio pobūdžio darbo funkcijos, nustatytas darbo laikas, darbas apmokamas atsižvelgiant ne į konkretų rezultatą, o į darbo apimtį.
Taip pat atmestinas apeliaciniame skunde tvirtinimas, kad rajono apylinkės teismas pažeidė proceso teisės normas. Pažymėtina, kad teismas bylą nagrinėjo vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso normomis ir jų reikalavimais. A. Č. teisės numatytos ATPK 272 straipsnyje, o ne Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatyme.
Nors apeliantas nurodė, kad pranešė teismui, jog yra išvykęs į užsienį ir pageidauja dalyvauti teismo posėdyje, tačiau šios aplinkybės įrodymais nepagrindė. Įstatymo nustatyta tvarka įforminto prašymo atidėti bylos nagrinėjimą teismui pateikta nebuvo, todėl nėra teisinio pagrindo tvirtinti, kad buvo suvaržytos A. Č. teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje.
Nors apeliantas kalba apie ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymą, tačiau byloje pagrindo taikyti šio straipsnio nuostatas nėra.
Kartu su apeliaciniu skundu apeliacinės instancijos teismui buvo pateikti nauji įrodymai, tačiau A. Č. nenurodė, kodėl jie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Teisė pateikti įrodymus A. Č. buvo išaiškinta surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, jis buvo informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tad turėjo galimybę pateikti minėtus įrodymus jau pirmosios instancijos teisme. Nesant nustatytai aplinkybei, kad jis to nepadarė dėl svarbių priežasčių, naujai pateikti įrodymai nenagrinėtini (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalis).
Pagrindo tenkinti A. Č. prašymą – Širvintų rajono apylinkės teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti nagrinėti iš naujo, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 11 d. nutarimą palikti nepakeistą, A. Č. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.