- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-05
- Bylos Nr.
- ATP-442-211/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02779-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Pažeidėjas
- A. B.
Vilniaus apygardos teismo teisėja Laureta Ulbienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutarimo, kuriuo pastarojo prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkintas, nustatė :
Aprašomoji dalis
2016-03-17 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta A. B. administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-4251-784/2016 ir to paties teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarimu pastarajam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, skirta 590 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams už tai, kad jis 2016-02-21 apie 21.05 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 1,81 prom. girtumas. Automobiliui neatlikta valstybinė techninė apžiūra, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje.
Vilniaus miesto apylinkės teismas, gavęs apelianto A. B. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, skundžiamu 2017 m. liepos 18 d. nutarimu netenkino minėto prašymo.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde apeliantas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutarimą kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje, sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, grąžinant jam teisę vairuoti transporto priemones anksčiau laiko.
Apeliantas nurodo, kad teikdamas apylinkės teismui prašymą nurodė svarbius motyvus ir aplinkybes, kad nuoširdžiai gailisi padaręs administracinį teisės pažeidimą, nuobaudos atlikimo metu apmąstė savo poelgį ir galėjusias įvykti pasekmes, iš savo klaidos pasimokė, padarė atitinkamas išvadas ir pažadėjo, kad ateityje tai daugiau nesikartos. Nurodo, kad specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu bepadarė jokių naujų administracinių teisės pažeidimų bei nebuvo baustas už analogiškus administracinius teisės pažeidimus, teismo paskirtą 590 eurų baudą sumokėjo. Teigia apylinkės teismui taip pat nurodęs, kad yra atestuotas VšĮ „Svarbus žingsnis“ pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, pateikė Vilniaus Priklausomybės ligų centro pažymą, kuri liudija, kad jis nebuvo registruotas šiame centre. Nurodo apylinkės teismui paaiškinęs, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina tiek dėl darbo, tiek dėl artimųjų gyvenimo kokybės, nurodė dirbantis UAB „L“, atliekamas darbas tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu. Prie prašymo pridėjo darbovietės charakteristiką – tarpininkavimo raštą, iš kurio matyti, kad charakterizuojamas teigiamai, todėl įmonė tarpininkauja, kad apeliantui būtų sutrumpintas teisės vairuoti atėmimo terminas.
Skunde apeliantas nurodo ir tai, kad per tą laiką, kol buvo nagrinėjamas jo prašymas apylinkės teisme, jam 2017-07-09 gimė sūnus, todėl atsirado dar daugiau rūpesčių bei poreikių, dėl ko teisė vairuoti jam yra nepaprastai būtina.
Apeliantas nurodo apgailestaujantis, kad jo prašymas apylinkės teisme buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka ir jis nebuvo kviečiamas į posėdį, kadangi teigia būtų išsamiau atsakęs į teisėjos klausimus. Taip pat nurodo manantis, kad nepriklausomai nuo to, kiek pavojingą ir šiurkštų pažeidimą jis padarė, negalima daryti išvados, kad jis nepasiteisė ir ateityje vėl darys analogiškus teisės pažeidimus ar nusižengimus, t.y., kad dar nepasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Teigia, kad byloje esančių duomenų visiškai pakanka išvadai padaryti, kad šiuo atveju ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai jo atžvilgiu yra visiškai pasiekti, kadangi teigia, supratęs bei padaręs teigiamas išvadas dėl savo elgesio, labai gailisi ir pažada, kad ateityje tai daugiau nepasikartos, mano, kad nuobaudos taikymas ilgesniam laikui, neproporcingai sukeltų didelių nepatogumų, susijusių tiek su apelianto šeimos gyvenimo kokybe, tiek darbo funkcijų atlikimu bei nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė pastarojo atžvilgiu.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 6 str. 1 d. numato, jog iki 2017-01-01 įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Apeliantas A. B. už 2016-02-21 padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nubaustas 2016 m. kovo 17 d. nutarimu, tai yra dar galiojant ATPK. Teismas pažeidėjo prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo svarstė taip pat vadovaudamasis ATPK nuostatomis (Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, siekiant nepabloginti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinės padėties, jo skundas dėl apylinkės teismo nutarimo nagrinėjamas, vadovaujantis pažeidimo padarymo metu galiojusio ATPK nuostatomis.
Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnio nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas skunde, juos vertino tinkamai. Nors apeliantas A. B. atitinka visus ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus formaliuosius pagrindus, nes yra praėję daugiau nei pusė paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, jis išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, pateikė sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų teisės pažeidimų. Nepaisant to, sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio taikymo galimybės, būtina įvertinti, ar apelianto atžvilgiu yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai. Pagal teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, kai pažeidimai padaromi neblaivių asmenų transporto eismo saugumui, didelė reikšmė teikiama būtent nuobaudos prevenciniams tikslams.
Pažymėtina, kad A. B. padarė vieną iš sunkiausių bei šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,81 promilių). Apelianto padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto priemonės saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Asmuo, prieš sėsdamas už automobilio vairo neblaivus, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. Apelianto skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos pakankamomis pripažinti, kad jo atžvilgiu yra pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir sudarančiomis pagrindą trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas kartą jau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam (b.l.12-15), tačiau ir vėl pasielgė lengvabūdiškai, sėsdamas už automobilio vairo neblaivus. Akivaizdu, kad jam paskirta nuobauda neturėjo ilgalaikio poveikio, o tik trumpalaikį, kadangi apeliantas jau žinojo atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą bei griežtas sankcijas.
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apeliantui paskyrė minimalų terminą specialiosios teisės atėmimo už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje. Todėl dėl paskirtos nuobaudos pažeidėjo patiriami finansiniai, buitiniai, darbiniai nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti. Apelianto nurodomos aplinkybės dėl nuobaudos proporcingumo jau buvo įvertintos skiriant pačią nuobaudą bei parenkant jos dydį, todėl šiuo atveju nėra vertinamos.
Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad šiuo metu, nuo 2017-01-01 įsigaliojus naujam Administracinių nusižengimų kodeksui, transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis ir sunkus neblaivumo laipsnis, užtraukia griežtesnę atsakomybę – baudžiamąją.
Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad apylinkės teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir pagrįstai netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Dėl apelianto bylos rašytinio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pasakytina tai, kad Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų prašęs jo prašymą apylinkės teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga bei gautu apelianto prašymu, padarė išvadą, kad nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylą šiuo atveju nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas buvo išnagrinėtas nepažeidžiant įstatymo nuostatų.
Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutarimo nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų teismas nenustatė.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutarimą nepakeistą ir A. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.